- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-14
- Bylos Nr.
- A-62-3324-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00118-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatei L. B., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos advokatūrai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. S. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-28-11, kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1797-10; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2010 m. lapkričio 15 d. Tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1797-10 jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-4389-792/2010, kurią teikti buvo paskirta advokatė L. B.. Pareiškėjos teigimu, ši advokatė turėjo išankstinį nusistatymą pareiškėjos bei pareiškėjos šeimos atžvilgiu, advokatė yra ją žeminusi ir užgauliojusi, atvirai kenkė jos šeimos interesams. Tarnyboje apie tai buvo žinoma, todėl pareiškėja mano, kad toks antrinės teisinės pagalbos paskyrimas buvo skirtas turint tikslą pakenkti, bet ne padėti. Nurodė, kad su advokate bendravimas buvo neįmanomas, advokatė neparuošė kasacinio skundo, neatliko nė vieno procesinio veiksmo. Tarnyba ir advokatė ignoravo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) normas bei kitus teisės aktus ir neatliko savo pareigų, tokiu būdu pažeisdama pareiškėjos teises gauti tinkamą antrinę teisinę pagalbą. Pažymėjo, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą grindžiamas subjektyviais samprotavimais ir prasimanymais. Su Tarnyba ir advokate įmanoma bendrauti tik rašytine forma, bet ir tokia forma atsisakoma bendrauti. Nurodė, kad Tarnyboje įvesta nauja tvarka, tai yra advokatams paskirtos pašto dėžutės, į kurias nurodoma įdėti advokatams skiriamus dokumentus. Nei Tarnyboje, nei Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje teikiami dokumentai nepriimami ir jų pateikimas nefiksuojamas, todėl Tarnyba vėliau manipuliuoja šiomis aplinkybėmis. Pažymėjo, jog kasacinį skundą gali surašyti tik advokatas, skundo paruošimas buvo vilkinamas, o kai praėjo trys mėnesiai įstatymo nustatyta tvarka pateikti kasacinį skundą, abipusiu advokatės ir Tarnybos sutarimu antrinė teisinė pagalba buvo nutraukta. Kasaciniame procese yra numatyta galimybė atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti, todėl ir kreipiasi į teismą, siekdama apginti savo teisę į kasacinį procesą.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos D. S. skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, jog pareiškėjai Tarnybos 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010 pagal pareiškėjos prašymą. Antrinę teisinę pagalbą teikti pavesta advokatei L. B.. Tarnyboje 2010 m. lapkričio 25 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl advokatės pakeitimo, kuriame pareiškėja nurodė, kad tarp advokatės ir pareiškėjos yra interesų konfliktas. Taip pat pareiškėja nurodė, jog savo įgaliotam atstovui UAB „Liva“ direktoriui J. S. yra pavedusi atstovauti ją visais klausimais, jam yra pateikusi visą įrodomąją medžiagą. Atsakovas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (1.7)-SR-4686 informavo pareiškėją apie tai, kad prašymo dėl advokatės pakeitimo netenkina, nenustačius interesų konflikto. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos nebendradarbiavimas su paskirtuoju advokatu gali sudaryti pagrindą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. 2011 m. sausio 3 d. pareiškėja pateikė advokatei prašymą paruošti kasacinį skundą, pateikti informaciją apie kasacinio skundo ruošimo aplinkybes, reikalavimus ir pageidavimus teikti raštiška forma. Nurodė, kad 2011 m. sausio 12 d. advokatė L. B. kreipėsi raštu į pareiškėją ir pasiūlė jai dėl kasacinio skundo parengimo aplinkybių atvykti pas ją nurodytu laiku, taip pat priminė, kad būtina pateikti procesinį dokumentą, kurį pareiškėja ketina skųsti. 2011 m. sausio 24 d. Tarnyboje gautas pakartotinis prašymas, kuriuo pareiškėja prašė paruošti kasacinį skundą, pateikti konkrečius pageidavimus raštu, o dėl kasacinio skundo paruošimo bendrauti su jos įgaliotu atstovu. Taip pat nurodyta, jog nedisponuoja dokumentais, susijusiais su byla, todėl prašo nurodyti, kokius dokumentus turėtų pateikti, ar advokatė juos turėtų išreikalauti iš teismo. 2011 m. vasario 7 d. gautas advokatės pranešimas dėl tikslingumo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai. Jame nurodyta, kad kasacinio skundo parengimo terminas pasibaigė 2011 m. vasario 4 d., per tą laiką nuo pat 2010 m. lapkričio 25 d. pareiškėja į advokatę nesikreipė, jokių dokumentų, būtinų kasaciniam skundui paruošti, nepateikė, neišsakė argumentų, kuriais remiantis būtų galima suprasti pareiškėjos poziciją. 2011 m. vasario 21 d. skundžiamu sprendimu Nr. (1.31.)-TDP-28-11 pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas vadovaujantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nes pareiškėja nevykdė pareigos bendradarbiauti su advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą, dėl ko antrinės teisinės pagalbos teikimas tapo neįmanomas. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja nėra pateikusi jokių duomenų, kad advokatė būtų ją užgauliojusi, atvirai kenkusi jos interesams, todėl šiuos skundo argumentus vertina kaip subjektyvią, faktais nepagrįstą nuomonę, o pareiškėjos teiginys dėl negalimumo bendrauti su advokate nepagrįstas, nes pareiškėja nė karto neatvyko susitikti su advokate. Nurodė, kad Tarnyba negali priimti ir registruoti ne sau skirtą korespondenciją, o vėliau ją persiuntinėti adresatams bei rūpintis šios korespondencijos operatyviu įteikimu, nes tokiais veiksmais Tarnyba vykdytų įstatuose nenumatytas funkcijas. Pažymėjo, kad pašto dėžutės ant Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatų kabinetų durų yra pozityvus dalykas, nes pašto darbuotojai, neradę advokato, turi galimybę pranešimą palikti pašto dėžutėje; lygiai taip pat pareiškėjai gali palikti dokumentus ar laišką advokatui. Iš pareiškėjos skundo bei ankstesnio susirašinėjimo su Tarnyba, anot atsakovo, akivaizdu, kad pareiškėja atsakomybę už kasacinio skundo parengimą priskiria išimtinai advokatei, tuo tarpu savo pareigos teikti visą reikiamą informaciją teisinei pagalbai gauti, bendrauti su advokate, nepripažįsta. Pareiškėjos požiūris, jog ji neprivalo atvykti pas advokatę ir pateikti visus turimus dokumentus, jog advokatė pati gali iš teismo gauti jai reikalingus dokumentus ir jog advokatė privalo viena, nepabendravusi su pareiškėja, parengti kasacinį skundą, yra ydingas ir turi piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba požymių.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjos D. S. skundą atmetė.
Pažymėjo, kad pareiškėjos nebendradarbiavimas su Tarnyba ir jos interesus atstovauti paskirta advokate VGTPĮ prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija dėl nebendradarbiavimo paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, nes pagal VGTPĮ 23 straipsnio 2 dalį antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo tarnybai pranešti apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Antrinės teisinės pagalbos teikimas remiantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdus antrine teisine pagalba besinaudojančio asmens nebendradarbiavimas. Kartu pažymėjo, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys. Teismas nustatė, kad Tarnyba, remdamasi advokatės pateiktais rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, jog pareiškėja neatvyko į susitikimus su advokate, nepateikė advokatei prašomų įrodymų. Teismas pažymėjo, kad 2010 m. lapkričio 15 d. Nr. (1.31.)-TPA-1797-10 sprendimu pareiškėja buvo informuota apie pareigą bendradarbiauti su tarnyba bei advokate, teikiančia antrinę teisinę pagalbą; informuota apie tai, jog nevykdant šios pareigos antrinė teisinė pagalba gali būti nutraukta; gavus šį sprendimą pareiškėjai pasiūlyta susisiekti su paskirta advokate per kuo trumpesnį laiką ir susitarti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo eigos. Tarnyba analogišką informaciją nurodė ir lydraštyje, kuriuo išsiuntė minėtą sprendimą pareiškėjai ir advokatei. Jame taip pat atkreiptas dėmesys, jog asmens duomenų teisinės apsaugos tikslais pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą bei su juo pateiktų dokumentų kopijos advokatei siunčiamos nebus. Pažymėjo, kad pareiškėja 2011 m. sausio 3 d. prašymu, adresuotu Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatei L. B., prašė pagal Tarnybos 2010 m. lapkričio 15 d. Nr. (1.31.)-TPA-1797-10 sprendimą dėl teisinės pagalbos suteikimo paruošti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, pateikti informaciją apie kasacinio skundo paruošimo aplinkybes, o reikalavimus ir pageidavimus pateikti raštu. Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad advokatė, susipažinusi su minėtu pareiškėjos prašymu, 2011 m. sausio 12 d. raštu Nr. LB-146-10-09-11 pareiškėjai priminė, kad pareiškėja nuo 2010 m. lapkričio 15 d. (t. y. nuo antrinės teisinės pagalbos suteikimo dienos) dar nebuvo užėjusi pas advokatę ir nepateikė jokių dokumentų, reikalingų kasacinio skundo paruošimui. Pažymėjo, kad neturi informacijos apie pareiškėjos poziciją ir argumentus kasacinio skundo pagrindams suformuoti, nes pareiškėjos 2011 m. sausio 3 d. prašymas nėra pakankamas dokumentas kasaciniam skundui paruošti. Advokatė pasiūlė pareiškėjai atvykti į Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontorą sausio 17 d. arba sausio 24 d. nuo 13 val. iki 17 val. pokalbiui tikslu aptarti kasacinio skundo pagrindimo ir perspektyvos klausimus; taip pat pasiūlė atsinešti būtinus kasaciniam skundui dokumentus, priklausomai nuo to, kokį procesinį dokumentą pareiškėja ketina skųsti (pirmosios instancijos teismo sprendimą ar apeliacinės instancijos teismo nutartį). Minėtu raštu pareiškėja buvo informuota, kad kasacinio skundo pateikimui taikomas trijų mėnesių terminas nuo skundžiamojo dokumento teisme priėmimo bei atkreiptas dėmesys į tai, jog nuo antrinės teisinės pagalbos suteikimo praėjo beveik dviejų mėnesių laikotarpis, tačiau pareiškėja nėra pateikusi jokių dokumentų. Advokatė pažymėjo, jog nežinodama pareiškėjos pozicijos bei neturėdama netgi skundžiamų procesinių dokumentų negalės surašyti pareiškėjos prašomo kasacinio skundo. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad minėtas raštas 2011 m. sausio 12 d. buvo perduotas UAB „Jūros paštas“ registruotos pašto korespondencijos pristatymui, o registruotą pareiškėjai D. S. į jos nurodytą pašto dėžutę siųstą korespondenciją ji privalėjo gauti. Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatės L. B. 2011 m. vasario 7 d. raštas, kuriuo siūloma nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą, teismo vertinimu, įrodo, jog pareiškėja per visą laikotarpį nuo antrinės teisinės pagalbos suteikimo (nuo 2010 m. lapkričio 15 d.) iki kasacinio skundo surašymo termino pabaigos (2011 m. vasario 4 d.) į ją nesikreipė, nepateikė jokių dokumentų, būtinų kasaciniam skundui paruošti, bei neišsakė argumentų, kuriais remiantis būtų galima suprasti pareiškėjos poziciją. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos 2011 m. sausio 3 d. prašymo tyrinys patvirtina, jog pareiškėja prašė jos interesams atstovauti paskirtą advokatę surašyti kasacinį skundą bei visus reikalavimus ir pageidavimus pateikti raštu. Taigi, šiame prašyme tik bendro pobūdžio teiginiais – paruošti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui – buvo apibūdintas teisinis ginčas, kuriame pareiškėja pageidauja naudotis antrine teisine pagalba, tačiau šiame prašyme ji neišdėstė jokios savo pozicijos dėl kasacinio skundo pagrindų, todėl advokatė, teismo vertinimu, pagrįstai informavo pareiškėją, jog ji negalės surašyti kasacinio skundo, jeigu jai nebus žinoma pareiškėjos pozicija ir nebus pateikti skundžiami dokumentai. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad kasacinio skundo surašymas yra tik advokato pareiga bei kad skundo paruošimas buvo vilkinamas. Teismas pažymėjo, jog siekiant asmeniui suteikti teisinę pagalbą advokatui būtina išsiaiškinti to asmens poziciją ir argumentus. Advokatė L. B. nereikalavo pareiškėjos pagrįsti poziciją teisės normomis, o tik siekė išsiaiškinti faktinį pagrindimą. Pareiškėjos požiūrį, jog ji neprivalėjo atvykti pas advokatę ir pateikti visus turimus dokumentus, jog advokatė galėjo iš teismo pati gauti jai reikalingus dokumentus bei nebendravusi su pareiškėja parengti kasacinį skundą, teismas pripažino nepagrįstu. Pažymėjo, kad pareiškėja prašė suteikti jai teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010 kasacinio skundo paruošimui, jai teisinė pagalba šioje byloje ir buvo suteikta. Tačiau iš Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010 matyti, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas ne pareiškėjos D. S., bet kito asmens – M. S. – pareiškimas dėl proceso atnaujinimo. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, teisiniu požiūriu svarbi, nes tai susiję su pareiškėjos D. S. procesine padėtimi kasacinio skundo atžvilgiu bei jos reikalavimo teisės pagal nurodytą pavedimą įvertinimu. Pareiškėja, būdama informuota apie kasacinio skundo pateikimo terminus bei būtinumą pateikti kasacinio skundo parengimui reikiamus dokumentus, šios pareigos nevykdė iki pat kasacinio skundo surašymo termino pabaigos, todėl jos teiginiai dėl kasacinio skundo paruošimo vilkinimo teismo pripažinti nepagrįstais. Teismas iš skundo turinio nustatė, kad pareiškėja atsisako bendrauti su jai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokate, nes manė, kad advokatė veikia prieš jos šeimos interesus, teigė esant interesų konfliktą, dėl kurio 2010 m. lapkričio 25 d. teikė Tarnybai prašymą pakeisti advokatę, tačiau jos prašymas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu nebuvo patenkintas, nenustačius VGTPĮ įtvirtintų advokato pakeitimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad interesų konflikto tarp pareiškėjos ir advokatės nėra. Pažymėjo, kad pareiškėja kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikė ir 2009 m. rugsėjo 10 d. pavedimo sutartį, kuria pareiškėja visus klausimus spręsti yra pavedusi J. S., jam pateikusi įrodomąją medžiagą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos įgaliotas atstovas, laikydamasis pavedimo sutarties 4.1. punkte numatyto privalomo nurodymo vykdyti pavedimo sutartį sąžiningai ir rūpestingai, privalėjo turimus kasacinio skundo parengimui būtinus dokumentus perduoti pareiškėją atstovaujančiai advokatei, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų aplinkybių visuma ir nurodytas pareiškėjos elgesys laikytinas pareigos bendradarbiauti, numatytos VGTPĮ 4 straipsnio 1 punkte, nevykdymu, o šios aplinkybės nustatymas, vadovaujantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu, sudaro pagrindą nutraukti suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tai, kad ant Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatų kabinetų durų yra pašto dėžutės, kuriose advokatui, neradus jo darbo vietoje, gali būti palikta tam tikra informacija, teismo vertinimu, nelaikytina bendravimo apribojimų suvaržymu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja net nenurodė buvusi atvykusi pas advokatę jos nurodytomis datomis, nenurodė, jog advokatės nurodytu laiku dėl objektyvių priežasčių atvykti negalėjo ar prašė pakeisti susitikimo datas ar laiką, neteigė, kad būtų palikusi kokius nors dokumentus advokatės pašto dėžutėje ir jų advokatė nebūtų radusi. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas pareiškėjos skundo netenkino. Netenkinus pareiškėjos skundo, teismas netenkino ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
Pareiškėja D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo šališkai ir neobjektyviai. Pažymėjo, kad jos atstovas J. S. dėl interesų konflikto su teismo pirmininke atsisakė pareiškėją atstovauti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjai iš skundžiamo sprendimo neaišku, kokių pareigų ji neatliko, teigia esant ydingą bendravimo tvarką Tarnyboje. Pažymi, kad Tarnyboje neregistruojami ir nefiksuojami gaunami dokumentai, šiomis aplinkybėmis manipuliuojama, o pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino subjektyviai. Nesutinka su išvada, kad advokatei nebuvo pateikti skundo rengimui būtini dokumentai.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu prašo pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo administracinę bylą, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atsiliepimas grindžiamas atsiliepimo, adresuoto pirmosios instancijos teismui, motyvais.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą atmesti ir skirti baudą už piktnaudžiavimą teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinis ginčas kilo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-28-11, kuriuo pareiškėjai D. S. buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1797-10.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (byloje aktuali 2009 m. balandžio 16 d. įstatymo redakcija Nr. XI-223).
VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis atvejų, kuriems esant turi būti nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, sąrašas. Tarp jų paminėtas ir atvejis, kai asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 23 str. 1 d. 10 p.). Pagal VGTPĮ 1 straipsnio, nustatančio šio įstatymo paskirtį, 1 dalį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, įtvirtintų VGTPĮ 3 straipsnyje, yra draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas. O pagal VGTPĮ 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, pareiškėjas, t. y. fizinis asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (VGPTĮ 2 str. 7 d.) privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Vadinasi, fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis.
Konkrečiu atveju Tarnyba, remdamasi advokatės L. B. pateiktais rašytiniais dokumentais, kaip vienais iš galimų įrodymų šaltiniais (VGTPĮ 23 str. 2 d.), įvertinusi pareiškėjos D. S. elgesį antrinės teisinės pagalbos teikimo procese VGTPĮ 3 ir 4 straipsnių požiūriu, 2011 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-28-11 padarė išvadą, jog pareiškėja nebendradarbiavo su paskirta antrinę teisinę pagalbą teikti advokate – neatvyko į susitikimus su ja, nepateikė advokatei prašomų įrodymų, todėl yra pagrindas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs išsamią Tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-28-11 reviziją, konstatavo, kad minėtas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinės bylos medžiagą, įvertinusi pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sutinka su tinkamai motyvuotomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, paremtomis išsamia ir visapusiška bylos aplinkybių ir ją patvirtinančių įrodymų analize. Byloje nustatytų duomenų visuma leidžia teigti, kad advokatė L. B. savo pareigas antrinės teisinės pagalbos teikimo procese vykdė tinkamai, buvo pakankamai aktyvi, kad padėtų suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei kad būtų išvengta galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pradinės pozicijos pasirinkimo, t. y. dar 2011 m. sausio 12 d. raštu kreipėsi į pareiškėją ir ragino ją atvykti į kontorą bei pateikti būtinus kasacinio skundo paruošimui reikalingus dokumentus, išdėstyti argumentus, iš kurių advokatė galėtų suprasti pareiškėjos poziciją, paskyrė susitikimų datas (b. l. 44), tačiau pareiškėja pas advokatę neatvyko, nei žodžiu, nei raštu jokių argumentų dėl siekiamo rezultato civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010 neišdėstė, prašomų dokumentų nepateikė (tai akivaizdu iš pačios pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų). Nors pareiškėja nurodė, kad jos įgaliotas atstovas dokumentus pateikė ir tai gali patvirtinti liudytojais, minėtų asmenų vardų ir pavardžių, kontaktinių duomenų nepateikė, neprašė šiuos asmenis iškviesti ir apklausti, o kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nėra. Pažymėtina, kad Tarnybą pareiškėją ne du kartus informavo apie pareigą bendradarbiauti su Tarnyba bei advokate, teikiančia antrinę teisinę pagalbą, įspėjo dėl priešingo elgesio teisinių pasekmių (b. l. 37-39), tačiau pareiškėja į tai neragavo ir tinkamai VGTPĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdė, kas inter alia yra nesuderinama nei su principais, kuriais paremta visa valstybės garantuojama teisinė pagalba (lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos pagalbos efektyvumo, kokybės bei ekonomiškumo), nei su pačia tokios pagalbos paskirtimi (VGTPĮ 1 str. 1 d.). Nors pareiškėja bendradarbiavimo galimybę neigė teiginiais apie advokatės L. B. priešiškumą jos atžvilgių, šios aplinkybės yra neįrodytas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė šiuo aspektu, todėl teisėjų kolegija palaiko išdėstytus motyvus ir jų nekartoja. Taip pat teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus dėl netinkamos Tarnyboje nusistovėjusios procesinių veiksmų registravimo tvarkos, nes Tarnyba teisės aktais nėra įgaliota pareiškėjos nurodytu būdu kontroliuoti bei fiksuoti pasikreipusio teisinės pagalbos asmens ir antrinę teisinę pagalbą jam teikiančio advokato bendravimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių ir motyvų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą iš esmės grindė tariamai padarytais procesinės teisės pažeidimais.
Pirma, pareiškėja teigė, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, vadovavosi subjektyviomis prielaidomis. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pastebi, kad pareiškėjos argumentai išdėstyti abstrakčiai, nekonkretizuota, kokias aplinkybes ir įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai, nepateikti objektyvūs duomenys dėl pirmosios instancijos teismo suinteresuotumo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo administracinės bylos medžiagą bei pateikė tinkamai motyvuotas išvadas, kurių teisingumo vien tik subjektyvus pareiškėjos vertinimas, pagrįstas jos nesutikimu su priimtu sprendimu, nepaneigia.
Antra, pareiškėja nurodė, kad byla neteisėtai išnagrinėta jos atstovui nedalyvaujant. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 1 dalį proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus; pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Taigi minėtos proceso normos nenumato, kad administracinėse bylose ginčo šalies atstovavimas bei jos (ar atstovo) dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. Pareiškėją, nagrinėjant administracinę bylą, atstovavo jos įgaliotas atstovas J. S. (b. l. 12). Konkrečiu atveju pareiškėjos įgaliotas atstovas J. S. buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį teismo šaukimu (b. l. 65). Pareiškėjai D. S. taip pat buvo siųstas teismo šaukimas, informuojant apie teismo posėdžio datą (b. l. 91). Nors teismo šaukimas grįžo neįteiktas, 2011 m. balandžio 26 d. pareiškėjos pasirašytas prašymas, įvertinus jo turinį, patvirtina, kad pareiškėjai apie teismo posėdį buvo žinoma (b. l. 63). Minėtame prašyme nurodyta, kad jos įgaliotas atstovas J. S. nusišalina nuo bylos nagrinėjimo dėl kilusio interesų konflikto su Klaipėdos apygardos administraciniu teismu, o ji pati neturi kompetencijos vesti bylą, prašė bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjos įgaliotas atstovas 2011 m. balandžio 26 d. pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė raštą, kuriame nurodė, kad dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidinėjimų, nuolatinio jo asmens žeminimo bei šmeižimo negali atstovauti pareiškėjos, todėl nuo atstovavimo atsisako (b. l. 62). Pažymėtina, kad tiek pareiškėjos, tiek jos įgalioto atstovo pateiktuose dokumentuose buvo nurodytos abstrakčios aplinkybės apie kliūtis, trukdančias nagrinėti pareiškėjos bylą Kauno apygardos administraciniame teisme, iš minėtų dokumentų turinio nebuvo galima identifikuoti tariamai kilusio konflikto aplinkybių (kada, dėl kokių priežasčių jis kilo), nebuvo pateikta nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų. Pareiškėja nenurodė, kodėl, J. S. atsisakius ją atstovauti, ji negali pasirūpinti kitu tinkamu atstovu, neprašė šiuo tikslu atidėti teismo posėdžio, o norėjo, kad bylą būtų perduota nagrinėti kitam apygardos administraciniam teismui. Abejonių dėl tikrųjų ketinimų ir tinkamo, sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis kelia ir tas faktas, jog įgaliotas atstovas ir pareiškėja tokius dokumentus pateikė pirmosios instancijos teismo posėdžio dieną. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 26 d. motyvuota nutartimi išsprendė klausimą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai minėtų prašymų, įvertinus jų faktinį ir teisinį pagrindimą, netenkindamas bei išnagrinėdamas bylą iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja pateikė skundą, išdėstydama savo poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus bei įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė (ABTĮ 81 str.). Be to, pareiškėja realizavo teisę į apeliaciją, paduodama jos pačios pasirašytą apeliacinį skundą, kuriame pateikė savo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai minėto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą lėmė tas faktas, jog byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant jos atstovui. Pažymėtina, jog pareiškėja pati į apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko. Nurodė, kad ją apeliacinėje instancijoje atstovaus įgaliotas atstovas J. S., tačiau jis teismo posėdyje taip pat nedalyvavo.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį savo išlaidų atlyginimą iš kitos šalies turi teisę gauti tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra.
Išanalizavusi bylos aplinkybes ir nenustačiusi teisinių pagrindų (ABTĮ 59 str. 1 d., 71 str. 6 d., 77 str. 2 d., 84 str.), teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo nuomone, jog pareiškėjai ir jos įgaliotam asmeniui būtina skirti baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.