- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-23
- Bylos Nr.
- 2YT-9644-1125/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05204-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. K.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dalius Traigys, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas (skolininkas) T. K. pateikė skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, kuriuo nesutinka su antstolio priimtu patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
2. Pareiškėjas aiškina, kad antstoliui suteikta teisė atskaičiuoti sumas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydį, tačiau pareiškėjas yra įkalinimo įstaigoje ir neturi galimybės įsidarbinti. Pareiškėjui nustatytas pinigų dydis per vieną mėnesį apsirūpinti būtiniausiomis reikmėmis yra 245 Eur ir ši suma neviršija nei pusės nustatyto 1 MMA. Šių Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatytų lėšų pragyvenimui ir taip neužtenka, tačiau antstolis nutarė nuo šios sumos dar nuskaičiuoti po 30 proc.
3. 2023 m. balandžio 25 d. pareiškėjas papildomai nurodė, kad jam nebuvo pasiūlyta mokėti skolą dalimis. Pažymėjo, kad kiekvieną mėnesį antstoliui savo noru moka nustatytą sumą, tačiau vis tiek gauna iš antstolio skolos išieškojimo dokumentus.
4. Antstolis 2023 m. balandžio 7 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Antstolis nurodo, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vadovaujantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Antstolis aiškina, kad tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje.
6. Pažymi, kad 2023 m. vasario 24 d. patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuris buvo išsiųstas į Lietuvos kalėjimų tarnybą, nurodyta, jog skolininkui leidžiama laisvai disponuoti laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, kurios neviršija pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą nurodo, kad tenkinti pareiškėjo T. K. skundo nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
8. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
9. Iš byloje pateiktų vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko T. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai pagal: 1) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. vasario 10 d. Sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-11785 dėl 450 Eur baudos išieškojimo iš skolininko T. K. (vykdomoji byla Nr. 0241/21/00176); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. vasario 24 d. Sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-17826 dėl 550 Eur baudos išieškojimo iš skolininko T. K. (vykdomoji byla Nr. 0241/21/00259); 3) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. balandžio 14 d. Sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-29658 dėl 16 Eur baudos išieškojimo iš skolininko T. K. (vykdomoji byla Nr. 0241/21/00462); 4) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. balandžio 21 d. Sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-34849 dėl 10 Eur baudos išieškojimo iš skolininko T. K. (vykdomoji byla Nr. 0241/21/00499); 5) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. balandžio 28 d. Sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-38215 dėl 570 Eur baudos išieškojimo iš skolininko T. K. (vykdomoji byla Nr. 0241/21/00551); 6) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. liepos 14 d. Sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-72186 dėl 500 Eur baudos išieškojimo iš skolininko T. K. (vykdomoji byla Nr. 0241/21/00962); 7) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-93122 dėl 600 Eur baudos išieškojimo iš skolininko T. K. (vykdomoji byla Nr. 0241/21/00253); 8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-17662-1134/2022 dėl 8,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. K. (vykdomoji byla Nr. 0241/22/01665); 9) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. kovo 22 d. Sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-29636 dėl 1300 Eur baudos išieškojimo iš skolininko T. K. (vykdomoji byla Nr. 0241/23/00565).
Žemesnės instancijos teismas
10. Antstolis, vykdydamas vykdomąsias bylas užvestas skolininko T. K. atžvilgiu ir nustatęs, kad skolininkas šiuo metu atlieka bausmę ir yra laisvės atėmimo vietoje – (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 24 d., vadovaudamasis CPK 688, 739, 749, 611 ir CPK 733-743 straipsniais, parengė patvarkymą Nr. S-23-241-6544 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodant išskaityti iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, skolininko vardu esančioje įkalinimo įstaigos depozitinėje sąskaitoje, CPK 736 straipsnyje nustatytus dydžius: išskaityti kiekvieną mėnesį 50 procentų nuo skolininko gaunamų pajamų, viršijančių MMA, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų nuo skolininkui priklausančių pajamų, neviršijančių MMA.
11. BVK 40 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti pinigines perlaidas. Perlaidomis gauti pinigai įskaitomi į bausmės atlikimo vietoje esančią nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, – pervedami į jų nurodytas asmenines sąskaitas kredito įstaigose.
12. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ nuostatos (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcijos), taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Ankstesnėje CPK 668 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų negalėjo būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Taip pat ir pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte įtvirtintą sąrašą išieškojimo nebuvo galima nukreipti į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformavo teisės aiškinimo taisyklę, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas.
14. 2018 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 739 straipsnio 1 d. pakeitimams, minėto straipsnio 1 dalies 9 punkte buvo įtvirtintas draudimas vykdyti išieškojimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, neviršijančių pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje (nuo 2023 m. gegužės 5 d. galiojanti BVK 38 straipsnio 3 dalies redakcija) nustatytų dydžių, nuteistiesiems buvo užtikrintos papildomos minimalios pragyvenimo sąlygos, todėl tiek iš CPK 668 straipsnio 1 dalies, tiek iš Sprendimų vykdymo instrukcijoje VI skyriuje įtvirtinto turto ir lėšų, į kuriuos negalima nukreipti išieškojimo, sąrašo buvo pašalintas draudimas išieškojimą nukreipti į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Taigi, nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojus CPK 668 straipsnio naujai redakcijai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika dėl ribojimų MMA dydžio atžvilgiu tapo nebeaktuali (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-696-569/2022).
15. Sprendimų vykdymo instrukcijos 12 punktas numato, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su Instrukcijos 9 punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kol bus išieškota antstolio patvarkyme nurodyta skolos ir vykdymo išlaidų suma, kiekvieną kalendorinį mėnesį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos išieškomos skolininkui priklausančios lėšos, viršijančios CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodytą sumą. CPK 739 straipsnio, reglamentuojančio pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, 9 punktas nustato, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės BVK 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių.
16. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus BVK straipsnių pakeitimams, BVK 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad didžiausia pinigų suma, už kurią uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, yra: 1) septynių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 2) penkių bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 3) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems. Tai reiškia, kad nuteistasis iš kurio vykdomas išieškojimas gali turėti pusę BVK 38 straipsnio 3 dalyje numatytų lėšų ir jas išleisti papildomiems poreikiams tenkinti, kurias galėtų turėti, jeigu iš jo nebūtų vykdomas priverstinis išieškojimas.
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 ,,Dėl šalpos pensijų bazės dydžio, tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis yra 49 Eur. Taigi didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų yra septynių bazinių socialinių išmokų dydžio, t. y. 343 Eur. Išieškojimas negali būti nukreiptas į pusę šių lėšų, t. y. 171,50 Eur sumą (paprastajai ar drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems ši suma atitinkamai dar mažėtų).
18. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad skolininko (pareiškėjo) teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems būtų apribojama, nenustatyta. Pažymėtina, kad iš Lietuvos kalėjimų tarnybos pateikto skolininko pinigų apskaitos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 4 d. matyti, kad skolininko išleidžiamos sumos kai kuriais mėnesiais viršija ir pusę didžiausios pinigų sumos, į kurią išieškojimas negali būti nukreiptas (t. y. 171,50 Eur sumą).
19. Taigi, nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turi vadovautis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus. Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis, antstolis surašė pareiškėjo skundžiamą patvarkymą. Pažymėtina, kad tai yra viena iš įstatymo leidžiamų skolų išieškojimo priemonių (CPK 624 straipsnio 2 dalis). Skundžiamame patvarkyme antstolis aiškiai nurodė, jog jis priimtas vadovaujantis CPK 688 ir 739 straipsnių, taip pat 733-743 straipsnių pagrindu. CPK 739 straipsnis aiškiai ir konkrečiai nurodo, iš kokių pinigų sumų išieškojimas negali būti vykdomas. Be to, patvarkyme atskirai nurodyta, jog skolininkui leidžiama laisvai disponuoti laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, kurios neviršija pusės BVK 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių. Taigi, antstolis minėtą patvarkymą dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo pajamų, gaunamų į pataisos įstaigoje esančią sąskaitą, surašė turint aiškų ir konkretų teisinį pagrindą, antstolio veiksmai atlikti laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, todėl yra teisėti ir pagrįsti.
20. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame patvarkyme numatytas toks pat išskaitų dydis kaip ir įstatyme, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog antstolis vykdo išieškojimą iš tų sumų, iš kurių išieškojimas pagal įstatymą negalimas, teismas sprendžia, kad pagrindo naikinti antstolio patvarkymą dėl išieškojimo iš lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, nėra. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.
21. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjo T. K. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.