Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. D., jos atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Morozovui, atsakovui D. D., išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Čuchonskai, Gražinai Butovič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui D. D., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Teismo posėdžio metu ieškovė J. D. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad nutraukiant santuoką su atsakovu, dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, tiesiog dėl to, kad vaikas neprarastų tėčio ir, kad jai kas nors neatsitiktų, nes atsakovo elgesys tuo metu nebuvo nuoseklus. Atsakovas nedirba, prie vaiko išlaikymo realiai neprisideda, pinigų vaikui neduoda. Atvirkščiai, ji jam duoda pinigų. Atsakovo tėvai teikia šeimai daržoves, konservus. Šiai dienai ji gyvena su atsakovu, nors santuoka nutraukta, tačiau atsakovas prašė jo nepalikti. 2017-06-27 atsakovas jos atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, ją sumušė, buvo mėlynės ant rankų, sėdmenų. Minėtą konfliktą matė ir dukra, kuri labai išsigando. Dėl to atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis turtas, kuris buvo nutrauktas, nes ji su atsakovu susitaikė. Atsakovas ir anksčiau buvo ją uždaręs kambaryje bei buvo tempęs už plaukų. Ji dirba trijose darbovietėse, t.y. dirba pardavimų direktore, vadybininke – buhaltere ir direktore. Kas mėnesį ji gauna apie 1000 Eur į rankas. Ji vienintelė išlaiko dukrą, perka maistą, moka už vaiko darželį, būrelius, moka komunalinius mokesčius. Ji su dukra ir atsakovu gyvena (duomenys neskelbtini) jai nuosavybės teise priklausančiame name. Turi transporto priemonę VW Passat, kuria naudojasi. Turi dar kito nekilnojamojo turto. Vaikas gyvena kartu su ja, todėl dukra yra labai prie jos prisirišusi. Ji vaiką nuveža bei paima iš darželio, eina į susirinkimus darželyje. Su vaiku užsiima kartais ir atsakovas, nes gyvena po vienu stogu. Ji moko dukrą skaityti, ji gerai skaito, rašo, skaičiuoja. Dukra myli ir ją ir atsakovą. Prašo gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes jeigu ateityje vėl pasikartos smurtas, tai vaikas bus su ja. Dabar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, todėl ji turi paisyti atsakovo elgesį.

Išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė savo išvadą. Parodė, kad ieškovė ir atsakovas gyvena kartu. Atsakovas nedirba turi žalingų įpročių. Ieškovė dirba, yra materialiai aprūpinta, gali tinkamai rūpintis vaiku ir jį prižiūrėti. Akivaizdu, kad vaikas nežino, kad tėvai išsituokę. Vaikas nori gyventi su abiem tėvais. Atsakovas manipuliuoja ieškove, nes vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. Ieškovė dirba net 3 darbuose, turi gyvenamąją vietą, o atsakovas niekur nedirba, pajamų neturi, savo būsto neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaip nustatyta byloje, ieškovė J. D. ir atsakovas D. D. yra nepilnamečio vaiko U. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės J. D. ir atsakovo D. D.. Sprendimu teismas patvirtino pareiškėjų 2014-03-24 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatyta dukros U. D. gyvenamoji vieta su tėvu D. D.. Ieškovė J. D. dirba 3 darbovietiese: NTR CDB, UAB MAD Recycling Lietuva ir UAB Good Deal fro You. Iš pateiktų pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą užmokestį bei kitas pajamas nustatyta, kad ieškovė gauna pajamas susijusias su darbo santykiais apie 1000 Eur per mėnesį. Ieškovės nuosavybės teise įregistruota 1/4 žemės sklypo, ½ pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, ½ pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir pastatas – gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovė turi vieną transporto priemonę. Atsakovas D. D. nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-10-31 nutartimi patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės I. R. 2017-10-30 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-32430-17 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. D. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant (vienerių) metų terminą, per kurį ji turi būti atlikta.

Kasacinio teismo praktikoje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta, kad, pareiškus tokį ieškinį, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Ž. C., bylos Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodomos, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes ieškovė ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnamečių vaiko U. D. gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. D., o atsakovas D. D. prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-17989-859/2014, kurioje nustatyta dukros U. D. gyvenamoji vieta su tėvu D. D..

Kaip anksčiau minėta, įstatymas nenustato, kokių aplinkybių pasikeitimas sudaro pagrindą spręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, tačiau atsižvelgiant į ginčo teisinį reguliavimą, grindžiamą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), pagrindas spręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą yra tada, kai pasikeičia tos faktinės aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; kt.).

2018-04-19 teismo posėdyje buvo išklausyta šalių dukros U. D. nuomonė. Pokalbio metu mažametė nurodė, kad norėtų gyventi su abiem tėveliais. Tai patvirtina, kad vaikas yra prisirišęs prie abiejų tėvų, jis abu myli. Tačiau kiti bylos nagrinėjimo metu nustatyti duomenys patvirtina, kad šiuo metu tik ieškovė dukrai gali sudaryti tinkamas sąlygas gyventi kartu, augti ir lavintis, jos turtinė padėtis nekelia abejonių dėl galimybės išlaikyti vaiką. Būtent, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos 2018-01-18 Buities tyrimo aktu Nr. 15-2-(6.4) nustatyta, kad šeima gyvena vieno aukšto su mansarda name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso J. D.. Vienas kambarys yra įrengtas dukrai U. D.. J. D. dirba trijose darbovietėse. D. D. yra bedarbis, darbo biržoje neregistruotas, negauna jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais, ir negali paaiškinti, kodėl neieško darbo. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad pajamų nuo ieškinio padavimo iki dabar negauna, be to, jeigu ieškovė paprašytų išsikraustyti, tai jis šiuo metu gyvenamosios vietos neturi. Be to, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas naudojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu mažamečio vaiko akivaizdoje, o teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad retkarčiais parūkydavo žolę, bei buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai įvyko konfliktas su ieškove dukters akivaizdoje. Vilniaus lopšelio – darželio „Viltenė‘ 2018-04-17 raštas Dėl informacijos pateikimo patvirtina, jog mama atveda ir paima vaiką iš darželio, domisi ugdymu darželyje, dalyvauja tėvų susirinkimuose, o tėtį 2017 – 2018 m. matė tik keletą kartų. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovė taip pat naudojo įvairaus pobūdžio smurtą bei teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovės būklė yra nestabili, tačiau bylos nagrinėjimo metu įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes nepateikė. Be to, priešingai yra nurodyta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos 2018-01-18 Buities tyrimo akte Nr. 15-2-(6.4), t.y. D. D. pokalbio metu visą laiką prieštaravo savo buvusiai sutuoktinei bei bandė paveikti psichologiškai, kas, būtent, patvirtina atsakovo netinkamą elgesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas vaikui negali sudaryti tinkamas sąlygas gyventi kartu, augti ir lavintis, jo finansinė padėtis yra nestabili, o gyvenimo būdas gali tik neigiamai įtakoti vaiko būseną, elgesį.

Įvertinus byloje šalių pateiktų ir teismo ištirtų įrodymų visetą, darytina išvada, jog yra pagrindas konstatuoti aplinkybių pasikeitimą, dėl kurio šalių vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu neatitinka mažamečio vaiko poreikių ir prieštarauja jo interesams (LR CK 3.169 straipsnio 3 dalis), įrodyta, kad yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu nustatytą vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su tėvu (LR CPK 178 str.). Teismas nepasisako ir nevertina atsakovo D. D. teismo sprendimo paskelbimo dieną (2018-05-10) pateiktų papildomų įrodymų, kadangi jie nebuvo pateikti bylos nagrinėjimo metu, o pateikiami po bylos išnagrinėjimo iš esmės.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo valstybei priteistina 75,00 Eur už neturtinį reikalavimą žyminio mokesčio valstybei. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovo jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263 - 265, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17989-859/2014 patvirtintos 2014-03-24 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą, kuriame nustatyta dukros U. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti vaiko U. D. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su vaiko mama J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) viso 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.