Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, deklaruota ir faktinė gyv. vieta duomenys neskelbtini), dirba UAB duomenys neskelbtini) pagalbine darbuotoja, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. suklastojo tikrus dokumentus, o būtent: 2023-03-27 d., nenustatytą valandą, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), 2023-03-25 Prašyme "Dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu" ir 2023-03-25 Sutartyje "Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (LR CK 3.53 str.)" V. K. tyčia pasirašė K. B. vardu. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2023-03-27, nenustatytą valandą, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) suklastotų dokumentų kopijas iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė advokatei D. R., kad pastaroji juos pateiktų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams V. B. ir K. B. santuokos nutraukimo procese.

Kaltinamoji V. K. kaltę pagal jai pareikštą kaltinimą pripažino visiškai ir paaiškino, kad K. B. - jos buvęs sutuoktinis, susituokė 2019-08-02, 2023-05-19 jų santuoka buvo nutraukta. Jų santykiai santuokos metu pablogėjo, skyryboms turėjo įtakos ir K. susidariusi skola dėl jo sūnaus išlaikymo. Buvo apribotas naudojimasis lėšomis jai ir jam. Iš pradžių kalbėjo su K. apie fiktyvias skyrybas, tačiau vėliau pageidavo realių skyrybų. Skyrybų dokumentus tvarkė K. B. advokatė D. R.. Santuokos metu įsigijo namą (duomenys neskelbtini) už K. B. vardu paimtą paskolą bei gautas lėšas pardavus jo tėvų dovanotą sunkvežimį. Paskolą mokėjo K. Su advokate apkalbėjo, kad namas skyrybų metu būtų padalintas pusiau, lygiomis dalimis. Advokatė į jos el. paštą 2023 m. kovo mėn. 26 d., sekmadienio vakare, atsiuntė Prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį. Dar iki šių dokumentų atsiuntimo, K. nesutiko su namo dalinimu lygiomis dalimis, tačiau vėliau sutiko. Dokumentai buvo atsiųsti sekmadienio vakare, ji neturėjo galimybės jų atsispausdinti, namuose neturi spausdintuvo. Pirmadienio ankstų rytą K. išvyko į kursus savaitei laiko į kitą miestą, todėl jis neturėjo galimybės pasirašyti dokumentų, o skyrybų dokumentus reikėjo sutvarkyti kuo greičiau. Su K. tą vakarą sutarė, kad ji kitą dieną atspausdinusi Prašymą ir Sutartį pasirašys tiek savo, tiek jo vardu, t. y. jo parašu, ir nuskenuotus dokumentus išsiųs advokatei iš savo el. pašto, kad ji pateiktų dokumentus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams nagrinėjant santuokos nutraukimą. Ji taip ir padarė kitą dieną, kaip buvo sutarę. Ji žinojo K. parašą ir pasirašydama bandė imituoti jo parašą. Abu pasirašytus dokumentus ir dar atspausdintus po 1 egz. abiejų dokumentus padėjo į du skirtingus segtuvus, laikė namuose. K. grįžęs pasiėmė sau su parašais, o jai liko be parašų. Ji pasirašė Prašyme ir Sutartyje už K. parašu su jo sutikimu ir žinia. Jis taip pat sutiko ir su turto dalybų sąlygomis, dokumentų turinys jam buvo žinomas, buvo aptaręs su advokate. Jis skyrybų proceso metu buvo išvykęs į reisą. 2023 m. birželio mėn. jis grįžęs iš reiso atvyko pas ją ir apkaltino suklastojus jo parašus skyrybų dokumentuose, nors jis pats tai žinojo. Nuoširdžiai gailisi pasirašiusi už K. B.. Šis atvejis jai bus pamoka ir ateityje daugiau nusikaltimų niekada nedarys.

Kaltinamosios V. K. kaltė be jos pačios prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusysis K. B. apklausos metu parodė, kad su V. B. susituokė 2019 m. Jų su V. santykiai buvo puikūs iki pranešimo apie įsiskolinimą 2022 m. pabaigoje dėl jo mažamečio sūnaus išlaikymo. Antstoliai apribojo disponavimą tiek jam sąskaita, tiek V.. V. tai sukėlė nepatogumų ir ji jam pasiūlė fiktyvią ištuoką. Jis sutiko su V. pasiūlymu. Skyrybų dokumentų tvarkymui pasirašė sutartį su advokate D. R.. Jis išvyko 2 savaičių mokymams, o grįžus V. pasakė, kad ji nori realiai išsiskirti. 2023 m. kovo mėn. 26 d. jam būnant namuose į savo el. paštą iš V. B. el. pašto gavo 2023-03-25 prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir Sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Susipažinęs su sutartimi pamatė, kad nėra įtraukta į sutartį kaip abiejų kreditorinis įsipareigojimas, jo paimtas kreditas kaip sveikatinimui, o iš tikrųjų buvo sumokėti įsigyjant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Visiškai neįtrauktas kreditorinis įsipareigojimas jo tėvo vardu paimtas kreditas, kurio pinigai taip pat buvo sumokėti įsigyjant namą, kiti kreditoriniai įsiskolinimai, kuriuos moka jis. Namas sutartyje įtrauktas kaip bendroji jungtinė jo ir V. B. nuosavybė. Jo netenkino, kad įsipareigojimai kreditoriniai priskirti tik jam vienam, o gyvenamasis namas padalijamas lygiomis dalimis po 1/2, nors ji visiškai neprisidėjo prie namo įsigijimo ir jo remonto. Netenkinant sutarties sąlygoms nutarė dokumentų nepasirašyti, apie tai V. pasakė tą patį vakarą. Jis pirmadienio rytą išvyko į mokymus, o balandžio mėn. 7 d. išvyko į užsienį dirbti, nežinojo nieko apie tolimesnį skyrybų procesą. 2023 m. gegužės mėnesio pabaigoje paskambino V. B. ir pasakė, kad jų santuoka yra nutraukta, važiuoja į Šiaulių teismą pasiimti skyrybų dokumentų. Skyrybų dokumentų jis negavo. Jam teismo sprendimą dėl ištuokos advokatė persiuntė gegužės mėn. 29 d., apskundimo terminas jau buvo pasibaigęs. Jo netenkino teismo sprendime nurodymas, kad jo kreditorinis įsipareigojimas priskirtas tik jam vienam, neįtraukti kiti kredito įsipareigojimai, o namas priklauso pusiau. Gavęs Prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurių nepasirašė, pamatė, kad ties jo pavarde abiejuose dokumentuose yra pasirašyta parašu, tačiau jie rašyti ne jo ranka, suklastoti. Dėl dokumentų klastojimo buvo surašytas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2020 m. įsigijo namą, (duomenys neskelbtini). Dėl jo parašo suklastojimo buvo pateikti suklastoti dokumentai, kuriais remiantis teismas priėmė santuokos nutraukimo sprendimą, pagal kurį kreditiniai įsipareigojimai liko jam, o tėvo - neįtrauktas. Šiuo metu jis moka kreditinius įsipareigojimus, o V. naudojasi namu, tačiau neturi jokios atsakomybės ir įsipareigojimų dėl kreditinių įsipareigojimų. Jis dėl parašo suklastojimo patyrė materialinę žalą, kas mėnesį mokėdamas viso 600 eurų kreditų sumą (b. l. 14-18).

Iš akistatos tarp K. B. ir V. K., kuri buvo atlikta prieš pateikiant įtarimą, protokolo matyti, kad akistatos metu V. K. pripažino, jog abu dokumentus, kurie buvo vėliau pateikti teismui, už tuometinį sutuoktinį K. B. pasirašė ji, taip suklastodama jo parašą, tačiau tai darė jam sutikus (b.l.38-42).

Iš nukentėjusiojo K. B. pareiškimo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrai matyti, kad K. B. 2023-06-19 kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai suklastoto dokumento. Prie pareiškimo pridėdamas 2023-03-25 d. Prašymo "Dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu" ir 2023-03-25 d. Sutarties "Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (LR CK 3.53 str.)" dokumentų kopijos. (b.l. 1-9).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-57/2014). Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti. Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius - psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimas, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-406/2011). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad V. K. žinojo, kad po 2023-03-25 Prašymu "Dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu" ir po 2023-03-25 d. Sutartimi "Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (LR CK 3.53 str.) suklastojo buvusio sutuoktinio K. B. parašus ir minėtus dokumentus panaudojo, t.y. išsiuntė juos advokatei, kad pastaroji juos pateiktų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams santuokos nutraukimo procese, todėl darytina išvada, jog ji suvokė savo veiksmų – suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, – neteisėtumą ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamoji V. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji V. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. K. augina vieną nepilnametį vaiką, yra dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), teigiamai charakterizuojama įmonės vadovo G. V., praeityje neteista, metų eigoje vieną kartą bausta administracine tvarka pagal LR ANK 525 str.2d., baudą sumokėjusi.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje yra R. K. prašymas perduoti jam pagal laidavimą kaltinamąją V. K. jo atsakomybei (b.l. 22). Teisme R. K. palaikė savo prašymą ir prašė perduoti kaltinamąją V. K. jam pagal laidavimą be užstato. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), apie 8-10 km atstumu nuo V. K. gyvenamosios vietos. V. K. nuo 2023 m. gegužės mėn. yra jo draugė, su ja planuoja bendrą gyvenimą, todėl su V. K. bendrauja, susitinka ir bendrauja dažnai. Jis dirba pas ūkininką A. J. žemės ūkio specialistu dešimt metų. Nėra teistas, administracine tvarka nėra baustas. Mano, kad jis turės teigiamos įtakos draugei V. K..

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Esant R. K. prašymui perduoti V. K. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Kadangi V. K. teisiama pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, metų eigoje administracine tvarka bausta pagal LR ANK 525 str.2d., baudą sumokėjusi, darytina išvada, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji V. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą R. K. yra kaltinamosios V. K. širdies draugas, jo santykiai su V. K. yra geri, jis gyvena netoli kaltinamosios gyvenamosios vietos, dažnai susitinka ir bendrauja su V. K., ruošiasi kurti bendrą šeimą ir teigia, kad jis turės teigiamos įtakos kaltinamajai V. K.. R. K. praeityje neteistas, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas, nuo 2013 metų dirba pas ūkininką A. J., darbdavio A. J. charakterizuojamas teigiamai (b.l. 24), gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. Teismas sprendžia, kad R. K. yra vertas pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai V. K., todėl R. K. yra tinkamas asmuo būti V. K. laiduotoju.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į teigiamą V. K. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo R. K. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė V. K.. Įvertinus V. K. finansinę padėtį (minimalų darbo užmokestį, kuris panaudojamas auginant ir išlaikant vieną nepilnametį vaiką), ir atsižvelgus į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, V. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad V. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str.1d. pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojo R. K. atsakomybei ir baudžiamoji byla jai nutrauktina (BK 40 str.).

Dėl kardomosios priemonės

V. K. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais teismas

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1dalimi, atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą V. K. nutraukti.

Perduoti V. K. laiduotojo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. K. jog, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.