Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1376/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-10-02
Bylos Nr.: 2A-1376/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00882-2011-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Artūras Driukas, Rimvydas Norkus, Donatas Šernas
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Toma“
Trečiasis asmuo: L. Z.

Kategorijos

43.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1376/2012Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00882-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 43.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Natura Bona“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2831-343/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Natura Bona“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Toma“, dalyvaujant trečiajam asmeniui L. Z., dėl be teisinio pagrindo įgyto turto priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Natura Bona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Toma“ be teisinio pagrindo įgytus 50 000 Lt, 6% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, BUAB „Natura Bona“ buvo generalinis rangovas, UAB „Toma“ subrangovas, trečiasis asmuo L. Z. buvo užsakovas. 2008 m. gruodžio 3 d. šalių pasirašytu papildomu susitarimu Nr. 1 prie 2008 m. rugpjūčio 14 d. subrangos sutarties Nr. 2008-0814 UAB „Toma“ įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti metalines konstrukcijas, už kurias UAB „Natura Bona“ turėtų sumokėti 79 176Lt. Sutartis buvo vykdoma, ir UAB „Toma“ 2008 m. lapkričio 30 d. už metalo konstrukcijų gamybos ir montavimo darbus išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0000322 120 006 Lt sumai ir tą pačią dieną, nenutraukusi sutarties, šią sąskaitą ir darbų atlikimo aktą anuliavo. Ieškovas, vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus, 2008 m. gruodžio 15 d. atsakovui sumokėjo 50 000 Lt avansą. Iš 2009 m. vasario 18 d. pranešimo L. Z. ieškovas sužinojo, kad šiuos pinigus UAB „Toma“ užskaitė kaip L. Z. apmokėjimą. Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta trišalė sutartis, pagal kurią būtų užskaityti tarpusavio įsipareigojimai, tai atsakovas be teisinio pagrindo įgijo 50 000 Lt sumą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Toma“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog tarp šalių buvo sudaryta subrangos sutartis ir papildomas susitarimas. Vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, atsakovas sutinkamai su subrangos sutarties 5.1 punktu 2008 m. lapkričio 30 d. paruošė atliktų darbų aktą už 2008 m. lapkričio mėn. ir buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra TOM Nr. 000322. Abu šie dokumentai buvo pateikti ieškovui. Ieškovas neginčija atliktų darbų pagal subrangos sutartį fakto. Šie dokumentai nebuvo ir negalėjo būti anuliuoti, nes sutarčių ir atitinkamai juos lydinčių dokumentų negalima vienašališkai anuliuoti. Šalys gali keisti, papildyti ir nutraukti sutartį tik abiejų šalių susitarimu, kuris turi būti išreikštas laikantis pagrindinės sutarties formos reikalavimų, laikantis galiojančių norminių teisės aktų (CK 6.192 str., 6.217 str.). Be pagrindo įgytu galima pripažinti tik tokį turtą, kurį asmuo gauna nesant tam teisinio pagrindo. Pagal subrangos sutarties 4.2.1 punktą, ieškovas avansą turėjo sumokėti per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo, t.y. avansas turėjo būti sumokėtas iki 2008 m. rugpjūčio 21 d., tačiau jokio avanso ieškovas atsakovui tuo metu nesumokėjo, o 2008 m. gruodžio 15 d. pervesti 50 000 Lt buvo dalinis apmokėjimas už atliktus darbus, kadangi sumokėta buvo po 2008 m. lapkričio 30 d. sąskaitos pateikimo ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad tarp šalių 2008 m. rugpjūčio 14 d. buvo sudaryta subrangos sutartis bei 2008 m. gruodžio 3 d. papildomas susitarimas Nr. 1. Pagal subrangos sutarties 4.2.1 punktą ieškovas įsipareigojo per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo pervesti atsakovui 61 085 Lt dydžio avansą, tačiau ieškovas avanso nesumokėjo. Atsakovas, vykdydamas subrangos sutarties 5.1 punktą, 2008 m. lapkričio 30 d. surašė atliktų darbų aktą, išrašė PVM sąskaitą – faktūrą TOM Nr. 0000322 120 006 Lt sumai. Ieškovas 2008 m. gruodžio 15 d. atsakovui pervedė 50 000 Lt, nurodydamas, jog tai yra avansas. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas darbus atliko ir be avansinio mokėjimo, darbų atlikimo faktą ieškovas patvirtino pasirašydamas atliktų darbų aktą, pervesta suma neatitinka subrangos sutartyje nurodyto avansinio dydžio, sprendė, jog tai buvo ne avansinis mokėjimas, o dalinis apmokėjimas už atliktus darbus. Teismo vertinimu, nepagrįstas ieškovo argumentas, jog 2008 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita – faktūra yra anuliuoti, nes vienašališkai anuliuoti dokumentų negalima, minėta sąskaita faktūra yra įtraukta į ieškovo buhalterinę apskaitą, be to, atsakovo atstovas nurodė, kad šie dokumentai nėra anuliuoti.

Teismas taip pat pažymėjo, kad rangos sutartis yra galiojanti, o pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 punktą negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos. Teismas, nustatęs, kad 50 000 Lt buvo sumokėti vykdant prievolę, t. y. vykdant rangos sutartį, sprendė, kad atsakovas pinigus įgijo esant teisiniam pagrindui, todėl ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas BUAB „Bona Natura“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neįvertino 2008 m. lapkričio 30 d. trišalio šalių susitarimo prie 2008 m. rugpjūčio 14 d. statybos subrangos sutarties, sudarytos tarp UAB „Natura bona“, UAB „Toma“ ir L. Z., kuriuo šalys susitarė, kad 2008 m. rugpjūčio 14 d. statybos subrangos sutartis yra nutraukiama ir anuliuojama dėl rangovo UAB „Natura bona“ sutarties sąlygų nesilaikymo, taip pat anuliuojama UAB „Toma“ išrašyta PVM sąskaita – faktūra TOM Nr. 0000322 UAB „Natūra bona“ už 120 006 Lt. Minėtu susitarimu šalys taip pat susitarė, kad UAB „Bona natura“ 2008 m. gruodžio 15 d. mokėjimo pavedimu pervestas 50 000 Lt avansas pagal 2008 m. rugpjūčio 14 d. sutartį yra užskaitomas kaip L. Z. mokėjimas UAB „Toma“ pagal 2008 m. lapkričio 30 d. statybos subrangos sutartį, sudarytą tarp UAB „Toma“ ir L. Z.. Minėti dokumentai patvirtina, kad UAB „Toma“ vienašališkai nutraukė su ieškovu pasirašytą statybos subrangos sutartį, anuliavo atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą. UAB „Toma“ 2008 m. lapkričio 28 d. su L. Z. tiems paties darbams atlikti pasirašė statybos rangos sutartį.Iš UAB „Toma“ pateikto 2009 m. birželio 27 d. skolų suderinimo akto tarp UAB „Toma“ ir L. Z. matyti, kad 2009 m. vasario 18 d. ieškovo pinigais buvo užskaitytas 50 000 Lt L. Z. mokėjimas. Šio užskaitymo atsakovas negalėjo atlikti be ieškovo sutikimo, o tokio sutikimo ieškovas nedavė, nes nepasirašė 2008 m. lapkričio 30 d. trišalio susitarimo. Be to, minėtas susitarimas buvo pasirašytas atbuline data. Taigi 2008 m. rugpjūčio 14 d. statybos subrangos sutartis atsakovo UAB „Toma“ ir L. Z. iniciatyva nebuvo vykdoma, UAB „Toma“ savo darbo rezultato ieškovui neperdavė, o pagal 2008 m. lapkričio 28 d. pasirašytą statybos sutartį darbus perdavė tiesiogiai L. Z. ir jam išrašė PVM sąskaitą-faktūrą TOM Nr. 0000322.Atsakovui vienašališkai nutraukus statybos subrangos sutartį ir anuliavus PVM sąskaitą-faktūrą, ieškovui nebuvo teisinio pagrindo pagal šią sąskaitą – faktūrą mokėti pinigus, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovui sumokėtus 50 000 Lt.Teismas netyrė ir nepasisakė, ar gali būti galiojančios dvi sutartys tam pačiam objektui, ar galima tuo pačiu numeriu, tai pačiai sumai bet skirtingiems pirkėjams išrašyti PVM sąskaitas – faktūras ir ar tas pats daiktas gali būti iš karto perduotas dviem atskiriems subjektams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Toma“ prašo ieškovo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad 2008 m. rugpjūčio 14 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta statybos subrangos sutartis bei papildomas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo. Vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus atsakovas buvo atlikęs dalį darbų, 2008 m. lapkričio 30 d. pateikė atliktų darbų aktą už lapkričio mėnesį ir išrašė PVM sąskaitą – faktūrą TOM Nr. 0000322, kurie buvo pateikti ieškovui. Nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl atliktų darbų akto ir sąskaitos anuliavimo, nes sutarčių ir jas lydinčių dokumentų negalima vienašališkai anuliuoti, o be to, ieškovo atstovas pripažino, jog minėta sąskaita – faktūra yra įtraukta į ieškovo buhalterinę apskaitą. Atsakovas pažymi, kad jokio avanso pagal subrangos sutartį ieškovas jam nesumokėjo, o 50 000 Lt ieškovas pervedė atsakovui tik po 2008 m. lapkričio 30 d. sąskaitos pateikimo ieškovui, ir šia suma buvo atliktas dalinis apmokėjimas pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą. Subrangos sutartis buvo vykdoma, atsakovas atliko sutartyje numatytus darbus, todėl įgijo teisę į apmokėjimą už juos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo L. Z. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad išrašytos sąskaitos, kurios ieškovo nuomone yra negaliojančios, yra įtrauktos į ieškovo apskaitą, taigi ieškovas yra pasinaudojęs iš šių sąskaitų kylančiomis teisėmis, t. y. išvengė prievolės mokėti atitinkamo dydžio mokesčius valstybei, tačiau tuo pačiu aiškina šias sąskaitas esančias negaliojančiomis. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neįvertino 2008 m. lapkričio 30 d. susitarimo prie 2008 m. rugpjūčio 14 d. statybos rangos sutarties, tačiau minėtas susitarimas nėra pasirašytas ieškovo, dėl to yra negaliojantis. Kita vertus, jei ieškovas remiasi minėtu susitarimu, turėtų būti vertinamas visos jame numatytos sąlygos, viena kurių – ieškovo 2008 m. gruodžio 15 d. pavedimu atsakovui sumokėtas 50 000 Lt avansas yra užskaitomas kaip L. Z. mokėjimas pagal statybos rangos sutartį, sudarytą tarp L. Z. ir atsakovo. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog teismui patenkinus ieškovo reikalavimą, susidarytų teisiškai neprotinga situacija, kai L. Z. už tuos pačius darbus liktų sumokėjęs du kartus (tiek ieškovui, tiek atsakovui), o pas ieškovą liktų be pagrindo iš trečiojo asmens įgytas turtas. Be to, pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį teisę reikalauti grąžinti be pagrindo įgytą turtą turi tik tas asmuo, kurio sąskaita toks turtas buvo įgytas. Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog 50 000 Lt atsakovas įgijo ne ieškovo, o trečiojo asmens L. Z. sąskaita, dėl to ir pats ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo grąžinti 50 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl jo sumokėtų 50 000 Lt priteisimo iš atsakovo kaip be pagrindo įgyto turto.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens L. Z. buvo sudaryta statybos rangos sutartis (57-60 b. l.), o 2008 m. rugpjūčio 14 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta subrangos sutartis (34-37 b. l.) bei 2008 m. gruodžio 3 d. tarp šalių sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie subrangos sutarties (6 b. l.). Atsakovas, vykdydamas subrangos sutarties 5.1 punktą, 2008 m. lapkričio 30 d. surašė atliktų darbų aktą (9 b. l.), išrašė PVM sąskaitą – faktūrą TOM Nr. 000322 120 006 Lt sumai (7 b. l.). Ieškovas 2008 m. gruodžio 15 d. atsakovui pervedė 50 000 Lt nurodydamas, jok tai yra avansas pagal 2008 m. rugpjūčio 14 d. sutartį (10 b. l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas pagal subrangos sutartį avansą turėjo sumokėti iki 2008 m. rugpjūčio 21 d., o avanso suma turėjo būti 61 085 Lt, taip pat pažymėjo, kad atsakovas darbus atliko be avansinio mokėjimo, ieškovas darbų atlikimo faktą patvirtino pasirašydamas atliktų darbų aktą, pervesta avanso suma neatitinka sutartyje nurodyto avanso dydžio. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo 2008 m. gruodžio 15 d. pervesta 50 000 Lt suma atsakovui buvo ne avansinis mokėjimas, o pagal sutartį sumokėtas dalinis apmokėjimas už atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismo nuomone, minėtus 50 000 Lt atsakovui ieškovas sumokėjo vykdydamas prievolę, t. y. vykdydamas rangos sutartį, dėl to teismas sprendė, kad pinigus atsakovas įgijo esant teisiniam pagrindui ir ieškinį atmetė.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Toma“ su trečiuoju asmeniu L. Z. 2008 m. lapkričio 28 d. sudarė statybos subrangos sutartį dėl to paties objekto rekonstravimo kaip ir atsakovo su ieškovu pasirašyta subrangos sutartis, kuria įsipareigojo atlikti analogiškos sudėties darbus (44-45 b. l.), o 2008 m. lapkričio 30 d. atsakovas išrašė PVM sąskaitą faktūra TOM Nr. 0000322 120 006 Lt sumai trečiajam asmeniui L. Z. (46 b. l.). Minėtos sąskaitos faktūros išrašymo data, numeris, suma ir įsigytos prekės (paslaugos) visiškai sutampa su turiniu sąskaitos faktūros, kurią atsakovas 2008 m. lapkričio 30 d. buvo išrašęs ieškovui, tačiau ją perbraukė ir užrašė „Anuliuota 2008.11.30“. 2009 m. vasario 18 d. atsakovo UAB „Toma“ pranešime L. Z. nurodoma, kad ieškovo 2008 m. gruodžio 15 d. pervestas 50 000 Lt mokėjimo pavedimas yra užskaitomas kaip L. Z. apmokėjimas (11 b. l.). Iš trečiojo asmens L. Z. ir atsakovo UAB „Toma“ 2009 m. birželio 27 d. skolų suderinimo akto taip pat matyti, kad atsakovas ieškovo atliktą 50 000 Lt mokėjimą 2009 m. vasario 18 d. užskaitė kaip L. Z. mokėjimą pagal 2008m. lapkričio 28 d. statybos subrangos sutartį (61 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų išreiškęs aiškią valią, jog jo sumokėtais pinigais būtų užskaitytas L. Z. mokėjimas.2008 m. lapkričio 30 d. trišalis susitarimas prie 2008 m. rugpjūčio 14 d. statybos subrangos sutarties, sudarytos tarp UAB „Natura Bona“ ir UAB „Toma“, kuriuo šalys be kita ko susitaria, jog UAB „Natura Bona“ pervestas 50 000 Lt mokėjimas pagal 2008 m. rugpjūčio 14 d. sutartį yra užskaitomas kaip L. Z. mokėjimas bendrovei „Toma“, yra ieškovo nepasirašytas (38 b. l.). Be to, galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad minėtas trišalis susitarimas, kurio ieškovas nepasirašė, surašytas atgaline data, nes 2008 m. lapkričio 30 d. susitarime nurodoma, kad ieškovo 2008 m. gruodžio 15 d. mokėjimas (t. y. vėliau atliktas mokėjimas) užskaitomas kaip L. Z. mokėjimas.

Nepaisant to, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog minėtą 50 000 Lt sumą ieškovas atsakovui UAB „Toma“ sumokėjo už atliktus darbus.

Ieškovo ir atsakovo sudaryta 2008 m. rugpjūčio 14 d. subrangos sutartis bei 2008 m. gruodžio 3 d. tarp šalių sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie subrangos sutarties nėra nutraukti ir yra galiojantys. Ieškovui nepasirašius 2008 m. lapkričio 30 d. trišalio susitarimo prie 2008 m. rugpjūčio 14 d. statybos subrangos sutarties, tiek 2008 m. rugpjūčio 14 d. subrangos sutartis, tiek 2008 m. gruodžio 3 d. papildomas susitarimas saisto šalis bei sudarė teisinį pagrindą ieškovui reikalauti iš atsakovo vykdyti darbus, o atsakovui sudarė teisinį pagrindą reikalauti iš ieškovo už tuos darbus apmokėti. Byloje esanti pažyma apie atliktų darbų vertę už 2008 m. lapkričio mėnesį (62 b. l.), pasirašyta tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovų patvirtina, kad atsakovas atliko ieškovui darbų už 120006 Lt. Ši pažyma nėra perbraukta („anuliuota“). Be to, byloje yra ir abiejų šalių atstovų pasirašytas atliktų darbų aktas už 2008 m. lapkričio mėn., kuriuo patvirtintas atsakovo darbų ieškovui atlikimas už 120 006 Lt (63 b. l.). Tas atliktų darbų aktas yra neperbrauktas, ant jo nėra užrašo „Anuliuota“. Analogiškai byloje yra PVM sąskaita – faktūra TOM Nr. 000322 120 006 Lt sumai, kuri nėra perbraukta ir ant kurios nėra užrašo „Anuliuota“ (7 b. l.). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, kad apie perbrauktą („anuliuotą“) sąskaitą ir atliktų darbų aktą jie sužinojo tik tada, kai trečiasis asmuo L. Z. pateikė juos kitoje byloje (39 b. l.). Vadinasi, ieškovui buvo pateikti sąskaitos – faktūros ir atliktų darbų akto neperbraukti egzemplioriai. Ieškovas juos vertino, kaip sukeliančius teisines pasekmes, kadangi jau po 2008 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų akto pasirašymo 2008 m. gruodžio 15 d. pervedė atsakovui 50 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 50 000 Lt pervedimas negali būti laikomas avansu, nes sutartyje nustatytu terminu avansas nebuvo pervestas, o minėtas lėšas ieškovas pervedė atsakovui jau po to, kai darbai buvo atlikti ir buvo pasirašyta pažyma apie atliktų darbų vertę bei atliktų darbų aktas. Be to, ieškovas PVM sąskaitos faktūros neperbrauktą egzempliorių įtraukė į savo buhalterinę apskaitą ir panaudojo atskaitant pirkimo PVM. Aplinkybė, jog atsakovas perbraukė savo turimą sąskaitos faktūros ir atliktų darbų akto egzempliorių nereiškia, jog šis veiksmas (perbraukimas) gali būti vertinamas kaip šiais dokumentais sukurtų dvišalių teisių ir pareigų nepripažinimas – greičiau kaip vienašalis ir teisinių pasekmių nesukeliantis pasižymėjimas atsakovo vidaus darbo organizavimo tikslais. Tokią išvadą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (neperbraukta ir neanuliuota pažyma apie atliktų darbų vertę už 2008 m. lapkričio mėnesį), o taip pat įtikinamai atrodantys ieškovo paaiškinimai, pateikti pirmosios instancijos teismui, dėl tokio elgesio motyvų.

Ieškovas neginčijo atsakovo darbų pagal subrangos sutartį atlikimo fakto, o taip pat neprieštaravo atsakovo teiginiui, kad ieškovas sumokėjo atsakovui tik dalį sumos pagal sudarytą subrangos sutartį už atliktus darbus, o likusios sumos nesumokėjo. Atsakovo ir trečiojo asmens L. Z. pasirašytą 2008 m. lapkričio 28 d. statybos subrangos sutartį, kurios turinys analogiškas su ieškovu sudarytai sutarčiai, paaiškina atsakovo nurodomos aplinkybės, jog ieškovas vėlavo atsiskaityti, todėl atsakovas siekė, kad ieškovo įsipareigojimus pagal sutartį perimtų pagrindinis užsakovas L. Z.. Ieškovui ir trečiajam asmeniui sudarius 2008 m. lapkričio 28 d. statybos subrangos sutartį, atsakovas analogiško turinio ir numerio PVM sąskaitą – faktūrą TOM Nr. 0000322 išrašė L. Z. ir įtraukė ją į UAB „Toma“ ir L. Z. skolų suderinimo aktą.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo pateiktas pranešimas trečiajam asmeniui, kuriame nurodoma, kad „UAB „Natūra Bona“ pervestas mokėjimo pavedimas 2008-12-15, 50 000 Lt Nr. 1169 yra užskaitomas, kaip L. Z. apmokėjimas“ gali sukurti įspūdį, jog L. Z. sutaupė ieškovo sąskaita, nes užuot jam pačiam apmokėjus sumas pagal sutartį atsakovui, buvo užskaitytas ieškovo atliktas mokėjimas. Visgi šis pažodinis atsakovo pateikto pranešimo aiškinimas neatitinka tikrojo teisinių santykių dalyvių veiksmų turinio, kurį atspindi pirmosios instancijos teisme duoti šalių paaiškinimai ir byloje esančių įrodymų visuma. Ieškovo UAB „Natūra Bona“ atliktas apmokėjimas remiasi 2008 m. rugpjūčio 14 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta subrangos sutartimi ir 2008 m. gruodžio 3 d. papildomu susitarimu Nr. 1, o taip pat jau minėtu atliktų darbų aktu, pažyma apie atliktų darbų vertę ir išrašyta sąskaita faktūra. Taigi ieškovas ginčijamus 50 000 Lt apmokėjo už jo naudai pagal su juo sudarytą sutartį atliktus darbus, ir šis mokėjimas reiškia paties ieškovo, o ne L. Z. atliktą mokėjimą. Tuo tarpu L. Z. apmokėjo likusį įsiskolinimą, kurio nebuvo padengęs ieškovas, ir toks apmokėjimas jau remiasi atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta subrangos sutartimi. Tokia išvada iš esmės atitinka ir paties ieškovo poziciją, kuris teismo posėdžio pirmosios instancijos metu nurodė, kad „su UAB „Natura Bona“ sutartis nebuvo nutraukta, kadangi UAB „Natura Bona“ buvo įmokėjusi 50 000 Lt avansą, o už visus kitus atliktus darbus apmokėjo L. Z.“ (71 b. l.). L. Z. ir UAB „Toma“ 2009 m. birželio 27 d. skolų suderinimo aktas patvirtina, kad atsakovui už jo atliktus darbus nebuvo permokėta. Aplinkybė, kad ieškovo atliktas mokėjimas užskaitytas kaip L. Z. mokėjimas pagal savo turinį reiškia ne tai, kad ieškovas apmokėjo už trečiojo asmens naudai atliktus darbus, o atvirkščiai, kad trečiasis asmuo perėmė ieškovo neįvykdytus mokėjimo įsipareigojimus ir juos pilnai įvykdė. Atsakovas iš ieškovo nebereikalavo likusios sumos pagal atliktų darbų aktą apmokėjimo, o iš trečiojo asmens pakartotinai nereikalavo sumos, kurią buvo sumokėjęs ieškovas, sumokėjimo. Toks įsipareigojimų perėmimas nebuvo išreikštas nepriekaištinga teisine forma, nes tiesiog buvo sudaryta nauja subrangos sutartis tarp L. Z. ir UAB „Toma“, t. y. darbai, kurie buvo atlikti ieškovo naudai, buvo įforminti kaip darbai, atlikti trečiojo asmens naudai. Tačiau atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių turinį, į tai, kad trečiasis asmuo, kaip užsakovas, buvo suinteresuotas statybos objekto užbaigimu ir buvo galutinis naudos gavėjas pagal visas sutartis, toks įsipareigojimų perėmimas neprieštarauja teisės normoms ir yra teisėtas. Teisės aktuose nėra draudimo kreditoriui priimti prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens ir nebereikalauti iš skolininko įvykdyti jo prievolę. Būtent toks teisinių santykių turinys atsispindi ieškovo ir trečiojo asmens pasirašytoje subrangos sutartyje bei trečiajam asmeniui išrašytoje sąskaitoje faktūroje.

Vertindama ieškovo nepasirašyto 2008 m. lapkričio 30 d. trišalio susitarimo turinį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jei ieškovas šį susitarimą būtų pasirašęs, jis būtų sukūręs aiškų teisinį pagrindą nutraukti ieškovo ir atsakovo sudarytas sutartis. Ieškovui nepasirašius šio susitarimo, ieškovo ir atsakovo sudarytos sutartys, kurių pagrindu atsakovas atliko darbus ieškovui, yra galiojančios, o ieškovas iš dalies pagal jas atsiskaitė su atsakovu, sumokėdamas 50 000 Lt. Teismo proceso metu abi šalys taip pat užėmė poziciją, kad ieškovo ir atsakovo pasirašytos sutartys yra galiojančios. Aplinkybė, kad 2008 m. lapkričio 30 d. trišalis susitarimas buvo surašytas atgaline data, nedaro įtakos šios bylos išsprendimui, nes ieškovo nepasirašytas susitarimas bet kokiu atveju negali būti vertinamas, kaip sukeliantis teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsiskaitymai tarp ieškovo ir trečiojo asmens L. Z. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje vertinama tik tai, kokius darbus atsakovas atliko ieškovui ir ar pagrįstai ieškovas pervedė atsakovui 50 000 Lt. Ieškovo ir trečiojo asmens L. Z. tarpusavio atsiskaitymo klausimai, atliktų darbų apimtis yra nagrinėjami kitoje civilinėje byloje. Ieškovas, manydamas, kad trečiasis asmuo L. Z. su juo nepilnai atsiskaitė, tame tarpe ir neapmokėjo už darbus, kuriuos ieškovo naudai atliko atsakovas UAB „Toma“, gali reikšti reikalavimą L. Z., o tai ir buvo padaryta Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-605-230/2012, kuri išnagrinėta 2012 m. birželio 7 d. sprendimu.

Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad negali galioti dvi analogiško turinio ir numerio skirtingiems asmenims išrašytos sąskaitos – faktūros, teisėjų kolegija pažymi, kad buhalterinės apskaitos požiūriu šalių teisiniai santykiai galėjo būti įforminti ydingai. Nepaisant to, teisėjų kolegija šioje byloje nagrinėja šalių ginčą dėl civilinių teisinių santykių ir siekia nustatyti tikrąjį šalių teisių ir pareigų turinį. Apmokestinimas yra civilinių teisinių santykių (pvz., civilinės apyvartos, veiklos vykdymo arba tam tikro turto turėjimo) padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011). Taigi ne buhalterinė apskaita ir ne apmokestinimas lemia civilinius teisinius santykius, o juridiniai faktai, su kurių buvimu teisės aktai sieja civilinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Kadangi mokestiniai teisiniai santykiai atsiranda vėliau, nei civiliniai teisiniai santykiai, tai mokesčių teisės aktai nedaro įtakos civilinių teisinių santykių kvalifikavimui. Nustačius, kad išrašytos PVM sąskaitos faktūros neatspindi tikrojo ūkinės operacijos turinio, šalys mokesčių santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo atlikti mokestinių teisinių pasekmių koregavimą.

Ieškovas grindžia savo reikalavimą CK 6.237 straipsniu ir prašo priteisti pinigų sumą kaip be pagrindo įgytą turtą. Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas tiesiog kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Subsidiarumas reiškia, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai teisiniai santykiai, atsakovo atliktų darbų faktas tinkamai įformintas abiejų šalių pasirašytais dokumentais, todėl apmokėjimas už atliktus darbus negali būti kvalifikuojamas kaip atsakovo nepagrįstas praturtėjimas.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentais jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasRimvydas NorkusDonatas Šernas