Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.3.; 1.1.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.2. 4.6.1; 1.2.30.5.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.

2018 m. lapkričio 27 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, 2018-04-27 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, 2018-10-29 Kauno apylinkės teismo nutartimi įrodymų tyrimas atnaujintas ir byla prijungta prie šios baudžiamosios bylos,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (atnaujinus įrodymų tyrimą), 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-06-09 d., apie 16.00 val., K. J. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, veikdamas kartu su T. L., asmeninio konflikto metu, tyčia kartu su T. L., kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus sudavė į veidą R. J., po suduotų smūgių R. J. įbėgus į namo prieangį, T. L. spyrus vieną kartą nukentėjusiajam į kairį šoną, po ko, nukentėjusysis atsitrenkęs į kopėčias nugriuvo ant žemės, gulinčiam, kartu su T. L. davė ne daugiau aštuonis kartus rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, taip bendrais veiksmais dėl kaktos dešinės pusės sumušimo su poodine kraujosruva ir patinimu, kairės ausies kaušelio sumušimo su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimais, kairio skruosto srities sumušimo su poodine kraujosruva, viršutinės lūpos dešinės pusės sumušimo su muštine žaizda vidiniame paviršiuje, nugaros dešinės pusės sumušimų su poodinėmis kraujosruvomis, nukentėjusiajam R. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-06-09 d., apie 16.30 val., K. J. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su T. L., pastarajam tyčia kumščiu vieną kartą sudavus P. J. į veidą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant grindų, abu, nukentėjusiajam gulint ant žemės po du kartus tyčia įspyrė į krūtinę, taip bendrai veiksmais dėl kairės akies ir kairio skruosto srities sumušimo su poodine kraujosruva, nugaros dešinės pusės sumušimo su odos nubrozdinimu ties dešinės menties petine atauga, krūtinės kairės pusės sumušimo su minkštųjų audinių patinimu kairės pusės pažasties priekinėje linijoje 5-6 šonkaulių lygyje padarė P. J. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, 2018-01-23 apie 11.00 val., A. L., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 1, (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų kerštaudamas spyrė vieną kartą S. Ž. į kairį petį ir du kartus sudavė kumščiu į galvą, taip sukėlė S. Ž. fizinį skausmą. (2018-04-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu A. L. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius -BK 38 straipsnis (4 t. b. l. 131-134).

T. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. gruodžio 21 -22 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, apie 20.00 val., J. A. V. name, esančiame (duomenys neskelbtini), žiauriai elgėsi su gyvūnu – tyčia spyrė du kartus į 9 metų amžiaus mišrūnų veislės šuniuką, tuo sukėlė gyvūnui galinių kojų parezę, juosmeninėje dalyje L7-S1 tarpslankstelinio tarpo susiaurėjimą ir L7 slankstelio dislokaciją, dėl ko gyvūnas nevaldo galinių kojų ir buvo suluošintas. Šiais savo veiksmais T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-06-09 d., apie 16.00 val., K. J. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, veikdamas kartu su A. L., asmeninio konflikto metu, tyčia kartu su A. L., kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus sudavė į veidą R. J., po suduotų smūgių R. J. įbėgus į namo prieangį, jis vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į kairį šoną, po ko , nukentėjusysis atsitrenkęs į kopėčias nugriuvo ant žemės, bei gulinčiam kartu su davė ne daugiau aštuonis kartus rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas , taip bendrais veiksmais dėl kaktos dešinės pusės sumušimo su poodine kraujosruva ir patinimu, kairės ausies kaušelio sumušimo su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimais, kairio skruosto srities sumušimo su poodine kraujosruva, viršutinės lūpos dešinės pusės sumušimo su muštine žaizda vidiniame paviršiuje, nugaros dešinės pusės sumušimų su poodinėmis kraujosruvomis, nukentėjusiajam R. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-06-09 d., apie 16.30 val., K. J. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. L., jis tyčia kumščiu vieną kartą sudavė P. J. į veidą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant grindų, po ko, nukentėjusiajam gulint ant žemės abu po du kartus tyčia įspyrė į krūtinę, taip bendrai veiksmais dėl kairės akies ir kairio skruosto srities sumušimo su poodine kraujosruva, nugaros dešinės pusės sumušimo su odos nubrozdinimu ties dešinės menties petine atauga, krūtinės kairės pusės sumušimo su minkštųjų audinių patinimu kairės pusės pažasties priekinėje linijoje 5-6 šonkaulių lygyje padarė P. J. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl 2018-01-23 S. Ž. nežymaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu atliko visus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus ir dėl to labai gailisi. Su nukentėjusiuoju buvo susitaikęs.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius minėtą nusikaltimą jo kaltė pilnai įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais:

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus S. Ž. pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad 2018-01-23 apie 11.00 val., A. L. jį sumušė suduodamas vieną kartą koja į kairį petį ir ranka suduodamas du kartus į galvą, taip sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą (b. l. 12-14).

Nukentėjusysis S. Ž. parodė, kad su A. L. yra pažįstami daug metų. Jų bendravimas buvo nekonfliktiškas, pasisveikindavo, pasikalbėdavo. Jie pradėjo nebesutarti, kai jis kažkur prieš metus laiko policijoje parašė pareiškimą, kad A. vaikai sulaužė jo namo duris ir nulaužė motorolerio veidrodėlius. Nuo tada jis su A. L. nebendravo, nesisveikindavo, kadangi pastarasis pyko dėl parašyto pareiškimo. 2018-01-23 apie 11.00 val., jis grįžo autobusu į (duomenys neskelbtini) iš Kėdainių miesto ir ėjo namo link (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties. Eidamas kelyje sutiko A. L. ir pastarojo sūnų T. Jis su T. pasisveikino, o A. iš niekur nieko vieną kartą spyrė koja jam į kairį petį ir du kartus kumščiu sudavė į galvos kairę pusę. Dėl smurto jis juto stiprų fizinį skausmą. T. sudrausmino savo tėvą A. ir jie nuėjo (b. l. 24-26, 27-30, 31-32).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad S. Ž. kūne sužalojimų nėra (b. l. 48).

Iš prijungtoje byloje esančio A. L. ir S. Ž. susitaikymo protokolo matyti, kad jie prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltinamojo atžvilgiu, nes su kaltinamuoju susitaikė (prijungtos bylos, b. l. 127). 2018-04-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, A. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta (prijungta byla, b. l. 131-134) . Teismas vadovaudamasis BK 38 str. 4 d. nuostatomis laiko, kad kaltinamajam, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d. per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis 2018-04-27 Kauno apylinkės teismo procesinis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr.2K-125/2006), todėl teismas sprendžia bausmės paskyrimo klausimą ir už anksčiau padarytą veiką pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2018-06-09 nežymaus sveikatos sutrikdymo R. J. ir P. J. atžvilgiu

Kaltinamasis A. L. apklaustas teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo neblaivus, 2018-06-09, po pietų, su sūnumi T. L. užėjo pas J. ir gėrė alkoholinius gėrimus. Prie stalo įvyko konfliktas su R. R. nubėgo į namo prieangį ir užsikūrė benzininį pjūklą. Atėmė iš R. pjūklą ir sudavė jam 2-3 smūgius, nors smūgių neskaičiavo. Galėjo kartu su T. L., suduoti smūgius kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus R. Po to P. J. sudavė gal du kartus į veidą, nuo smūgių jis nugriuvo. Viskas įvyko dėl alkoholio įtakos, gailisi. Mano, jog nereikia jam gydytis nuo alkoholio. Buvo nuėjęs pas nukentėjusiuosius, susitaikė, atlygino žalą. Su P. J. 250 Eur civiliniu ieškiniu sutinka ir sutinka jį per mėnenį atlyginti. Ketina įsidarbinti (duomenys neskelbtini) mėsos išpjaustytoju, iki šiol dirbo atsitiktinius darbus. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl ne visas įvykio aplinkybes prisimena, pripažįsta, kad viską su sūnumi atliko kaip nurodyta kaltinime, prieš R. J. ir P. J..

Kaltinamasis T. L. apklaustas teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad galėjo būti 2018-06-09, su tėvu nuėjo pas R. ir sode gėrė alkoholinius gėrimus. Prie stalo susipyko, susimušė. Davė smūgius R. iš kumščio ir iš kojos į šoną, į krūtinę, sulaužė duris. R. gulėjo ir jam sudavė, bet neprisimena kiek dėl girtumo. P. sudavė smūgius iš kojos, kai jis buvo atsirėmęs. Kaltinime nurodytus veiksmus visus pripažįsta. Nukentėjusiųjų atsiprašė. Su P. J. ieškiniu sutinka, jį atlygins. Dirba pas ūkininkus atsitiktinius darbus. Gailisi. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Gydytis nuo alkoholio nenorėtų.

Kaltinamiesiems pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamųjų visiško kaltės pripažinimo, jų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 tomas, b. l. 1-2, 11-12).

Prokuroro nutarimu sujungti ikiteisminius tyrimus (1 tomas, b. l. 22-23).

P. J. pareiškimu – protokolu, kuriame jis nurodė, kad 2018-06-09 d., apie 16.00 val. namuose jį sumušė pažįstami Tomas ir A. L. (1 tomas, b. l. 25-26).

Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ji apžiūrėta, iš įvykio vietos niekas nepaimta, padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 28-36).

Nukentėjusysis P. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2018 m. birželio pradžioje, apie pietus į namus atėjo pažįstami T. ir A. L., kurie lauke prie stalo gėrė alkoholį. Apie 16.00 val. pro langą pamatė, kaip jie abu kumščiais pradėjo mušti sūnų R. J.. Tai pamačiusi žmona K. ėmė rėkti, kad nemuštų vaiko, tada T. pribėgęs prie namo išspyrė duris, jas sulaužydamas. Vėliau, kai buvo virtuvėje, išgirdo benzopjūklo garsą, bet kas vyko prieangyje - nematė, paskui garsai nutilo. Paskui T. išėmė virtuvės lango stiklą, o jo tėvas įlipo pro langą, o jis paėmęs keptuvę, trenkė su ja A. per galvą. Netrukus į virtuvę įėjo T. ir kumščiu sudavė jam į veidą vieną kartą, nuo ko jis nugriuvo ant grindų, tada A. smogė kumščiu į krūtinę mažiausiai du kartus, o T. spyrė į krūtinę taip pat du kartus. (1 tomas, b. l. 41-47, 58)

2018-08-09 į policiją kreipėsi P. J., kuris pareiškė, kad pretenzijų dėl įvykio neturi (1 tomas, b. l. 60).

Apklausoje nurodytas įvykio aplinkybes P. J. patvirtino akistatos metu kartu su A. L. (1 tomas, b. l. 50-51) ir T. L. (2 tomas, b. l. 54-56).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. J. padaryta kairės akies ir kairio skruosto srities sumušimas su poodine kraujosruva, nugaros dešinės pusės sumušimas su odos nubrozdinimu ties dešinės menties petine atauga, krūtinės kairės pusės sumušimas su minkštųjų audinių patinimu kairės pusės pažasties priekinėje linijoje 5-6 šonkaulių lygyje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. (1 tomas, b. l. 63-64)

Nukentėjusysis R. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-06-09 į namus atėjo T. L. su tėvu. Visiems prisigėrus T. dėl kažko susipyko su tėvu, jie abu pradėjo stumdytis, o kaip aprimo, T. atėjo prie jo ir be jokios priežasties pradėjo jį mušti smūgiuodamas kumščiais į galvą. Viso juto penkis smūgius, tačiau ar juos visus sudavė T. ar kartu su tėvu, nežino. Kadangi buvo supykęs ir norėjo juos išvaryti, todėl nuėjęs į namo prieangį pasiėmė benzininį pjūklą ir jį užkūrė. Netrukus prie jo pribėgęs A. pjūklą užgesino ir pribėgęs T. jam spyrė į kairįjį šoną, dėl ko, jis atsitrenkė į kopėčias ir nugriuvo ant žemės. Jam nugriuvus tiek T., tiek A. jam spyrė po du kartus, spyrė į įvairias kūno vietas, taip pat po du kartus sudavė kumščiais į galvą. Kuomet nustojo mušti, jis grįžo į namus. Tik vėliau sužinojo, kad T. ir A. dar sumušė jo tėvą. Kiekvieno smūgio metu jis jautė fizinį skausmą. (1 tomas b. l. 73-74)

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. J. padarytas kaktos dešinės pusės sumušimas su poodine kraujosruva ir patinimu, kairės ausies kaušelio sumušimas su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimais, kairiojo skruosto srities sumušimas su poodine kraujosruva, viršutinės lūpos dešinės pusės sumušimas su muštine žaizda vidiniame paviršiuje, nugaros dešinės pusės sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. (1 tomas, b. l. 82-85)

Liudytoja K. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-06-09 d., kieme, neblaivūs abu L. kumščiais smūgiavo jos sūnui R. į galvą, ji išbėgo į kiemą rėkdama, kad nemuštų jos sūnaus, tada T. pradėjo bėgti link jos, o ji įbėgo į namo vidų ir užsikabino duris. T. duris išspyrė, todėl ji bėgusi į virtuvę užsikabino duris, tačiau T. spyrė ir jas, bet į virtuvę nėjo, grįžo į kiemą. Paskui, kai jos sūnus R. įbėgo į namą, prieangyje ji matė, kaip abu L. spardė jos sūnų prieangyje, spardė į vairias kūno vietas, T. kumščiu sudavė ir į galvą, po to jie grįžo į kiemą. Praėjus pusvalandžiui po sūnaus sumušimo, matė, kaip A. įlipo pro virtuvės langą, o T. įėjo pro išlaužtas virtuvės duris ir mušė P. virtuvėje, ji buvo kitame kambaryje ir girdėjo triukšmą paties mušimo nematė. Kai viskas nurimo, ji nuėjo į virtuvę ir vyras jai skundėsi, kad tie banditai jį sumušė. Dėl sulaužytų durų žala atlyginta, ieškinio nereiškia. (1 tomas, b. l. 87-92)

Liudytoja R. Ž. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio pradžioje pas juos į svečius atėjo T. ir A. L., susėdo prie staliuko lauke po medžiu ir pradėjo gerti alų, pradėjo kabinėtis prie Ričardo, paskui Tomas kumščiu pradėjo smūgiuoti R. į galvą, tada A. taip pat smogė kumščiu R. per galvą. Paskui .priėjo prie namo durų ir ėmė šaukti, kad nemuštų, T. supykęs pradėjo bėgti link jos ir ji užsikabino duris iš vidaus, T. tada spyrė į duris ir jas sulaužė. Ji pradėjo bėgti link jo, R. taip pat, jis įbėgęs į prieangį, užkūrė benzininį pjūklą, norėdamas pagąsdinti L., bet tuoj pribėgo A. ir užgesino pjūklą, tada T. spyrė R. kažkur į šoną. R. nugriuvo ant grindų ir tada gulintį T. ir A. abu pradėjo spardyti. (1 tomas, b. l. 118-120)

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai kaltinamiesiems A. L. ir T. L. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiesiems R. J. ir P. J., pasitvirtino.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamieji padarė minėtus nusikaltimus. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš nukentėjusiuosius smurtavo nesant faktiškai jokios dingsties, patys būdami neblaivus, smurtavo intensyviai suduodami smūgius, o smurto pobūdis rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai (suduota buvo ne bet kur bet į veidą, į galvą, į krūtinę), turint tikslą sukelti fizinį skausmą ar net sužaloti. Kaltinamieji neneigė, jog vartojo smurtą nukentėjusiųjų R. ir P. J. atžvilgiu, padarė jiems sužalojimus. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, faktą, jog buvo padaryti sužalojimai patvirtina specialisto išvados. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimų padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Remdamasis šiomis įrodytomis nusikalstamų veikų padarymo faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų veikose yra jiems inkriminuotų BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl yra baustini.

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais

T. L. kaltu prisipažino visiškai ir apklaustas teisme parodė, kad datos nepamena, galėjo būti gruodžio 21 -22 d., spyrė kaimyno šuniui, gal 1-2 kartus, kur spyrė nepamena, galėjo įspirti į koją, į stuburą, buvo neblaivus. Dėl kokių priežasčių spyrė šuniukui, nežino. Gailisi.

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 tomas b. l. 124).

Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ji apžiūrėta, iš įvykio vietos niekas nepaimta, padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 126-132).

Iš pranešimo į BPC matyti, kad 2018-07-05 paskambino privatus asmuo, kuris pranešė, kad (duomenys neskelbtini), pranešėįo kaimynės A. V. šunį, buvo sumušęs V. giminaitis. Dėl to, kad šuo buvo sumuštas, jis nevaldo užpakalinių kojų Nurodė, kad šuns šeimininkai patys bijo skambinti policijai. (1 tomas b. l. 133).

Nukentėjusioji J. A. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. gruodžio 21 ar 22 d., apie 20.00 val., kai ji buvo savo namo kambaryje, namo grįžo jos sūnėnas R. G.. Jis buvo girtas ir kartu su juo atėjo ir T. L.. T. L. spyrė du kartus į jos šuniuką, vardu "R.", šuniukas sucypė ir palindo po lova, bei ilgai iš ten neišlindo. Paskui T. L. išėjo. Kai vėliau šuniukas išlindo, tai nevaldė dviejų galinių kojų, jų nevaldo ir dabar. Po įvykio ji į policiją nesikreipė, nes bijojo T. L. keršto. Byloje civilinio ieškinio nereiškia. (1 tomas, b. l. 139-144, 145).

J. A. V. 2018-07-12 tyrimui pateikė mišrūnų veislės šuniuką, vardu "R.", kuriam buvo atliktas tyrimas dėl sužalojimo ir šuniukas grąžintas nukentėjusiajai. (1 t., b. l. 149-153)

Iš 2018-07-19 veterinarijos medicinos tyrimo išvados matyti, kad šuniukui padaryta galinių kojų perezė, juosmeninėje dalyje L7-S1 tarpslanksstelinio tarpu susiaurėjimas ir L7 slankstelio dislokacija, sužalojimas įvyko fizinio kontakto metu padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Šuo dėl to nevaldo galinių kojų, todėl yra suluošintas (2 tomas b. l. 5-6).

Liudytojas R. G. nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) su teta. 2017 m. prieš Kalėdas, apie 20.00 val. jis neblaivus parėjo namo su T. L. ir girtas nuėjo miegoti, nieko nematė. Paskui, kai išsiblaivė, pamatė, kad tetos šuniukas negali paeiti, teta nurodė, kad T. spyrė šuniukui. (2 tomas b. l. 12-14)

Liudytojas Č. K. nurodė, kad 2018 m. žiemą kaimynas R. G. papasakojo, kad T. iš (duomenys neskelbtini) sumušė jo šunį. Nurodo, kad jis matė, kaip tas šuniukas bėgiojo po kiemą sveikas, o paskui matė, kaip tas šuniukas velka kojas, nevaldo galinių kojų jau apie pusę metų. Kaimynas G. paprašė jo, kad jis praneštų apie šuniuką policijai, todėl jis ir paskambino (2 tomas, b. l. 16-17).

Pagal BK 310 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, ji kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas.

Šio nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra dvi veikos: 1) žiaurus elgesys su gyvūnu; 2) gyvūno kankinimas, alternatyvūs padariniai: gyvūno žūtis arba suluošinimas ir jų priežastinis ryšys. Kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu apibrėžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Nagrinėjamoje byloje T. L. inkriminuoti abu šios nusikalstamos veikos požymiai – žiaurus elgesys su gyvūnu ir gyvūno suluošinimas. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Žiauraus elgesio atveju, kaltininkas supranta, kad elgiasi su gyvūnu žiauriai, numato, kad dėl to gyvūnas gali žūti ar būti suluošintas, ir šių padarinių nori arba kad ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad T. L. žiauriai elgėsi su gyvūnu – tyčia spyrė du kartus į 9 metų amžiaus mišrūnų veislės šuniuką, tuo sukėlė gyvūnui galinių kojų parezę, juosmeninėje dalyje L7-S1 tarpslankstelinio tarpo susiaurėjimą ir L7 slankstelio dislokaciją, dėl ko gyvūnas nevaldo galinių kojų ir buvo suluošintas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. L. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 310 straipsnio 1 dalį, todėl yra baustinas.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu padaręs visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. L. atsižvelgia į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 str. 3 d.), neteistas, 2018-04-27 vadovaujantis LR BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, 2018-10-29 Kauno apylinkės teismo nutartimi įrodymų tyrimas atnaujintas ir byla prijungta prie šios baudžiamosios bylos (2 t., b. l. 126-131), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 132), nedirba (2 t., b. l. 134-135), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodyta, jog neturi pastovaus darbo, konfliktiškas (2 t., b. l. 98), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (2 t., b. l. 136). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkius nusikaltimus, kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes su griežtais įpareigojimais bei draudimais, taip pat bus pakankama tam, kad kaltinamasis būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei nurodytos bausmės dydžio vidurkis. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį, įpareigojimus atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Nustatydamas įpareigojimus, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte: pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. BK 48 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismas gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, matyti, kad kaltinamojo elgesiui įtakos turi alkoholis, tačiau pastarasis atsisakė gydytis nuo alkoholizmo, todėl teismo vertinimu, būtų teisinga ir protinga kaltinamajam paskirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kuris nėra numatytas BK 48 straipsnyje, teismas mano, kad, kad tai darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, dali žalos atlyginta, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnes minimalias bausmių dalis.

Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu padaręs visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. L. atsižvelgia į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 str. 3 d.), neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 70-71, 87-90), nedirba (2 t., b. l. 92), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (2 t., b. l. 95). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkius nusikaltimus, kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes su griežtais įpareigojimais bei draudimais, o už BK 310 straipsnio 1 dalį paskyrus griežčiausią bausmę laisvės atėmimą, vidutinio dydžio. Tai bus pakankama tam, kad kaltinamasis būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, yra jauno amžiaus prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnes minimalias bausmės dalis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai įvertino savo veiksmus, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant minimaliam laikotarpiui, tačiau paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas, 6 punktas, 8 punktas ir 10 punktas).

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į T. L. bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-06-12 iki 2018-06-13 (viena para), (2 t., b. l. 23-28).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis P. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 250,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų solidariai (3 t., b. l. 38).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Teismui nustačius, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, spręstina, jog nukentėjusysis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą, o nežymus sveikatos sutrikdymas yra nustatytas specialisto išvada, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, sukeltas fizinis skausmas tyčiniais veiksmais. Nustatyta, kad kaltinamieji yra sveiki, darbingi, nurodė, jog dirba atsitiktinius darbus, gauna pajamas, turi galimybes atlyginti padaryta žalą. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad LR CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai Lietuvos teismų praktikai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo šio pobūdžio bylose, nukentėjusiajam neturtinė žala atsirado dėl kaltinamųjų kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl neturtinę žalą turi pareigą atlyginti abu kaltinamieji. Kaltinamieji teisiamojo posėdžio pareiškė, kad jie su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl 250,00 eurų neturtinės žalos sutinka visiškai, įsipareigoja atlyginti per 1 mėnesį nuo nuosprendžio priėmimo dienos, todėl nukentėjusiajam priteistina 250,00 eurų neturtinė žala solidariai iš kaltinamųjų.

Dėl kitų procesinių klausimų

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.

Kaltinamajam A. L. 2018-06-15 prokuroro nutarimu ir 2018-01-31 prokuroro nutarimu paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (2 t., b. l. 119-120, prijungtos bylos b. l. 66-67).

Kaltinamajam T. L. 2018-06-13 prokuroro nutarimu ir 2018-07-27 prokuroro nutarimu paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (2 t., b. l. 61-62, 64-65).

Proceso išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (viso 6,95 Eur), priteisti iš kaltinamųjų T. L. ir A. L. iš kiekvieno po 3,47 Eur (tris eurus 47 ct) valstybės naudai (BPK 105 str. 2 d.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje ir

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas R. J.), nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas P. J.), nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2018-01-23 nežymus sveikatos sutrikdymas S. Ž.), nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės pridedant minimalias dalis švelnesnių bausmių ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo bausmę įpareigojant A. L.:

1) ne vėliau kaip per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus).

Vadovaujantis BK 72² straipsniu A. L. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. L. 2018-06-15 prokuroro nutarimu ir 2018-01-31 prokuroro nutarimu paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje ir

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas R. J.), nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas P. J.), nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

- pagal BK 310 straipsnio 1 dalį, nubausti laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant minimalias dalis švelnesnių bausmių dalis ir subendrintą bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui T. L. paskiriant įpareigojimus:

1) ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į T. L. bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-06-12 iki 2018-06-13 (viena para).

T. L. 2018-06-13 prokuroro nutarimu ir 2018-07-27 prokuroro nutarimu paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo P. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš nuteistųjų A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. L., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai 250,00 eurų (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 centų), neturtinės žalos nukentėjusiajam P. J..

Iš T. L. ir A. L. priteisti iš kiekvieno po 3,47 Eur (tris eurus 47 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).