Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės advokatės D. D. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. prašymą atsakovei N. Š. dėl nepilnamečio vaiko apklausos civilinėje byloje Nr. 2-302-374/2013.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Teismas skyrė posėdį dėl vaiko nuomonės, neįvertindamas tų aplinkybių, kad ginčas teisme nagrinėjamas jau nuo 2012 m. spalio mėn., kad vyko keli teismo posėdžiai, kad teismas svarstė išklausyti nepilnamečio vaiko nuomonę, jei tai bus būtina, kad atsakovė N. Š. dalyvauja teismo posėdžiuose ir visokeriopai procesiškai bendradarbiauja bei nepriekaištingai vykdo teismo nurodymus, tačiau visgi nemotyvuota nutartimi 2013 m. rugpjūčio 23 d. (penktadienis) skyrė teismo posėdį 2013 m. rugpjūčio 26 d. (pirmadienis) 15.00 val. vaiko nuomonei išklausyti. Iki šio laiko atsakovė N. Š. vykdė teismo įpareigojimus ir nebuvo (nėra) jokių pagrindų abejoti jos paklusimu procesui.Baudos skyrimas už neatvykimą į specialųjį posėdį yra nesuprantamas, kadangi 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje nekalbama apie specialų teismo posėdį. CPK nėra normų, apibrėžiančių ir reguliuojančių specialiuosius posėdžius. Į 2013 m. rugpjūčio 26 d. posėdį advokatė buvo priversta atvykti iš Kauno nepasiruošusi, nesusipažinusi su tokios skubos tvarka reikalaujamo atlikti procesinio veiksmo pagrįstumu ir negalėdama pateikti savo atstovaujamosios nuomonės ir atsikirtimų dėl pareikšto prašymo. Specialusis posėdis buvo šaukiamas tik vaiko nuomonei išklausyti, nesant vaiko – posėdis negalėtų vykti. Nesuprantama, kodėl teismas padarė išvadą, kad advokatė suklaidino teismą skiriant posėdžio datą, žinodama, kad neatvyks į kitą posėdį, kadangi nėra jokių tai pagrindžiančių duomenų. Nepagrįstas teismo motyvas skirti baudą dėl to, kad nerado advokatės elektroninio pašto, nes pranešimas apie specialų posėdį elektroniniu paštu, neva, būtų suteikęs laiko ir galimybę advokatui pasiruošti. Teismas nevertino aplinkybės, kad R. B. prašymo išklausyti vaiko nuomonės pateikimo teismui metu nepilnametis vaikas buvo su tėvu R. B., todėl N. Š. niekaip nebūtų galėjusi vaiką pristatyti į teismo posėdį.Į teismo posėdį 2013 m. rugpjūčio 27 d. advokatė neatvyko, nes tik antradienio ryte (2013-08-27) atsakovė N. Š. pranešė advokatei, kad vaikų psichologas nustatė jos dukters blogą psichologinę emocinę būklę ir dėl to mergaitės į teismo posėdį motina nutarė kol kas nevesti. Išaiškėjus, kad į teismo posėdį motina emociškai sukrėsto vaiko neatveš, advokato dalyvavimas tik tam, kad formaliai būtų, buvo netikslingas – ekonomiškai ir koncentruotiniai nepagrįstas. Teismas nepagrįstai atsakovės pateiktą psichologo pažymos kopiją laikė netinkama, nors per teismo posėdį buvo paaiškinta, kad atsakovė pateiks pažymos originalą.Visiškai nesuprantamas skundžiamoje nutartyje dėl 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties minimas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties argumentas dėl gydytojo pažymos, kai 2013 m. rugpjūčio 27 d. teismui priimant nutartį – skirti baudą – dar nebuvo jokių duomenų apie 2013 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdį, tokiu būdu teismas, spręsdamas dėl 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, pasisakė ir dėl vėliau vykusių šalių veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas – dėl 500 Lt baudos skyrimo atsakovės atstovei advokatei D. D., už nedalyvavimą Marijampolės rajono apylinkės teisme 2013 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje, pagrįstumo.

Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki 1 000 Lt baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki 1000 Lt baudą.

Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą, todėl teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims. Taigi, baudos skyrimas yra procesinė sankcija, kurios teismas imasi, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekia, jog byla būtų kiek galima operatyviau, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Pagrindinis principas, leidžiantis šaliai ir jos atstovui išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje ir pateikti įrodymus apie neatvykimą pateisinančias priežastis.

Nagrinėjamu atveju esminis vertinimo kriterijus yra – ar advokatė D. D. sąmoningai ir be pateisinamų priežasčių neatvyko į teismo posėdį, tokiu būdu vilkino (siekė vilkinti) bylos nagrinėjimą.

Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-302-374/2013 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal ieškovo prašymą dėl vaiko apklausos nurodytoje civilinėje byloje teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi paskyrė teismo posėdžio datą. 2013 m. rugpjūčio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu dalyvavo advokatė D. D., kuri paprašė atidėti teismo posėdį ,,rytdienai“ nurodydama, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. atvykusios atsakovės ir mergaitės apklausti negalima dėl jų emocinės būklės, todėl teismas, tenkindamas atsakovės atstovės prašymą, posėdį atidėjo 2013 m. rugpjūčio 27 d. 11 val. Posėdžio dieną atsakovė pateikė teismui psichologės J. D. psichologines išvadas, kuriomis remiantis nurodė, kad vaiko nuomonės sužinoti negalima. Atsakovės atstovė, žinodama apie mergaitei G. B. atliktą psichologinę konsultaciją bei jos psichologinę būklę ir atsakovės prašymą teismui, nutarė į teismo posėdį nevykti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien aukščiau nurodytas advokatės neatvykimas į teismo posėdį nesudarė teismui pagrindo skirti 500 Lt dydžio baudą. Kaip pagrįstai nurodo atsakovės atstovė, jos atvykimas ar neatvykimas į Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. posėdį, šiuo atveju nebūtų turėjęs jokios įtakos bylos eigai (klausimas dėl vaiko apklausos nebūtų išspręstas). Kaip matyti, civilinėje byloje Nr. 2-3772-571/2013 nagrinėjamas nepilnamečio vaiko apklausos klausimas, kas reiškia, kad pagrindinis proceso dalyvis, šiuo atveju, yra nepilnametis vaikas ir tik realus apklausos įgyvendinimo aspektas ir vaiko valios teismui išreiškimo momentas būtų pagrindas nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-302-374/2013 iš esmės. Iš bylos duomenų suprastina, kad vaikas po mėnesio nesimatymo su mama pasimatė 2013 m. rugpjūčio 26 d. vykusiame teismo posėdyje. Tiek vaikas, tiek mama (ieškovė) buvo emociškai susijaudinę, dėl vaiko patirto susijaudinimo atsakovė 2013 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į psichologą, kuris 2013 m. rugpjūčio 27 d. konstatavo vaiko dirglumą, nervingumą ir padidėjusį jautrumą.

Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu teismo motyvą, kad advokatė, prašydama atidėti bylos nagrinėjimą 2013 m. rugpjūčio 27 d. žinojo, kad tą dieną teismo posėdis neįvyks. Kaip matyti, psichologinė išvada dėl vaiko psichologinės būklės padaryta ir pateikta teismui 2013 m rugpjūčio 27 d., t. y. tą pačią dieną, kada vyko teismo posėdis, todėl manytina, kad advokatė apie posėdžio neįvykimo priežastį sužinojo taip pat tik posėdžio dieną ir anksčiau šios aplinkybės žinoti bei numatyti bylos (ne) nagrinėjimo eigos negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad advokatė žinodama, jog į teismo posėdį neatvyks, turėjo pareigą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, informuoti teismą apie savo neatvykimą, tačiau vien pats neinformavimo faktas ir advokatės neatvykimas į teismo posėdį, atsižvelgiant į tai, kad nepriklausomai nuo to, ar advokatė būtų atvykusi į teismo posėdį (iš Kauno į Marijampolę) dėl vaiko apklausos, ar ne, teismo posėdis iš esmės nebūtų įvykęs, nebuvo atidėto teismo posėdžio priežastis, galimai užvilkinusi civilinės bylos Nr. 2-302-374/2013 nagrinėjimą. Taigi, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo atidėjimo priežastimi buvo ne advokatės neatvykimas į teismo posėdį nesant svarbių priežasčių, bet negalimumas vaiką pristatyti į teismo posėdį dėl blogos jo psichologinės būklės (tuo pačiu atlikti numatytą procesinį veiksmą – vaiko apklausą). Remiantis išdėstytų aplinkybių visetu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skirti baudą dėl advokatės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar bylos vilkinimo (nesant priežastinio ryšio tarp advokatės neatvykimo ir atidėto teismo posėdžio), nebuvo teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, susiklosčius tokioms aplinkybėms, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 7 d.), atsižvelgiant į tai, kad neatvykimas į teismo posėdį nepadarė žalos civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl nepagrįstai skyrė 500 Lt baudą, o skundžiama nutartimi paliko ją galioti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – advokatei D. D. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 nutartimi paskirta 500 Lt bauda naikintina (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti atsakovės advokatei D. D. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paskirtą 500 Lt baudą.