Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-618-538/2012

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė Procesinio sprendimo kategorija

125.1 ; 75.4.3; 75.8; 77.4.2; 121.21.

2012 m. gegužės 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis ir kolegijos teisėjai Alvydas Žerlauskas, Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovei A. V., atsakovo K. V. ir trečiojo asmens E. V. atstovui advokatui S. B., trečiajam asmeniui O. G., jos atstovei advokatei Galinai Korabliovai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens O. G. ir ieškovės A. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui K. V., tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais E. V., O. G., institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo K. V. bei kreditorės E. V. pareiškimus dėl proceso atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006-05-10 ieškovė A. V. pateikė teismui ieškinį dėl jos ir atsakovo K. V. santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų S. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-09-22 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Palangos CMS tarp A. V. ir K. V., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; vaikų S. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su jų motina – ieškove A. V.; priteisė vaikų išlaikymo įsiskolinimą už trejus praėjusius metus iki ieškinio registravimo dienos, t. y. 28 800 Lt, ir vaikų išlaikymą iki vaikų pilnametystės 108 800 Lt (iš viso 137 600 Lt) iš K. V. turtu asmeninės nuosavybės teise – ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), A. V. ir ¼ dalį to paties buto S. V.; po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę V. pavardę; kilnojamąjį turtą – automobilius 5000 Lt vertės „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2000 Lt vertės „Opel Record“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovui K. V.; kompensaciją už priteistiną kilnojamąjį turtą atsakovui K. V., sudarančią 3500 Lt sumą, priteisė ieškovei A. V.; priteisė iš atsakovo K. V. ieškovei A. V. 100 litų žyminio mokesčio ir 2000 litų advokato atstovavimo išlaidas.

2008-10-08 teisme buvo gautas kreditorės E. V. ir atsakovo K. V. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, jame prašė atnaujinti procesą, panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nes jis pažeidžia kreditorės E. V. teises bei priimant 2006-09-22 teismo sprendimą buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida – atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta viešo paskelbimo būdu neteisėtai, nes ieškovei buvo žinoma atsakovo buvimo vieta, aiški teisės normų taikymo klaida padaryta sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo klausimą bei išlaikymo priteisimo turtu klausimą, taip pat padalijant turtą, neteisėtai nukrypta nuo sutuoktinių turto padalijimo lygių dalių principo ( LR CK 3.194 str, 3.196 str., 3.200 str., 3.127 str.). Panaikinus sprendimą ir priimant naują sprendimą atsakovas pareiškime dėl proceso atnaujinimo prašė teismo – jo ir ieškovės santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisti po 300 Lt, atsiliepimuose neprieštarauja dėl 400 Lt kas mėnesį priteisimo iki vaikų pilnametystės; dukterų A. ir S. gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina; santuokoje įgytą butą (duomenys neskelbtini), 136996 Lt vertės padalyti natūra, priteisiant kiekvienam po ½ dalį; 5000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, 2000 Lt vertės automobilį OPEL RECORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui, priteisiant atsakovui iš ieškovės piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Priėmus nutartį dėl proceso atnaujinimo ieškovė keletą kartų tikslino ieškinio reikalavimus, prašė teismo: pripažinti, kad atsakovo, taip pat trečiojo asmens nurodomos kaip aplinkybės, dėl kurių procesas turėjo būti atnaujinamas tariamai dėl to, kad priimdamas 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimą teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens E. V. teisių, bei tai, kad teismas tariamai padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nes procesinius dokumentus atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu, yra išgalvotos, neatitinkančios tikrovės ir nurodomos teismui, piktnaudžiaujant proceso dalyvių teisėmis, todėl nepagrįstos ir atmestinos; nutraukti santuoką, įregistruotą 1993 m. balandžio 13 d. Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 30, dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), – atsižvelgiant į nepilnamečių dukrų A. V. ir S. V. interesus, taip pat į tai, kad ieškovei, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai, didesnė turto dalis, pateisinama jai tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant nepilnamečius vaikus – 2/3 buto priteisti ieškovei, 1/3 buto priteisti atsakovui; priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio registravimo dienos – 28800 Lt ir nepilnamečių vaikų išlaikymą iki vaikų pilnametystės – 272000 Lt, iš viso – 300800 Lt. Priteisti iš atsakovo turtu, t. y. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/3 buto dalį nepilnametėms dukterims A. V. ir S. V. – užskaitant vaikų išlaikymo dalį – 100267,00 Lt. Kitą išlaikymo dalį nepilnamečiams vaikams priteisiant A. V. – 114266,00 Lt kompensaciją, o S. V. – 86266,00 Lt kompensaciją; nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina – ieškove A. V.; iš atsakovo ieškovei priteisti įsiskolinimą už buto priežiūrą – 8989,00 Lt ir 3500,00 Lt kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise perleistus automobilius; nutraukus santuoką ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – J.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atnaujinus procesą, ieškinį su savarankiškais reikalavimais pateikė trečiasis asmuo O. G., juo prašo priteisti iš atsakovo 29525 Lt už jo ir ieškovės nepilnamečių vaikų S. V. ir A. V. priežiūrą nuo 2000 m. vasario iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. bei atlyginti už buto, adresu (duomenys neskelbtini)priežiūrą turėtas išlaidas; apriboti atsakovo tėvystės teises pagal jo dukrų ir trečiojo asmens O. G. prašymą, taip pat uždrausti atsakovui kontaktuoti su dukromis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, dėl 59050 Lt skolos priteisimo už ieškovės ir atsakovo dukrų bei jiems priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), priežiūrą. Trečiojo asmens teigimu, šalių nepilnametės dukros negalėjo gyventi šiame bute, nes buvo gyvsidabrio garų, dėl to mergaitės pradėjo sirgti. Atsakovui atsibodo sergančios nepilnametės dukros ir jis 1999 m. išvažiavo į JAV. Nurodė, kad atsakovo nuomone, dukromis turėjo rūpintis trečiasis asmuo O. G. pagal geros valios nuostatas. Mergaitėmis rūpinosi O. G. giminės kas kiek galėjo, pirko maistą, vežė pas gimines, rūpinosi vaikų emocine būkle. Nurodė, kad išvykus šalims į užsienį, kurį laiką su nepilnametėmis mergaitėmis gyveno Klaipėdoje. Atsakovo mama atvykdavo aplankyti anūkių. Atsakovas su mergaitėmis pradėjo bendrauti 2007 metais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau neatsižvelgdamas į skundo ribas teismas patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Ieškovė nurodo, kad yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, kadangi teismas privalėjo įtraukti AB „Lietuvos draudimas“, nes ten yra sukauptos nepilnamečių vaikų draudžiamosios įmokos. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LUAB ,,Klevo lapas“ v. AB ,,Mažeikių nafta“, bylos Nr. 3K-3-209/2009, ir kt.). Pažymėtina, kad byloje kilo ginčas dėl vaikų išlaikymo, turto padalijimo ir kreditorių teisių gynimo, tačiau reikalavimo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovė nepateikė, taip pat nenurodė aplinkybių, duodančių pagrindą daryti išvadą, kad šioje byloje priimtas sprendimas turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti AB „Lietuvos draudimas“. Teismas bylą nagrinėjo neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.), ir dėl AB „Lietuvos draudimas“ teisių ir pareigų sprendime nėra pasisakyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėtina neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Apeliantė A. V. nurodo, kad teisėjai buvo šališki nagrinėdami šią civilinę bylą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas buvo šališkas, kadangi pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėti ieškovės pareiškimai dėl teisėjų nušalinimo, taip pat savo vertinimo dėl šališkumo ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad ieškovė galėjo pareikšti nušalinimą teisėjams, tačiau pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (Lietuvos Respublikos CPK 64–66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Taip pat pažymėtina, kad šalies nesutikimas su bylą nagrinėjančio teisėjo ar kitų teisėjų procesiniais sprendimais nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-09-22 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 1993-04-13 Palangos CMS tarp A. V. ir K. V., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; vaikų S. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su jų motina ieškove A. V.; priteisė vaikų išlaikymo įsiskolinimą už trejus praėjusius metus iki ieškinio registravimo dienos, t. y. 28 800 Lt, ir vaikų išlaikymą iki vaikų pilnametystės 108 800 Lt (iš viso 137 600 Lt) iš K. V. turtu asmeninės nuosavybės teise – ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), A. V. ir ¼ dalį to paties buto S. V.; po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę V. pavardę; kilnojamąjį turtą – automobilius 5000 Lt vertės „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2000 Lt vertės „Opel Record“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovui K. V.; kompensaciją už priteistiną kilnojamąjį turtą atsakovui K. V., sudarančią 3500 Lt sumą, priteisė ieškovei A. V.; priteisė iš atsakovo K. V. ieškovei A. V. 100 litų žyminio mokesčio ir 2000 litų advokato atstovavimo išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-07-09 nutartimi atnaujino procesą dėl 2006-09-22 teismo sprendimo dalies, kuria buvo išspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo ir vaikų išlaikymo priteisimo klausimas, turto padalijimo klausimas ir kreditorių teisių gynimo klausimai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-22 sprendimu paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-22 sprendimą nepakeistą. Apeliantės nesutinka su teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais.

Apeliantė nurodo, kad 2009-07-09 teismo nutartimi nepagrįstai atnaujintas procesas. Tačiau atsižvelgiant į pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo bei bylos medžiagą tokios išvados daryti negalima. Pagal LR CPK 370 str. 3 d. nuostatas teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, patikrina, ar nepraleistas terminas, nustatytas LR CPK 368 str., ar prašymas pagrįstas 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas paties prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumas. Taigi teismas nustatė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus LR CPK 366 str. 1 d. numatytų terminų, prašymas buvo grindžiamas LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. ir 9 p. numatytais pagrindais, todėl teismas pagrįstai atnaujino procesą (CPK 370 str. 3 d.). Pažymėtina, kad atnaujinus bylas nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi pirmosios instancijos teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi atnaujino procesą pagal trečiojo asmens E. V. prašymą, darydamas išvadą, kad 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendime buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.), t. y santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas sutuoktinių bendro turto ir įsipareigojimų kreditoriams padalijimo klausimas (CPK 382 str. 1 d. 5 p., CK 3.126 str.). Taip pat procesas buvo atnaujintas pagal atsakovo prašymą teismui padarius išvadą, kad 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendime padaryta aiški teisės normų taikymo klaida padalijant santuokos metu įgytą turtą bei priteisiant išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikams, ir tai galėjo turėti įtakos priimant sprendimą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Taigi šiuo atveju bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia atsakovo ir trečiojo asmens E. V. prašymuose nurodyti pagrindai. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo O. G. nepateikė prašymo atnaujinti procesą, todėl tiek ieškovės naujus reikalavimus, nurodytus patikslintame ieškinyje, tiek trečiojo asmens O. G. savarankiškus reikalavimus dėl turėtų išlaidų atlyginimo bei tėvo valdžios apribojimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, nes tuo pagrindu procesas nebuvo atnaujintas.

Taip pat pažymėtina, kad teismas, atnaujinęs procesą, tiria ir vertina tik tas aplinkybes, kurios buvo iki teismo sprendimo priėmimo, šiuo atveju iki 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimo priėmimo, nes atnaujinus procesą tikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į tuo metu buvusias aplinkybes, teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 365 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, tiek pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, tiek apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl šalių pateiktų įrodymų, patvirtinančių jau po teismo sprendimo priėmimo atsiradusias naujas aplinkybes ir šios aplinkybės galėtų būti reikšmingos šalims kitoje byloje pareiškus atitinkamus naujus reikalavimus.

Dėl ieškovės A. V. apeliacinio skundo.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimas yra neteisingas ir ydingas, nes neteisingai buvo apskaičiuotas išlaikymas vaikams, liko nepadalytas nekilnojamasis turtas – santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl būtinas šio sprendimo pakeitimas vertinant visumą byloje esančių įrodymų. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, ieškovė nepateikė prašymo dėl proceso atnaujinimo, todėl jos reikalavimų pagrindu 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimas negali būti keičiamas ar naikinamas (CPK 370 str. 4 d.). Be to, pažymėtina, kad teismas 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimu priteisdamas vaikams išlaikymą turtu, t. y. priteisdamas jiems ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš esmės turtą padalijo, pripažindamas, kad šalims nuosavybės teise priklauso po ½ šio buto.

Taip pat teismas 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimu priteisdamas išlaikymą vaikams turtu atsižvelgė į tuo metu pareikštą ieškovės reikalavimą bei teismų praktiką tokiose bylose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Kriterijai, galintys nulemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs. Pirmiausia teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir kita. Išlaikymo forma taip pat priklauso nuo vaiko tėvo ar motinos turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo (motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Tačiau jeigu skolininkas mokus, ši išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., byla Nr. 3K-3-401/2006).

Iš teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimo ir byloje esančių įrodymų matyti, kad išlaikymo forma parinkta atsižvelgiant į tuo metu buvusias faktines bylos aplinkybes ir pagal tai tinkamai pritaikius jos parinkimo kriterijus. Teismas įvertino tikimybę, susijusią su atsakovo gebėjimu tinkamai teikti pakankamą išlaikymą ateityje periodinėmis išmokomis. Teismas 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendime nurodė, kad nėra garantijų, kad atsakovas teiks išlaikymą periodiškai kas mėnesį ir atnaujinus procesą byloje nustatyta, kad atsakovas 2003 m. balandžio, gegužės, birželio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais atsiuntė ieškovei ir kitiems asmenims, kurie prižiūrėjo vaikus ir butą, 7869,22 Lt; 2004 metais kovo, balandžio, liepos, spalio ir gruodžio mėnesiais atsiuntė 7600 Lt; 2005 metais kovo, gegužės ir liepos mėnesiais atsiuntė 4200 Lt. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovo teikiamas išlaikymas buvo nepastovus, atsakovas gyveno užsienyje ir jo mokumas teismui nebuvo žinomas, todėl teismas 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikams turtu ir tinkamai atsižvelgė į vaikų interesus bei tuo metu nustatytas reikšmingas bylai aplinkybes. Iš ieškovės patikslintų ieškinių bei apeliacinio skundo matyti, kad toks teismo sprendimas iš esmės tenkina ieškovę. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad priteisiant išlaikymą turtu, buvo būtina nustatyti, ar priteistas turtas savo verte atitinka išlaikymo dydį. Tačiau šiuo atveju svarbu ne tai, kad priteistino turto vertė visiškai atitiktų išlaikymo dydį. Priteisiant išlaikymą turtu iš esmės turi būti atsižvelgiama į tai, ar naudojant šį turtą galima gauti pajamų, kurios būtų skiriamos vaikams išlaikyti. Be to, priteisiamo išlaikymo paskirtis yra užtikrinti ne tik materialinius vaikų poreikius, bet ir sudaryti sąlygas vaikams gyventi saugioje, ramioje aplinkoje, būtinoje jų protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Darytina išvada, kad 2006-09-22 sprendimu teismas atsižvelgė į šiuos kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, gali būti kreipiamasi dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (LR CK 3.169 str. 3 d., 3.201 str.).

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai panaikino nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo. Tačiau teismui priėmus sprendimą ir atmetus prašymą dėl 2006 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimo panaikinimo, išnyko pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas pagrįstai jas panaikino. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas netinkamai mokėjo laikiną išlaikymą pagal teismo nutartį, todėl susidarė įsiskolinimas, o teismas šio klausimo neišsprendė. Tačiau tokiu atveju susidaręs įsiskolinimas turi būti išieškomas priverstine tvarka vykdymo procese ir papildomas sprendimas dėl šio įsiskolinimo išieškojimo neturi būti priimamas.

Kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai neturėjo įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų pasisakyti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl O. G. apeliacinio skundo.

Trečiasis asmuo O. G. pirmosios instancijos teismui atnaujinus procesą pareiškė reikalavimus atsakovui dėl 29525 Lt turėtų išlaidų už nepilnamečių vaikų priežiūrą priteisimo bei tėvystės teisių apribojimo. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo skundžia sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas dėl turėtų išlaidų už vaikų priežiūrą priteisimo. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, byloje procesas buvo atnaujintas ne pagal šio asmens prašymą, todėl 2006 m. rugsėjo 9 d. sprendimas negali būti keičiamas ar naikinamas šio asmens reikalavimų pagrindu (CPK 370 str. 4 d.). Be to, pažymėtina, kad trečiasis asmuo O. G. pripažįsta gavusi atitinkamas pinigų sumas vaikų išlaikymui ir LR CK 3.237 str. 2 d. numato, kad seneliai, turintys galimybių, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino trečiojo asmens O. G. pareikštų reikalavimų. Kiti trečiojo asmens nurodyti proceso pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl atsakovo K. V. ir trečiojo asmens E. V. atsiliepimo.

Pirmosios instancijos teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu netenkino atsakovo ir trečiojo asmens prašymo dėl 2006 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo. Atsakovas ir trečiasis asmuo E. V. apeliacinio skundo dėl šio teismo sprendimo nepateikė. Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė motyvus, jo nuomone, pagrindžiančius teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, tačiau šis atsiliepimas negali būti vertinamas kaip apeliacinis skundas, nes jis neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų (CPK 306 str.), paduotas praleidus įstatymo nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą (CPK 307 str. 1 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl šiame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų motyvų dėl teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovo – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Taigi pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo ir trečiojo asmens E. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau netenkino ieškovės patikslinto ieškinio, todėl teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir jas keisti nėra pagrindo (CPK 178 str., 185 str., 93 str. 2 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., CPK 178 str., 185 str.).

Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.