Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovui Š. B., jo atstovei advokato padėjėjai Linai Breskuvienei, atsakovo R. J. atstovei advokatei V. B., atsakovės Ukmergės miesto Pašilės bendruomenės atstovui E. Z.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. B. ieškinį atsakovams R. J., Ukmergės miesto Pašilės bendruomenei, tretieji asmenys – Z. B. ir V. J., dėl sutarties nutraukimo ir be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo bei pagal atsakovo R. J. priešieškinį ieškovui Š. B., atsakovei Ukmergės miesto Pašilės bendruomenei dėl pirkimo - pardavimo sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

6. Vilniaus apygardos teismo 2021-04-26 nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovo Š. B. ir atsakovės Ukmergės miesto Pašilės bendruomenės sudaryta taikos sutartis, ir civilinė byla dalyje dėl ieškovo Š. B. ieškinio reikalavimų atsakovei Ukmergės miesto Pašilės bendruomenei dėl 23 250 Eur ir bylinėjimosi išlaidų nutraukta, ieškovei grąžinta 392,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Tokiu būdu byla iš esmės nagrinėtina likusioje ieškovo Š. B. ieškinio reikalavimų dalyje, t. y. kiek tai susiję su ieškinio reikalavimais nutraukti 2020-09-03 su V. J. sudarytą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo R. J. ieškovui 23 250 Eur sumą, sumokėtą pagal šią sutartį, o taip pat atsakovo R. J. priešieškinio dalyje.

7. Ieškovo Š. B. ir atsakovų atstovų paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020-09-03 tarp ieškovo Š. B. ir V. J. buvo sudaryta Preliminari pirkimo - pardavimo sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo nupirkti, o V. J. įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausančius pastatus/statinius, o būtent ½ dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei atitinkamą žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini), už 46 500 Eur. Sutartyje nurodyta, kad pirkėjas, t. y. ieškovas pasiūlymą priima ir sumoka pardavėjui visą sumą - 38 000 Eur pavedimu į pardavėjo banko sąskaitą bei 8 500 Eur grynais pinigais sutarties pasirašymo dieną. Ieškovo pateiktas jo AB SEB banke esančios sąskaitos išrašas iš tikrųjų patvirtina, ir byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad 2020-09-03 ieškovas mokėjimo pavedimu pervedė į V. J. banko sąskaitą 38 000 Eur, tuo tarpu likusią pinigų sumą - 8 500 Eur sumokėjo grynaisiais pinigais, kas betarpiškai deklaruota pačios Sutarties 12 punkte, kuriame abi Sutarties šalys patvirtino, kad visa suma - 46 500 Eur - yra sumokėta pardavėjui Sutarties pasirašymo dieną. Sutarties 4 p., 7 p. šalys susitarė sudaryti aukščiau minėto nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį notarų biure iki 2021-01-01, susitarė, jog notaro paslaugas apmokės pirkėjas. Sutartimi pardavėjas taip pat įsipareigojo iki gyvens turte sumokėti visus mokesčius, įsiskolinimus už suteiktas paslaugas eksploatuojant turtą, panaikinti, jei tokie yra, turto areštus, įregistruoti hipoteką, nutraukti nuomos sutartis, kad tretieji asmenys neturėtų jokių teisių ar pretenzijų į aukščiau paminėtą turtą (5 p.), o kaip paaiškino teismo posėdžio metu ieškovas Š. B. ir kaip iš esmės neneigė atsakovai, pardavėjas taip pat buvo įsipareigojęs nupirkti iš Lietuvos valstybės atitinkamą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ant kurio yra Sutarties dalyku esantys pastatai dalį, atidalinti visą nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės (su trečiaisiais asmenimis), tokiu būdu perleidžiant ateityje ieškovui atskiru (o ne bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu) nekilnojamojo turto objektu esantį nekilnojamąjį turtą.

8. Iš šalių (jų atstovų) paaiškinimų, VĮ "Registrų centras" Testamentų registro duomenų, Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. S. 2020-09-17 liudijimo, 2020-12-17 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. RS-7507, matyti, kad būsimas pardavėjas V. J. 2020-09-10 mirė, o jo palikimą priėmė ir lygiomis dalimis paveldėjo atsakovai R. J. ir Ukmergės miesto Pašilės bendruomenė, kuriai įpėdinė R. S. 2020-12-11 Paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartimi perleido (pardavė) visas jai priklausančias paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, atsiradusias po V. J. mirties.

9. CK 6.165 str. 5 d. numato, kad jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šia sutartį pasibaigia. Šioje normoje nurodytas šalių nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra naikinamasis – pagrindinės sutarties per šį terminą nesudarius, prievolė pasibaigia. Atsižvelgiant į tai, kad preliminarios sutarties šalis V. J. mirė ir nei jis, nei jo įpėdiniai iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino pagrindinės sutarties nesudarė, vienas iš įpėdinių – atsakovė Ukmergės miesto Pašilės bendruomenė šio teismo proceso metu netgi grąžino dalį palikėjo V. J. pagal preliminarią sutartį gautų piniginių lėšų (23 250 Eur) ieškovui (ką teismo posėdžio metu patvirtino pats ieškovas Š. B. duodamas paaiškinimus, bei ką patvirtina ieškovo bei atsakovės pasirašytas 2021-04-17 aktas, 2021-04-27 Kasos išlaidų orderis Nr. 003 ir kiti atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai), tokia sutartis ir prievolė sudaryti pagrindinę sutartį savaime laikytina pasibaigusia vadovaujantis LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 str. 5 d., 6.128 str., todėl teismui nėra pagrindo spręsti dėl sutarties nutraukimo ir tenkinti ieškovo Š. B. ieškinio reikalavimą dėl ir taip pasibaigusios preliminarios sutarties nutraukimo.

10. Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi, teisės aktai nenumato pareigos preliminariojoje sutartyje detaliai nustatyti visas sąlygas pagrindinei sutarčiai sudaryti.

11. Kasacinis teismas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra. Toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (pirmiau nurodytas 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; kt.). Kiekvienu atveju reikia įvertinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sutartis, ar jau buvo iki galo suformuotas objektas, dėl kurio sudaryta sutartis, ar dar turėjo būti atliekami darbai, ar sutarties sąlygos aiškios ir apibrėžė tik organizacinius ar ir faktiškus tvarkomojo pobūdžio veiksmus, kokius veiksmus įsipareigojo atlikti sutarties šalys ir kas faktiškai buvo atlikta. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

13. Nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinamas subjektyvusis sutarties aiškinimo principas su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018 32 punktą). Tais atvejais, jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012).

14. Atsižvelgdamas į aukščiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinęs ginčo šalių bei jų atstovų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog tarp ieškovo Š. B. bei tuomet dar gyvo būsimo pardavėjo V. J. 2020-09-03 buvo sudaryta preliminari sutartis CK 6.165 str. prasme, kadangi šalys sudarė susitarimą, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigojo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – nekilnojamojo turto, o būtent žemės sklypo ir pastatų, esačių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Teigti, jog tarp šalių jau 2020-09-03 buvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, kad egzistuoja pagrindas šią Sutartį laikyti ir pripažinti pagrindine bei patvirtinti, kaip pagrindinę, kaip prašoma atsakovo R. J. pareikštu priešieškiniu, teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

15. Visų pirma, iš pačio Sutarties turinio, jos lingvistinės, sisteminės ir loginės analizės matyti, kad tai buvo tik organizacinio pobūdžio sutartis, kuria ieškovas akceptavo V. J. pasiūlymą dėl pagrindinės tam tikro nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta ateityje, kai tam bus atlikti visi būti parengiamieji veiksmai; susitarė dėl konkretaus termino, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (2021-01-01), aptarė kai kurias būsimos pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas (pvz., kas apmokės notaro išlaidas, už kokią kainą bus parduotas turtas). Itin svarbu pažymėti, kad kaip matyti iš Sutarties turinio ir kaip paaiškino teismo posėdyje ieškovas Š. B., Sutartyje šalys aptarė taip pat tam tikrus V. J., kaip būsimo pardavėjo įsipareigojimus - parengiamuosius veiksmus, kuriuos šis turi atlikti iki pagrindinės sutarties sudarymo tam, kad ji galėtų būti sklandžiai sudaryta įstatymų nustatyta tvarka: pvz., turto atlaisvinimas nuo suvaržymų, jame gyvenančių asmenų; žemės sklypo, esančio prie pastatų, dalies įgijimas iš Lietuvos valstybės V. J. nuosavybėn, turto atidalijimas ir pan. Taip pat šalys aptarė ir pasekmes, kilsiančias, jeigu šie įsipareigojimai nebus įvykdyti (pardavėjo pareiga grąžinti pirkėjui pagal Sutartį sumokėtus pinigus).

16. Antra, byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, jog sudarius Sutartį turtas ieškovui realiai buvo perduotas ir jo priimtas naudotis, valdyti, disponuoti, jog ieškovas su turtu pradėjo elgtis, kaip su savo nuosavybe ir pan. Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai neigė faktiškai perėmęs turtą, su juo susijusius dokumentus, pastatų raktus, pastatuose esančius daiktus ir pan. savo valdymui, neigė pradėjęs turtu naudotis, jį valdyti, išlaikyti, gerinti ir pan. Priešingai, ieškovas teigė negalėjęs turto faktiškai perimti jau vien dėl to, kad jame tiek Sutarties sudarymo metu, tiek šiuo metu gyvena ir turtu naudojasi kiti /pašaliniai asmenys. Pažymėtina, kad nuo Sutarties sudarymo iki V. J. mirties buvo praėjusios vos kelios dienos, todėl mažai tikėtina, kad per tokį trumpą laiką V. J. būtų perdavęs/spėjęs perduoti ieškovui visą turtą, o šis turtą priėmęs, pradėjęs juo naudotis, valdyti ir pan., t. y. realiai pradėjęs įgyvendinti savo, kaip turto savininko, teises ir pareigas turto atžvilgiu.

17. Trečia, kaip matyti iš Sutarties turinio ir šalių / jų atstovų paaiškinimų, Sutartimi šalys buvo susitarusios ne tik dėl pastatų, bet ir dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), būsimo pirkimo - pardavimo, visas šis turtas buvo įvardintas kaip priklausantis pardavėjui V. J. nuosavybės teise Sutarties pasirašymo metu, ir Sutartyje nurodyta turto kaina - 46 500 Eur, kaip paaiškino ieškovas ir kaip matyti iš pačios Sutarties turinio, apėmė viso ketinamo pirkti - parduoti turto kainą, t. y. į ją įėjo tiek žemės sklypo, tiek jame esančių pastatų kaina. Vis dėlto, kaip matyti iš VĮ "Registrų centras" Nekilnojamojo registrų duomenų ir kaip iš esmės neginčijo šalys, V. J. vardu įregistruota asmeninės nuosavybės teisė tik į 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo (unikalu Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); kita dalis minėto gyvenamojo namo ir kiemo statinių nuosavybės teise registruota P. B. vardu (jo turtą paveldi tretieji asmenys), tuo tarpu joks žemės sklypas (duomenys neskelbtini), V. J. vardu nėra registruotas, t. y. V. J. joks žemės sklypas (jo dalis) nuosavybės teise ar kita daiktine teise nei Sutarties sudarymo metu, nei vėliau nepriklausė, atitinkamai nesudaro ir palikimo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (830/1634 dalys), kurios patikėtinė yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir P. B. (mirusiam (duomenys neskelbtini)) bei Z. B. (804/1634 dalys); dėl Lietuvos valstybei priklausančios šio žemės sklypo dalies nuo 2004-05-04 sudaryta Nuomos sutartis Nr. R16-29 su nuomininku P. B.. Bylos šalys iš esmės neginčijo tos aplinkybės, kad V. J. tik ketino išpirkti Lietuvos Respublikai priklausančią minėto žemės sklypo dalį ateityje ir vėliau parduoti žemę ieškovui, o tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina atlikti visą eilę parengiamųjų veiksmų žemės sklypo perleidimui ateityje ieškovui. Taigi, Sutarties sudarymo metu ir iki pat mirties V. J. neturint nuosavybės teisių į žemės sklypą, tokiu būdu nesant nei preliminarios, nei juo labiau pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties objektui - konkrečiam tokios sudėties nekilnojamajam turtui, kuris numatytas/apibrėžtas Sutartyje, ir kurio kaina numatyta Sutartyje, nėra objektyvios galimybės ir pagrindo spręsti apie tokio neegzistuojančio turto realų perleidimą ieškovo nuosavybėn, sandorio įvykdymą ir jo patvirtinimą, ką priešieškiniu siekia įrodyti atsakovas R. J., tuo pačiu neneigiantis, kad Sutartyje numatyta 46 500 Eur turto kaina apėmė ne tik pastatų, bet ir žemės sklypo kainą.

18. Ketvirta, atsakovo R. J. atstovės teiginiai, kad turto pirkimo – pardavimo sutartis yra realinė ir įsigaliojo bei buvo įvykdyta jos sudarymo metu, atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti. Teismas pažymi, kad pirkimo – pardavimo sutartis yra ne realinė, o konsensualinė (CK 6.305 str.), o vien tai, kad ieškovas sumokėjo V. J. visą Sutartyje numatytą ketinamo įsigyti nekilnojamojo turto kainą, nesudaro pagrindo spręsti apie pilną Sutarties įvykdymą, visų pirkimo - pardavimo sutarties požymių buvimą, nes tokiu būdu buvo įvykdyta tik vienos šalies viena iš sutartinių prievolių (pirkėjas sumokėjo turto kainą), bet nebuvo įvykdytos kitos prievolės (neapibrėžtas ir neparuoštas pardavimui visas nekilnojamasis turtas, jis neperduotas pirkėjui ir jo nepriimtas ir t.t.).

19. Penkta, Sutarties 9 p. šalys numatė, kad jei pardavėjas neįvykdo Sutartyje numatytų įsipareigojimų, pirkėjui grąžinami rankpinigiai. Tokia sąlyga neabejotinai leidžia spręsti apie tikruosius Sutarties šalių ketinimus suformuoti tik ikisutartinius, bet ne realius sutartinius pirkimo – pardavimo teisinius santykius.

20. Šešta, atsakovės Ukmergės miesto Pašilės bendruomenės pateiktas į bylą, jo gautas iš atsakovo R. J. 2021-04-30 pasiūlymas dėl po V. J. mirties likusio turto padalijimo, kuriame vienas iš įpėdinių – R. J. siūlo kitam įpėdiniui – Ukmergės miesto Pašilės bendruomenei pasidalinti po palikėjo mirties likusį nekilnojamąjį turtą tokiu būdu ir tvarka, kad ½ gyvenamojo namo, ūkinis pastatas ir ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), atitektų įpėdiniui R. J., netiesiogiai patvirtina, kad pats atsakovas R. J. laiko ir vertina ginčo nekilnojamąjį turtą (pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)), kaip paveldėtiną, tam tikrą vertę turintį turtą, kuris nuosavybės teise pereitų įpėdiniams (atsakovams) ir nelaiko šio turto ieškovo Š. B. nuosavybe.

21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovo R. J. priešieškinis, kuriuo prašoma patvirtinti ir pripažinti buvus sudarytą pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, atmestinas.

22. Pagal preliminarią sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių nėra atliekami, nes tai yra organizacinė (parengiamoji) sutartis dėl sutarties sudarymo ateityje, pagal kurią mokėjimo pareiga neatsiranda. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims (LAT 2005-04-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-11/2005). Teismų praktikoje suformuota, kad kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pinigai, perduoti pagal preliminarią sutartį konkrečiam tikslui, kuris vėliau nepasiekiamas, laikytini pinigais, perduotais (gautais) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo (CK 6.237 str.), ir todėl turi būti grąžinami juos perdavusiam asmeniui (pvz., LAT 2003-09-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-809/2006; 2006-02-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-124/2006; 2006-11-06 nutarimas c.b. Nr. 3K-P-382/2006 ir kt.). Pareiga grąžinti pirkėjui pagal preliminarią sutartį atliktus piniginius mokėjimus, kurie įskaitomi į pagrindinės sutarties kainą, jeigu vėliau ta pagrindinė sutartis dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesudaroma, išplaukia iš LR CK 6.165 str. nuostatų aiškinimo, o taip pat yra akcentuojama teismų praktikoje. Sutarties 9 p. šalys taip pat numatė, kad jei pardavėjas neįvykdo Sutartyje numatytų įsipareigojimų, pirkėjui grąžinami rankpinigiai.

23. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei teismų praktikos išaiškinimus, V. J. pagal preliminarią sutartį ieškovo perduotos piniginės lėšos – 46 500 Eur, nesant jokio atsiskaitymo – mokėjimo santykio, juo labiau nesudarius ir teismui nepripažinus pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, t. y. nesukūrus santykių, kuriuose ieškovas įgytų turtą, už kurį galėtų būti atsiskaityta V. J. perduotais pinigais, ieškovui Š. B. iš V. J. turtą bei turtines teises paveldėjusių, jo palikimą priėmusių įpėdinių - atsakovų R. J. bei Ukmergės miesto Pašilės bendruomenės, turėtų būti grąžintos jo sumokėtos pagal preliminarią Sutartį piniginės lėšos. Kadangi atsakovai paveldėjo palikėjo V. J. turtą lygiomis dalimis (t. y. po 1/2 dalį), 2021-04-26 teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi atsakovė Ukmergės miesto Pašilės bendruomenė įsipareigojo sumokėti ieškovui ½ dalį ginčo piniginių lėšų (t. y. 23 250 Eur) ir tokį savo įsipareigojimą yra realiai įvykdžiusi, ką patvirtino tiek ieškovas teismo posėdžio metu, tiek patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, likusi ½ dalį ieškovo pagal preliminarią sutartį palikėjui sumokėtų lėšų, t. y. 23 250 Eur priteistina iš kito įpėdinio - atsakovo R. J., tokiu būdu šioje ieškovo reikalavimų dalyje tenkinant jo ieškinį.

24. Atmetus atsakovo R. J. priešieškinį, jo patirtos byloje bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tuo tarpu spręstina dėl ieškovo Š. B., kurio procesinis rezultatas byloje iš esmės jam palankus, procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str., 98 str.). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas Š. B. sumokėjo 922,50 Eur žyminį mokestį už ieškinį, kurio dalis (392,25 Eur) jam buvo grąžinta teismo 2021-04-26 nutartimi patvirtinus taikos sutartį, todėl ieškovui liko nekompensuota 530,25 Eur žyminio mokesčio dalis, be to ieškovas byloje patyrė 800 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, taigi viso spręstina dėl 1 330,25 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys byloje buvo pareikštas (atitinkamai žyminis mokestis sumokėtas ir teisinė pagalba suteikta) dviejų atsakovų, lygiomis dalimis paveldėjusių V. J. turtą, atžvilgiu, teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi ieškovas Š. B. ir atsakovė Ukmergės miesto Pašilės bendruomenė susitarė, kad kiekviena šalis pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir viena iš kitos priteisti jų nereikalauja, t. y. pats ieškovas taikos sutartimi atsisakė reikalauti iš atsakovės Ukmergės miesto Pašilės bendruomenės, kuri po bylos iškėlimo teisme iš esmės patenkino ieškovo jai pareikštus reikalavimus, pastarajai tenkančių bylinėjimosi išlaidų dalies, iš atsakovo R. J. ieškovui Š. B. priteistina tik ½ dalis minėtų 1 330,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 665,12 Eur (CPK 93 str., 94 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 94 str., 98 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str. straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškovo Š. B. ieškinį atsakovams R. J. ir Ukmergės miesto Pašilės bendruomenei, tretieji asmenys – Z. B. ir V. J. tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui Š. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 23 250 Eur (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) pagal preliminarią sutartį gautų lėšų ir 665,12 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 12 centų) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovo R. J. priešieškinį ieškovui Š. B., atsakovei Ukmergės miesto Pašilės bendruomenei atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.