Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Šimonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo Č. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Č. R. paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais ir 68 straipsnio 2, 3 dalimis, Č. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 4 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuotas Č. R. priklausantis automobilis ,,Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Č. R. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2024 m. gruodžio 24 d., apie 23.42 val., Vilniuje, Minties g. 46, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai 2024 m. gruodžio 24 d., 23.46 val., alkoholio kiekio matuokliu ,,Alkotest 7510 ARJK-0115“, jam buvo nustatyta 1,77 prom. etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais Č. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Rasa Šimonė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirti nuteistajam Č. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Apeliaciniame skunde prokurorė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo sprendimą neskirti nuteistajam BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, tokios teismo išvados yra nepagrįstos, jos neužtikrina BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties tinkamo įgyvendinimo. Toliau skunde aptariama, kas yra baudžiamojo poveikio priemonės, kokia jų paskirtis ir esminiai taikymo aspektai, taip pat pasisakoma dėl nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 72⁵ straipsnio esmės. Akcentuojama, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gerovė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas užtikrinti eismo saugumą, nustatė griežčiausią – baudžiamąją atsakomybę. Tokia baudžiamąja atsakomybe už transporto priemonės vairavimą neblaiviam asmeniui siekiama didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, taip pat eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės.

2.2. Prokurorė pažymi, kad Č. R. vairavo jam priklausantį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,77 prom. girtumas, nusikalstama veika padaryta judrioje miesto gatvėje, kas ženkliai padidino sunkių padarinių riziką. Atkreipia dėmesį, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad buvo išgėręs 1,5 litro alaus, butelį šampano ir porą stikliukų degtinės, jautėsi apsvaigęs, tačiau fizinė savijauta buvo gera. Šios paties Č. R. nurodytos aplinkybės rodo jo aplaidų ir kritikos stokojantį požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias taisykles bei eismo saugumą, taip pat atskleidžia padarytos nusikalstamos veikos padidintą pavojingumą. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad sėsdamas prie padidinto pavojaus šaltinio – automobilio vairo Č. R. visiškai ignoravo galimas neigiamas tokio elgesio pasekmes, elgėsi neatsakingai ir sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Jis veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad vairuoti būnant neblaiviam draudžiama, žinojo, kad toks elgesys kelia pavojų, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad be kitų baudžiamojo poveikio priemonių yra pagrindas paskirti Č. R. ir BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

2.3. Taip pat apeliaciniame skunde argumentuojama, kad 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė nepažeidžia proporcingumo principo, yra būtina siekiant įgyvendinti baudžiamojo įstatymo tikslus bei užtikrinti, kad Č. R. galutinai suvoktų nusikaltimo pasekmes ir tai atgrasytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Prokurorės vertinimu, BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė būtų proporcinga, individualizuota valstybės reakcija padarytai nusikalstamai veikai ir ši priemonė nesuvaržytų nuteistojo teisių labiau nei tai yra būtina bausmės tikslams pasiekti, taip pat ji būtų suderinama su kitomis jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – paskirtu draudimu naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnis) bei konfiskuotu Č. R. priklausančiu automobiliu. Prokurorės teigimu, vien tik šių BK 68 ir 72 straipsniuose numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju nėra aiškiai pakankamas teigiamai paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Atsižvelgiant į tai, kad Č. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, egzistuoja pagrįsta ir proporcinga pusiausvyra tarp būtinumo užtikrinti tokių teisės pažeidimų prevenciją ir papildomos BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo šiam tikslui pasiekti.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė prašo nuteistajam paskirti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

5. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonių tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad tais atvejais, kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

6. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

7. Skundžiamu nuosprendžiu Č. R. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – jam nustatytas 1,77 prom. girtumas. Be šios nusikalstamos veikos, kurios metu užfiksuotas nuteistojo neblaivumo vairuojant transporto priemonę faktas, nuteistasis dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio buvo baustas ir administracine tvarka, t. y. įsiteisėjusiu 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad 2014 m. liepos 26 d., apie 09.00 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,10 prom. girtumas (b. l. 102-103). Nors nurodytas nusižengimas padarytas pakankamai seniai, tačiau tokia aplinkybė nėra nereikšminga, ji rodo, kad nagrinėjamoje byloje padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nuteistasis pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas išgėręs, o jo daromi teisės pažeidimai sunkėja.

8. Nekyla abejonių, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio kelia grėsmę ne tik eismo saugumui ir asmens turtui, bet ir žmogaus gyvybei ir sveikatai, kurios yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. gruodžio 24 d., apie 23.42 val., Č. R., būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Byloje užfiksuota, kad paskambinusi pranešėja informavo, kad jos neblaivus sutuoktinis išvažiavo iš namų, nuvyko į naktinę parduotuvę (b. l. 9). Reaguojant į pranešimą, nuteistojo automobilis rastas stovintis priešais Vilniaus mieste, Turgaus gatvėje esančią naktinę parduotuvę, iš kurios išėjęs Č. R. sėdo prie automobilio vairo ir pradėjo važiuoti link Rinktinės gatvės, tačiau buvo sustabdytas (Minties gatvėje, ties viešojo sustojimo stotele). Bendraujant su vairuotoju, nuo jo buvo juntamas sklindantis alkoholio kvapas, paklaustas dėl alkoholio vartojimo šis nerišliai aiškino prieš pusvalandį gėręs šampaną (b. l. 10). Apklausiamas Č. R. pripažino alkoholio suvartojęs kur kas daugiau, t. y. buvo išgėręs 1,5 l alaus, šampano butelį ir dar porą stikliukų degtinės (b. l. 98-100). Akivaizdu, kad transporto priemonės vairavimas, suvartojus tokį alkoholio kiekį, kėlė pavojų ne tik pačiam nuteistajam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad nors nusikalstama veika padaryta gana vėlyvu laiku, tačiau visgi miesto teritorijoje, tankiai apgyvendintoje vietovėje, be to, Kūčių vakarą, kai judėjimas ir vėlyvu metu yra didesnis (žmonėms grįžtant iš maldos vietų, vakarojimo pas artimuosius ir pan.).

9. Galima pastebėti, kad nuteistasis nors ir pripažino savo kaltę bei gailėjosi, tačiau iš dalies menkino alkoholio poveikį. Anot nuteistojo, po suvartoto alkoholio jis jautėsi gerai, tvarkingai vairavo, rodė posūkius, sustojo prie šviesoforo. Apklausiamas nuteistasis teigė neturintis problemų su alkoholio vartojimu, nurodė išgeriantis tik per šventes, vis dėlto, kaip galima matyti, Č. R. neapsiribojo vienu ar keliais alkoholio vienetais, o išgėrė išties nemažą skirtingo alkoholio kiekį, tačiau net ir jis nebuvo pakankamas. Nustatyta, kad nuteistasis važiavo į naktinę parduotuvę, kurioje nusipirko dar butelius alaus (po 2 l), kurie rasti padėti automobilio salone (b. l. 11-13). Tad jei, kaip tikina pats nuteistasis, jis alkoholį vartoja ir nedažnai, tačiau tais atvejais, kai alkoholis visgi yra vartojamas, išgeriamo alkoholio kiekis yra ženklus. Tą leidžia spręsti tiek nagrinėjamos bylos, tiek ir jau minėtame nutarime, kuriuo Č. R. buvo taikyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, nustatytos aplinkybės. Antai, iš 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo matyti, kad Č. R. tąkart tvirtino alkoholį gėręs tik iš vakaro, galvojo ryte neviršysiantis draudžiamos normos, tačiau 09.15 val. jam buvo nustatytas 1,10 prom. neblaivumas, kas vėlgi leidžia spręsti, kad suvartoto alkoholio kiekis buvo ženklus. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Č. R. praeityje administracine tvarka buvo baustas dėl to, kad, būdamas neblaivus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimo, įžeidė jų garbę ir orumą (Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimas), kas tik papildomai rodo, kad alkoholio vartojimas nuteistajam daro neigiamą įtaką ir skatina elgtis neteisėtai.

10. Pažymėtina, kad BK 72⁵ straipsnyje numatytos programos nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų. Jos orientuotos į edukacines priemones, kuriomis siekiama mažinti alkoholio, narkotikų ir kitų priklausomybių daromą žalą asmenims, suteikti jiems informaciją, paskatinti įvertinti savo būklę ir savanoriškai pradėti gydymą. Šia baudžiamojo poveikio priemone yra siekiama paskatinti asmenis įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui ir taip ilgalaikėje perspektyvoje padėti sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, skaičių. Taigi BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skirta šviesti asmenis, nukreipti juos teigiama linkme bei skatinti savarankišką problemų sprendimą. Laikytina, kad ši priemonė gali paskatinti tokius asmenis kaip Č. R. įvertinti alkoholio vartojimo riziką, pozityvia linkme keisti žalingus įpročius. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis, jau kelis kartus vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nagrinėjamu atveju buvo padaryta nusikalstama veika, nuteistajam nustatytas 1,77 prom. girtumas, laiko esant tikslinga paskirti Č. R. dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebus perteklinė ar nesuderinama su kitomis nuteistajam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (draudimu dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ir automobilio konfiskavimu). Tuo pačiu pažymėtina, kad aptariama baudžiamojo poveikio, kuri įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d., t. y. po nusikalstamos veikos padarymo, taikytina, vadovaujantis BK 3 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui skiriamos tos baudžiamojo poveikio priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal BK 3 straipsnio 4 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos tos, kurios numatytos teismo sprendimo priėmimo metu galiojančiame įstatyme. Tai reiškia, kad BK 3 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas dėl bausmę griežtinančio ar kitaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį sunkinančio įstatymo taikymo skiriant baudžiamojo poveikio priemones atgal negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-249/2010).

11. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio dalies, skirtos baudžiamojo poveikio priemonių klausimams aptarti, nuteistajam Č. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 (dvejiems) metams termino pradžią nustatyta skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 16 d. Byloje esantis nutarimas patvirtina, kad nurodyta kardomoji priemonė buvo paskirta būtent 2025 m. sausio 16 d. (b. l. 58-59). Vis dėlto nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad draudimo naudotis specialiąja teise terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. birželio 4 d. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas dėl apsirikimo nurodė neteisingą minėtos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią, todėl nuosprendžio rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, kad draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. sausio 16 d.

12. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 20 d. pažyma kuria prašoma iš nuteistojo Č. R. priteisti valstybės naudai 129,17 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021).

13. Šioje apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Kadangi Č. R. nebuvo pasirinkęs gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri parinko advokatą Arūną Alekną, jis ir buvo paskirtas nuteistojo gynėju. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą, gynėjas buvo paskirta teismo iniciatyva, kas reiškia, kad Č. R. neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris šiuo nuosprendžiu patenkintas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nėra tikslingas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Šimonės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, paskirti Č. R. BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant juose sudalyvauti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad Č. R. paskirtos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 16 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš Č. R. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.