Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D.S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatei L.B., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos advokatūrai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-28-11 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja D.S. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-28-11, kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1797-10; pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja D.S. ir jos įgaliotas atstovas J.S., tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjos atstovas J.S. 2011 m. balandžio 26 d. pranešimu (pavadintu protestu) nurodė, kad „dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, nuolatinio asmens žeminimo bei šmeižimo“ negali atlikti pareigų atstovauti D.S. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir atsisako atstovauti šiame teismo posėdyje (b.l. 62). Pareiškėja D.S. 2011 m. balandžio 26 d. pateiktu prašymu prašo bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui, nes jos įgaliotas atstovas informavęs, jog dėl konflikto su Klaipėdos apygardos administraciniu teismu negalintis šiame teisme atstovauti (b.l. 63). Pareiškėjos prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos administraciniam teismui netenkintas nesant tam įstatyminio pagrindo (b.l. 79-80).

2011 m. vasario 7 d. gautas advokatės pranešimas dėl tikslingumo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai. Jame nurodyta, kad kasacinio skundo parengimo terminas pasibaigė 2011 m. vasario 4 d., per tą laiką nuo pat 2010 m. lapkričio 25 d. pareiškėja į advokatę nesikreipė, jokių dokumentų, būtinų kasaciniam skundui paruošti, nepateikė, neišsakė argumentų, kuriais remiantis būtų galima suprasti pareiškėjos poziciją. 2011 m. vasario 21 d. skundžiamu sprendimu Nr. (1.31.)-TDP-28-11 pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nes pareiškėja nevykdė pareigos bendradarbiauti su advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą, dėl ko antrinės teisinės pagalbos teikimas tapo neįmanomas.

Pažymi, jog pareiškėja nėra pateikusi jokių duomenų, kad advokatė būtų ją užgauliojusi, atvirai kenkusi jos interesams, todėl šiuos skundo argumentus vertina kaip subjektyvią, faktais nepagrįstą nuomonę, o pareiškėjos teiginys dėl negalimumo bendrauti su advokate nepagrįstas, nes pareiškėja nė karto neatvyko susitikti su advokate. Nurodo, kad tarnyba negali priimti ir registruoti ne sau skirtą korespondenciją (Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontorai skirtą korespondenciją), o vėliau ją persiuntinėti adresatams bei rūpintis šios korespondencijos operatyviu įteikimu, nes tokiais veiksmais tarnyba vykdytų įstatuose nenumatytas funkcijas. Pažymi, kad pašto dėžutės ant Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatų kabinetų durų yra pozityvus dalykas, nes pašto darbuotojai, neradę advokato, turi galimybę pranešimą palikti pašto dėžutėje; lygiai taip pat pareiškėjai gali palikti dokumentus ar laišką advokatui.

Atkreipia dėmesį į tai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnis nustato pareigas asmeniui, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, tarp jų ir pareigas bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; teikti šiai pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Iš pareiškėjos skundo bei ankstesnio susirašinėjimo su tarnyba akivaizdu, kad pareiškėja atsakomybę už kasacinio skundo parengimą priskiria išimtinai advokatei, tuo tarpu savo pareigos teikti visą reikiamą informaciją teisinei pagalbai gauti, bendrauti su advokate, nepripažįsta. Pareiškėjos požiūris, jog pareiškėja neprivalo atvykti pas advokatę ir pateikti visus turimus dokumentus, jog advokatė pati gali iš teismo gauti jai reikalingus dokumentus, ir jog advokatė privalo viena, nepabendravusi su pareiškėja, parengti kasacinį skundą, yra ydingas ir turi piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba požymių.

Tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatė L.B., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos advokatūra, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 61, 66, 67), į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, atsiliepimai į skundą nepateikti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama nedalyvaujant proceso šalims ir jų atstovams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnybos) 2011 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-28-11, kuriuo pareiškėjai D.S. nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1797-10, panaikinimo.

Faktinės bylos aplinkybės

Pareiškėja D.S. 2010 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą kasacinio skundo parengimui civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010 (b.l. 23-27). Pareiškėja kartu su prašymu pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją bei Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010 bei pavedimo sutartį (b.l. 28-36). Klaipėdos tarnyba 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1797-10 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010 dėl nuostolių atlyginimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų; antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė L.B. (b.l. 38-39).

2011 m. sausio 3 d. prašymu, adresuotu Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatei L.B., pareiškėja prašė paruošti kasacinį skundą, pateikti informaciją apie kasacinio skundo paruošimo aplinkybes, o reikalavimus ir pageidavimus pateikti raštiška forma (b.l. 48).

2011 m. sausio 24 d. Klaipėdos tarnybai pateiktame prašyme pareiškėja nurodė, jog gavo tarnybos raštą, kuriuo netenkintas jos prašymas dėl advokatės pakeitimo. Pažymėjo, kad su advokate bendrauti negalinti, nes advokatė L.B. yra ją įžeidusi. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jos pozicija nuo 2011 m. sausio 3 d. prašymo Klaipėdos tarnybai nepasikeitė: jai reikalinga teisinė pagalba paruošti kasacinį skundą, todėl paskirta advokatė L.B. turi pareigą paruošti kasacinį skundą, o jei advokatei reikalingi kokie nors duomenys, tai advokatė turi pateikti konkrečius reikalavimus raštu. Taip pat nurodė, kad bendraus jos įgaliotas atstovas J.S., nes pareiškėja neturinti kompetencijos nei paruošti kasacinį skundą, nei aptarinėti jo perspektyvas bei pagrindimus (b.l. 43).

Advokatė L.B. 2011 m. sausio 12 d. raštu Nr. LB-146-10-09-11 kreipėsi į pareiškėją primindama, kad pareiškėja nuo 2010 m. lapkričio 15 d. dar nebuvo užėjusi į kontorą ir pateikusi jokių dokumentų, reikalingų kasacinio skundo parengimui; taip pat neturi informacijos apie pareiškėjos poziciją ir argumentus, būtinus kasacinio skundo pagrindams suformuoti. Advokatė nurodė konkrečias datas ir laiką, kuriais siūlė pareiškėjai atvykti pokalbiui; taip pat siūlė atsinešti visus būtinus kasaciniam skundui dokumentus, priklausomai nuo to, kurį procesinį dokumentą pareiškėja ketina apskųsti. Advokatė taip pat informavo apie kasacinio skundo pateikimo terminus ir atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad nuo teisinės pagalbos suteikimo praėjo jau beveik du mėnesiai, tačiau pareiškėja nėra pateikusi jokių dokumentų (b.l. 49).

2011 m. vasario 7 d. raštu Nr. LB-146-10-40-11 advokatė L.B. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, siūlydama nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą tuo pagrindu, kad pareiškėja piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, nevykdo įsipareigojimų bendradarbiauti su advokatu (b.l. 45-46).

Dėl 2011 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-28-11 teisėtumo ir pagrįstumo

Skundžiamu 2011 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-28-11 Klaipėdos tarnyba antrinės teisinės pagalbos teikimą D.S. nutraukė (b.l. 54-56). Teisiniu suteiktos antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindu nurodytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 4 punktas, 4 straipsnio 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 23 straipsnio 3 dalis. Skundžiamas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo motyvuojamas tuo, kad pareiškėja nustatytu laiku neatvyko pas advokatę dėl kasacinio skundo paruošimo bei nepateikė prašomų dokumentų, taip praleisdama įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kasaciniam skundui paduoti. Sprendime nurodyta, kad iš advokatės pateiktų pranešimų ir dokumentų matyti, jog advokatė buvo paskyrusi susitikimus su pareiškėja 2011 m. sausio 17 d. arba 2011 m. sausio 24 d. tikslu išsiaiškinti, kokių konkrečių teisinių paslaugų pageidauja pareiškėja bei aptarti kasacinio skundo pagrindimo ir perspektyvos klausimus; taip pat pasiūlė pareiškėjai surinkti ir pateikti visus būtinus dokumentus kasaciniam skundui paruošti priklausomai nuo to, kurį procesinį dokumentą pareiškėja ketina apskųsti. Sprendime pažymėta, kad pareiškėjos teiginys, jog advokatė L.B. pati turi kreiptis į pareiškėją raštu, jeigu advokatei reikalingi kokie nors duomenys, aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinė pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba bei procesinėmis teisėmis, bei paneigia pačią įstatymo paskirtį. Klaipėdos tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėja nevykdo pareigos bendradarbiauti su advokatu, teikiančiu valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir ši aplinkybė yra pagrindas nutraukti teisinės pagalbos teikimą, todėl analizuotini sprendime nurodyti teisiniai pagrindai, kuriais buvo nutraukta antrinė teisinė pagalba.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Kaip minėta aukščiau, pareiškėjai tokia antrinė teisinė pagalba buvo suteikta civilinėje byloje pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, numato, kad ši pagalba teikiama remiantis šiais principais: 1) lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; 2) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; 3) taikaus ginčų sprendimo prioriteto; 4) draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis.

Asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba turi ne tik teises, bet ir pareigas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnis nustato pareigas asmeniui, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba. Minėto straipsnio 1 punktas numato asmens, besikreipiančio dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, pareigą bendradarbiauti su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, o minėto straipsnio 2 punktas įpareigoja asmenį, besikreipiantį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nėra sąvokos „nebendradarbiauja“ apibūdinimo. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilinius, 2000, psl. 78) sąvokos „bendradarbiauti, bendradarbiauja“ reikšmė aiškinama kaip „kartu su kitais dirbti“, todėl minėtos sąvokos antonimas reikštų priešingai, t.y. kartu su kitais nedirbti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos nebendradarbiavimas su tarnyba ir jos interesus atstovauti paskirta advokate Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija dėl nebendradarbiavimo paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, nes pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo tarnybai pranešti apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdus antrine teisine pagalba besinaudojančio asmens nebendradarbiavimas. Kartu pažymėtina, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys.

Klaipėdos tarnyba, remdamasi advokatės L.B. pateiktais rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, jog pareiškėja neatvyko į susitikimus su advokate, nepateikė advokatei prašomų įrodymų. Pažymėtina tai, kad 2010 m. lapkričio 15 d. Nr. (1.31.)-TPA-1797-10 sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo 6.1. punktu pareiškėja buvo informuota apie pareigą bendradarbiauti su tarnyba bei advokate, teikiančia antrinę teisinę pagalbą; informuota apie tai, jog nevykdant šios pareigos antrinė teisinė pagalba gali būti nutraukta; gavus šį sprendimą pareiškėjai pasiūlyta susisiekti su paskirta advokate per kuo trumpesnį laiką ir susitarti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo eigos (b.l. 38-39). Klaipėdos tarnyba analogišką informaciją nurodė ir lydraštyje, kuriuo išsiuntė minėtą sprendimą pareiškėjai ir advokatei. Jame taip pat atkreiptas dėmesys, jog asmens duomenų teisinės apsaugos tikslais, pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą bei su juo pateiktų dokumentų kopijos advokatei siunčiamos nebus (b.l. 37).

Pareiškėja 2011 m. sausio 3 d. prašymu, adresuotu Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatei L.B., prašė pagal Klaipėdos tarnybos 2010 m. lapkričio 15 d. Nr. (1.31.)-TPA-1797-10 sprendimą dėl teisinės pagalbos suteikimo paruoši kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, pateikti informaciją apie kasacinio skundo paruošimo aplinkybes, o reikalavimus ir pageidavimus pateikti raštu.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad advokatė, susipažinusi su minėtu pareiškėjos prašymu, 2011 m. sausio 12 d. raštu Nr. LB-146-10-09-11 pareiškėjai priminė (b.l. 44), kad pareiškėja nuo 2010 m. lapkričio 15 d. (t.y. nuo antrinės teisinės pagalbos suteikimo dienos) dar nebuvo užėjusi pas advokatę ir nepateikė jokių dokumentų, reikalingų kasacinio skundo paruošimui. Pažymėjo, kad neturi informacijos apie pareiškėjos poziciją ir argumentus kasacinio skundo pagrindams suformuoti, nes pareiškėjos 2011 m. sausio 3 d. prašymas nėra pakankamas dokumentas kasaciniam skundui paruošti. Advokatė pasiūlė pareiškėjai atvykti į Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontorą sausio 17 d. arba sausio 24 d. nuo 13 val. iki 17 val. pokalbiui tikslu aptarti kasacinio skundo pagrindimo ir perspektyvios klausimus; taip pat pasiūlė atsinešti būtinus kasaciniam skundui dokumentus, priklausomai nuo to, kokį procesinį dokumentą pareiškėja ketina skųsti (pirmosios instancijos teismo sprendimą ar apeliacinės instancijos teismo nutartį). Minėtu raštu pareiškėja buvo informuota, kad kasacinio skundo pateikimui taikomas trijų mėnesių terminas nuo skundžiamojo dokumento teisme priėmimo bei atkreiptas dėmesys į tai, jog nuo antrinės teisinės pagalbos suteikimo praėjo beveik dviejų mėnesių laikotarpis, tačiau pareiškėja nėra pateikusi jokių dokumentų. Advokatė pažymėjo, jog nežinodama pareiškėjos pozicijos bei neturėdama netgi skundžiamų procesinių dokumentų, negalės surašyti pareiškėjos prašomo kasacinio skundo. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad minėtas raštas 2011 m. sausio 12 d. buvo perduotas UAB „Jūros paštas“ registruotos pašto korespondencijos pristatymui (b.l. 50-51), o registruotą pareiškėjai D.S. į jos nurodytą pašto dėžutę siųstą korespondenciją jį privalėjo gauti.

Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatės L.B. 2011 m. vasario 7 d. raštas, kuriuo siūloma nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą, įrodo, jog pareiškėja per visą laikotarpį nuo antrinės teisinės pagalbos suteikimo (nuo 2010 m. lapkričio 15 d.) iki kasacinio skundo surašymo termino pabaigos (2011 m. vasario 4 d.) į ją nesikreipė, nepateikė jokių dokumentų, būtinų kasaciniam skundui paruošti, bei neišsakė argumentų, kuriais remiantis būtų galima suprasti pareiškėjos poziciją.

Pareiškėjos 2011 m. sausio 3 d. prašymo tyrinys patvirtina, jog pareiškėja prašė jos interesams atstovauti paskirtą advokatę surašyti kasacinį skundą bei visus reikalavimus ir pageidavimus pateikti raštu.. Taigi, šiame prašyme tik bendro pobūdžio teiginiais – paruošti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui – buvo apibūdintas teisinis ginčas, kuriame pareiškėja pageidauja naudotis antrine teisine pagalba, tačiau šiame prašyme neišdėstė jokios savo pozicijos dėl kasacinio skundo pagrindų, todėl advokatė pagrįstai informavo pareiškėją, jog ji negalės surašyti kasacinio skundo, jei jai nebus žinoma pareiškėjos pozicija ir nebus pateikti skundžiami dokumentai.

Pareiškėja skundą argumentuoja tuo, jog kasacinio skundo surašymas yra tik advokato pareiga bei kad skundo paruošimas buvo vilkinamas. Siekiant asmeniui suteikti teisinę pagalbą, advokatui būtina išsiaiškinti to asmens poziciją ir argumentus. Advokatė L.B. nereikalavo pareiškėją pagrįsti poziciją teisės normomis, o tik siekė išsiaiškinti faktinį pagrindimą. Pareiškėjos požiūris, jog ji neprivalėjo atvykti pas advokatę ir pateikti visus turimus dokumentus, jog advokatė galėjo iš teismo pati gauti jai reikalingus dokumentus bei nebendravusi su pareiškėja parengti kasacinį skundą, pripažįstamas nepagrįstu. Pažymėtina tai, kad pareiškėja prašė suteikti jai teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010 kasacinio skundo paruošimui, jai teisinė pagalba šioje byloje ir buvo suteikta. Vienok iš Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010 matyti, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas ne pareiškėjos D.S., bet kito asmens – M.S. – pareiškimas dėl proceso atnaujinimo (b.l. 33-36). Ši aplinkybė teisiniu požiūriu svarbi, nes tai susiję su pareiškėjos D.S. procesine padėtimi kasacinio skundo atžvilgiu bei jos reikalavimo teisės pagal nurodytą pavedimą įvertinimu. Pareiškėja, būdama informuota apie kasacinio skundo pateikimo terminus bei būtinumą pateikti kasacinio skundo parengimui reikiamus dokumentus, šios pareigos nevykdė iki pat kasacinio skundo surašymo termino pabaigos, todėl jos teiginiai dėl kasacinio skundo paruošimo vilkinimo pripažįstami nepagrįstais.

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėja atsisako bendrauti su jai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokate, nes mano, kad advokatė veikia prieš jos šeimos interesus, teigia esant interesų konfliktui, dėl kurio 2010 m. lapkričio 25 d. teikė Klaipėdos tarnybai prašymą pakeisti advokatę, tačiau jos prašymas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu nebuvo patenkintas, nenustačius Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtintų advokato pakeitimo pagrindų.

Pareiškėja 2010 m. lapkričio 25 d. prašymą pakeisti advokatę argumentavo tuo, jog advokatė ją buvo išvariusi iš kabineto, o ji dėl advokatės veiksmų buvo rašiusi skundą (b.l. 40).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nereglamentuoja interesų konflikto, iškilusio tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam ji teikiama, sąvokos, atvejų ir sąlygų, todėl interesų konflikto turinys turi būti aiškinamas atsižvelgiant į bendrąsias bei advokatų veiklą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) XI skyriuje reglamentuojamos bendrosios atstovavimo nuostatos. CK 2.135 straipsnyje, apibrėžiant interesų konfliktą, nurodoma, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti (1 dalis), ir kad asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu, tačiau ši nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų (2 dalis). Lietuvos advokatų etikos kodekse kodekso 3.1 punkte nustatytas draudimas advokatui konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi. Taigi interesų konflikto buvimas/nebuvimas yra siejamas su atstovaujamojo interesų apsaugos, kuri, kaip galima spręsti iš pirmiau nurodytų nuostatų, pirmiausia užtikrinama toje pačioje byloje ar pan. atstovaujant tik vienai šaliai, išskyrus tuos atvejus, kai šalių interesai sutampa, pakankamumu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad advokatė L.B. būtų teikusi teisines paslaugas toje pačioje byloje pareiškėjai ir kitiems asmenims, kurių interesai yra priešingi, todėl konstatuoti interesų konflikto buvimą tarp pareiškėjos ir advokatės nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalį, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitokios aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Minėta teisės norma turi būti aiškinama ir taikoma taip, idant suteiktų teisę tiek antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui, tiek pareiškėjui kreiptis dėl advokato pakeitimo kitu advokatu ne tik kilus interesų konfliktui, bet ir esant kitoms svarbioms aplinkybėms, kurios subjektyviai suvokiamos kaip kliūtys kokybiškai ir efektyviai teikti ar gauti kokybišką teisinę pagalbą.

Nors pareiškėja teigia, kad advokatė kenkė jos šeimos interesams, ją užgauliojo, tačiau Klaipėdos tarnybai nei teismui jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų nepateikė; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (b.l. 69-75) bei pareiškėjos skundo turinys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja neginčijo Klaipėdos tarnybos sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl advokatės pakeitimo, todėl laikytina pagrįsta Klaipėdos tarnybos išvada dėl interesų konflikto ar kitokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių advokatė L.B. negalėtų teikti antrinę teisinę pagalbą, nebuvimo.

Pareiškėja kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikė ir 2009 m. rugsėjo 10 d. pavedimo sutartį (toliau – ir Pavedimo sutartis), kuria sutuoktiniai D.S. ir M.S. pavedė J.S. inter alia jų vardu vesti visas civilines, administracines bylas visose teismo įstaigose, antstolių kontorose su visomis įstatymų suteiktomis teisėmis, atstovauti visose teisinėse institucijose ir kitose valstybinėse įstaigose ir organizacijose <...> , o taip pat atlikti visus kitus teisinius veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Pavedimo sutarties 4.1. punkte numatyta, kad įgaliotinis privalo įvykdyti duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojų interesus (b.l. 31-32). Iš pareiškėjos 2010 m. lapkričio 25 d. prašymo Klaipėdos tarnybai ir advokatei matyti, kad pareiškėja minėtu įgaliojimu visus klausimus spręsti yra pavedusi J.S. bei jam pateikusi įrodomąją medžiagą. Visus nagrinėjamoje byloje esančius pareiškėjos prašymus yra pasirašęs ir jos įgaliotas atstovas J.S., tame tarpe ir prašymą, kuriame nurodyta, kad jam yra perduota visa su kasacinio skundo paruošimu susijusi įrodomoji medžiaga. Taigi pareiškėjos įgaliotas atstovas, laikydamasis Pavedimo sutarties 4.1. punkte numatyto privalomo nurodymo vykdyti pavedimo sutartį sąžiningai ir rūpestingai, privalėjo turimus kasacinio skundo parengimui būtinus dokumentus perduoti pareiškėją atstovaujančiai advokatei, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame sprendime paminėtų aplinkybių visuma ir nurodytas pareiškėjos elgesys laikytinas pareigos bendradarbiauti, numatytos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, nevykdymu, o šios aplinkybės nustatymas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu,.sudaro pagrindą nutraukti suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tai, kad ant Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatų kabinetų durų yra pašto dėžutės, kuriose advokatui, neradus jo darbo vietoje, gali būti palikta tam tikra informacija, nelaikytina bendravimo apribojimų suvaržymu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja net neteigia buvusi atvykusi pas advokatę jos nurodytomis datomis; nenurodo, jog advokatės nurodytu laiku dėl objektyvių priežasčių atvykti negalėjo ar prašė pakeisti susitikimo datas ar laiką; neteigia, kad būtų palikusi kokius nors dokumentus advokatės pašto dėžutėje ir jų advokatė nebūtų radusi.

Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta sprendimo data, pagal kurį nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai – 2010 m. gruodžio 29 d., o ne 2010 m. lapkričio 15 d. – laikytinas rašymo apsirikimu, nes visa rašytinė bylos medžiaga (pareiškėjos skundas, Klaipėdos tarnybos atsiliepimas, skundžiamo sprendimo turinys ir kt.) patvirtina, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjai buvo suteikta Klaipėdos tarnybos 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1797-10, o ne 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. Nr. (1.31.)-TPA-1797-10.

Nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas dėl jo panaikinimo netenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nenurodydama patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai sprendimas priimamas jo naudai. Netenkinus pareiškėjos skundo, netenkintinas ir prašymas dėl išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos D.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-28-11 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą D.S. palikti nepakeistą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.