Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko ( kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Audronės Kartanienės ir Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. K. prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės sutrumpinimo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo R. K. prašymas, kuriuo prašoma peržiūrėti baudžiamąją bylą Nr. 1-77-211/2008 ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinti jam paskirtos bausmės laiką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje (2013-07-02 įstatymo XII-499 redakcija) numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas straipsnis taikomas tik esant dviems sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu.

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad baudžiamoji byla, kurioje R. K. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Ta aplinkybė, kad teisiamojo posėdžio metu po R. K. apklausos apygardos teismas nutarė baudžiamąją bylą išnagrinėti neapklausus liudytojų, tik patvirtina apygardos teismo pasirinktą įrodymų tyrimo tvarką, kuriai neprieštaravo proceso dalyviai. Kita vertus, tai nereiškia, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje. Pažymėtina, kad R. K. baudžiamojoje byloje paminėtos supaprastintos proceso formos negalėjo būti taikomos, kadangi R. K. buvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymu (BK 129 straipsnio 1 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę, o tai iš esmės eliminuoja pagreitinto proceso ar sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo galimybę (BPK 426 straipsnio 1 dalis, 273 straipsnio 1 dalis). Anksčiau aptartas neteisingas skundžiamos nutarties teiginys dėl pasirinktos įrodymų tyrimo formos baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nesudaro pakankamo pagrindo naikinti šį procesinį sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Taigi, nors R. K. ir prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nesant visų būtinų BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų, nėra pagrindo sumažinti jam Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu.

Be to, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, BK 64¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje normoje nurodyta, kad bausmės sumažinimo klausimas turi būti išspręstas tuo pačiu nuosprendžiu. Tai reiškia, kad BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija) nuostatos taikomos asmenims, kurių atžvilgiu nuosprendis, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba teismo baudžiamasis įsakymas priimamas po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2013 m. liepos 13 d. Tokio išaiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1N-153/2013, 1N-208/2013). Nuteistajam R. K. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendis buvo priimtas dar iki 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499, kuriuo BK buvo papildytas 64¹ straipsniu, įsigaliojimo. Nuteistojo skunde cituojamas Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto išaiškinimas, kuris, be kita ko, nėra pateiktas oficialiame dokumente, dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo neturi reikšmės anksčiau padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų taikyti minėto baudžiamojo įstatymo straipsnio nuostatas.

Esant ankščiau išdėstytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi pagrįstai atmestas nuteistojo R. K. prašymas sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, naikinti nutartį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.