Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės advokatės D. D. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal R. B. ieškinį N. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir N. Š. priešieškinį R. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

panaikinti laikinąsias apsaugos priemones dėl G. B. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, pritaikytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-302-374/2013; uždrausti atsakovei N. Š. išvežti G. B. iš Lietuvos Respublikos; nustatyti nepilnametės dukros G. B. gyvenamąją vietą su jos tėvu R. B., iki kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-302-374/2013.

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Panaikino laikinąsias apsaugos priemones dėl G. B. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su motina N. Š., pritaikytas 2013 m. sausio 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-302-374/2013.Panaikino laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2013 m. liepos 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi dėl laikinos bendravimo tvarkos su G. B. nustatymo.Uždraudė atsakovei N. Š. išvežti G. B. iš Lietuvos Respublikos.Nustatė nepilnametės dukros G. B. gyvenamąją vietą su jos tėvu R. B. iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-302-374/2013.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

Atsakovas neįrodė, kad negali bendrauti su vaiku. Ieškovas su motina ne kartą skambino ir kalbėjo su vaiku telefonu, o per skype valandą bendrauti nenori pati duktė. Pats ieškovas prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką ir jos nesilaikė. 2013-07-26 pasiėmė mergaitę iš gyvenamosios vietos ir reikiamu laiku negrąžino, kai prieš tai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Nepagrįstas argumentas, kad atsakovė pakartotinai išsivežė vaiką be tėvo sutikimo iš Lietuvos. Nors ieškovas teigia, kad pasiėmė vaiką į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui pagal Airijos Aukščiausiojo Teismo nutartį, tačiau tokios nutarties nėra, o užvesta ieškovo byla baigta, dėl to, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovė jam neleidžia matytis su dukra. Atsakovė prašo kuo greičiau išnagrinėti bylą ir nesudaryti dirbtinių kliūčių, tačiau ieškovas nuolat kelia naujus reikalavimus ir net naujas bylas. Teismui pateikti įrodymai SMS žinutės, elektroninio laiško kopija vertintini kritiškai, pranešimas apie įtarimą apskritai negali būti vertinamas, kol nepriimtas nuosprendis. Nepagrįstas teismo argumentas, kad vaiko teisės yra pažeidžiamos tuo, kad jis, neva, negali bendrauti su tėvu, ir dėl to nebegalės išvykti iš Lietuvos, yra neįmanomas ir tuo, kad visiškai pažeis vaiko ir motinos santykį. Jei teismas nustatytų laikinai vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, su motina turėtų būti nustatoma bendravimo tvarka, ir motina turėtų teisę vaiką pasiimti į savo gyvenamąją vietą bendravimui. Esant draudimui vaiką atsakovei išvežti iš Lietuvos, neįgyvendinamas būtų vaiko ir motinos bendravimas.Dukters ir tėvo nesieja glaudūs emociniai ir dvasiniai ryšiai, nes ieškovas „pasigedo“ vaiko tik po to, kai atsakovė išvyko į užsienį. Prieš tai, išėjus atsakovei gyventi pas motiną, ieškovas nei atsakove, nei vaiku nesidomėjo, neaprūpino materialiai vaiko, naudojo prieš atsakovę psichologinį smurtą. Ieškovo turtinė padėtis yra prasta, jis neišgali išlaikyti vieno nepilnamečio vaiko mažesne, nei teismų praktikoje įprasta suma (neteikia išlaikymo jau metus, o po 2013-09-09 nutarties, kuria nustatytas laikinas išlaikymas vaikui, pinigus sumokėjo tik vieną kartą).Teismas nesprendė dėl laikino išlaikymo iš motinos priteisimo, todėl pažeidė vaiko turtinius interesus, nors turi teisę spręsti šeimos bylose tokius klausimus, t. y. turėjo būti išlaikytas vaiko interesų užtikrinimo balansas.

Pateikti įrodymai leido teismui tinkamai įvertinti atsakovės elgesį dukros atžvilgiu, visų pirma, ribojimą bendrauti ir matytis su tėvu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo įrodymus, teismo posėdžio metu jos atstovė negalėjo paaiškinti, kodėl atsakovė dukrai nesudarė sąlygų bendrauti ir matytis su tėvu visus metus. Be atsakovės geros valios ieškovas neturėjo galimybių susitikti su dukra Airijoje. Priešingai, šalių dukrai būnant pas ieškovą, jis nuolat ją skatino ją bendrauti su mama, sudarė visas sąlygas kalbėtis ryšio priemonėmis ir pan. Ieškovas nepažeidė Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, kadangi 2013 m. liepos 26 d. pasiėmė dukrą iš atsakovės Airijos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. liepos 15 d. nutarčių pagrindu. Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai nustatė laikiną draudimą atsakovei išvežti šalių nepilnametę dukrą iš Lietuvos, nes atsakovė jau buvo neteisėtai išsivežusi dukrą. Atsakovė neįrodė, kad sugeba tinkamai užtikrinti dukros interesus, gerbia jos ir ieškovo teisę maksimaliai bendrauti, ieškovo teisę dalyvauti dukrą auklėjant, dukros teisę matytis su tėvu. Yra pagrįstų abejonių dėl atsakovės išvykimo už Europos Sąjungos ribų. Ieškovas pasigedo dukros, kai atsakovė išvyko į Airiją. Visą laiką iki išvykimo ji gyveno pas ieškovą, kuris stengėsi sudaryti kuo geresnes sąlygas atsakovei ir dukrai, ir tik likus 2 dienom iki dingimo, atsakovė su dukra buvo išvykusi iš namų. Išlaikymas dukrai buvo teikiamas tinkamai nuo jo laikino nustatymo Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi. Ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė už atsakovės, jis turi nuosavą būstą bei nuolatines pajamas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie vaikui daromą žalą, psichologo dokumentas bei išvada yra neinformatyvi, pateikta siekiant neatvesti dukros į teismo posėdį išsakyti savo nuomonę. Dukrai likus gyventi Airijoje jo ir dukros ryšys toliau silpnėtų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė – laikinųjų apsaugos priemonių – vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu R. B., panaikinant laikinąsias apsaugos priemonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ne tik santuokos nutraukimo bylose, bet ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 str., 3.174 str.).

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Taigi, esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą.

Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko G. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios vietos nustatymo ir savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su tėvu ir uždrausti motinai išvežti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje į užsienio valstybę iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir uždraudė atsakovei išvežti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje į užsienio valstybę iki kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-302-374/2013. Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakove, nurodydama, kad su nepilnametė dukra gyvena ir dirba Airijoje, mergaitė ten lanko mokyklą. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi priešieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir dukros gyvenamąją vietą nustatė kartu su atsakove, 2013 m. sausio 21 d. nutartimi pasinaikino nurodytą 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį. Ginčijama nutartimi teismas panaikino 2013 m. sausio 7 d. nutartį, kuria gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ir gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu.

Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad vaiko gyvenimo sąlygų pakeitimas – gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu – traumuotų vaiką. Ieškovas mažai dalyvavo vaiko gyvenime. Ieškovui nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau jis pats jos nesilaiko. Dukters ir tėvo nesieja glaudūs emociniai ir dvasiniai ryšiai, ieškovas vaiko ,,pasigedo“ tada, kai jis buvo išvežtas į užsienį. Nurodė, kad jos papildomi paaiškinimai ir juos pagrindžiantys įrodymai paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę ir jo pateiktus įrodymus, kad atsakovė ieškovui neleidžia bendrauti su vaiku.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytų aplinkybių visetu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaiko gyvenamosios vietos procesinio sprendimo priėmimo metu tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, įprastos aplinkos keitimo būtinumo ir neišvengiamumo kriterijus, nepagrįstai panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartimi taikytis laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis G. B. laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove N. Š., ir nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu (tuo pačiu uždrausdamas atsakovei dukrą išvežti iš Lietuvos).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad mergaitė jau nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio (apie 15 mėnesių) gyvena Airijoje (kartais grįžta į Lietuvą), priprato ir prisitaikė prie naujos aplinkos (jai tai tapo įprasta gyvenimo aplinka), nėra duomenų, kad aplinka, kurioje ji gyvena su atsakove, vaikui būtų nesaugi, gyvena jai pažįstamų žmonių apsuptyje (Airijoje gyvena atsakovės brolis ir sesuo su šeimomis). Duomenų, kad mergaitė būtų pageidavusi grįžti į Lietuvą nėra. Kaip nurodo ieškovė, Airijoje mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą (priimta 2012-09-19), pagal suvokimo ir erdvės testus jos brangos laipsnis yra aukštesnėje gabumų kategorijoje. Airijos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo ieškovo ir atsakovė bylą dėl 1991 m. vaiku grobimo ir vaiku globos nutarčių įstatymo įgyvendinimo byloje ir Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaiku grobimo civiliniu aspektų byloje ir Tarybos reglamento 2001/2003 byloje ir G. B., nepilnametės, byloje B v C-S, 2012/33HLC ir 2012 m. liepos 15 d. nutartimi nutarė, kad atsakovė grąžintų vaiką 2013 m. liepos 26 d. ieškovui jo grąžinimui Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą Airijos Aukščiausiame Teisme buvo siekiama išsiaiškinti vaiko nuomonę ,,dėl globos ir gyvenimo sutvarkymo, tame tarpe, kur ji norėtų gyventi“ (dėl gyvenimo Airijoje ar Lietuvoje, su tėvu ar su mama ir kt.), dėl to G. buvo pasiųsta psichologiniam įvertinimui.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, 2013 m. sausio 24 d. psichologinė išvada (t. 2, b. l. 20-21) nagrinėjamoje byloje šiuo metu (kol nėra atlikta psichologinė ekspertizė Lietuvoje) iš esmės yra vienintelis vaiko nuomonę ir interesus aktualiu klausimu atskleidžiantis (turintis įrodomąją reikšmę) dokumentas, kuriuo nesiremti nėra pagrindo. Vaikas nurodytoje psichologinėje išvadoje nurodo, kad nori gyventi su mama, su tėvu be mamos nenori gyventi, jai patinka gyventi Airijoje su teigiamais jausmais apie jos dabartinius namus, mokyklą ir žaislus, į Lietuvą grįžti neprieštarauja, tačiau tik su mama (prieštarauja, kad mama liktų Airijoje), taigi tokiu būdu mergaitė yra išreiškusi valią, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos Lietuvoje ar Airijoje, gyventi su mama. Tai, kad atsakovę ir dukrą sieja glaudus emocinis ir dvasinis ryšys yra nustatęs Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi, vertindamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, teisėtumą ir pagrįstumą (nutartį paliko nepakeistą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nekvestionuotinų duomenų, jog atsakovė neleidžia ar trukdo ieškovui bendrauti su dukra. Ieškovo pateikti įrodymai SMS, elektroniniai laiškai ir kt. nepagrindžia jo bendravimo su dukra draudimo (ribojimo) fakto, kadangi iš atsakovės pateiktų SMS matyti priešinga nei ieškovo nurodyta situacija, turinti paties ieškovo nebendravimo su vaiku požymių (,,tai ko neskambini G.? Nerupi“, ,,G. tau vakar majakino tu neatskambinai tai kad nesakyk kad tau neleidžiu bendraut“ ir kt.). Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad mergaitės gyvenimas su mama kelia grėsmę jos sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, dėl ko būtų pagrindas deklaruoti vaiko gyvenamosios vietos (su mama Airijoje) netinkamumą, būtinumą keisti įprastą gyvenamąją aplinką bei taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovo prašymo tenkinimas būtų netikslingas ir neprotingas atsižvelgiant ne tik į mergaitės interesus (išreikštą valią), į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį (laikinas iki teismo sprendimo priėmimo vaikų gyvenamosios vietos nustatymas), bet ir į aplinkybę, kad tėvų gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybėse. Šiuo atveju, teismui pritaikius ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustačius dukters gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu) iki teismas priims procesinį sprendimą (laikinai) – mergaitė turėtų keisti esamą gyvenamąją vietą, grįžti iš Airijos (kur gyvena daugiau nei 15 mėnesių su mama) į Lietuvą ir gyventi su tėvu tol, kol teismas priims procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-302-374/2013. Tačiau, jei teismas sprendimu nustatys mergaitės gyvenamąją vietą su atsakove (kai tėvai gyvena skirtingose valstybėse), susidarys tokia situacija, kai mergaitė vėl turės keisti gyvenamą vietą – keltis gyventi iš laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytos gyvenamosios vietos (iš Lietuvos) į teismo sprendimu nustatytą vietą (į Airiją pas motiną), kas akivaizdžiai prieštarautų vaiko interesams, turėtų įtakos jos emociniam ir psichologiniam vystymuisi, sukeltų emocinius išgyvenimus ir darytų jai socialinę bei psichologinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamuoju atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu R. B. iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-302-374/2013 – nenustačius visų svarbių aplinkybių – ekspertams neapklausus nepilnamečio vaiko ir neturint ekspertų išvados apie vaiko valią gyventi su vienu iš tėvų; nenustačius vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų, giminaičių ir kitų kartu gyvenančių asmenų; būtinumo ir neišvengiamumo keisti vaiko gyvenamąją vietą dėl netinkamos ir nesaugios aplinkos, kurioje jis gyvena ir kt. – nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone tol, kol vyksta bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjimas, vaiko interesas iš esmės labiausiai būtų užtikrintas nustačius laikiną gyvenamąją vietą su mama N. Š., t. y. palikus nustatytą laikiną gyvenamąją vietą nepakeistą.

Pažymėtina, kad Marijampolės rajono aplinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi tam, kad išsiaiškintų vaiko nuomonę nagrinėjamoje byloje, skyrė G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), psichologinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriui, ir civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki bus atlikta vaiko psichologinė ekspertizė. Teismas įpareigojo R. B. (a. k (duomenys neskelbtini) ir (ar) N. Š. (a . k. (duomenys neskelbtini) nuvykti nustatytu laiku (pagal išankstinę registraciją) kartu su vaiku G. B. ir asmens dokumentais (asmens tapatybės kortele ar pasu ir vaiko gimimo liudijimu) į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrių ekspertizės atlikimui. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nurodytas įpareigojimas iš esmės reiškia, kad šalys, šiuo atveju atsakovė, su kuria gyvena (laikinai lieka gyventi) dukra G., atsižvelgdama į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), per protingą terminą (per įmanomai trumpiausią terminą, siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo ir nepiktnaudžiauti procesu) privalo suderinti laiką ekspertizės atlikimui skirti ir nustatytu laiku atvykti su dukra G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrių. Atsakovei nevykdant teismo įpareigojimų nesant objektyvių nevykdymo priežasčių ir tokiu būdu piktnaudžiaujant bei vilkinant bylos nagrinėjimą, teismas gali imtis procesinių priemonių (pvz:. skirti baudą) ar, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje viešojo intereso apsaugą, savo iniciatyva svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove N. Š. panaikinimo klausimą, gyvenamąją vietą nustatant su ieškovu R. B..

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti.

Ieškovo R. B. prašymus – dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, uždraudimo atsakovei išvežti G. B. iš Lietuvos Respublikos ir G. B. gyvenamosios vietos nustatymo su jos tėvu R. B. – atmesti.