Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui Donatui Miliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo Z. J. N. atstovo advokato Drąsučio Narmonto pasirašytą skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 1 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną V. K. atžvilgiu panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6.1. Peržiūrėjus 2021 m. liepos 9 d. dokumentų ir daiktų paėmimo protokolu iš Z. J. N. paimtame CD diske esančias nuotraukas Nr. 712, 727, 745, 818, 707, nukentėjusysis Z. J. N. nurodė, kad tai ne jo pateiktos nuotraukos, ko gero jas padarė pareigūnai. Jis pateikė tik vaizdo įrašą. Viena plokštelė gali būti su kamerų įrašu, kita su išdidintu vaizdo įrašu. Nežino kas darė nuotraukas, bet atrodo, kad jos galėjo būti padarytos po įvykio. Varteliai nuotraukose yra sutvarkyti. Nuotraukoje 745 varteliai tvarkyti, bet kas sutvarkyta negali pasakyti. Apgadinta tose vietose, kuriose nupjovė išlindusius medvaržčius. Lentos buvo išlaužtos, kur yra skylės, ten buvo medvaržčiai. 727 nuotraukoje užfiksuotos vietos, kuriose buvo pragręžti varteliai. Šios vartelių dalies neapgadino. Jis sulaužė pačius vartelius. 712 nuotraukoje yra tvoros dalis, 727 nuotraukoje – šviesias vartelių lentas jis išlaužė. 745 nuotraukoje – perdažė vartelius ir statramsčius. 727 nuotraukoje likę tik žymės sugadinimo, nuotrauka yra po sutvarkymo. Išlaužęs vartelius nuotraukų nedarė ir pareigūnai jokių nuotraukų nedarė. Jam iškvietus pareigūnus, vartų negalėjo atidaryti ir jie nebuvo išlaužti. O pareigūnams atvykus antrą kartą, varteliai buvo išlaužti, atidaryti ir sutvarkyti. Pirmą kartą, kai pareigūnai reagavo, iš karto paėmė jo pareiškimą, bet įrašo tuo metu nepadavė. V. K. nurodė, jog nuotraukose galima matyti kada nuotrauka yra padaryta. Nuotrauka yra padaryta liepos 9 dieną, tą pačią dieną, kai Z. atnešė pareiškimą į policiją. Vaizdo įrašas, kaip pirmą kartą atvyksta pareigūnai, yra byloje ir jis yra jį matęs. Nukentėjusysis Z. J. N. atsakydamas į klausimus nurodė, jog jis liepos 9 dieną parašė pareiškimą, bet pareigūnai ne tą pačią dieną buvo įvykio vietoje. Jis nežino iš kur šios nuotraukos. Teisme rodomų nuotraukų jis nepateikinėjo, pateikė tik vaizdo įrašo kopiją. Ant kompaktinio disko juodu flomasteriu įrašas užrašytas jo ranka. Pieštuku „nuotraukos“ parašyta ne jo. Dvejuose vokuose pateikinėjo vaizdo įrašus - viename išdidintas vaizdas, kitame įprastas. Pripažįsta, kad ant abiejų vokų juodu rašalu užrašyta jo ranka. Ant dokumento yra jo parašas. Nuotraukų jis nepateikinėjo. Dvejuose vokuose pateikė vaizdo įrašą, kurį šiandien peržiūrėjo. Pateikti išdidinto vaizdo jiems nepavyko. Atsakydamas į klausimus liudytojas A. A. nurodė, jog patį pirmą kartą pareigūnams atvykus į įvykio vietą, kai liudytojas iškvietė policiją, buvo daromas vaizdo įrašas, jis yra byloje. Tą kartą pareiškėjas pareiškimo nerašė. Nukentėjusysis atvyko į komisariatą ir prie pareiškimo pateikė vaizdo įrašą ir nuotraukas, du CD diskus. Tas nuotraukas jis prisimena. Varteliai buvo fotografuoti ir nuotraukos buvo atneštos su pareiškimu. Jo darytos nuotraukos yra prie foto lentelės.

6.2. Peržiūrėjus CD diske 21139175273 esančias 2022 m. kovo 26 d. darytas nuotraukas Nr. 923, 935, 1007, 1027, 1111, 1129, 1139 (bylos l. 50) nukentėjusysis Z. J. N. nurodė, kad šios nuotraukos darytos pas jį antrą kartą atvykusio pareigūno (liudytojo). Jam dalyvaujant varteliai buvo fotografuojami vieną kartą. Liudytojas A. A. nurodė, jog tai jo darytos nuotraukos, vykdant atskirą bylą nagrinėjančio pareigūno prašymą. V. K. nurodė, jog mato, kad čia vaizdas nepasikeitęs nuo pareiškėjo pateiktų nuotraukų, pažeistos vietos neuždažytos. Pareiškėjo nuotraukos darytos liepos 9 dieną, tą pačią dieną, kai jis parašė pareiškimą, o pareigūno ir liudytojo nuotraukos darytos šių metų pavasarį. Pareiškėjo nuotraukose matė įvairius nubrozdinimus, nupjautus medvaržčius ir jie matomi liudytojo padarytose nuotraukose, jokia veikla, remontas, dažymas, apart vartelių atidarymo, nebuvo daryta. Nebuvo dažyta ir keista. Atsakydamas į teismo klausimus nukentėjusysis Z. J. N. nurodė, jog 1007 nuotraukoje yra vaizdas iš jo sklypo pusės. Buvo prigręžta rankenos pusėje. Kad yra perdažyta matosi, nes skiriasi dažų spalva. Jis keitė vartelių lentas. Tik išlaužęs lentas pamatė, kad yra susukti medvaržčiai. Jis keitė išlaužtas lentas ir perdažė, statramsčius paliko. Rašant pareiškimą pareigūnams, bijo pasakyti, ar vartelius jau buvo atidaręs. Iki pareigūnų apsilankymo vartelių neatidarė. Iki kol atidavė vaizdo įrašą vartelių netvarkė. Policijos komisariate teikdamas vaizdo įrašą pareiškimo nerašė, negali pasakyti ar tuo metu varteliai jau buvo sutvarkyti. Negali pasakyti ar vartelius sutvarkė iki perduodant vaizdo įrašą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistu.

7. Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7.1. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties kodekso straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos.

7.2. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7.3. Pažymėtina, jog administracine tvarka nubaustam asmeniui ar kitam bylos dalyviui nepriimtinos teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

8. ANK 591 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

9. Skundžiamu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 1 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. K. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, požymių.

10. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog siekiant išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, buvo susipažinta su visa tyrimo medžiaga, peržiūrėtos nuotraukos, vaizdo įrašas. Pateiktame vaizdo įraše 2021 m. liepos 5 d. 22:37:05 val. pasirodo tik žmogaus (nesimato, ar tai vyras, ar moteris), kuris praeina pro pareiškėjo tvorą, siluetas. Į kurią vietą jis nueina ir ką veikia, nesimato, galima tik spėlioti. 22:38:39 val. žmogaus siluetas grįžta pro pareiškėjo tvorą atgal. Kas grįžta, taip pat negalima įžiūrėti. Iš filmuotos medžiagos nesimato, kas konkrečiai ir kada prisuka medvaržčiais vartelius, todėl teigti, kad, būtent, V. K. sugadino pareiškėjui Z. J. N. priklausančius vartelius, juos prisukdamas dviem medvaržčiais, negalima. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą, negalima teigti ir to, kad būtent tuo konkrečiu laiku buvo prigręžti tvoros vartelių statramsčiai, nesimato, kad būtų sukama.

10.1. Skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog nukentėjusiojo Z. J. N. parodymai nenuoseklūs. Nurodyta, jog byloje nėra pateikta visa filmuota medžiaga nuo pareiškėjo Z. J. N. išvažiavimo iš sodybos momento – 2021 m. liepos 5 d. 22.00 val., iki to laiko, kai jis pastebi, kad varteliai prigręžti. Pareiškime Z. J. N. nurodė, jog kad varteliai prigręžti, jis pastebėjo grįžęs iš Šiaulių į sodybą liepos 8 d., apie 13.00 val., nors iš bylos medžiagos matyti, jog Z. J. N. su laužtuvu vartelius galimai bandė laužti jau liepos 6 d., apie 16.54 val., kuomet kaimynas S. S. policijai pranešė, jog iš savo namų, esančių priešais, mato, kad kaimynų kieme, priešingoje tvenkinio pusėje, vyras vaikšto su montiruote ir bando išlaužti vartus. 2021 m. liepos 6 d. atvykus policijai, Z. J. N. paaiškino, kad tvarkosi savo sodyboje. Skundžiame nutarime pažymėta, jog kyla neaiškumas, kodėl Z. J. N. 2021 m. liepos 6 d. atvykusiems policijos pareigūnams nepasakė, kad kažkas prigręžė jo vartelius, kai tuo tarpu teismo posėdžio metu apklausiamas nurodė, jog atvažiavęs liepos 6 d. per Mindaugines negalėjo išeiti per prigręžtus vartelius, iškart paskambino sūnui ir iškvietė policiją.

10.2. Skundžiamame nutarime liudytojo S. S. parodymai įvertinti kritiškai, kaip netikslūs ir prieštaringi. Nurodyta, kad kaimynas S. S. teigė, jog matė, kad 2021 m. liepos 5 d., apie 22.30 val. prie tvoros vartelių atėjo senyvo amžiaus žmogus žilais plaukais su akiniais, galimai K. (tuo metu jo nepažinojo). Pirminėje apklausoje 2021 m. liepos 19 d. S. S. nurodė, jog maudydamasis bendrame pliaže, maždaug 20 metrų nuo tvoros, matė V. K. su akumuliatoriniu suktuvu kažką sukant. Teismo posėdžio metu S. S. nurodė, jog maudydamasis ežere iš savo sklypo (ne bendrame pliaže), apie 50 m nuo tvoros, jau to žmogaus ir suktuvo jo rankose nematė, tik girdėjo suktuvo skleidžiamą garsą. Padaryta išvada, kad liudytojas S. S. galėjo prie vartelių matyti žmogų, bet tvirtinti, jog jis matė V. K. su suktuvu sukantį vartus, negalima.

10.3. Nuspręsta, jog nagrinėjamu atveju išnaudojus visas galimybes, neįrodytas subjektyvusis ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymis – V. K. kaltė.

10.4. Skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog byloje nėra pakankamai duomenų spręsti, kokio dydžio žala padaryta nukentėjusiajam dėl vartelių sugadinimo. Nurodyta, jog byloje kartu su pareiškimu pateiktose pareiškėjo Z. J. N. darytose nuotraukose yra užfiksuotos prisuktų vartelių atidarymo žymės, likusios ant statramsčių nuo laužtuvo, ir žymės nuo įrankio — kampinio šlifuoklio, kuriuo buvo nupjauti medvaržčiai. Nuotraukose neužfiksuotos atplėštos lentos, kurios, kaip teigia Z. J. N., buvo sugadintos. Pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, pirminėje apžiūroje taip pat neužfiksavo vartų ir jų sulaužytų lentų. Tyrėjo 2022 m. kovo 26 d. darytose nuotraukose užfiksuoti duomenys, šiuo atveju, leidžia daryti išvadą, kad tie statramsčiai, kurie pareiškėjo darytose nuotraukose sugadinti, nepakeisti, o neužfiksavus sugadintų vartelių lentų, abejojama, ar lentas reikėjo keisti. Nuspręsta, kad ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis – padaryta žala – yra nustatytas, tačiau negalima tiksliai nustatyti padarytos žalos dydžio, Z. J. N. nepateikus dokumentų, patvirtinančių apgadinto turto vertę (sąskaitų, čekių), tik nurodžius, kiek savo turimų medžiagų: medienos, grunto, dažų, vinių, sunaudojo. Nurodyta, jog dėl tarp šalių vykstančių konfliktų remtis vien Z. J. N. parodymais negalima.

10.5. Skundžiamame nutarime konstatuota, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad V. K. 2021 m. liepos 5 d., apie 22.38 val., tyčiniais savo veiksmais sugadino svetimą turtą, t. y. apgadino Z. J. N. priklausančios tvoros vartus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. savo kaltės nepripažino. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019, 8 punktas). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai – laikomasi in dubio pro reo principo.

11. Teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo skundą ir betarpiškai ištyręs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo išvadai, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš Skundžiamo nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė Institucija, ar pripažinti, kad Skundžiamame nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių teismas neturi jokio pagrindo.

12. Teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėjus 2021 m. liepos 9 d. dokumentų ir daiktų paėmimo protokolu iš Z. J. N. paimtame CD diske esantį 2021 m. liepos 5 d. darytą vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įraše fiksuotas vaizdas nėra geros kokybės, yra trumpas, asmenis užstoja kiti objektai (tvora, medžiai). Tačiau apklausus proceso dalyvius (Z. J. N., V. K., liudytoją) matyti, kad jų vaizdo įraše nufilmuotų subjektų veiksmų, vaizdo įrašo kokybės vertinimas esmingai nesiskiria. Z. J. N. apklausiamas nurodė, jog vaizdo įraše pamatė prie jo vartelių ateinantį V. K.. Jis prie vartelių sugaišo nemažai laiko. Jis pasilenkė ir nebesimatė ką jis ten daro. Jis pasilenkęs buvo ne ilgą laiką. Tiksliai, kokius veiksmus atliko prie vartų, nematė. Kai jis buvo pasilenkęs, tvora asmenį užstojo ir dėl to jo nebesimatė. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nurodė, jog jame matė V. K. viršugalvį ir akinius, kokius veiksmus jis atliko, nenurodė. Liudytojas A. A. patvirtino, jog peržiūrint vaizdą iš kameros, jo kokybė buvo geresnė, tačiau ir tame vaizdo įraše jis žmogaus bruožų neįžiūrėjo. Apklausiamas V. K. nurodė, jog ties varteliais vaizdo įraše jis nebuvo sustojęs. Jis prieina iki tam tikro lygio ir suka dešinėn, ten reljefas nėra lygus, nuožulnus ir jis dingsta iš vaizdo. Jis nueinu prie ežero, nusiplauna rankas ir už minutės grįžta atgal. Jis atsimena patį įvykį, atrodo viskas įvyko pirmadienį, buvo Mindaugines. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nurodė, jog vaizdo įraše savęs neatpažįsta, tačiau gali būti, kad jis ten eina. Jis taip mano, nes nemano, kad kas kitas tokiu laiku ir su balta galva ten eitų. Taigi, teismo vertinimu, nukentėjusiojo vaizdo įrašas nepatvirtina, jog V. K. sugadino pareiškėjui priklausančios tvoros vartelius.

12.1. Liudytojas S. S. teisme nurodė, jog V. K. matė prie nukentėjusiojo tvoros, jo rankose suktuko nematė, tik girdėjo suktuko sklindantį garsą. V. K. matė nusisukusį nugara, jo rankų nematė. Asmenį matė apie minutę. Taigi, liudytojas iš esmės patvirtino anksčiau teisme duotus parodymus, jog maudydamasis ežere iš savo sklypo (ne bendrame pliaže), apie 50 m nuo tvoros, V. K. ir suktuvo jo rankose nematė, tik girdėjo suktuvo skleidžiamą garsą, todėl Skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad liudytojas S. S. nagrinėjamu metu galėjo prie vartelių matyti V. K., bet remiantis jo parodymais nustatyti aplinkybę, jog būtent tuo metu V. K. suktuku gadino nukentėjusiojo tvoros vartelius, nėra pagrindo, teisinga.

13. Nukentėjusysis Z. J. N., V. K. teisme abipusiai pripažino, jog jų santykiai konfliktiški ne vienerius metus, tarp jų ne kartą yra kilę nesutarimai, dėl kurių viena ar kita šalis yra pasikreipusi į policiją, dėl ko buvo atliekami tyrimai, skiriamos administracinės nuobaudos. Z. J. N. teisme nurodydamas, ką jis matė vaizdo įraše, paaiškino, kad nors ir nematė konkrečių V. K. veiksmų gadinant jo vartelius, jis mano, kad būtent V. K. sugadino vartelius, nes jis jį jau ne pirmą kartą terorizuoja. Taigi, vien dėl šių priežasčių sutiktina, jog šiuo bylos dalyvių, o ypač pareiškėjo Z. J. N. nenuoseklūs parodymai, turi būti vertinami kritiškai.

14. Nors teisme pareiškėjas Z. J. N. neigia 2021 m. liepos 9 d. dokumentų ir daiktų paėmimo protokolu tyrėjui A. T. pateikęs voką su CD disku su vartelių nuotraukomis, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. T. parodymais ir byloje esančiais dokumentais, įrodančiais, jog CD diskas su 2021 m. liepos 9 d. darytomis nuotraukos buvo pateiktas būtent pareiškėjo. Pareiškėjas Z. J. N. pripažino, jog pasirašė 2021 m. liepos 9 d. dokumentų ir daiktų paėmimo protokole, juodu flomasteriu padarė įrašus ant dviejų policijai pateiktų vokų. Be to, pareiškėjas teismui aiškiai negalėjo paaiškinti, kodėl policijai teikdamas vieną vaizdo įrašą, nes padidinto vaizdo įrašo jiems nepavyko įrašyti, jis teikė du vokus. Taigi, teismo vertinimu, byloje yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pareiškėjas 2021 m. liepos 9 d. fotografavo savo vartelius. Teismo posėdžio metu peržiūrėtose minėtose nuotraukose Nr. 712, 727, 745, 818, 707 nebuvo užfiksuota sulaužytų vartelių lentų, pats pareiškėjas nurodė, jog šiose nuotraukose varteliai jau sutvarkyti, tačiau anksčiau apklausiamas teisme nukentėjusysis nurodė, jog išlaužė vartelius po to, kai surašė pareiškimą ir tik išlaužus vartus pamatė, kad buvo susukti medvaržčiai į staktą. Įvertinus šias aplinkybes sutiktina su Skundžiamame nutarime konstatuota aplinkybe, jog byloje nėra pakankamai duomenų spręsti, kokio dydžio žala padaryta nukentėjusiajam dėl vartelių sugadinimo.

15. Įvertinus byloje esančią medžiagą pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, darytina išvada, jog byloje nėra pakankamai neabejotinų V. K. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, patvirtinančių įrodymų, todėl skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, paliktinas nepakeistu.

16. Skunde nurodoma, jog 2021 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi tenkinus pareiškėjo V. K. skundą iš dalies, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2021 m. spalio 5 d. priimtas nutarimas Nr. 40-ANR_N-8933-2021 panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nurodant, jog būtina nustatyti, kokia žala buvo padaryta nukentėjusiajam, tačiau ne tuo pagrindu, kad būtų kilusios abejonės dėl asmens, kuris atliko neteisėtus veiksmus, todėl Institucija atlikdama tyrimą iš naujo negalėjo priimti Skundžiamo nutarimo ir administracinio nusižengimo bylos teiseną V. K. atžvilgiu nutraukti.

16.1. Teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka, kadangi teismui panaikinus nutarimą ir grąžinus bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tik Institucija papildomo tyrimo metu įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis sprendžia, kokį procesinį sprendimą priimti administracinio nusižengimo byloje: ar nutarimą skirti administracinę nuobaudą, jei surinktų duomenų pakanka administracinį nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltumui įrodyti (ANK 619 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ar nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, jei nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą (ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ar motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui (ANK 619 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. Taip pat nesutiktina su skundo argumentu, jog Institucijai atlikus administracinio nusižengimo tyrimą bei surašius 2022 m. sausio 20 d. administracinio nusižengimo protokolą, Institucija nebeturėjo diskrecijos vėl iš naujo nagrinėti, ar V. K. faktiškai padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytą veiką, nes tai jau konstatuota minėtame protokole.

17.1. Pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

17.2. Taigi, 2022 m. sausio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui surašius protokolą V. K. atžvilgiu, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas turėjo teisę priimti bet kurį vieną iš ANK 619 straipsnyje numatytų nutarimų.

18. Skundo netenkinus ir pripažinus Skundžiamą nutarimą teisėtu ir pagrįstu, Z. J. N. prašymai: priteisti iš V. K. nukentėjusiajam Z. J. N. 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą; taip pat priteisti iš V. K. nukentėjusiajam Z. J. N. 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) išlaidų už advokato teisines paslaugas paruošiant šį skundą, netenkintini.

19. V. K. teismo prašė jo 2022-01-20 rašytą policijai pareiškimą dėl E. N. ir S. S. melagingų parodymų davimo administracinėje byloje ir jų patraukimo administracinėn atsakomybėn administracinėje byloje ROIK: 21139175273 išskirti iš administracinės bylos ROIK: 21139175273 ir nagrinėti atskirai, perduodant policijai įrodymams tirti ir procesiniam sprendimui priimti. Jo rašytą 2022-03-01 policijai pareiškimą dėl Z. J. N. melagingų parodymų davimo administracinėje byloje ir jo patraukimo administracinėn atsakomybėn administracinėje byloje ROIK: 21139175273 išskirti iš administracinės bylos ROIK: 21139175273 ir nagrinėti atskirai, perduodant policijai įrodymams tirti ir procesiniam sprendimui priimti.

19.1. Pažymėtina, jog klausimams, kurių nereglamentuoja ANK normos, mutatis mutandis taikomos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui.

19.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus teisme apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė akivaizdžių šios nusikalstamos veikos požymių liudytojų E. N. ar S. S. bei nukentėjusiojo Z. J. N. veiksmuose, todėl sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo motyvuota nutartimi kreiptis į prokurorą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Z. J. N. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 1 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną V. K. atžvilgiu palikti nepakeistą.

Netenkinti Z. J. N. prašymų dėl žalos ir išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas atlyginimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.