Utenos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), ūkininkas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teismo 2023-09-28 nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškime išdėstytas aplinkybes R. S. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi R. S. žinodamas apie savo finansinę padėtį, t. y. tai, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI, privalėjo laikytis Civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. R. S. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. R. S. buvo įteikti visi pareiškėjos pateikti dokumentai, kuriais grindžiamas kaltinimas jam, tačiau R. S. atsiliepimo ar prieštaravimų nepateikė, todėl teismas laiko, kad R. S. su pareikštu kaltinimu sutinka.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

Taigi, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/20190). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi, aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, ji reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad R. S. (toliau – Mokesčių mokėtojas, Ūkininkas) nuo (duomenys neskelbtini) yra ūkininkas. Ūkio veikla: mišrusis žemės ūkis, EVRK kodas (duomenys neskelbtini). VMI yra Mokesčių mokėtojo kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) 2023-09-18 duomenimis Mokesčių mokėtojo prievolės biudžetui sudarė 34 436,71 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023-05-02 deklaravus GPM už 2022-01-01 – 2022-12-31 mokestinį laikotarpį. PVM nepriemoka susidarė 2023-07-25 pateikus PVM deklaraciją už 2023- 01-01 – 2023-06-30 laikotarpį. VMI, išnagrinėjusi Mokesčių mokėtojo pateiktus prašymus išdėstyti 12 700 Eur GPM ir 21 683,96 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą bei įvertinusi su prašymais pateiktą informaciją, 2023-09-06 priėmė Sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Mokesčių mokėtojas "Swedbank", AB turi 1 atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjus pateiktus banko sąskaitos judėjimo išrašus nustatyta, kad, turėdamas įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, R. S. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Likutis banko sąskaitoje 2023-06-01 sudarė 15 720,83 Eur, per laikotarpį nuo 2023-06-01 iki 2023-09-01 banko sąskaitos įplaukos sudarė 15720,83 Eur. Savanoriškai sumokėta į biudžetą 160,07 Eur, išieškota 1230,51 Eur. Įvertinus turėtą likutį bei per minėtą laikotarpį gautas pajamas R. S. į biudžetą sumokėjo tik 4,4 %.

Įstatymų leidėjas nuo 2013-10-01 CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

R. S., būdamas skolingas valstybės biudžetui ir žinodamas apie pradelstus įsipareigojimus, atlikinėjo atsiskaitymus su kitais kreditoriais bei vykdė pirkimus, nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI teises. Mokesčių administratoriaus tikrintu laikotarpiu 2023-06-01 iki 2023-09-01 Ūkininkas turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti dalį įsiskolinimo biudžetui, tačiau, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais.

Šiais savo veiksmais R. S. pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą – laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą sumokėti mokestį.

Aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia faktą, kad R. S. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių R. S. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Sumokėtos lėšos turėjo būti panaudotos mokestinei nepriemokai padengti.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad R. S. žinodamas apie savo finansinę padėtį, t. y. tai, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

R. S. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas yra susijęs netinkamu savo pareigų atlikimu) ir pavojingumą, į padarymo aplinkybes, yra ūkininkas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nors Institucija siūlo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkį, t. y. 2 200 Eur dydžio baudą, tačiau matyti, kad šios teisės normos nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta ir šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriama bauda, kuri savo dydžiu artima numatytam minimaliam baudos dydžiui, kas šiuo atveju būtų adekvati, proporcinga bei teisinga administracinės atsakomybės taikymo prasme. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-74-420/2023.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.