Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės S. N. patikslintą ieškinį atsakovui M. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys UAB „Bankroto valdymas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB bankas, UAB „Mokilizingas“, UAB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Naujoji Pilaitė“, AB ESO, UAB „Vilniaus vandenys“, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, o taip pat pagal atsakovo M. N. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui M. N., prašydama ieškovės S. N. Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką su atsakovu M. N., įrašytą Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo M. N. kaltės; nepilnamečių vaikų V. N., D. N., S. N. ir K. N. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 190 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – N.; pripažinti, kad ieškovės ir atsakovo skolos kreditoriams yra solidarios; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas daugiau kaip dešimt metų praktiškai niekur nedirba, jokių lėšų šeimos išlaikymui neteikia, nuo 2015 m. atsakovas išėjo iš namų ir nuo tada kaip šeima su ieškove negyvena, bendro ūkio neveda, šeimos ir vaikų finansiškai visiškai neremia. Santuokos metu šalys neįgijo jokio nekilnojamojo ir privalomo registruoti turto. Kilnojamojo turto yra tiek, kad patenkinti vaikų poreikius, t.y. vaikų baldai (lovos, rašomieji stalai, patalynė ir kt.). Kiti baldai, buitinė technika yra pasenę, daugiau kaip dešimt metų senumo ir vertės neturi, todėl nedalintini. Pažymėjo, kad abiem yra iškelta bankroto byla, visų kreditorių reikalavimai yra pas bankroto administratorių, kuris vykdo fizinio asmens bankroto procedūrą.Ieškovė atsiliepime į atsakovo patikslintą priešieškinį, prašė atsakovo priešieškinį tenkinti dalinai – nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą šeštadienį nuo 13 val. iki 18 val., vasaros atostogų metu (birželio-rugpjūčio mėnesiais) atsakovas su vaikais bendrauja (duomenys neskelbtini) neribojant dienų, vaikus iš močiutės paimdamas 10 val. ir pristatydamas močiutei 18 val., kitą priešieškinio dalį – santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu – atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovas niekur nedirba, neišlaiko savo nepilnamečių vaikų ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Dėl atsakovo bendravimo su vaikais ieškovė neprieštarauja, tačiau neaišku, kur vaikai pas atsakovą nakvos, nes jo bute nėra vaikams lovų, atjungta elektra ir pan. Vaikai vasaras praleidžia (duomenys neskelbtini) pas močiutę, o atsakovas neturi nei būsto, nei giminių, nei jokių namų kaime, todėl visą vasarą atsakovas gali bendrauti su vaikais (duomenys neskelbtini) paimdamas vaikus ryte ir grąžindamas vakare. Atsakovas M. N. atsiliepime ir patikslintame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių jo kaltės įrodymų, reikalavimai paremti ieškovės nuomone, prielaidomis ir samprotavimais. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) yra registruotas darbo biržoje, nuo (duomenys neskelbtini) teikia keleivių pervežimo paslaugas, taip pat lavina viešojo kalbėjimo įgūdžius anglų kalba, siekdamas ateityje efektyviau integruotis į darbo rinką. Be to, atsakovas rūpinasi vaikais, prisideda prie jų išlaikymo. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė ieškovės S. N. Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką su atsakovu M. N., įrašytą Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės S. N. kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų – V. N., D. N., S. N., K. N. gyvenamąją vietą su atsakovu arba nustatyti bendravimo su vaikais tvarką – atsakovas dalyvaus vaikų auklėjime ir bendraus su vaikais tokia tvarka: atsakovas iš anksto susitaręs su ieškove gali bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį paimant juos iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 18 val. ir grąžinant juos gyvenamosios vietos adresu iki sekmadienio 20 val.; atsakovas apie numatomą bendravimą su vaikais įspėja vaikų motiną prieš dvi dienas asmeniškai, SMS žinute, telefonu arba elektroniniu laišku; atsakovas iš anksto susitaręs su ieškove, gali bendrauti su vaikais mokslo metų metu po pamokų kas antrą dieną; atsakovas apie numatomą bendravimą su vaikais įspėja vaikų motiną asmeniškai, SMS žinute, telefonu arba elektroniniu laišku; atsakovas gali bendrauti su vaikais vasaros ir žiemos atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus jų gyvenamosios vietos adresu; atsakovui suteikiamas bendras penkių savaičių laikotarpis, kuris gali būti paskirstomas į atskirus laikotarpius; atsakovas apie numatomą bendravimą ir pageidaujamą laikotarpį su vaikais įspėja ieškovę prieš dvi dienas asmeniškai, SMS žinute, telefonu arba elektroniniu laišku. Nurodė, kad ieškovė yra ūmaus būdo, sunkiai valdo emocijas, dėl agresyvaus charakterio neretai patenka į sudėtingas situacijas. Ieškovės pykčio protrūkiai ir grasinimai yra viena iš pagrindinių skyrybų priežasčių. Atsakovui priklauso teisė į gyvenamąjį plotą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, nes vaikai labiau nori likti su tėvu, nei su mama. Nenustačius vaikų gyvenamosios vietos su tėvu, atsakovas pageidauja aktyviai dalyvauti vaikų mokymo ir auklėjimo procese, taip pat pageidautų vasaros ir žiemos atostogų metu bent penkias savaites praleisti su vaikais. Tretieji asmenys AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ teisių ir pareigų perėmėjas), AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimus. UAB „Mokilizingas“ pateikė pranešimą, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką yra informuotas, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-11-16 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, yra jos prižiūrimi ir išlaikomi, vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti, kad S. N., D. N., V. N. ir K. N. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neturi pagrindo. Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos tenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017-05-22 pateiktoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. N. priešieškinio nurodė, kad išvada dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo yra pateikta teismui, o M. N. priešieškinyje prašoma nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka vaikų interesams neprieštarautų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-10-18 pateiktoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gavus patikslintą atsakovo priešieškinį, Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonė dėl nepilnamečių vaikų nesikeičia. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi nutarta civilinės bylos dalį dėl turtinių reikalavimų, t.y. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir prievolių pripažinimo solidariomis išskirti į atskirą bylą ir išskirtos dalies bylos nagrinėjimą sustabdyti bei perduoti nagrinėti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui. Likusią bylos dalį, t.y. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokinės ieškovės pavardės pasilikimo ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nagrinėti šioje civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. N. (iki santuokos – V.), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų šalių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei S. N. palikti santuokos metu įgytą pavardę – N., atsakovui M. N. po santuokos nutraukimo palikti jo pavardę – N.; nustatyti nepilnamečių vaikų V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaikų motina S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti atsakovo M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką be nakvynių, pagal kurią:

Teismo vertinimu, nesant įrodymų, jog atsakovas žiauriai elgėsi su sutuoktine ir vaikais, naudojo smurtą, vartojo alkoholį, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad santuoka iširo dėl vieno ar dėl kito sutuoktinio neištikimybės ar, kad šalys elgėsi priešingai šeimos interesams. Teismas nustatė, kad šalys gyvendamos santuokoje pykosi, nepalaikė vienas kito, pradėjo gyventi atskirai, susirado kitus asmenis. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo.Teismas konstatavo, jog nesant ginčo tarp šalių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – N., atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – N.Atsižvelgęs į tai, jog ieškovė sudaro tinkamas sąlygas vaikams mokytis, žaisti, augti, ilsėtis, tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad spręsdamas gyvenamojo būsto klausimą, su vaikais gali apsigyventi viešbutyje, teismas nelaiko gyvenimo viešbutyje tinkama ir saugia vaikams aplinka, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir nepilnamečių vaikų V. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), S. N., gim. (duomenys neskelbtini), K. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustato su jų motina ieškove S. N., jos gyvenamojoje vietoje. Teismas pažymėjo, kad atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka neatitinka jo galimybių, nes jis neturi būsto, į kurį galėtų atsivesti vaikus ir sudaryti jiems saugias, vaikų poreikius atitinkančias buities sąlygas, o atsakovo teiginius apie kambarį viešbutyje teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes atsakovas yra bedarbis, jo pajamos nepadengs tokių išlaidų, be to, viešbučio kambarys nelaikomas tinkama ir saugia aplinka nepilnamečių vaikų apgyvendinimui. Ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka taip pat koreguotina, o dalyje dėl bendravimo tvarkos vasaros metu, kai siūloma vaikus pasiimti iš jų močiutės ir grąžinti močiutei – atmestina, nes teismas negali priimti sprendimo, sukuriančio tam tikras pareigas ar suteikiančio tam tikras teises asmenims, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat pažymėjo, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo teisės ir pareigos jų vaikui yra lygios, atsakovo teisė ir pareiga rūpintis savo nepilnamečiais vaikais negali būti ribojama, lygiai taip pat atsakovo pareiga bendrauti su nepilnamečiais vaikais negali būti perkeliama ieškovei, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas neturi gyvenamojo būsto, kuriame būtų sudarytos saugios buities sąlygos pernakvoti keturiems nepilnamečiams vaikams, teismas nustato atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką be nakvynių.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti: ieškovės S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką su atsakovu M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl ieškovės S. N. kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakovu M. N.; priteisti iš ieškovės atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus; kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Nesuprantama, kokiais faktais ir įrodymais remdamasis teismas nustatė, kad šalys gyvendamos santuokoje pykosi, nepalaikė vienas kito, pradėjo gyventi atskirai, susirado kitus asmenis. Teismas pastebėjo, jog nėra įrodymų, jog atsakovas žiauriai elgėsi su sutuoktine ir vaikais, naudojo smurtą, vartojo alkoholį, tačiau nepasisakė, kad nėra jokių įrodymų, jog atsakovas pradėjo gyventi atskirai ar susirado kitus asmenis. Teisminio nagrinėjimo metu buvo įrodyta, jog būtent ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) išsinuomojo kitą butą, išsivežė vaikus ir dalį turto, susirado kitą asmenį ir dar būdama santuokoje prisipažino, kad susižadėjo su kitu asmeniu. Iš šių faktų aišku, kad būtent ieškovė yra kalta dėl iširusios santuokos. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą prijungti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, nes (duomenys neskelbtini) ieškovei yra pateikti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį – ji sistemingai baugino žmogų naudodama psichinę prievartą. Psichinę prievartą ieškovė naudoja prieš vaikus ir atsakovą, o tai iš esmės keičia nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimą. Apelianto nuomone, šis įrodymas yra svarbus ir turi būti vertinamas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu. Prašo prijungti šį įrodymą. Teismas tik nustatė faktą, kad atsakovas yra prisiregistravęs Lietuvos darbo biržoje ir dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose, tačiau visiškai nepaisė atsakovo pateiktų alternatyvių, legalių pajamų šaltinių. Apelianto nuomone, vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu. Ieškovei baigėsi būsto nuomos sutartis, todėl ieškovė ir vaikai nebeturi kur gyventi. Atsakovui priklauso teisė į gyvenamąjį plotą (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas yra įsitikinęs, jog patys vaikai pageidauja likti su atsakovu labiau nei su ieškove. Atsižvelgiant į tai prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Kitu atveju prašo palikti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką su vaikais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalies, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo M. N. apeliacinio skundo ribose. Ištyręs apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo prijungti (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą apie įtarimą S. N. galimai padarius nusikalstamą veiklą, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą prijungti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktu įrodymu sprendžia, kad jis nepatvirtina atsakovo apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, jog ieškovė naudoja psichinę prievartą prieš vaikus ir atsakovą, kadangi minėtame dokumente nukentėjusiu yra įvardijamas su nagrinėjama civiline byla nesusijęs fizinis asmuo, todėl (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą apie įtarimą S. N. galimai padarius nusikalstamą veiklą, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje atsisakytina priimti.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes. Apelianto teigimu, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas pradėjo gyventi atskirai ar susirado kitus asmenis, nes tai tik išgalvoti ieškovės samprotavimai, tuo tarpu nagrinėjimo metu buvo įrodyta, jog būtent ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) išsinuomojo kitą butą, išsivežė vaikus ir dalį turto, susirado kitą asmenį ir dar būdama santuokoje prisipažino, kad susižadėjo su kitu asmeniu. Apelianto įsitikinimu, būtent ieškovė yra kalta dėl iširusios santuokos. Su šiais apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovės teiginius, jog atsakovas nesirūpino savo vaikais, neteikė jiems jokio materialinio išlaikymo, atsakovas apsigyveno su kita moterimi, dėl jo kaltės jie prarado visą savo turtą, buvo priversti bankrutuoti, tiek ir atsakovo paaiškinimus, jog ieškovė yra agresyvi, konfliktiškai nusiteikusi asmenybė, be to, būdama santuokoje yra prisipažinusi, kad susižadėjo su kitu vyru, konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog santuoka iširo dėl vieno ar dėl kito sutuoktinio neištikimybės ar, kad šalys elgėsi priešingai šeimos interesams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visetą, sprendė, jog santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nustatęs, jog šalys gyvendamos santuokoje pykosi, nepalaikė vienas kito, pradėjo gyventi atskirai, susirado kitus asmenis. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad atsakovas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų, faktinių aplinkybių, vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo manyti kitaip, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais tvarkos

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007). Nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančią Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, taip pat faktines aplinkybes, jog nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena su motina, kuri tinkamai rūpinasi savo vaikais, be to, vaikai yra išreiškę norą likti gyventi su mama, tuo tarpu atsakovas niekur nedirba, pastovių pajamų ir gyvenamojo būsto, kuriame būtų saugios buities sąlygos nepilnamečiams vaikams, neturi. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė sudaro tinkamas sąlygas vaikams mokytis, žaisti, augti, ilsėtis, tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad spręsdamas gyvenamojo būsto klausimą, su vaikais gali apsigyventi viešbutyje. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, nusprendė tenkinti ieškovės reikalavimą ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina ieškove S. N., jos gyvenamojoje vietoje. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovė prieš vaikus ir atsakovą naudoja psichinę prievartą, o tai iš esmės keičia nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimą. Šiems argumentams pagrįsti kartu su apeliaciniu skundu teikė įrodymą, kurį apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atsisakė priimti, konstatavusi, jog jis nepagrindžia apelianto nurodomų argumentų. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų tokius apeliacinio skundo argumentus, atsakovas nepateikė, todėl šie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme byloje nebuvo duomenų, jog ieškovė prieš vaikus naudotų psichinę prievartą, tokių duomenų nėra ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, argumentuodamas tuo, kad ieškovei baigėsi būsto nuomos sutartis, todėl ieškovė ir vaikai nebeturi kur gyventi. Tuo tarpu atsakovui priklauso teisė į gyvenamąjį plotą (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktas, kad ieškovei baigėsi būsto nuomos sutartis, nesant įrodymų, jog ieškovės materialinė padėtis tiek pablogėjo, jog ji neturi galimybių išsinuomoti kito būsto, ar, kad ji neturi galimybių kitaip išspręsti būsto klausimo, bei nesant įrodymų, kad su ieškove vaikams tapo nesaugu ar, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas ieškovės aplinkoje nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jog ieškovė sudaro tinkamas sąlygas vaikams mokytis, žaisti, augti, ilsėtis, taip pat nepateikė įrodymų, jog jis gali užtikrinti vaikams saugias, pastovias būtinas buities sąlygas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Atsižvelgiant į tai, kad netenkinus prašymo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, apeliantas prašo palikti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, t.y. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti, neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.