Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-04-08 · Civilinė byla Nr. eB2-1821-863/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-08
Bylos Nr.
eB2-1821-863/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01304-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-1821-863/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01304-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.5.4; 3.2.7.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LABO Supply“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LABO Supply“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „LABO Supply“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolvalda“ pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti LUAB „LABO Supply“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu, ir patvirtinti kreditorių susirinkimo sprendimą trečiuoju darbotvarkės klausimu pagal nemokumo administratorės pateiktą pasiūlymą.

1.1. Pareiškėja nurodė, kad 2025 m. vasario 19 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio metu trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl bendrovės turimos reikalavimo teisės pardavimo. Nemokumo administratorė buvo pasiūliusi: 94 875,77 Eur reikalavimo teisę į D. Č. skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą pardavinėti laisvu pardavimu etapais; vieno etapo trukmė 2 savaitės po paskelbimo internetiniame portale; numatant pirmajame etape 94 875,77 Eur reikalavimo teisę pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 50 procentų nuo paskutinių varžytynių vertės, tai yra 11 859 Eur; nepardavus turto pirmajame etape skelbiamas antras etapas; antrajame etape 94 875,77 Eur reikalavimo teisę pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 30 procentų nuo paskutinių varžytynių vertės, tai yra 7 115 Eur; nepardavus turto antrajame etape skelbiamas trečias etapas; trečiajame etape 94 875,77 Eur reikalavimo teisę pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 10 procentų nuo paskutinių varžytynių vertės, tai yra 2 372 Eur; ketvirtajame etape 94 875,77 Eur reikalavimo teisę pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą; pirkėjams nepasiūlius pardavimo kainos, šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo.

1.2. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), turtinti 12,39 procentų balsų balsavo „Už“, daugiausia balsų, 76,28 procentų turinti kreditorė BnP Finance, UAB balsavo „Prieš“. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorė BnP Finance, UAB balsavo „Prieš“, nutarimas nebuvo priimtas. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad kreditorė nepateikė jokių argumentų, kodėl balsavo „Prieš“, taip pat nepateikė ir pasiūlymų dėl pardavimo tvarkos. Nemokumo administratorė telefonu papildomai buvo susisiekusi su kreditorės BnP Finance, UAB atstove, paaiškino situaciją, ir parašė, kad pateiktų pasiūlymą, kaip reikėtų realizuoti LUAB „LABO Supply“ priklausančią reikalavimo teisę, tačiau pasiūlymas iš kreditorės nebuvo gautas.

1.3. Pareiškėja akcentavo, kad nesutinka su tokiais kreditorės veiksmais, kurie nepagrįstai vilkina bendrovės nemokumo bylos procesą, prieštarauja efektyvumo, operatyvumo principams. Atkreipė dėmesį, kad įmonės reikalavimo teisių pardavimo klausimas sprendžiamas nuo 2024 m. lapkričio 19 d. Kreditorių susirinkimas 2024 m. lapkričio 19 d. patvirtino reikalavimo teisės pardavimo tvarką: 94 875,77 Eur reikalavimo teisę pardavinėti e-varžytynėse, nustatant varžytynių kainą 47 437 Eur; turto nepardavus pirmose varžytynėse, skelbti antrąsias varžytynes, antrose varžytynėse turto pardavimo kainą mažinti 50 procentų,; kainos didinimo intervalą varžytynėse nustatyti 100 Eur; turto nepardavus antrose varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo. Nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d. vyko pirmosios varžytynės; varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis. Nuo 2025 m. sausio 7 d. iki 2025 m. sausio 27 d. vyko antrosios varžytynės; jos neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis. Atsižvelgiant į tai, kad varžytynės neįvyko, nes neatsirado susidomėjusių, vadovaujantis efektyvumo, operatyvumo principais, siekiant toliau nevilkinti bankroto procedūrų, nemokumo administratorė 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimui pasiūlė reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, etapais, kadangi, tikėtina, rengiant dar dvejas varžytines, reikalavimo teisė vis tiek nebūtų parduota. Pažymėjo, kad vienas iš pagrindinių nemokumo proceso principų yra efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį. Daugiausia balsų turinti kreditorė nepritarė nemokumo administratorės siūlomam nutarimo projektui, tačiau nepateikė savo pasiūlymo kaip pardavinėti reikalavimo teisę. Priežasčių ar pastabų, kodėl netinka tokia pardavimo forma ir balsavo „Prieš“ siūlomą reikalavimo teisės pardavimo tvarką, kreditorė nenurodė. Atsižvelgiant į tai, toks kreditorės sprendimas prieštarauja efektyvumo, operatyvumo principams bei neatitinka bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų bei vilkina nemokumo (bankroto) procesą. Taip pat atkreipė dėmesį į įstatyme įtvirtintą likvidavimo procedūros terminą, pažymėdama, jog bendrovei terminas likvidavimo procedūrų užbaigimui yra iki 2025 m. balandžio 30 d., kas tik patvirtina atitinkamų sprendimų dėl bendrovei priklausančios reikalavimo teisės pardavimo priėmimo būtinybę.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo kreditorė VMI atsiliepime nurodė, kad 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkime pritarė siūlomam nutarimo projektui ir prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuotas asmuo kreditorė BnP Finance, UAB atsiliepime taip pat prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Papildomai paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad 94 875,77 Eur reikalavimo teisės į D. Č. skolą nemokumo administratorei nepavyko realizuoti kelis kartus skelbtose viešose varžytynėse, tolimesnis jos pardavimas dar keliose varžytynėse nėra tikslingas. Mano, kad turėtų būti pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš nurodyto skolininko (D. Č.). Kreditorės žiniomis, skolininkas turi nekilnojamojo turto, į kurį galima nukreipti skolos išieškojimą.

4. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Lietuvos paštas atsiliepime prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

5. Nemokumo administratorė 2025 m. balandžio 7 d. pateikė teismui nuomonę dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenimis, skolininkui D. Č. kartu su kitais 7 bendrasavininkais priklauso nekilnojamasis turtas: 24/320 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plotas 0,4000 ha, vidutinė rinkos vertė 2 660 Eur; (duomenys neskelbtini) esantis turtas – 33/440 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,5500 ha, vidutinė rinkos vertė 1 198 Eur; 6/88 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1100 ha, vidutinė rinkos vertė 28 Eur; 9/96 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1200 ha, vidutinė rinkos vertė 34 Eur; 12/152 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1900 ha, vidutinė rinkos vertė 54 Eur; 3/56 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0700 ha, vidutinė rinkos vertė 20 Eur; 27/384 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,4800 ha, vidutinė rinkos vertė 136 Eur; 9/120 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1500 ha, vidutinė rinkos vertė 42 Eur; 18/216 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,2700 ha, vidutinė rinkos vertė 76 Eur; 24/320 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,4000 ha, vidutinė rinkos vertė 113 Eur; 3/40 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,4000 ha, vidutinė rinkos vertė 21 Eur; 18/264 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,3300 ha, vidutinė rinkos vertė 84 Eur; 24/296 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,3700 ha, vidutinė rinkos vertė 95 Eur; 45/624 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,7800 ha, vidutinė rinkos vertė 179 Eur; 45/584 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,7300 ha, vidutinė rinkos vertė 164 Eur; 9/120 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1500 ha, vidutinė rinkos vertė 38 Eur; be to, nuosavybės teise valdo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,4794 ha, vidutinė rinkos vertė 1 370 Eur; sklypui ir visoms sklypo dalims taikomas antstolio Gintauto Puodžiuko areštas. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko turtui yra taikomi antstolio areštai, tikėtina, kad yra vykdomi ir kiti išieškojimai skolininko atžvilgiu. Pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, vykdymas būtų perduotas antstoliui. Nemokumo administratorė prieš užvedant vykdymo bylas už kiekvieną užvestą bylą turėtų sumokėti antstoliui pradines vykdymo išlaidas, vadovaujantis sprendimų vykdymo instrukcija. Antstolis prieš pradėdamas vykdyti turėtų užsakyti ir atlikti kiekvieno skolininkui priklausančio sklypo dalies vertinimą (ekspertizę), siekiant nustatyti kainą. Kiekvieno tokio vertinimo kaina yra ne mažesnės nei 200-250 Eur. Taip pat reikės apskaičiuoti antstoliui priklausantį atlygį. Kadangi turtas (žemės sklypai) nėra didelis, o skolininkui priklausanti dalis yra maža, tikėtina, kad reikėtų net kelių varžytynių, kol būtų parduotas turtas. Pardavimas užtruktų kelis mėnesius, o gautos pajamos gali nepadengti turėtų vykdymo išlaidų, t. y. išlaidos būtų didesnės nei gautos pardavimo pajamos. Nemokumo administratorės vertinimu, realizuojant 94 875,77 Eur reikalavimo teises laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, tikėtina, kad būtų gauta didesnė lėšų suma, nes galimas pirkėjas teikdamas kainos pasiūlymą tokį reikalavimą įsigijimą sietų su skolininko turimu turtu. Be to pažymėjo, jog terminas įmonės likvidavimo procedūrų užbaigimui yra iki 2025 m. balandžio 30 d., todėl priverstinis skolos išieškojimas tik vilkintų bankroto procedūras, kas prieštarauja efektyvumo, operatyvumo principams. Nemokumo administratorės nuomone, priverstinis skolos išieškojimas būtų nepagrįstas ir neefektyvus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

6. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi atsakovei UAB „LABO Supply“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Skolvalda“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 12 d.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi buvo patvirtintas neginčijamas bankrutuojančios UAB „LABO Supply“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 30 d. Teismo 2024 m. liepos 8 d., 2024 m. rugsėjo 20 d., 2025 m. vasario 7 d. nutartimis buvo patikslintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

8. 2025 m. vasario 19 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas (toliau – kreditorių susirinkimas), kurio metu trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl bendrovės turimos reikalavimo teisės pardavimo. Nemokumo administratorė siūlė 94 875,77 Eur reikalavimo teisę į D. Č. skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą pardavinėti laisvu pardavimu etapais; vieno etapo trukmė 2 savaitės po paskelbimo internetiniame portale; numatant pirmajame etape 94 875,77 Eur reikalavimo teisę pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 50 procentų nuo paskutinių varžytynių vertės, tai yra 11 859 Eur; nepardavus turto pirmajame etape skelbiamas antras etapas; antrajame etape 94 875,77 Eur reikalavimo teisę pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 30 procentų nuo paskutinių varžytynių vertės, tai yra 7 115 Eur; nepardavus turto antrajame etape skelbiamas trečias etapas; trečiajame etape 94 875,77 Eur reikalavimo teisę pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 10 procentų nuo paskutinių varžytynių vertės, tai yra 2 372 Eur; ketvirtajame etape 94 875,77 Eur reikalavimo teisę pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą; pirkėjams nepasiūlius pardavimo kainos, šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo. Kreditorių susirinkime balsavo du kreditoriai – VMI, pritarusi minėtam siūlymui, turinti 12,39 procentų balsų, bei BnP Finance, UAB, turinti 76,28 procentų balsų ir siūlymui nepritarusi, todėl nutarimas nebuvo priimtas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 4 dalį teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-883-781/2021, 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-577/2023).

10. Šioje byloje neginčijama, kad buvo laikytasi įstatymų ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl jų plačiau nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, o ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu vertina materialiniu (turinio) aspektu.

11. Byloje nustatyta, kad bankrutuojančios bendrovės turtas, dėl kurio kainos ir pardavimo tvarkos sprendė kreditorių susirinkimas, yra reikalavimo teisė į Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11160-494/2024, pagal LUAB „LABO Supply“ ieškinį atsakovui D. Č. dėl žalos atlyginimo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą 94 875,77 žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (94 875,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis vykdomasis raštas pagal įsiteisėjusi teismo sprendimą nėra išduotas. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, kurių suinteresuoti asmenys neginčijo, minėto turto (reikalavimo teisės) realizavimas vyksta nuo 2024 m. lapkričio mėnesio, tačiau nėra sėkmingas, nes tiek 2024 m. lapkričio 26 d., tiek 2025 m. sausio 7 d. varžytinės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis. Būtent dėl šios priežasties nemokumo administratorė 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimui pasiūlė reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu.

12. Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtui realizuoti įtvirtinti JANĮ 85–92 straipsniuose. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2–4 dalis juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą; nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą; juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. JANĮ 90 straipsnio 2 dalis numato galimybę kreditorių susirinkimui leisti nemokumo administratoriui parduoti turtą kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.

13. Šiuo atveju nemokumo administratorė, įvertinusi dviejų paskelbtų varžytinių rezultatus – neatsirado nė vieno norinčio įsigyti realizuojamą reikalavimo teisę bei vadovaudamasi efektyvumo ir operatyvumo principais, 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimui pasiūlė reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, etapais, kadangi, tikėtina, rengiant dar dvejas varžytines, reikalavimo teisė vis tiek nebūtų parduota. Kaip matyti iš kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenių, pagrindinė bankrutuojančios bendrovės kreditorė – BnP Finance, UAB, nemokumo administratorės siūlymui nepritarė, nenurodydama jokių nesutikimo priežasčių.

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, jog būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios bendrovės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022).

15. Teismas, spręsdamas, ar ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos ir ar jie neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, pirmiausia įvertina šiuos nutarimus, atsižvelgdamas į esminį bankroto procedūrų tikslą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015 nurodyta, kad, spręsdamas dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, teismas privalo nustatyti, ar toks nutarimas atitiko bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teisėtus interesus, t. y. ar šio nutarimo įgyvendinimas nesumažins bankrutuojančios bendrovės turto vertės ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai bendrovei.

16. Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

17. Nagrinėjamu atveju nesutikdama su ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu, pareiškėja akcentavo, kad pasiūlymui nepritarusi kreditorė nepateikė jokių savo nesutikimo argumentų, laikydama, kad tokie kreditorės veiksmai prieštarauja efektyvumo, operatyvumo principams, be kita ko atkreipusi dėmesį į įstatyme įtvirtintą likvidavimo procedūrų terminą, kuris šiuo atveju baigiasi 2025 m. balandžio 30 d., kas tik patvirtina atitinkamų sprendimų dėl bendrovei priklausančios reikalavimo teisės pardavimo priėmimo būtinybę.

18. Vertindamas nemokumo administratorės poziciją teismas neturi pagrindo nesutikti su išreikšta nuomone, jog jos pateiktam siūlymui nepritarusios kreditorės elgesys, kuomet yra balsuojama „prieš“ nemokumo administratoriaus pasiūlytą turto (reikalavimo teisės) pardavimo tvarką (laisvu pardavimu po dviejų neįvykusių viešųjų varžytinių), nepateikiant jokių argumentų bei nepasiūlant alternatyvios pardavimo tvarkos, yra nesuderinama su pagrindiniais bankroto proceso principais, o šiuo klausimu priimtas kreditorių sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), nes neužtikrina bankroto proceso tikslo kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras.

19. Pažymėtina, JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Nors teismas turi teisę nurodytą terminą pratęsti JANĮ 84 straipsnio 4 dalies pagrindu, toks prašymas turi būti motyvuotas ir tik objektyvios bei reikšmingos priežastys laikomos tinkamu turto realizavimo termino pratęsimo pagrindu. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad kuo ilgiau trunka įmonės likvidavimo procedūra, tuo didesnės administravimo išlaidos ir atitinkamai mažesnės kreditorių, kurių interesams užtikrinti pirmiausia ir yra skirta bankroto procedūra, galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, tuo ilgiau neapibrėžtoje padėtyje išlaikomi su bankroto proceso metu likviduojamu verslu susiję asmenys. Be to, kuo ilgesnis bankroto procesas, tuo didesnės valstybės sąnaudos, kurios patiriamos teisminio bankroto procese, pačiu brangiausiu būdu likviduojant įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-222-330/2017). Taigi, bankroto proceso operatyvumas yra betarpiškai susijęs ir koreliuoja su kreditorių interesu kuo didesne apimtimi patenkinti savo kreditorinius reikalavimus, į ką būtina atsižvelgti sprendžiant bankrutuojančios bendrovės turto realizavimo tvarką.

20. Nors nemokumo administratorius prašė patvirtinti jos pasiūlytą reikalavimo teisės pardavimo tvarką, šis reikalavimas nėra tenkinamas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (pvz., kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

21. Remdamasis paminėta kasacinio teismo jurisprudencija teismas pripažįsta esant pagrindui panaikinti LUAB „LABO Supply“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, reikalavimo teisės pardavimo klausimą perduodant spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis), nes šis klausimas yra priskirtinas būtent kreditorių kompetencijai ir šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti bankroto proceso vilkinimo ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimo, kuomet yra pateisinamas teismo įsiterpimas į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

22. Grąžindamas reikalavimo teisės realizavimo tvarkos nustatymo klausimą spręsti kreditorių susirinkimui, teismas detaliau nepasisako ir nevertina suinteresuoto asmens – kreditorės BnP Finance, UAB, atsiliepime išdėstyto pasiūlymo realizuotiną turtą – reikalavimo teisę įvykdyti natūra, t. y. išsiieškoti bankrutuojančios bendrovės naudai priteistą sumą priverstine tvarka antstolių pagalba, nes šis pasiūlymas (pagal teismui pateiktus duomenis) nebuvo teiktas ir nagrinėjamas kreditorių susirinkime. Visgi atkreiptinas dėmesys, jog teigdama, kad tolimesnis ginčo reikalavimo teisės pardavimas dar keliose varžytynėse nėra tikslingas, o turėtų būti pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko D. Č. nekilnojamojo turto, kreditorė tokios savo pozicijos jokiais rašytiniais įrodymai nepagrindė, kaip ir neatskleidė faktinių aplinkybių apie tai, kad iš to paties asmens jos naudai yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas dar nuo 2023 metų gruodžio 4 d. ir iki šiol nėra baigtas (antstolių informacinės sistemos duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LABO Supply“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LABO Supply“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu ir turtinės reikalavimo teisės į D. Č. skolą realizavimo klausimą perduoti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LABO Supply“ kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Kristina Lysionok