Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. Š., atstovaujamos advokatės D. D., atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. prašymą atsakovei N. Š. dėl nepilnamečio vaiko apklausos civilinėje byloje Nr. 2-302-374/2013.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Teismui spręsti dėl piniginės baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą galima tik įvertinus byloje esančias aplinkybes, kurios objektyviai leistų spręsti dėl tuo metu buvusios padėties. CPK nenumato pagrindo skirti nuobaudą į teismo posėdį neatvykusiam asmeniui, jei jis tinkamai atstovaujamas. Atsakovės interesus teisme atstovauja advokatė D. D., atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl CPK 51 straipsnio reikalavimai išpildyti ir nelaikytina, kad atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovė neatvedė šalių nepilnametės dukters į 2013 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdį, nes vaikas sirgo. Šią aplinkybę, kad G. B. dar ir prieš keletą dienų sirgo angina, 2013 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje patvirtino ieškovas, dėl vaiko ligos atsakovė skubiai išvyko su vaiku atgal į gyvenamąją vietą, į įprastą vaikui aplinką, nedelsiant kreipėsi į gydytoją, kuris patvirtino, kad vaikas serga angina, išrašė medicininį dokumentą. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pristatyti vaiką į teismą, tačiau iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. vaikas buvo pas ieškovą, tad atsakovė net nebūtų galėjusi įvykdyti teismo nutarties.Atsakovė pateikė teismui tik 2 raštus dienomis, kuomet vyko „specialieji“ posėdžiai. Psichologo išvados originalas bus pateiktas, o raštas dėl vaiko ligos atsiųstas iš Anglijos, todėl pateikti tą pačią dieną originalo atsakovė fiziškai negalėjo. Teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad 2013 m. rugpjūčio 30 d. gavo dokumentą elektroniniu paštu iš užsienio, todėl originalas tuo pat metu negalėjo būti pateiktas. Atsakovė teikė dokumentus, kokius turėjo ir kaip suprato, o ne paliko teismą nežinioje. Atsakovei neįmanoma atvykti per vieną dieną į teismo posėdį iš užsienio, galimai atsivežti kartu vaiką, sužinojus apie teismo posėdį tą pačią dieną, taip pat neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl 1000 Lt baudos skyrimo atsakovei N. Š. – už teismo nutartimis jai paskirtų įpareigojimų pristatyti mergaitę G. B. į teismo posėdį jos nuomonei dėl gyvenamosios vietos nustatymo išklausyti – pagrįstumo.

Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki vieno tūkstančio litų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą, todėl teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims. Taigi, baudos skyrimas yra procesinė sankcija, kurios teismas imasi, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekia, jog byla būtų išnagrinėta kiek galima operatyviau, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Pagrindinis principas, leidžiantis šaliai ir jos atstovui išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje ir pateikti įrodymus apie neatvykimą pateisinančias priežastis.

Nagrinėjamu atveju esminis vertinimo kriterijus yra – ar atsakovė sąmoningai neatvyko į teismo posėdį bei neatsivedė dukters G. B., ir tokiu būdu vilkino (siekė vilkinti) bylos nagrinėjimą.

Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-302-374/2013 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal ieškovo prašymą dėl vaiko apklausos nurodytoje civilinėje byloje, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi paskyrė teismo posėdžio datą. 2013 m. rugpjūčio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu dalyvavo atsakovės advokatė D. D., kuri paprašė atidėti teismo posėdį ,,rytdienai“ nurodydama, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. atvykusios atsakovės ir mergaitės apklausti negalima dėl jų emocinės būklės, todėl teismas, tenkindamas atsakovės atstovės prašymą, posėdį atidėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. 11 val. Posėdžio dieną atsakovė pateikė teismui psichologės J. D. psichologines išvadas, kuriomis remiantis nurodė, kad vaiko nuomonės sužinoti negalima. Teismo posėdis, neatsižvelgiant į pateiktą išvadą, atidėtas 2013 m. rugpjūčio 28 d. 11 val., įpareigojant atsakovę atvesti mergaitę, tačiau neatvykus atsakovei su dukra ir, esant prašymui dėl teisėjos nušalinimo, posėdis atidėtas 2013 m. rugpjūčio 30 d. 10 val., įpareigojant advokatę pristatyti mergaitę į 2013 m. rugpjūčio 30 d. 10 val. vyksiantį teismo posėdį. Teisme 2013 m. rugpjūčio 29 d. gauta (faksuota) medicininė pažyma iš atsakovės gyvenamosios vietos Anglijoje apie mergaitės sveikatą ir gydymosi laikotarpį (nuo 2013-08-29 iki 2013-09-06), kas, kaip suprastina, buvo atsakovės ir dukros neatvykimo į teismo posėdį priežastis.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatyta, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Civilinėje byloje Nr. 2-302-374/2013 nagrinėjamas mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, kas reiškia, kad sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas ir visi su tuo susiję kiti nagrinėti aspektai turi būti sprendžiami išimtinai atsižvelgiant į vaiko interesą.

teismui nebuvo pagrindo skirti atsakovei 1 000 Lt dydžio baudą. Kaip minėta baudos skyrimo pagrindas yra – kai proceso dalyviai netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo ne kartą buvo įpareigota atvykti į teismo posėdį ir atsivesti dukrą tam, kad iš esmės būtų išklausyta dukros nuomonė, siekiu išsiaiškinti su ginču civilinėje byloje Nr. 2-302-374/2013 susijusius klausimus. Kaip matyti, civilinėje byloje Nr. 2-3772-571/2013 nagrinėjamas nepilnamečio vaiko apklaustos klausimas, kas reiškia, kad pagrindinis proceso dalyvis, šiuo atveju, yra nepilnametis vaikas ir tik jo apklausos įgyvendinimo aspektas bei valios teismui išreiškimo momentas būtų pagrindas civilinę bylą Nr. 2-302-374/2013 nagrinėti iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas formaliai vertino ir taikė baudos skyrimą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovės procesinių pareigų (teismo įpareigojimas pristatyti vaiką) vykdymas tiesiogiai priklausė nuo vaiko, t. y. šiuo atveju nuo G. B. sveikatos būklės. Kaip matyti, vaikas po 2013 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio (kai susitiko su mama po kurio laiko nesimatymo) buvo emociškai susijaudinęs, dirglus, nervingas, be to sirgo angina. Nurodytas aplinkybes patvirtina psichologinė išvada (b. l. 14) ir teismui pateikta medicininė pažyma (b. l. 24). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti dokumentai formaliai nors ir nevisai atitinka CPK 114 straipsnyje nustatytų procesinių dokumentų priedų pateikimo formai (tame tarpe ir rašytiniams įrodymams) keliamų reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į proceso dalyvių teismo posėdžiuose ginčo klausimu išsakytą nuomonę dėl vaiko sveikatos (advokatė nurodė, kad vaikas 2013 m. rugpjūčio 26 d. pamatęs mamą buvo susijaudinęs, verkė ir kt.; kad vaikas sirgo (angina) pripažino pats ieškovas), todėl pateikti dokumentai kitų bylos aplinkybių kontekste turėjo būti vertinami kaip turintys įrodomąją reikšmę. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai – nevertindamas psichologinės išvados ir medicininės pažymos – nustatė, kad atsakovė vilkina mergaitės nuomonės išklausymą, kai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovė teismo įpareigojimų nevykdė stengdamasi apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, kas reiškia, kad atsakovės ir jos dukters neatvykimas į teismo posėdį buvo tiesiogiai įtakotas ne atsakovės veiksmų (neveikimo), o 7 metų vaiko G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) sveikatos būklės. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone N. Š. (atsakovės) veiksmai nesudaro pagrindo jai skirti baudą, kadangi nelaikytini vilkinančiais ar užkertančiais vaiko nuomonės išklausymą teisme bei sąmoningai nukreiptais prieš teisingą ir greitą procesą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, susiklosčius tokioms aplinkybėms, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 7 d.), atsižvelgiant į tai, kad neatvykimas į teismo posėdį nepadarė žalos civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui (civilinėje byloje Nr. 2-302-374/2013 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi G. B. paskirta psichologinė ekspertizė), pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas todėl nepagrįstai skyrė 1 000 Lt baudą, o skundžiama nutartimi paliko ją galioti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovei Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskirta 1 000 Lt bauda naikintina (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti atsakovei N. Š. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskirtą 1000 Lt baudą.