Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-05-08 · Civilinė byla Nr. 2-2084-918/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-08
Bylos Nr.
2-2084-918/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19009-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Pareiškėjas
D. J.
Suinteresuotas asmuo
A. R. D., V. R.
Advokatai
Elmaras Urbonas
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2084-918/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19009-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 34.5; 128.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai D. J., jos atstovui advokatui Elmarui Urbonui, suinteresuotam asmeniui A. R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys A. R. D., V. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintu pareiškimu (117 b. l.) prašo nustatyti, kad ji po tėvo J. R., mirusio 2014-06-12, mirties priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti. Po tėvo mirties liko namas, kiemo statinių ir žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), Kauno r. Turtas buvo įgytas santuokoje pareiškėjos tėvų V. R. ir J. R.. Sklype esantį ūkinį pastatą tėvai įrengė kaip gyvenamąjį namą ir šiuo metu jis įregistruotas adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Pareiškėja name Nr. 3B gyvena nuo 1983 metų. Mirus tėvui, pareiškėja su savo sūnumi G. J. toliau liko gyventi name Nr. 3B, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius savo vardu, pirko į namą šildymo katilą, dujinį katilą, kieto kuro kūrenimo katilą. Pareiškėjai taip pat liko asmeniniai tėvo daiktai – nuotraukos, laikrodis, muzikinis instrumentas, komoda. Mirus J. R., jo paveldėtojais liko sutuoktinė V. R., pareiškėja ir jos brolis A. R. D.. Pareiškėja su broliu į notarą po tėvo mirties nesikreipė, nes visas turtas buvo registruotas motinos V. R. vardu. Tačiau brolis susitarimo nesilaikė, kreipėsi į notarą, o pareiškėja liko praleidusi terminą, nors palikimą buvo faktiškai priėmusi. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad iš esmės ginčo tarp šalių dėl palikimo priėmimo nėra, bet didžiausia problema yra pareiškėjos ir jos brolio tarpusavio konfliktai.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. R. D. ir V. R. atsiliepime į pradinį ieškinį (42-43 b. l.) su pareiškimu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pareiškėja priėmė tėvo palikimą, tačiau ne tą, kuris nurodytas pareiškime. Paaiškino, kad tėvams J. R. ir V. R. priklausė ½ dalis namo (duomenys neskelbtini), Kauno r. Tame pačiame žemės sklype yra dar vienas tėvams priklausantis namas Nr. 3B, kuriame ir gyvena pareiškėja ir pareiškime nurodytus katilus ji pirko būtent šiam namui. Mokesčius ji taip pat moka už namą Nr. 3B, abu namai turi atskirus dujų įvadus ir atskirus mokėtojo kodus. Tėvo asmeninių daiktų ji nepaveldėjo, jais ir toliau naudojasi V. R..

Suinteresuotas asmuo V. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuota teismo šaukimu (116 b. l.), neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta. Byla išnagrinėta iš esmės jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. R. D. teismo posėdžio metu sutiko su patiklsintu pareiškimu, patvirtino, kad pareiškėja ir jos sūnus su šeima gyvena name (duomenys neskelbtini), Kauno r. Namą pastatė tėvai. Iš pradžių namas nebuvo įregistruotas, nes jame gyveno pareiškėja ir visi žinojo, kad ji neprisidės prie namo išlaikymo finansiškai. Dabar motina V. R. namą įregistravo. Sklype yra bendras elektros įvadas, už elektrą dažniausiai moka V. R.. Kitų mokesčių – už šiukšles ir vandenį - pareiškėja nemoka, susimoka tik už dujas, nes yra atskiras dujų įvadas. Pareiškėja iš viso savo mokesčių dalį moka nesistemingai. Suinteresuotas asmuo notarei buvo pranešęs, kad yra dar viena paveldėtoja – pareiškėja, nieko nenuslėpė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2014-06-12 mirė J. R. (8 b. l.). J. R. testamento sudaręs nebuvo. Jo paveldėtojais liko sutuoktinė V. R. ir vaikai D. J., A. R. D. (9-11 b. l.). Pagal Testamentų registro išrašą V. R. 2014-09-11 sutartimi padovanojo paveldėjimo teises A. R. D., kuris palikimą priėmė 2014-09-03, paduodamas pareiškimą notarų biurui (27-28, 44, 54-93 b. l.). Pareiškėja 2014-10-02 pareiškimu kreipėsi į notarę prašydama sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą suinteresuotiems asmenims (15-16 b. l.). Po J. R. mirties liko paveldimas nekilnojamasis turtas – dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. (12- 14, 45-49 b. l.). Pareiškėjos gyvenamoji vieta nuo 1983 metų deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., o jos sūnaus G. J., gim. (duomenys neskelbtini) – tuo pačiu adresu nuo gimimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) metų (18-19 b. l.). Pareiškėja pateikė komunalinių mokesčių kvitus, pagal kuriuos ji moka už dujas, televiziją, internetą, tiekiamus adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. (17, 20-25 b. l.). Suinteresuoti asmenys pateikė kvitus, pagal kuriuos už komunalinius mokesčius adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., moka V. R. (50-52 b. l.).

Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi pagal LAT praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 str. 1 d., kurioje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią` priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Tai, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Taip pat pagal LAT praktiką, kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (LAT 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006;2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-86/2007; 2009-07- 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po tėvo J. R. mirties pareiškėja liko gyventi tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., juo naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. Šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuoti asmenys, kurie iš esmės neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėja yra palikėjo J. R. įpėdinė CK 5.1 str., 5.2 str., 5.13 str. prasme, po jo mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai palikimą valdyti (CK 5.51 str., 5.50 str.). Byloje nesant kitokių įrodymų ir suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškimas tenkintinas ir nustatytina, kad po J. R. mirties jo palikimą priėmė dukra D. J. pradedama palikimą faktiškai valdyti.

Tenkinus pareiškimą ir sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2014-10-14 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., CPK 444 str., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2014-06-12, mirties likusį palikimą priėmė pareiškėja D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-10-14 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytas pavedėjimo teisės liudijimo išdavimas Kauno miesto 1-ojo notarų biure užvestoje paveldėjimo byloje į po J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą.

Sprendimui įsiteisėjus, jį išsiųsti Kauno miesto 1-ojo notarų biuro notarei Ramutei Siliūnienei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė