Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-03-14 · Civilinė byla Nr. 2S-415-826/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
2S-415-826/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
K. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-415-826/2019Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui K. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, E. V., O. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti teismo sprendimą, t. y. nurodyti, iki kada atsakovas K. V. turėjo mokėti iš jo priteistą laikiną išlaikymą dukroms – ar iki teismo sprendimo priėmimo, ar iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Teismo motyvai:

2.1. Nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą. Paaiškino, jog Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 21 d. nutartyje pasisakė dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2010 m. vasario 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Aukštesniosios instancijos teismas pasakė, kad teismas pagrįstai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes nebeliko pagrindo jas taikyti. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad laikino išlaikymo skaičiavimo terminas yra aiškiai apibrėžtas, jo pasibaigimo momentas teismo procesiniuose sprendimuose yra aiškiai nurodytas, t. y. iki 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo priėmimo dienos.

2.2. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2010 m. vasario 19 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2017 m. buvo pateikta vykdyti antstolei V. Š. Vykdymo procese kilus ginčui dėl laikino išlaikymo skaičiavimo termino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2120-1031/2018 nurodė antstolei išlaikymo įsiskolinimą perskaičiuoti ir jį skaičiuoti už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2011 m. balandžio 22 d. Antstolė V. Š. 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-71-42413 vykdomojoje byloje Nr. 0071/17/02950, kuriuo 2010 m. vasario 19 d. nutartis visiškai įvykdyta ir grąžinta ją išdavusiai institucijai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Ieškovė A. V. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirojo skundo argumentai:

3.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai pažiūrėjo į pateiktą prašymą ir neišaiškino teismo sprendimo. 2010 m. vasario 19 d. nutartyje nurodyta, jog laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis priteistas laikinas išlaikymas, taikomos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo įsiteisėjimo. Aukštesniosios instancijos teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Bylą nagrinėjusi teisėja panaikino aukštesniosios instancijos teismo sprendimą, todėl neaišku, kaip jis turi būti vykdomas toliau. Skundžiama nutartis neaiški ir nesuprantama.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas prašymas išaiškinti teismo sprendimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

7. CPK 278 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

8. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-183/2006; Nr. 3K-3-533/2007; Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad, aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012).

9. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė išaiškinti, iki kada atsakovas K. V. turėjo mokėti iš jo 2010 m. vasario 19 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą dukroms – ar iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2011 m. balandžio 22 d., ar iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos – iki nutarties priėmimo Klaipėdos apygardos teisme, nagrinėjusiame bylą apeliacine tvarka, t. y. iki 2012 m. gegužės 21 d. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šito nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

10. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškovės A. V. ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų S. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, iš atsakovo priteisė 28 800 Lt (8 341,06 Eur) dydžio vaikų išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pateikimo ir 108 800 Lt (31 510,66 Eur) vaikams išlaikyti iki jų pilnametystės, šį išlaikymą priteisė turtu, t. y. nepilnametei dukrai A. V. išlaikyti asmeninės nuosavybės teise teismas priteisė 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalį šio buto asmeninės nuosavybės teise priteisė nepilnametei dukrai S. V. Teismas taip pat padalijo santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą ir paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo K. V. ir kreditorės E. V. pareiškimo pagrindu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2009 m. liepos 9 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos procesas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kreditorių teisių gynimo. Atnaujinus procesą, ieškovės prašymu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2010 m. vasario 19 d. nutartimi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo įsiteisėjimo taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą vaikams po 500,00 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai nepilnametei dukrai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu buvo nuspręsta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir panaikinti 2010 m. vasario 19 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo pateiktu atskiruoju skundu neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Priešingai, ji pripažįsta, jog sprendimo rezoliucinė dalis jai yra aiški, tačiau teigia, kad jai nesuprantama teismo pozicija, kodėl nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinta nuo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo įsiteisėjimo. Tokie apeliantės argumentai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė, pateikdama prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, siekia teismo išdėstytų motyvų bei argumentų platesnio išdėstymo, jų papildymo, kas, atsižvelgiant į CPK 278 straipsnio nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, neatitiktų šio instituto paskirties ir prieštarautų įtvirtintam reglamentavimui. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-618-538/2012, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo, pasisakė ir dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės nuo sprendimo priėmimo teisėtumo. Apeliantė (ieškovė) A. V. asmeniškai dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme todėl jai turėtų būti žinomas priimti procesinio sprendimo turinys. Be to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2120-1031/2018 išaiškino ieškovei, iki kada turėjo būti vykdoma 2010 m. vasario 19 d. nutartis. Ši nutartis įsiteisėjusi (CPK 18 straipsnis).

11. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

12. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė CPK 278 straipsnio, įtvirtinančio sprendimo išaiškinimo institutą, nuostatas ir pagrįstai atsisakė išaiškinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą dėl ieškovės nurodomų reikalavimų, dėl to ieškovės skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovės A. V. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis