Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. sprendimu patenkino ieškovo L. J. ieškinį atsakovei L. Š. ir nusprendė iškeldinti atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto / patalpų su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-13, a-14, a-19, a-18, a-20, a-21, a-22, a-23, a-24, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovui iš atsakovės 641,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė ir atsisakė priimti atsakovės apeliacinį skundą.

Teismas pabrėžė, kad sprendžiant atsakovės prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, svarbu pažymėti chronologinę bylos nagrinėjimo eigą ir šalių elgesį procese.

Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinys atsakovei teisme gautas 2014 m. birželio 6 d. Bylos nagrinėjimo metu šalys sudarė taikos sutartį, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtino ir civilinę bylą nutraukė. Ieškovui pateikus prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties nevykdymo, atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, jį tenkino ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį, o bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2014 m. gruodžio 15 d. civilinė byla grįžo iš apeliacinės instancijos, o 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi byloje buvo skirtas parengiamasis teismo posėdis 2015 m. sausio 9 d., 14.30 val. Vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovei pareiškus prašymą suteikti jai galimybę pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, ir teismui jį tenkinus, parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas 2015 m. vasario 11 d., 13.30 val., kuris dėl bylą nagrinėjančios teisėjos laikinojo nedarbingumo teismo pirmininkės 2015 m. vasario 10 d. nutartimi buvo dar kartą atidėtas iki 2015 m. vasario 25 d., 13.15 val. Iš byloje esančios 2015 m. vasario 6 d. Teisinės pagalbos sutarties Nr. 799 matyti, kad atsakovė su advokatu E. L. susitarė dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme, kuris ir dalyvavo 2015 m. vasario 25 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje; atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Pasirengimą bylai užbaigus, teismas nutarė pereiti į teismo posėdį ir bylą nagrinėti iš esmės. Bylos nagrinėjimą iš esmės baigus, teismas nutarė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti iki 2015 m. kovo 6 d., 8.30 val. Šalys į sprendimo paskelbimą neatvyko.

Teismas pabrėžė, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingumas, be kita ko, reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis. Teismo vertinimu, kiekvienas protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo suvokia, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, teismo sprendimas iš esmės reiškia ieškinio patenkinimą (visiškai ar iš dalies) arba jo atmetimą. Taigi, asmuo, besirūpindamas procesu, savo materialiųjų teisių ir interesų užtikrinimu, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, domisi jos eiga, numato galimus bylos baigties variantus ir atitinkamai renkasi atitinkamą elgesio modelį – galutinį teismo sprendimą skųsti apeliacine tvarka arba ne. Teismas pažymėjo, kad nors tarp atsakovės ir jos atstovo teisinių paslaugų sutartis sudaryta dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme, atsakovė, kaip rūpestinga ir besidominti bylos baigtimi šalis, turėjo apgalvoti galimus tolimesnius elgesio variantus tiek ieškinio patenkinimo, tiek jo atmetimo atveju ir numatyti galimybę savo interesus ginti ir apeliaciniame procese, t. y. atitinkamai sudaryti teisinių paslaugų sutartį ir dėl jos atstovavimo apeliaciniame procese. Teismas sutiko, kad atsakovė jos nurodytu laikotarpiu (nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. balandžio 17 d.) buvo gydoma, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. kovo 6 d., 8.30 val., todėl laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 12 d. atsakovė turėjo pakankamai laiko sudaryti naują teisinių paslaugų sutartį, sužinojusi apie bylos baigtį – jai nepalankų teismo sprendimą. Be to, atsižvelgęs į tai, kad esant atstovui, jis turi teisę veikti atstovaujamojo vardu ir atliktu visus (ar sutartus) veiksmus, teismas sprendė, kad atsakovė, būdama apdairi ir rūpestinga, ir norėdama skųsti teismo sprendimą, galėjo kur kas anksčiau pasinaudoti galimybe sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokatu dėl jos atstovavimo apeliaciniame procese. Tokiu atveju atsakovės vardu veiktų advokatas ir atsakovės nurodytas gydymosi laikotarpis neturėtų įtakos atsakovės atstovo teisei surašyti apeliacinį skundą ir jai atstovauti viso bylos nagrinėjimo apeliacinio proceso metu, tiesiogiai neveikiant pačiai atsakovei. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė 2015 m. balandžio 17 d. teisinių paslaugų sutartį sudarė su tuo pačiu advokatu, kuris jai atstovavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl papildomo laiko advokatui susipažįstant su byla taip pat nebūtų reikėję.

Teismas taip pat pažymėjo, kad onkologinėms ligoms yra būdinga lėtinė ligos eiga, todėl jų progresavimas ir sunkumas priklauso nuo jos stadijos. Byloje nustatyta, kad atsakovei apie jos onkologinę ligą buvo žinoma jau gana seniai, todėl teismas sprendė, kad atsakovei, tikėtina, buvo žinoma ir apie 2015 m. kovo 13 d. ketinamą atlikti operaciją, t. y. kad ji buvo planinė. Tokiu atveju, anot teismo, bet kuriam protingam ir apdairiam asmeniui, žinant apie jo atžvilgiu nagrinėjamą bylą, jos eigą, sprendimo paskelbimo laiką, numatant galimus bylos baigties variantus ir turint omenyje, kad galimai jis pats negalės atstovauti savo interesams, aktualu pasirūpinti tinkamu jo atstovavimu. Be to, nors atsakovei ir buvo atlikta operacija ir numatytas tolimesnis gydymas, teismas kritiškai vertino tai, kad atsakovė visą laikotarpį nuo teismo sprendimo paskelbimo (2015 m. kovo 6 d.), jos operacijos (2015 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (2015 m. balandžio 8 d.), t. y. daugiau nei mėnesį, buvo tokios būklės, dėl kurios ji fiziškai negalėjo sudaryti atstovavimo sutarties. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, turi būti atsižvelgiama ne tik į atsakovės, tačiau ir į ieškovo teisėtus interesus ir pagrįstus lūkesčius, kad, suėjus terminui apskųsti teismo sprendimą (teismo sprendimui įsiteisėjus), jis turės galimybę gauti vykdomąjį raštą ir įgyvendinti savo teisę priverstinai įvykdyti teismo sprendimą atsakovės atžvilgiu, turint omenyje dar ir tai, kad byla dėl iškeldinimo nagrinėjama jau nuo 2014 m. birželio mėn. Teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. kovo 6 d. ir jam įsiteisėjus (2015 m. balandžio 8 d.) – atsakovei nepateikus apeliacinio skundo, teismas pagrįstai ieškovui 2015 m. balandžio 14 d. išdavė vykdomąjį raštą. Atsakovės, atstovaujamos advokato, prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo per elektroninių paslaugų portalą pateiktas tik 2015 m. balandžio 21 d., t. y. terminą apeliaciniam skundui paduoti praleidus gana žymiai – beveik dvi savaites.

Teismas pažymėjo, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta spręsti teismui. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui pateikti, nepripažintinos svarbiomis.