Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, šiuo metu nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Č. R. 2024 m. gruodžio 24 d., apie 23.42 val., adresu Minties g. 46, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „FORD S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2024 m. gruodžio 24 d., 23.46 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 ARJK-0115“, jam buvo nustatyta 1,77 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis Č. R., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykis buvo Kūčių vakarą, jis šventė, išėjo į automobilį paklausyti muzikos, tuomet sugalvojo nuvažiuoti iki Kalvarijų g. apsipirkti. Jis buvo išgėręs 1,5 litro alaus, butelį šampano ir porą stikliukų degtinės, jautėsi apsvaigęs, bet fiziškai jautėsi gerai. Važiavo į naktinį barą, bet niekas jam ten nieko nepardavė. Važiuojant atgal jį sustabdė pareigūnai, jis jų paklausė, dėl ko, šie pasakė, kad jis įtartinai manevravo, bet jis vairavo tvarkingai, rodė posūkius, stojo prie šviesoforų. Pareigūnai pasakė, kad sklinda alkoholio kvapas ir reikės pasitikrinti. Jis sutinka su alkotesterio parodymais. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam, jį įsigijo už 3 600 Eur prieš 3,5 metų, tam ėmė paskolą, kurią moka iki šiol, dar liko mokėti 2 500 Eur. Automobilis nepriklauso lizingo bendrovei. Mano, kad šiuo metu automobilis yra tikrai nuvertėjęs, jo vertė gal apie 2 500 Eur, bet tai patvirtinančių dokumentų neturi, tai yra jo subjektyvi nuomonė. Jis buvo anksčiau baustas už vairavimą esant neblaiviam, prieš 11 metų, tada buvo šeštadienis, jis iš vakaro šventė, o šeštadienį direktorius iškvietė į darbą, tuomet jis viršijo greitį ir jam nustatė 0,7 prom. girtumą. Jam buvo atimta teisė vairuoti, bet po pusės termino grąžinta. Teisė vairuoti jam yra viskas, jos reikalingos darbui, vaikams, mamai. Jis gyvena su sugyventine, augina tris mažametes mergaites, dvi yra jų bendri vaikai, viena sugyventinės, jauniausia lanko darželį, kita pradės lankyti mokyklą, vyriausia dukra jau lanko mokyklą. Jis šeimoje yra vienintelis vairuojantis. Šiuo metu nedirba, nes jam sustabdyta teisė vairuoti. Jis 12 metų dirbo (duomenys neskelbtini), nežino, kokios yra jo galimybės susirasti kito pobūdžio darbą, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis neturi problemų su alkoholio vartojimu, vartoja per šventes. Savo elgesį vertina blogai, nepateisina savęs.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytoja E. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausioji patrulė. 2024 m. gruodžio 24 d. dirbo kartu su Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu R. Š.. Apie 23:37 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prieš 3-5 min. iš namų išvažiavo neblaivus pranešėjos vyras Č. R. su sidabriniu automobiliu „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), link Kalvarijų gatvės į naktinę parduotuvę. Nuvykus į Turgaus gatvę, priešais naktinę parduotuvę pastebėjo minėtą automobilį. Pravažiuojant pro šalį, automobilyje asmenų nebuvo, todėl nusprendė sustoti Rinktinės gatvėje Nr. 42 bei sulaukti, kol prie automobilio sugrįš minėtas Č. R.. Po 5 minučių pastebėjo, kaip į automobilio saloną už vairo atsisėdo vairuotojas, kuris, užvedęs automobilio variklį bei įjungęs artimuosius šviesos žibintus, pradėjo judėti nuo Turgaus gatvės link Rinktinės gatvės. Todėl buvo nuspręsta sustabdyti ir patikrinti automobilio vairuotojo blaivumą. Automobilis buvo sustabdytas 23.42 val., Minties g. 46, ties viešojo transporto sustojimo stotele, pažymėta Apkasų stotele. Priėjus vyr. patruliui R. Š. prie minėto automobilio vairuotojo durelių, vairuotojas buvo atidaręs langą, pro kurį buvo juntamas iš salono sklindantis alkoholio kvapas. Taip pat bendraujant su, kaip vėliau paaiškėjo, Č. R., iš šio burnos buvo juntamas alkoholio kvapas. Vyr. patrulis R. Š. pasiteiravo, ar vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus, į ką Č. R. nerišliai atsakė, kad vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent šampaną maždaug prieš 30 minučių. Paprašius vairuotojo užgesinti automobilio variklį bei praeiti kartu su pareigūnais prie tarnybinio automobilio, su alkotesteriu „Drager 7510“ Č. R. pirmu pūtimu apie 23.47 val. nustatytas 1.77 prom. girtumas. Po 15 minučių, apie 00.07 val., antru pūtimu vairuotojui buvo nustatytas 1,83 prom. girtumas, todėl automobilis „FORD S-Max“ išgabentas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21. Automobilio vairuotojui Č. R. įteiktas šaukimas atvykti į 1–ąjį policijos komisariatą, adresu P. Vileišio 20C bei užpildyti kiti dokumentai dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Automobilio vairuotojas Č. R. su pažeidimu sutiko bei jo neginčijo. Įvykis filmuotas su kūno kameromis. Automobilio vairuotojui iš savo automobilio buvo leista pasiimti savo asmeninius daiktus (b. l. 25-27).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės E. K. 2024 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės toms, kurias ji nurodė apklausiama kaip liudytoja (b. l. 10).

2024 m. gruodžio 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra automobilis „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra Minties g. 46, Vilniuje, viešojo transporto Apkasų stotelėje. Apžiūrėjus automobilį išoriškai matomi smulkus kėbulo įbrėžimai. Automobilio galinis kairės pusės sparnas turi įbrėžimo žymių, salono viduje ant priekinės keleivio sėdynės gulėjo raudonos spalvos medžiaginis maišelis su alkoholiniais gėrimais, 2 vnt. butelių po 2 litrų talpos „TAURAS“ alaus. Automobilis išgabentas į saugojimo automobilių aikštelę Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 11-16).

2024 m. gruodžio 25 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad Č. R. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad Č. R. eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių, patikrinus jo blaivumą prietaisu „Alcotest 7510“, pirmojo tikrinimo metu 23.47 val. jam buvo nustatytas 1,77 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 00.07 val. jam buvo nustatytas 1,83 prom. neblaivumas. Asmuo su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 22). Byloje esančiuose alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK 0115 rodmenyse užfiksuoti analogiški patikrinimų rezultatai (b. l. 19-20). 2024 m. liepos 22 d. patikros sertifikate Nr. 2194714 nurodyta, kad minėtas alkotesteris yra tinkamas naudoti, patikra galiojo iki 2025 m. sausio 19 d. (galiojo įvykio metu) (b. l. 21).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra Č. R. (b. l. 29).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Ford S-Max“ (2007 m.) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2025 m. sausio mėnesį buvo 3 200 Eur (su PVM) (b. l. 30).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis Č. R. kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną šventė Kūčias, vartojo alkoholį, buvo išgėręs 1,5 litro alaus, butelį šampano ir porą stikliukų degtinės, tačiau jautėsi gerai ir nusprendė automobiliu nuvažiuoti apsipirkti. Važiuojant atgal jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie jam pasakė, kad jis įtartinai manevravo ir nuo jo sklinda alkoholio kvapas, ir kad reikės pasitikrinti blaivumą. Su alkotesterio rodmenimis jis sutinka. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina liudytojos E. K. parodymai bei tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, jog sustabdžius transporto priemonę „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad ją vairavo Č. R., vairuotojui buvo nustatytas 1,77 promilių neblaivumas. Minėtas kaltinimo aplinkybes taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, alkotesterio rodmenys bei kiti rašytiniai teismo ištirti įrodymai.

Kaltinamasis sėdo už transporto priemonės vairo po to, kai vartojo alkoholiniu gėrimus, taigi suprato, kad vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir norėjo taip veikti, ir jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia bei atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamasis Č. R. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, laiduotoja paskiriant jo sugyventinės mamą (jo uošvienę) G. G.. Prašyme nurodo, kad dėl savo poelgio labai gailisi, vertina jį neigiamai, supranta, kad pasielgė neatsakingai ir užtikrina, kad ateityje tai nesikartos. Automobilį vairuoja ne vienerius metus ir anksčiau nėra baustas dėl vairavimo neblaiviam. Alkoholiu niekada nepiktnaudžiauja, nėra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą. Jis yra labai pareigingas žmogus, nuolat dirbo (duomenys neskelbtini), 12 metų eina (duomenys neskelbtini) pareigas. Nuolatos dirba ir rūpinasi šeima, augina tris nepilnamečius vaikus. Netekęs teisių prarado darbą, nes įmonėje būtinai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje. Anksčiau jis nėra teistas, bet 2022 metais turėjo baudžiamąją bylą, kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo nutraukta. Jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamą veiką padarė spontaniškai ir neapgalvotai. Mano, kad egzistuoja pagrindas manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Jo laiduotoja G. G. yra neteista ir nebausta administracine tvarka, dirbanti, neturinti žalingų įpročių. Jie pažįstami nuo (duomenys neskelbtini), dažnai atvažiuoja vieni pas kitą į svečius, uošvienė labai myli jų vaikus, savo anūkes (b. l. 104-105).

Galima laiduotoja G. G. taip pat pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodo, kad po šio įvykio su žentu daug kalbėjosi, jis neneigia savo kaltės ir ją visiškai pripažįsta. Ji mato, kaip jis dėl to išgyvena ir gailisi dėl savo neatsakingo elgesio. Po šio įvykio jis apskritai nebevartoja alkoholio. Jis yra neteistas, atsakingas, darbštus bei visada galintis padėti. Jie yra pažįstami nuo (duomenys neskelbtini) ir ji apie jį negali pasakyti blogo žodžio, jis yra geros širdies žmogus, šiltas. Jis ja pasitiki ir į jo žodžius, patarimus įsiklauso, ji mano, kad galės Č. R. daryti teigiamą įtaką ir užtikrinti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje. Ji pati gyvena teisine bei moraline prasme dorą ir sąžiningą gyvenimo būdą, mano, kad ji yra verta pasitikėjimo ir gali būti tinkama laiduotoja. Darbovietėje ji užima organizacines pareigas, kas ją skatina būti autoritetu kolegoms, todėl mano, kad ši jos patirtis padėtų teisingai patarti ir paskatinti Č. R. priimti teisingus sprendimus, nekartoti neteisėtų veiksmų. Ji pati alkoholio nevartoja, todėl mano, kad galės jam daryti teigiamą įtaką savo pavyzdžiu. Č. R. poelgį vertina labai neigiamai, griežtai išsakė jam savo nuomonę. Ji prašo Č. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant ją laiduotoja (b. l. 106-107).

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja G. G. savo prašymą palaikė, nurodė, kad ji kaltinamąjį pažįsta (duomenys neskelbtini), jis yra kaip jos būsimas žentas. Nieko apie jį blogo negali pasakyti, taip atsitiko, jis suklupo, mano, kad tokia situacija gali atsitikti bet kam. Apie įvykį ji sužinojo iškart po Naujųjų metų, kaltinamasis atvyko pas ją į namus su savo dukromis, pakvietė ją į virtuvę pasikalbėti, papasakojo apie įvykį, sakė, kad padarė tokią klaidą, taip išėjo, atsisėdo už vairo išgėręs ir sustabdė policija. Jis sėdėjo ir verkė, sakė, kad nežino, ką daryti, labai gailėjosi, kad taip nutiko. Ji kaltinamąjį gali apibūdinti kaip labai gerą žmogų, jis niekada nepasakys ne, jei reikia pagalbos. Mano, kad jam reikia suteikti šansą. Kol jos dukra nedirbo, kaltinamasis vienas išlaikė šeimą, maitindavo, rengė, atnešdavo pinigų. Ji negyvena kartu su juo. Ji juo pasitiki ir mano, kad jis padarė klaidą ir gavo pamoką, kuri išliks ateityje. Dėl to, kaip pasireikštų jos įtaka, tai ji galvoja dažniau pas juos lankytis, jie vaikščios, iš esmės kalbės su juo šita tema. Būna, kad kaltinamasis į ją kreipiasi, ji mano, kad jis vertina jos nuomonę, dėl autoriteto tai jo nuomonė. Ji yra pensininkė, bet dirbanti. Prašytų laidavimą taikyti be užstato, patikėti kaltinamojo žodžiais. Jei teismas taikytų užstatą, tai priklauso, kokio dydžio jis būtų, ji gauna tik pensiją, darbo užmokestį, moka buto nuomą.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 40 straipsnio pakeitimai bendrąja prasme lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, kadangi buvo panaikina viena iš sąlygų, kad asmuo veiką padarė pirmą kartą. Šiuo gi atveju, nurodyti pakeitimai kaltinamojo teisinės padėties nelengvina, kadangi jis anksčiau neteistas, ir minėti pakeitimai neturi teisinės reikšmės. Taigi, teismas pasisakys dėl veikos padarymo metu galiojusioje BK 40 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, galiojusiomis veikos padarymo metu, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra formalios sąlygos svarstyti kaltinamojo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Č. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, nusikalstama veika žala nepadaryta, todėl jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytas sąlygas.

Visgi, vien formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad Č. R. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, kritiškai vertina savo veiksmus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo dirbantis, šiuo metu nedirba, kaip pats teigė, darbą prarado, nes jam yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, o šiam darbui ji buvo būtina, anksčiau nebuvo teistas, nors jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BK 37 straipsniu dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Tačiau pažymėtina, kad Č. R. jau yra trauktas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu jis už tai buvo baustas administracine tvarka, jam buvo atimta teisė vairuoti vieneriems metams. Nors sutiktina, kad nuo šio nusižengimo padarymo jau praėjo daug laiko, administracinė nuobauda nebėra galiojanti, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, Č. R. po pastarojo įvykio ne kartą buvo baustas administracine tvarka, per pastaruosius penkerius metus jis net 13 kartų baustas administracine tvarka, visi šie baustumai susiję su KET nesilaikymu. Nors visi minėti nusižengimai nebuvo šiurkštūs, vis dėl to jų sistemingumas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo, kad kaltinamasis nėra drausmingas vairuotojas, linkęs laikytis įstatymų reikalavimų, ir leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis iš anksčiau taikytų priemonių nepasimokė, toliau daro teisės pažeidimus, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėti, jog jis ateityje laikysis įstatymų. Tai, kad Č. R. padarė šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką, kai jau anksčiau yra patrauktas atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, negali būti vertinama kaip atsitiktinis jo elgesys ar elgesys, nulemtas nepalankiai susiklosčiusios situacijos – jokių svarbių, objektyvių aplinkybių kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nenurodė, priešingai, Č. R. aiškino, kad automobilį sėdo vairuoti praėjus nedaug laiko nuo alkoholio vartojimo – tik apie pusvalandžiui, o suvartoto alkoholio kiekis nebuvo mažas, kaltinamasis pats nurodė, jog jautėsi apsvaigęs. Taigi, nėra jokio pagrindo manyti, jog kaltinamasis šiuo atveju galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo blaivumo būseną, priešingai, praėjus tokiam nedideliam laikui nuo alkoholio vartojimo jis privalėjo suvokti, jog automobilio vairavimas esant tokios būklės yra pavojingas ir neleistinas. Tačiau jis vis vien tyčia sėdo vairuoti automobilį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad anksčiau taikytos administracinio poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų ir nesulaikė kaltinamojo nuo tokio elgesio pasirinkimo.

Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo uošvienė G. G. byloje pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vis dėlto, teismas nenustatė pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi nenustatė vienos iš būtinų BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, o nesant šių sąlygų visumos, Č. R. atžvilgiu negali būti taikomos minimo straipsnio nuostatos ir jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl laiduotojo asmeninės savybės ir galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajai nevertintini.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Č. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis yra anksčiau neteistas (b. l. 77), administracine tvarka baustas per pastaruosius 5 metus 13 kartų, visi nusižengimai susiję su KET pažeidimais, dauguma paskirtų baudų sumokėtos, turintis galiojančių nuobaudų (b. l. 67-71), aktualiais SODRA duomenimis nedirbantis, paties teigimu šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose nėra (b. l. 89).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Č. R. švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 75 MGL. Toks bausmės dydis pirmą kartą teisiamam asmeniui, teismo vertinimu, yra adekvatus ir proporcingas tiek padarytai veikai, tiek ir kaltinamojo asmenybei. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino kaltę, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 50 MGL bauda, kurios mokėjimo terminas, įvertinus baudos dydį bei tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, nustatytinas ilgesnis, t. y. 6 mėnesiams.

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴, 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju Č. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,77 prom. neblaivumas. Taigi, kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų terminą (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Toks terminas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, padarė šiurkštų pažeidimą, būdamas praeityje baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Taip pat įvertintina ir tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi. Nors kaltinamasis, teikdamas prašymą dėl laidavimo, taip pat teismo posėdyje nurodė, kad teisė vairuoti jam yra būtina dėl darbo, taip pat dėl vaikų ir mamos, kadangi jis yra vienintelis vairuotojas šeimoje, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą neskirti specialiosios teisės atėmimo ar jį skirti trumpesniam terminui. Asmuo, kuriam teisė vairuoti yra būtina dėl asmeninių priežasčių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti teisės pažeidimų, galinčių lemti šios teisės netekimą. Nagrinėjamu atveju tai, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga dėl darbinių ir šeimyninių aplinkybių, kaltinamajam buvo žinoma ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jo tai nesulaikė nuo tyčinio vairavimo neblaiviam. Teismo vertinimu, 2 metų terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 16 d.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Č. R. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio savininkas ir valdytojas yra Č. R.. Minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta transporto priemonė automobilis „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas. Nors kaltinamasis prašė automobilio nekonfiskuoti, kadangi tai jam būtų finansinė našta, be to, jis ketina šiuo automobiliu duoti naudotis sugyventinei, kuri ketina laikyti vairavimo teises, tačiau teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Nagrinėjamu atveju teismas tokių priežasčių nenustatė. VšĮ „Emprekis“ duomenimis minėto automobilio vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 3 200 Eur su PVM, ji nelaikytina neproporcingai didelė, suteikiančia pagrindą išvadai, jog automobilio konfiskavimas būtų perteklinė priemonė, kuri pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, šiuo atveju turto konfiskavimas laikytinas tinkama ir proporcinga priemone, padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.

Prokuroras siūlė skirti ir BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Spręsdamas dėl trečiosios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumo, teismas atsižvelgia į tai, kad Č. R. už aptariamos veikos padarymą teisiamą pirmą kartą, įvykdė nesunkų nusikaltimą, dėl kurio nuoširdžiai gailisi. Tad, teismo vertinimu, dviejų baudžiamojo poveikių priemonių – specialiosios teisės atėmimo ir veikos padarymo priemonės konfiskavimo, taikymas yra pakankamas padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

VII. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Č. R. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 58-62), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – Č. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, bylos medžiagoje (b. l. 44) – perduotinas saugoti AB „Regitra“.

2025 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Č. R. automobiliui „Ford S-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-32), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Č. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t. y. 3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur dydžio baudą.

Išaiškinti Č. R., kad baudą turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801), automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti Č. R. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. birželio 4 d., apie tai pranešant AB „Regitra“,

– konfiskuoti Č. R. priklausantį automobilį „Ford S-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

2025 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą Č. R. automobiliui „Ford S-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – Č. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, bylos medžiagoje – perduoti saugoti AB „Regitra“

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.