Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-11-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-10895-517/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-07
Bylos Nr.
e2YT-10895-517/2022
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01455-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Pareiškėjas
G. R.
Suinteresuotas asmuo
D. J., V. J., Valstybės įmonė Turto bankas
Advokatai
Virginija Bradulskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10895-517/2022Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01455-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 7 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. R., atstovaujamo advokatės Virginijos Bradulskienės, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – D. J., V. J., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. R. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos tėvo V. J. mirties (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius ji palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu.

Pareiškėja nurodo, kad ji ir suinteresuotas asmuo V. J. yra V. J. vaikai. Suinteresuotas asmuo D. J. yra V. J. sutuoktinė, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. J. mama. Pareiškime nurodoma, kad V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po V. J. mirties (duomenys neskelbtini) notarų biure neužvesta. V. J. testamento nepaliko. Po V. J. mirties paveldimas turtas liko butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas yra įgytas V. J. ir D. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Butas įgytas pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos Privatizavimo įstatymą. Daugiau paveldimo nekilnojamojo turto V. J. neturėjo.

D. J. nepateikė notarų biurui pareiškimo palikimui priimti po sutuoktinio V. J. mirties. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo V. J. taip pat nepateikė notarų biurui pareiškimo palikimui priimti po tėvo V. J. mirties.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja G. R. priėmį 1/2 dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), kuriame liko gyventi, mokėjo komunalinius mokesčius.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, prašant pareiškėjos G. R. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (el. b. l. 53-58).

Suinteresuotas asmuo D. J. pateikė teismui atsiliepimą, nurodydama, kad neprieštarauja, kad po jos sutuoktinio V. J. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė dukra G. R. (el. b. l. 60).

Suinteresuotas asmuo V. J. pateikė teismui atsiliepimą, nurodydamas, kad neprieštarauja, kad po jo tėvo V. J. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė sesuo G. R. (el. b. l. 59).

Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. J. mirties pareiškėja G. R. per tris mėnesius priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad V. J. mirė 2020 m. kovo 27 d. Paveldėjimo byla po V. J. mirties (duomenys neskelbtini) notarų biure neužvesta. V. J. testamento nepaliko. Po V. J. mirties paveldimas turtas liko butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 1-3).

Iš 2022 m. rugsėjo 13 d. pareiškimo nustatyta, kad D. J. palikimo nepriėmė, pretenzijų neturi ir ateityje jų neturės (el. b. l. 28).

Pareiškėja nurodo, kad ji palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu, mokėjo mokesčius (el. b. l. 21-27, 33-38).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad G. R. po savo tėvo V. J. mirties (duomenys neskelbtini), disponuodama jos asmeniniais daiktais, turėtais nuosavybės dokumentais, prižiūrėdama butą, mokėdama mokesčius, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė tėvo palikimą po jo mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos pareiškėjos pareiškime nurodytais duomenimis, byloje esančiais įrodymais ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas CK 5.51 straipsnio pagrindu.

Iš pareiškėjos valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą pagal testamentą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis