Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, sekretoriaujant Jolitai Kliorytei, nedalyvaujant ieškovui R. S., dalyvaujant jo advokatei Irinai Lemežytei, dalyvaujant atsakovui- Lietuvos Respublikai atstovaujančių institucijų: Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovėms, atitinkamai Eglei Dervinskienei, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei Eidivaldai Meškienei ir Kauno apskrities VPK Valdymo organizavimo skyriaus teisės grupės vyresniajai specialistei Jelenai Stiklioraitienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pr. 304- 17, Kaune, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (kodas 188604955), Gedimino pr. 30, Vilnius; Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (kodas 288603320), Rinktinės g. 5A, Vilnius ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (kodas 191008196), Vytauto per. 91, Kaunas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje parašyta, kad: ieškovui buvo pareikšti įtarimai dėl nuskalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p., įvykdymo, t. y. pasikėsinimo nužudyti; 2010 11 01 ieškovas buvo sulaikytas, 2010 11 03 Kauno mieto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė- suėmimas 3 mėnesiams. 2010 11 25 nutartimi Kauno apygardos teismas panaikino 2010 11 03 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį. 2010 11 25 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė- 3 mėn. namų arešto, kuris 2011 01 27 nutartimi pakeistas į suėmimą 1 mėn., 2011 02 27 nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėn. 2011 05 27 Kauno apygardos teismo nutartimi kardomoji priemonė pakeista į namų areštą. Kardomoji priemonė- suėmimas, ieškovui taikyta laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 2- 25 d., 2011 m. sausio 27 d.- gegužės 27 d., t. y. beveik 5 mėnesius, namų areštas- 1,5 m. 2011 04 19 ieškovui pareikštas įtarimas dėl pasikėsinimo nužudyti du ir daugiau asmenų iš chuliganiškų paskatų, kitiems žmonėms pavojingu būdu. 2012 11 19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ieškovas išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo nusikalstamose veikose. 2014 02 28 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą apygardos teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų sąžiningumas ir nešališkumas kelia pagrįstas abejones. Dėl netinkamai atliktų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ieškovas buvo neteisėtai suimtas, kaltinamas dėl itin sunkaus nusikaltimo padarymo, patyrė itin didelius neigiamus išgyvenimus, negalėjo bendrauti su artimaisiais, patyrė didelius nepatogumus. Dėl paskirtų kardomųjų priemonių ieškovas turėjo atšaukti vedybas, negalėjo dalyvauti vaiko auklėjime, lankyti sunkiai sergančios mamos, buvo priverstas sustabdyti studijas Klaipėdos universitete. Kadangi apie ieškovui pareikštus įtarimus dėl itin sunkaus nusikaltimo įvykdymo buvo rašyta spaudoje, apie tai sužinojo platus žmonių ratas- dėstytojai, draugai, šeimos nariai, todėl ieškovas patyrė pažeminimą, neigiamus išgyvenimus. Dėl nurodytų priežasčių prašo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą- 25 000 €.

2015 06 16 parengiamojo teismo posėdžio metu pradinis atsakovo atstovas- Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo pakeistas tinkamais atstovais: Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra ir Kauno apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu.

Teismo posėdžio metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 6.272 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, laikosi nuostatos, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 11 30 nutartis, priimta išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-534/2009 ).

Ikiteisminio tyrimo pradėjimas, gavus duomenų, kad 2010 10 09 prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 7, Kaune, buvo pasikėsinta nužudyti keturis asmenis, du iš jų buvo sužaloti, padarant jiems šautines žaizdas, visų asmenų, susijusių su šiuo įvykiu sulaikymas, apklausos, pranešimas apie įtarimus šiems asmenims ir kardomųjų priemonių skyrimas laikytinas teisingais ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmais šioje situacijoje. Skirtingas paties ieškovo ir ikiteisminį tyrimą vykdančių bei kontroliuojančių institucijų ieškovo veiksmų vertinimas ikiteisminio tyrimo metu ir šių veiksmų vertinimo išraiška- kaltinamojo akto surašymas taip pat neperžengia bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ribų. Demokratinės šalies ir teisinės valstybės tradicijas atitinka ikiteisminio tyrimo institucijų bei prokuratūros sprendimai perduoti teismui spręsti ieškovo kaltės ar nekaltumo klausimą. Ieškovas buvo išteisintas pirmosios instancijos (Kauno apygardos) teismo 2012 11 19 nuosprendžiu (baudž. byla Nr. 1-73-317/2012), apeliacinės instancijos (Lietuvos apeliacinio) teismo (2014 02 28, baudž. byla Nr. 1A-78/2014) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2014 11 18, baudž. byla Nr. 2K-456/2014) nutartimis šis nuosprendis paliktas nepakeistas. Išteisinamajame nuosprendyje ir paminėtose nutartyse nėra konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo metu pažeidė įstatymus, nekonstatuota ir kad suėmimas ieškovui buvo skirtas nepagrįstai.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010 10 09 (baudž. bylos Nr. 1-73-317/2012 I t., b. l. 2), užbaigtas (taikant BPK 218 str. nuostatas) 2011 05 12 (baudž. bylos Nr1-73-317/2012 VII t., b. l. 63). Šiek tiek ilgesnis kaip septynių mėnesių ikiteisminio tyrimo terminas atitinka protingumo kriterijus ir pateisinamas didele ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtimi (septyni tomai ikiteisminio tyrimo medžiagos). Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama visų instancijų teismuose. Demokratinėje valstybėje, kurioje funkcionuoja trijų pakopų teismai, teisingumo paieškos gali užtrukti. Teismo procesų trijų instancijų teismuose bendra trukmė- nuo 2011 05 17 (bylos gavimo Kauno apygardos teisme, baudž. bylos Nr. 1-73-317/2012 VII t., b. l. 90) iki 2014 11 18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo. Ši trukmė atitinka protingumo kriterijus, nenustatyta, kad kurios nors instancijos teisme bylos nagrinėjimas būtų vilkintas. Prokuroro pasinaudojimas demokratinėse šalyse suteikta galimybe skųsti teismų nuosprendžius ir nutartis nulėmė bylos nagrinėjimą visų trijų instancijų teismuose. Bylos šalių naudojimasis demokratijos institutais ilgina teisingumo vykdymo procesą, tačiau tai neišvengiamas trūkumas, be kurio neįsivaizduojama demokratinių šalių institucijų veikla. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo baudžiamosios bylos procesas truko pernelyg ilgai ir kad bylos nagrinėjimas visų trijų instancijų teismuose padarė ieškovui turtinės ar neturtinės žalos.

Ieškovas pareikštus reikalavimus grindžia aplinkybe, kad, kad, jo manymu, ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų sąžiningumas ir nešališkumas kelia abejonių. Toks sakinys iš tikrųjų įrašytas į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 02 28 nutartį (žr. baudž. byla Nr. 1-73-317/2012, V t., b. l. 50 arba 11 nutarties lapas, pirmosios pastraipos paskutinį sakinį). Tačiau šią Apeliacinio teismo išvadą panaikino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2014 11 18 nutartimi (žr. baudž. byla Nr. 1-73-317/2012, V t., b. l. 145 arba nutarties 7 lapas, penktosios pastraipos paskutinį sakinį), laikydama šią išvadą pertekline. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2014 11 18 nutartyje konstatavo, kad ieškovas ir kitas kaltinamasis išteisinti todėl, kad nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, pagrindžiančių jų kaltę, o ne dėl BPK nuostatų pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad žala ieškovui padaryta, ikiteisminio tyrimo metu jį vykdžiusiems pareigūnams pažeidus BPK nuostatas.

Tačiau ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai ir teismai, kuriems buvo patikėta spręsti ieškovo likimą, privalėjo numatyti galimybę, kad nuosekliai kaltę neigiantis ieškovas gali būti išteisintas. Ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo duomenų, kad ieškovas būtų bandęs bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, kad trukdytų ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso eigai, nebuvo požymių, kad jis būtų linkęs daryti naujus nusikaltimus. Todėl jo laisvės suvaržymas baudžiamosios bylos proceso metu turėjo būti minimalus. Duomenys, leidžiantys įtarti, kad R. S. padarė sunkius nusikaltimus, buvo jo trumpalaikio (48 val.) sulaikymo pagrindas (baudž. bylos Nr. 1-73-317/2012 VI t., b. l. 53, 54). Tačiau nebuvo pakankamo pagrindo skirti jam kardomąją priemonę- suėmimą trims mėnesiams. Ši aplinkybė konstatuota Kauno apygardos teismo 2010 11 25 nutartyje (baudž bylos Nr. 1-73-317/2012 VI t., b. l. 65, 66), kuria panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 11 03 nutartis dėl suėmimo ieškovui skyrimo (baudž. bylos Nr. 1-73-317/2012 VI t., b. l. 63, 64). Kauno apygardos prokuratūros 2010 11 03 pareiškimas dėl suėmimo ieškovui skyrimo (baudž. bylos Nr. 1-73-317/2012 VI t., b. l. 60) ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 11 03 nutartis dėl suėmimo ieškovui skyrimo neatitinka reikalavimo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o būtent, kad BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis ir kad sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, nebuvo pakankamai duomenų, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Turint omenyje anksčiau aprašytas aplinkybes, kardomosios priemonės- suėmimo paskyrimas ir jos taikymas nuo 2010 11 03 iki 2010 11 25 (dvidešimt dvi dienas), yra nepagrįstas. Ieškovo suėmimas ir kitų kardomųjų priemonių taikymas viso ikiteisminio tyrimo metu taip pat nėra atidaus ir rūpestingo elgesio pavyzdys. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, paaiškėjo, kad buvo suvaržyta nusikalstamos veikos nepadariusio asmens laisvė. Ši aplinkybė yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Kardomosios priemonės- namų arešto paskyrimas (baudž. bylos Nr. 1-73-317/2012 VI t., b. l. 70) atitiko įtarimų sunkumą ir įtariamojo asmenybę, ieškovas šios kardomosios priemonės neskundė. Be to, ieškovas pažeidė pastarąją kardomąją priemonę (baudž. bylos Nr. 1-73-317/2012 VI t., b. l. 72). Todėl ši kardomoji priemonė teisėtai Kauno miesto apylinkės teismo 2011 01 27 nutartimi (baudž. bylos Nr. 1-73-317/2012 VI t., b. l. 74) buvo pakeista į suėmimą 1 mėnesiui. Šį kardomosios priemonės pakeitimą nulėmė paties įtariamojo (ieškovo) neteisėti veiksmai, todėl jo suėmimas po kardomosios priemonės- namų arešto pažeidimo yra teisėtas. Ši kardomoji priemonė buvo pratęsta trims mėnesiams (baudž. bylos Nr. 1-73-317/2012 VI t., b. l. 107, 108), palikta nepakeista bylą gavus pirmosios instancijos teisme (baudž. bylos Nr. 1-73-317/2012 VII t., b. l. 101). Pastaruosius sprendimus dėl kardomųjų priemonių taip pat nulėmė paties ieškovo neteisėti veiksmai. Kardomoji priemonė- suėmimas ieškovui pakeista namų areštu ir užstatu 2011 05 27 Kauno apygardos teismo nutartimi, konstatavus, kad išnyko griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai (baudž. bylos Nr. 1-73-317/2012 VII t., b. l. 104- 107, 109, 110). Tad ieškovas neteisėtai buvo suimtas nuo 2010 11 03 iki 2010 11 25 (22 dienas) ir be to, nors nepažeidžiant teisėtumo reikalavimo, tačiau priešingai reikalavimui elgtis atidžiai ir rūpestingai, ieškovo laisvė buvo suvaržyta 2010 11 02 (sulaikymo diena) ir nuo 2010 11 26 iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos -2014 02 28 (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo diena). Pastarojo laisvės suvaržymo metu ieškovas buvo suimtas nuo 2011 01 27 iki 2011 05 27, o kitu laiku buvo taikomas namų areštas. Namų arešto sąlygomis ieškovas gavo teismo leidimus išvykti asmeniniais (baudž. bylos Nr. 1-73-317/2012 VII t., b. l. 143) ir mokymosi reikalais (baudž. bylos Nr. 1-73-317/2012 VII t., b. l. 174, 177, 178). Tad šios kardomosios priemonės esminių ieškovo teisių ir galimybių nesuvaržė.

Valstybės civilinė atsakomybė kyla, nepaisant ikiteisminį tyrimą atliekančių, kontroliuojančių institucijų pareigūnų ar teismo kaltės (CK 6.272 str. 1 d.). Asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Dėl paminėto, ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Ankstesnėje sprendimo pastraipoje pateikta išsami ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų (jų veiksmai nesudaro pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti) ir teismo veiksmų analizė ir motyvuotai nurodyta, kurie veiksmai yra neteisėti. Asmens suėmimas (net ir teisėtas), kaip ir bet koks kitoks asmens laisvės suvaržymas yra žalingas to asmens interesams. Asmuo netenka galimybės tęsti iš anksto suplanuotos veiklos, tam tikram laikui nutrūksta jo socialiai ryšiai, dėl laisvės suvaržymo asmuo patiria neigiamas emocijas. Šios laisvės suvaržymo pasekmės yra akivaizdžios, jos nereikalauja įrodymų (CPK 182 str. 1 p.). Tad ieškovas neabejotinai patyrė žalą dėl neteisėto ir nors formaliai teisėto, tačiau neatitinkančio reikalavimo elgtis atidžiai ir rūpestingai jo laisvės suvaržymo. Yra visos valstybės prievolės atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą sąlygos.

Kadangi žala dėl ieškovo laisvės suvaržymo padaryta dvejopo pobūdžio veiksmais: neteisėtai taikant kardomąją priemonę- suėmimą nuo 2010 11 03 iki 2010 11 25 (22 dienas) ir formaliai teisėtai, bet nepaisant bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (buvo suvaržyta nusikalstamos veikos nepadariusio asmens laisvė) 2010 11 02 ir nuo 2010 11 26 iki 2014 02 28, žalos atlyginimas už šiuos laikotarpius negali būti vienodas.

Teismų praktikoje nėra vieningos nuomonės dėl kriterijų, naudotinų nustatant neturtinės žalos, padarytos neteisėtu suėmimu kardomosios priemonės taikymo tvarka, atlyginimo dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra naudojami šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pabrėžęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). CK 6.249 str. 5 d., nustatančioje bendruosius žalos atlyginimo kriterijus, nurodyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Ieškovui neturtinė žala nebuvo atlyginta (nei visa, nei žalos dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 12 23 nutartyje, priimtoje išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-563/2014 konstatuota, kad neteisėto suėmimo atveju, kai suimto asmens turtinė padėtis ir socialiniai ryšiai panašūs į šios bylos ieškovo būklę, neturtinės žalos dydis yra 12 000 Lt (3 475,44 €) už 199 suėmimo dienas, t. y. 17,46 € už vieną neteisėto suėmimo dieną. Tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas ieškovui priteistinas už suėmimą nuo 2010 11 03 iki 2010 11 25 (22 dienas) ir žalos atlyginimo suma sudarytų 384,12 €.

Formaliai teisėtas, bet neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ieškovui skirtų kardomųjų priemonių taikymas ir šio taikymo pasekmė- ieškovo laisvės suvaržymas 2010 11 02 ir nuo 2010 11 26 iki 2014 02 28 (dveji metai, trys mėnesiai ir trys dienos, arba 825 dienos) taip pat padarė ieškovui žalos. Tačiau dėl šio suvaržymo dalis kaltės tenka pačiam ieškovui (dėl jo padarytų kardomosios priemonės- namų arešto pažeidimų ši priemonė buvo pakeista suėmimu), be to, švelnesnės prievartos priemonės (trumpalaikis sulaikymas, namų areštas, užstatas) nepadarė didesnės žalos ieškovo interesams. Taikant namų areštą, ieškovas gavo teismo leidimus tvarkyti svarbius asmeninius reikalus. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad neturtinė žala už šio laikotarpio ieškovo teisių suvaržymą sudaro ¼ ankstesnėje pastraipoje nurodytos neturtinės žalos dydžio dalį ir yra 4,37 € už vieną ieškovo teisių suvaržymo dieną. Tad už ieškovo teisių suvaržymą 2010 11 02 ir nuo 2010 11 26 iki 2014 02 28 jam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas- 3 605,25 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Parenkant atlyginimą už ieškovo laisvės suvaržymą, turimos omenyje aplinkybės, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo santuokos nutrūkimo ir jo laisvės suvaržymo (prašyme dėl santuokos nutraukimo ir 2013 10 02 Kauno apylinkės teismo sprendime (I t., e. b. l. 88- 90) nekonstatuota, kad ieškovo ir I. S. santuoka iširo dėl R. S. baudžiamojo persekiojimo). Ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas taip pat nebuvo būtina priežastis, dėl kurios ieškovas nusprendė netęsti studijų Klaipėdos universitete. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo sudarytos sąlygos tęsti studijas (žr. baudž. bylos Nr. 1-73-317/2012 VIII t., b. l. 45). Ieškovas išbrauktas iš studijuojančiųjų sąrašų 2014 02 03, kai ieškovui nebuvo kliūčių tęsti studijas, kaip negynęs baigiamojo darbo (II t., e. b. l. 146). Todėl šios aplinkybės ypatingo poveikio atlygintinos žalos dydžiui neturi.

Bendra ieškovui iš atsakovo priteistino neturtinės žalos už jo teisių suvaržymus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu atlyginimo suma- 3 989,37 €. Ieškovo reikalavimas dėl likusios ieškovo reikalauto neturtinės žalos atlyginimo dalies- 21 010,63 € priteisimo atmestinas

Tokio dydžio kompensacija pinigais už ieškovo teisių ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme laiką atitinka CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, sąžiningai, teisingai ir protingai kompensuoja ieškovo praradimus dėl jo laisvės suvaržymo be būtino reikalo. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo aprašymas žiniasklaidoje nėra atsakovo atsakomybės dydį nulemianti aplinkybė. Atsakovas neturi galimybės daryti įtakos teisėtam visuomenės interesui žinoti apie atgarsį visuomenėje sukėlusių nusikaltimų tyrimą ir bylų dėl šių nusikaltimų nagrinėjimą teisme. Nenustatyta aplinkybių, kad atsakovui atstovaujančios institucijos būtų teikusios žiniasklaidai žinomai neteisingą informaciją apie ieškovą. Ieškinyje nenurodyta, kad ieškovo veika žiniasklaidoje aprašyta neteisingai. Kaip jau buvo minėta, viešoje vietoje padarytos nusikalstamos veikos tyrimas, įtarimų dėl šios veikos pareiškimas yra teisėti veiksmai, net jei įtarimai ikiteisminio tyrimo metu ar po išnagrinėjimo teisme ir nepatvirtinami.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Iš šių asignavimų Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Iš šių įstatymo nuostatų daroma išvada, kad žalos atlyginimas ieškovui turi būti priteistas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valdomų valstybės biudžeto asignavimų, todėl sprendime nurodytos lėšos ieškovui priteistinos iš vieno atsakovo- atitinkamų biudžeto asignavimų valdytojo- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Nors ieškinys patenkintas iš dalies: ieškovo reikalavimų suma- 25 000 €, patenkintų reikalavimų suma- 3 989,37 €, tačiau kadangi žalos atlyginimas ieškovui priteistas, o CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta teismo diskrecija nustatyti neturtinės žalos dydį, konstatuotina, kad byla išspręsta ieškovo naudai. Abi šalys pagal įstatymą atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 str. 1 d. 6 p.). Ieškovas turėjo išlaidų advokatės pagalbai apmokėti- 1 500 €. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Bylą išsprendus ieškovo naudai, ieškovui iš atsakovo priteistinas užmokestis advokatės pagalbai apmokėti- 1 500 € (CPK 98 str.).

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (1,62 €) lieka valstybei (CPK 83 str. 1 d. 6 p., 92 str., 96 str. 4, 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (kodas 188604955), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (kodas 288603320) ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (kodas 191008196), patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (kodas 188604955) neturtinės žalos atlyginimą- 3 989,37 € (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir trisdešimt septynis euro centus).

Priteisti ieškovui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (kodas 188604955) bylinėjimosi išlaidas- 1 500 € (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų).

Atmesti kitą ieškovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (kodas 188604955), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (kodas 288603320) ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (kodas 191008196) ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareikštų reikalavimų dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.