Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1367-881/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-13
Bylos Nr.
e2S-1367-881/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19307-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
L. Š.
Ieškovas
L. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1367-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19307-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.5.; 3.1.10.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4826-863/2015 pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovei L. Š. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, kuria atsisakyta priimti atsakovės apeliacinį skundą.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. sprendimu patenkino ieškovo L. J. ieškinį atsakovei L. Š. ir nusprendė iškeldinti atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto / patalpų su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-13, a-14, a-19, a-18, a-20, a-21, a-22, a-23, a-24, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovui iš atsakovės 641,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

2015 m. balandžio 21 d. teisme gautas atsakovės apeliacinis skundas kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodė, kad serga sunkia onkologine liga ir laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki šiol buvo priešoperaciniame, operaciniame, o dabar pooperaciniame gydyme Nacionaliniame vėžio institute. Dėl sunkios sveikatos būklės atsakovė visą laikotarpį nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. buvo nepajėgi susisiekti su atstovu ir sudaryti atstovavimo sutarties, todėl jos sunki liga laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė ir atsisakė priimti atsakovės apeliacinį skundą.

Teismas pabrėžė, kad sprendžiant atsakovės prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, svarbu pažymėti chronologinę bylos nagrinėjimo eigą ir šalių elgesį procese.

Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinys atsakovei teisme gautas 2014 m. birželio 6 d. Bylos nagrinėjimo metu šalys sudarė taikos sutartį, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtino ir civilinę bylą nutraukė. Ieškovui pateikus prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties nevykdymo, atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, jį tenkino ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį, o bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2014 m. gruodžio 15 d. civilinė byla grįžo iš apeliacinės instancijos, o 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi byloje buvo skirtas parengiamasis teismo posėdis 2015 m. sausio 9 d., 14.30 val. Vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovei pareiškus prašymą suteikti jai galimybę pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, ir teismui jį tenkinus, parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas 2015 m. vasario 11 d., 13.30 val., kuris dėl bylą nagrinėjančios teisėjos laikinojo nedarbingumo teismo pirmininkės 2015 m. vasario 10 d. nutartimi buvo dar kartą atidėtas iki 2015 m. vasario 25 d., 13.15 val. Iš byloje esančios 2015 m. vasario 6 d. Teisinės pagalbos sutarties Nr. 799 matyti, kad atsakovė su advokatu E. L. susitarė dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme, kuris ir dalyvavo 2015 m. vasario 25 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje; atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Pasirengimą bylai užbaigus, teismas nutarė pereiti į teismo posėdį ir bylą nagrinėti iš esmės. Bylos nagrinėjimą iš esmės baigus, teismas nutarė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti iki 2015 m. kovo 6 d., 8.30 val. Šalys į sprendimo paskelbimą neatvyko.

Teismas pabrėžė, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingumas, be kita ko, reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis. Teismo vertinimu, kiekvienas protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo suvokia, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, teismo sprendimas iš esmės reiškia ieškinio patenkinimą (visiškai ar iš dalies) arba jo atmetimą. Taigi, asmuo, besirūpindamas procesu, savo materialiųjų teisių ir interesų užtikrinimu, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, domisi jos eiga, numato galimus bylos baigties variantus ir atitinkamai renkasi atitinkamą elgesio modelį – galutinį teismo sprendimą skųsti apeliacine tvarka arba ne. Teismas pažymėjo, kad nors tarp atsakovės ir jos atstovo teisinių paslaugų sutartis sudaryta dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme, atsakovė, kaip rūpestinga ir besidominti bylos baigtimi šalis, turėjo apgalvoti galimus tolimesnius elgesio variantus tiek ieškinio patenkinimo, tiek jo atmetimo atveju ir numatyti galimybę savo interesus ginti ir apeliaciniame procese, t. y. atitinkamai sudaryti teisinių paslaugų sutartį ir dėl jos atstovavimo apeliaciniame procese. Teismas sutiko, kad atsakovė jos nurodytu laikotarpiu (nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. balandžio 17 d.) buvo gydoma, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. kovo 6 d., 8.30 val., todėl laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 12 d. atsakovė turėjo pakankamai laiko sudaryti naują teisinių paslaugų sutartį, sužinojusi apie bylos baigtį – jai nepalankų teismo sprendimą. Be to, atsižvelgęs į tai, kad esant atstovui, jis turi teisę veikti atstovaujamojo vardu ir atliktu visus (ar sutartus) veiksmus, teismas sprendė, kad atsakovė, būdama apdairi ir rūpestinga, ir norėdama skųsti teismo sprendimą, galėjo kur kas anksčiau pasinaudoti galimybe sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokatu dėl jos atstovavimo apeliaciniame procese. Tokiu atveju atsakovės vardu veiktų advokatas ir atsakovės nurodytas gydymosi laikotarpis neturėtų įtakos atsakovės atstovo teisei surašyti apeliacinį skundą ir jai atstovauti viso bylos nagrinėjimo apeliacinio proceso metu, tiesiogiai neveikiant pačiai atsakovei. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė 2015 m. balandžio 17 d. teisinių paslaugų sutartį sudarė su tuo pačiu advokatu, kuris jai atstovavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl papildomo laiko advokatui susipažįstant su byla taip pat nebūtų reikėję.

Teismas taip pat pažymėjo, kad onkologinėms ligoms yra būdinga lėtinė ligos eiga, todėl jų progresavimas ir sunkumas priklauso nuo jos stadijos. Byloje nustatyta, kad atsakovei apie jos onkologinę ligą buvo žinoma jau gana seniai, todėl teismas sprendė, kad atsakovei, tikėtina, buvo žinoma ir apie 2015 m. kovo 13 d. ketinamą atlikti operaciją, t. y. kad ji buvo planinė. Tokiu atveju, anot teismo, bet kuriam protingam ir apdairiam asmeniui, žinant apie jo atžvilgiu nagrinėjamą bylą, jos eigą, sprendimo paskelbimo laiką, numatant galimus bylos baigties variantus ir turint omenyje, kad galimai jis pats negalės atstovauti savo interesams, aktualu pasirūpinti tinkamu jo atstovavimu. Be to, nors atsakovei ir buvo atlikta operacija ir numatytas tolimesnis gydymas, teismas kritiškai vertino tai, kad atsakovė visą laikotarpį nuo teismo sprendimo paskelbimo (2015 m. kovo 6 d.), jos operacijos (2015 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (2015 m. balandžio 8 d.), t. y. daugiau nei mėnesį, buvo tokios būklės, dėl kurios ji fiziškai negalėjo sudaryti atstovavimo sutarties. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, turi būti atsižvelgiama ne tik į atsakovės, tačiau ir į ieškovo teisėtus interesus ir pagrįstus lūkesčius, kad, suėjus terminui apskųsti teismo sprendimą (teismo sprendimui įsiteisėjus), jis turės galimybę gauti vykdomąjį raštą ir įgyvendinti savo teisę priverstinai įvykdyti teismo sprendimą atsakovės atžvilgiu, turint omenyje dar ir tai, kad byla dėl iškeldinimo nagrinėjama jau nuo 2014 m. birželio mėn. Teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. kovo 6 d. ir jam įsiteisėjus (2015 m. balandžio 8 d.) – atsakovei nepateikus apeliacinio skundo, teismas pagrįstai ieškovui 2015 m. balandžio 14 d. išdavė vykdomąjį raštą. Atsakovės, atstovaujamos advokato, prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo per elektroninių paslaugų portalą pateiktas tik 2015 m. balandžio 21 d., t. y. terminą apeliaciniam skundui paduoti praleidus gana žymiai – beveik dvi savaites.

Teismas pažymėjo, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta spręsti teismui. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui pateikti, nepripažintinos svarbiomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė L. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį, atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas rėmėsi prielaida, kad apeliantės operacinis gydymas buvo planinis. Tokia prielaida nepagrįsta jokiais įrodymais ir gali būti vertinama tik kaip neobjektyvumas bei šališkumas apeliantės atžvilgiu. Priešingai nei sprendė teismas, operacijos būtinybė iškilo netikėtai. Teismo nurodytu laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 12 d. (iki operacinio gydymo) apeliantė jautėsi taip blogai, kad bet kokie rūpesčiai jai buvo ne galvoje, o po operacijos iki pat 2015 m. balandžio 17 d., būdama nedarbinga, veikiama vaistų ir psichologiškai palūžusi, taip pat buvo nepajėgi bendrauti su advokatu. Tačiau, kai tik pajėgė, iš karto kreipėsi į advokatą dėl apeliacinio skundo parengimo. Skundas buvo parengtas per labai trumpą laiką, todėl teismo argumentai, kad atsakovė elgėsi neapdairiai, neprotingai ir nepagrįstai vilkino apeliacinio skundo rengimą ar laiku neapsisprendė dėl jo pateikimo bei neveikė kaip bonus pater familias, atmestini.

2. Apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas 15 dienų. Į šį laikotarpį patenka bent 4 išeiginės dienos, be to, 4/5 viso apeliacinio skundo padavimo termino apeliantė praleido stacionare, todėl terminas nėra praleistas nepateisinamai ilgai.

3. Aplinkybė, kad byloje jau yra pradėtas vykdymo procesas yra svarbi, bet ne lemianti. Paprastai vykdomieji raštai Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl jo užimtumo išduodami per 3 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, šiuo gi atveju vykdomasis raštas išduotas praėjus vos 2 dienoms nuo teismo sprendimo formalaus įsiteisėjimo dienos, todėl susidaro nuomonė, kad teismas ieškovui yra perdėm palankus. Tačiau apeliantė taip pat turi procesinių teisių, tame tarpe teisę į praleisto termino atnaujinimą. Be to, Lietuvos teisėje įtvirtintas humaniškumo principas, įpareigojantis teismą ir kitus asmenis būti pakankami jautriems socialiai ar kitaip pažeidžiamiems žmonėms. Apeliantė šiuo metu yra palaužta sunkios onkologinės ligos, todėl vėlesnis apeliantės iškeldinimas iš ieškovui priklausančių patalpų, jei taip nuspręstų apeliacinės instancijos teismas, būtų mažiau socialiai žalingas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas L. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo visiškai palaikantis teismo nutartyje išdėstytus motyvus. Pažymi, kad butas, kurį siekia išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo, nėra ir niekuomet nebuvo atsakovės gyvenamoji vieta, todėl jo siekis išreikalauti daiktą nėra susijęs su fiziniu atsakovės iškeldinimu. Be to, ieškovui yra žinoma apie panašias atsakovės bylas, kuriose buvo sprendžiami klausimai, susiję su atsakovės vengimu vykdyti teisėtus kitų šalių reikalavimus, teismo sprendimus: Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3036-585/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-11401-391/2013, Nr. 2-2997-592/2013, 2-40208-235/2013.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pagal CPK 307 straipsnio 2 dalį, pagrindas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti yra svarbios priežastys, dėl kurių šis terminas praleistas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės nurodytos termino praleidimo priežastys – onkologinė liga ir su ja susijęs operacinis gydymas – šiuo konkrečiu atveju nėra svarbios. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad, pirma, apeliantė buvo gydoma nuo 2015 m. kovo 12 d., o teismo sprendimas paskelbtas 2015 m. kovo 6 d., todėl apeliantė turėjo pakankamai laiko sudaryti sutartį su advokatu dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, be to, būdama apdairi ir rūpestinga, galimybe sudaryti tokią sutartį galėjo pasinaudoti kur kas anksčiau, antra, apeliantės operacija buvo planinė, todėl jai buvo aktualu pasirūpinti tinkamu atstovavimu, trečia, teismui kilo abejonių, kad apeliantė visą laikotarpį nuo teismo sprendimo paskelbimo (2015 m. kovo 6 d.), jos operacijos (2015 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (2015 m. balandžio 8 d.), t. y. daugiau nei mėnesį, buvo tokios būklės, dėl kurios ji fiziškai negalėjo sudaryti atstovavimo sutarties.

Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad jai atlikta operacijai buvo planinė, t. y. tokia, apie kurią ji žinojo iš anksto, bei tvirtina, kad tokia teismo išvada yra tik prielaida, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas su šia apeliantės argumentacija nesutinka. Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčijamą išvadą apie operacijos pobūdį pirmosios instancijos teismas pagrindė visuotinai žinoma informacija apie onkologinių ligų specifiką bei praktikoje taikomą išankstinį operacijų planavimą. Tuo tarpu apeliantė, teigdama, kad jos atveju buvo priešingai, t. y. kad operacija atlikta netikėtai (skubos tvarka), jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).

Iš skundžiamos nutarties motyvacijos matyti, kad teismas nagrinėjamu atveju konstatavo neįrodytą apeliantės nurodytų aplinkybių (ligos ir operacijos) bei objektyvaus negalėjimo laiku paduoti apeliacinį skundą priežastinį ryšį. Prieidamas prie tokios išvados teismas ne tik nustatė nepakankamą prašyme nurodytų termino praleidimo priežasčių pagrindimą (teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad visą teismo sprendimo apskundimo terminą neturėjo faktinių galimybių pasirūpinti apeliacinio skundo parengimu), bet taip pat, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluota taisykle, įvertino apeliantės elgesį rūpestingumo ir apdairumo aspektais. Taigi teismas visapusiškai išnagrinėjo apeliantės pateiktą prašymą, vertindamas įrodymus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, nepažeidė, vadovavosi teismų praktika praleistų terminų atnaujinimo klausimais, todėl nesutikti su teismo padarytomis išvadomis nėra pagrindo.

Apeliantės argumentas, kad apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas nežymiai, skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia. Viena vertus, terminas praleistas dvi savaites, todėl nėra pagrindo teigti, kad tai yra nežymus termino praleidimas. Antra vertus, termino praleidimo trukmė nėra savarankiškas pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Kaip minėta, pagal įstatymą (CPK 78 str. 1 d., CPK 307 str. 2 d.), pagrindas atnaujinti praleistą terminą yra svarbios termino praleidimo priežastys. Nagrinėjamu gi atveju tokios priežastys nenustatytos.

Atskirajame skunde apeliantė taip pat apeliuoja į humaniškumo principą; teigia, kad vėlesnis apeliantės iškeldinimas iš ieškovui priklausančių patalpų, jei taip nuspręstų apeliacinės instancijos teismas, būtų mažiau socialiai žalingas, nei iškraustymas neišnagrinėjus jos apeliacinio skundo. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad butas, kurį ieškovas prašo išreikalauti iš apeliantės neteisėto valdymo, nėra apeliantės gyvenamoji ar juo labiau vienintelė gyvenamoji vieta – atskirajame skunde apeliantė nurodo gyvenanti kitame bute. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ginčo butą apeliantė naudojo ne asmeniniais, bet verslo tikslais, konkrečiai, siekė gauti pajamų iš jo nuomos (b. l. 92). Taigi nurodyti apeliantės argumentai apie humaniškumo principo pažeidimą nagrinėjamu atveju neturi faktinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš aplinkybių, kurią teismas įvertina spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, yra pasekmės, kurios gali kilti asmeniui termino neatnaujinus. Pirmiau nurodyta, kad ginčo butą apeliantė naudojo komerciniais tikslais, taigi jo išreikalavimas iš apeliantės valdymo tiesioginės įtakos apeliantės gyvenimo sąlygoms neturės. Antra, pateiktame apeliaciniame skunde apeliantė neginčija ieškovo nuosavybės teisių į nurodytą butą, neįrodinėja turinti kitų teisių į butą, t. y. faktiškai pripažįsta, kad butą valdo be teisinio pagrindo (pripažįsta ieškinį). Todėl, teismo vertinimu, apeliantės veiksmuose, paduodant apeliacinį skundą, kuriuo ji prašo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą, yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą (CPK 95 str.). Remiantis CK 1.137 straipsnio 3 dalimi, piktnaudžiavimas subjektine teise yra pagrindas teismui atsisakyti ją ginti.

Apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas buvo pernelyg palankus ieškovui, nes vykdomąjį raštą išdavė jam neįprastai greitai, yra subjektyvi apeliantės nuomonė, kuri neįrodo skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė