Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.6.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 27 d.

A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, kaltinamojo tvirtinimu - vedęs, nedirbantis, tačiau nuo 2018-03-05 registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas.

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo žmogui sukėlimu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018-01-23 apie 11.00 val., A. L., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų kerštaudamas spyrė vieną kartą S. Ž. į kairį petį ir du kartus sudavė kumščiu į galvą, taip sukėlė S. Ž. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu atliko visus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, tai yra spyrė vieną kartą S. Ž. į kairį petį ir du kartus sudavė kumščiu į galvą. Suvokia, kad jo veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Nukentėjusiajam sudavė todėl, kad jį susitikęs prisiminė, jog šis prieš 3-4 mėn. buvo parašęs pareiškimą policijai, jog jo vaikai nulaužė motorolerio veidrodėlius. Dėl tokio savo poelgio gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus S. Ž. pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad 2018-01-23 apie 11.00 val., A. L. jį sumušė suduodamas vieną kartą koja į kairį petį ir ranka suduodamas du kartus į galvą, taip sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą (b. l. 12-14).

Nukentėjusysis S. Ž. parodė, kad su A. L. yra pažįstami daug metų. Jų bendravimas buvo nekonfliktiškas, pasisveikindavo, pasikalbėdavo. Jie pradėjo nebesutarti, kai jis kažkur prieš metus laiko policijoje parašė pareiškimą, kad A. vaikai sulaužė jo namo duris ir nulaužė motorolerio veidrodėlius. Nuo tada jis su A. L. nebendravo, nesisveikindavo, kadangi pastarasis pyko dėl parašyto pareiškimo. 2018-01-23 apie 11.00 val., jis grįžo autobusu į (duomenys neskelbtini) iš Kėdainių miesto ir ėjo namo link (duomenys neskelbtini). Eidamas kelyje sutiko A. L. ir pastarojo sūnų T.. Jis su T. pasisveikino, o A. iš niekur nieko vieną kartą spyrė koja jam į kairį petį ir du kartus kumščiu sudavė į galvos kairę pusę. Dėl smurto jis juto stiprų fizinį skausmą. T. sudrausmino savo tėvą A. ir jie nuėjo (b. l. 24-26, 27-30, 31-32).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad S. Ž. kūne sužalojimų nėra (b. l. 48).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, nustatyta, kad 2018-01-23 apie 11.00 val., A. L., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų kerštaudamas spyrė vieną kartą S. Ž. į kairį petį ir du kartus sudavė kumščiu į galvą, taip sukėlė S. Ž. fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad nukentėjusiojo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime. Tai, kad kaltinamasis smurtavo, patvirtina ištirti nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis nurodė, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė jam fizinį skausmą.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo tvirtinimu, kad jam dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, nes kaltinamasis nukentėjusiajam ir spyrė, ir du kartus kumščiu sudavė į galvos sritį. Pats kaltinamasis sutiko, kad jo veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Teismo manymu, fizinio skausmo jutimui konstatuoti šiuo atveju nėra būtina teismo medicinos specialisto išvada, nes skausmas nėra objektyvus nusiskundimas.

Nusikaltimas, numatytas BK 140 str., padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad jo smurtavimas sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamasis nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl prašymo kaltinamajam taikyti BK 38 str. Kaltinamasis ir nukentėjusysis teismui pateikė susitaikymo protokolą, kuriame prašė kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti remiantis BK 38 str. - nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius, susitarė dėl žalos atlyginimo. Prokuroras prašymui neprieštaravo.

Teismo pozicija. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra nesunki, gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiuoju, susitarė dėl žalos dydžio ir atlyginimo termino, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę – neteistas (teistumai išnykę), nebaustas, pasižada daugiau nenusikalsti, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, atsižvelgdamas į proceso dalyvių išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius bei patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam.

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis sulaikytas nebuvo. Byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusysis S. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 26,24 Eur turtinės, 2000 Eur neturtinės žalos ir išlaidų valstybei dėl VGTP paskirto advokato atstovavimo atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teismui pareiškė, tai aptarta ir susitaikymo protokole, kad civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos jis mažina, iš kaltinamojo reikalauja atlyginti 26,24 Eur turtinę ir 300 Eur neturtinę žalą, su kaltinamuoju sutarė, kad kaltinamasis žalą sumokės iki 2018-07-01.

Esant tokiai situacijai susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.

Proceso išlaidos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalies nuostatos numato teismui teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti. Minėtame BPK 106 straipsnyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo atstovavimu, nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusįjį pagal 2018-02-27 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atstovavo advokatas Antanas Jarašius.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra bedarbis, turto neturi, įsipareigojo nukentėjusiajam atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 195,00 Eur, tai yra išlaidos advokato užmokesčiui už nukentėjusiojo atstovavimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,66 Eur), neviršija 3,00 Eur sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

A. L., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas žmogui), ir baudžiamąją bylą A. L. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti 2018 metų balandžio 25 d. susitaikymo protokole tarp nukentėjusiojo S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir kaltinamojo A. L. sudarytą susitarimą, kuriuo susitarta, kad kaltinamasis A. L. iki 2018 m. liepos 1 d. įsipareigoja nukentėjusiajam S. Ž. atlyginti viso 326,24 Eur (trijų šimtų dvidešimt šešių eurų 24 ct) žalą, kuri susideda iš 26,24 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiajam ir kaltinamajam išaiškinti, kad jei kaltinamasis gera valia žalos neatlygins iki teismo patvirtintoje sutartyje nurodyto termino, nukentėjusysis po susitarto termino turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raštą pateikti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo. Tokiu atveju kaltinamasis antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio žalos išieškojimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiojo atstovavimą iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).