Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės notarės A. K. ir trečiojo asmens AIG E. L. (F. B.) atstovei advokatei L. A. – Kamarauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. L. (B. L.) ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AIG E. L. (F. B.), dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir notarės išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsakovės notarės A. K. ir trečiojo asmens AIG E. L. (F. B.) atstovė advokatė L. A. – Kamarauskienė teismo prašė ieškovo ieškinį dalyje dėl juridinio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra; ieškinį dalyje dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu atmesti kaip pareikštą netinkamai atsakovei; ieškinį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip pareikštą netinkamai atsakovei. Nors ieškovas turėjo teisę palikimą priimti kitu būdu, padavęs notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, ieškovas siekia palikimą priimti faktiniu valdymu. Jokie teisės aktai neįpareigoja notaro imtis priemonių surasti įpėdinius, kurie nesikreipia dėl palikimo priėmimo, šiuo atveju, notarė nė neturėdama pareigos savo iniciatyva išsiuntė ieškovui informacinio pobūdžio pranešimą dėl palikimo priėmimo. Ieškovas elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, nesikreipdamas į notarę dėl palikimo priėmimo. Šiuo atveju atsakovė notarė A. K. neturi jokio suinteresuotumo pabloginti ieškovo padėtį, tariamai nepagrįstai išduodama valstybei palikimo perėjimo valstybei liudijimą, priešingai, ieškovui vengiant kreiptis dėl palikimo priėmimo, notarė vadovaudamasi teisės aktais, išdavė ginčo liudijimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė. (e. b. l. 8). Mirusioji L. L. yra ieškovo B. L. motina (e. b. l. 19). 2012 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure buvo patvirtintas mirusiosios ir jos sutuoktinio testamentas, kuriuo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, paliekamas B. L. (e. b. l. 10, 15). Testamentų registro išraše yra nurodyta, kad palikėjos L. L. palikimą nuo 2019 m. birželio 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu priėmė Lietuvos Respublika, tad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso valstybei (e. b. l. 11-14, 50-52). Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K. išsiuntė ieškovui 2019 m. kovo 14 d. pranešimą, kuriuo informavo ieškovą apie tai, kad dėl mirusiosios palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi Lietuvos Respubliką atstovaujanti VĮ „Turto bankas“, šiuo pranešimu prašė ieškovo iki 2019 m. kovo 29 d. pateikti informaciją apie ketinimą priimti mirusiosios palikimą, priešingu atveju, bus manoma, kad paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo ieškovas nenori įgyti ir liudijimas bus išduotas valstybės vardu (e. b. l. 34). Pranešimas ieškovo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas 2019 m. kovo 15 d. (e. b. l. 98). Liudytojas A. J. teismui duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad ieškovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Liudytojas gana dažnai su ieškovu susitinka ieškovo namuose. Po mamos mirties ieškovas bute atliko smulkesnius remonto darbus, su butu ieškovas elgėsi kaip savininkas, finansiškai išlaiko butą. Liudytojas A. K. teismui duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad ieškovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas butą prižiūri, nuolatos palaiko tvarką, moka komunalinius mokesčius už butą, bute atliko minimalius remonto darbus. Liudytojas žinojo, kad ieškovas tvarkosi palikimo priėmimo reikalus, apie tai ieškovas jį informavo dar 2019 m. žiemos sezono metu. Liudytoja A. K. teismui duodama žodinius paaiškinimus nurodė, kad ieškovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas bute yra atlikęs minimalius remonto darbus, prižiūri butą, kaip savo turtą. Liudytojai yra žinoma, kad ieškovui turtas buvo paliktas testamentu.

Dėl fakto apie palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo.

7. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

8. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovo ir liudytojų žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas bute gyvena jau nuo 2006 metų. Palikėjai mirus – 2018 m. lapkričio 14 d., ieškovas ir toliau nuolatos naudojo ir valdė butą. Ieškovas bute atliko smulkius remonto darbus, mokėjo ir toliau moka butui priskaičiuojamus komunalinius mokesčius. Į butą į svečius kviečiasi draugus ir giminaičius, svarsto galimybę bute atlikti stambesnio pobūdžio remonto darbus ir butą parduoti. Ieškovas bute yra deklaravęs savo gyvenamosios vietos adresą. Taip pat, L. L. ir jos sutuoktinio testamentas patvirtina mirusiosios siekį po mirties butą palikti sūnui. Ieškovas patvirtino, kad žinojo, jog po motinos mirties buto nuosavybės teisė paveldėjimo pagrindu pereis ieškovui, bet dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad po motinos mirties butą ieškovas naudojo ir valdė kaip jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos šalys neprieštarauja ieškovo reikalavimui nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad ieškovas priėmė palikimą po mirusiosios mirties faktiškai pradėjęs palikimą valdyti.

9. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas priėmė palikimą per tris mėnesius po motinos L. L. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paliktą mirusiosios turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas B. L., kaip L. L., mirusios (duomenys neskelbtini)., sūnus ir įpėdinis, po jos mirties priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

10. Kasacinio teismo praktikoje išsiaiškinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti vadovaujantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą. Jei paveldėjimo teisė valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, tai valstybei atstovaujanti institucija gali pareikšti apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos CK 5.8 straipsnyje įtvirtina, jog teisė ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareiškiant ieškinį turi būti įgyvendinama per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai įpėdinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Byloje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas B. L., kaip L. L., mirusios (duomenys neskelbtini)., sūnus ir įpėdinis, po jos mirties priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini).

11. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra paminėjęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog valstybei paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nepriklausomai nuo to, jog yra pirmesnės eilės įpėdinis, turintis teisę į palikimą – ieškovas. Ieškovas savo teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jam tenkantį palikimą nėra įgyvendinęs. Jeigu ieškovas būtų priėmęs palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pateikęs palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, atsakovei nebūtų atsiradusi teisė ir kilusi pareiga priimti palikimą valstybės vardu. Pažymėtina, tai, kad ieškovas žinojo, jog siekdamas priimti palikėjos palikimą, atsiradusį palikėjos mirties dieną, ieškovas privalo kreiptis į notarų biurą, šios įstatymuose numatytos pareigos ieškovas savo pasyviu elgesiu neįgyvendino. Toks ieškovo pasyvus elgesys teismo vertintinas kaip nerūpestingas ir aplaidus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė notarė A. K. ieškovui 2019 m. kovo 15 d. išsiuntė pranešimą dėl palikimo priėmimo, kuriuo notarė informavo ieškovą, kad pastarajam iki 2019 m. kovo 29 d. nesikreipus į notarę dėl palikimo priėmimo, palikimą priims valstybė. Ieškovui ir toliau aplaidžiai nereaguojant į atsakovės pranešimą 2019 m. birželio 19 d. atsakovė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą į palikimą, atsiradusį po L. L. mirties, notarinio registro Nr. K1AK-2983. Esant nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas nepagrįstai, išskirtinai dėl atsakovės notarės A. K. notarinių veiksmų atliktų jai suteiktos kompetencijos ribose. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog pastaroji siekdama padėti ieškovui įgyvendinti savo paveldėjimo teisę į po jo motinos L. L. mirties atsiradusį palikimą, nors to daryti notarės neįpareigojo jokie teisės aktai reglamentuojantys notarų veiklą ir/ar paveldėjimo teisę, atsakovė pranešimu informavusi ieškovą apie susidariusią padėtį elgėsi vadovaudamasi galiojančių teisės aktų reikalavimais ir savo pareigas atliko tiek atidžiai ir rūpestingai, kiek, šiuo konkrečiu atveju, buvo pagrįsta ir protinga iš jos reikalauti ir net daugiau. Tuo tarpu ieškovas elgėsi tiek abejingai ir neatsakingai dėl atsiradusio palikimo priėmimo ir šio fakto įforminimo (išviešinimo), kad net ir po notarės pranešimo nedėjo jokių pastangų palikimui priimti, neinformavo notarės apie turimas problemas dėl negaliojančių asmens dokumentų. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad notarė jai valstybės suteiktų įgaliojimų ribose ėmėsi visų būtinų ir net papildomų veiksmų tam, kad būtų užtikrinta, jog civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių ir/ar dokumentų, ir išskirtinai dėl ieškovo nerūpestingumo ir aplaidumo, palikimo priėmimo procedūrų neįgyvendinimo, valstybei išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

12. Pažymėtina, kad nors valstybei ir buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, tačiau faktiškai turto valstybė nepriėmė valdyti, nes turtas nebuvo perimtas, spynos nepakeistos, raktus nuo buto turi ieškovas, šiuo butu naudojasi ir jį valdo kaip savo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas be teisinio pagrindo, turtą valdant ieškovui. Teismui nustačius, kad ieškovas įrodė, jog palikimą (butą) po mirusiosios L. L. mirties ieškovas priėmė faktiniu valdymu, ieškovo reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą tenkintinas.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, 2019 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. K. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į palikimą, atsiradusį po L. L. mirties, notarinio registro Nr. K1AK-2983 pripažintinas negaliojančiu (CK 5.8 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą tik po to, kai atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ atstovai atvyko į butą atlikti turto apžiūros ir surašyti turto apžiūros aktą, tuomet ieškovas ir sužinojo, kad 2019 m. birželio 19 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į palikimą, atsiradusį po L. L. mirties, notarinio registro Nr. K1AK-2983, kurio pagrindu buto nuosavybės teisė perėjo valstybei. Pažymėtina, kad ieškovui priėmus palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pateikus palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, atsakovei valstybei nebūtų atsiradusi teisė ir kilusi pareiga priimti palikimą valstybės vardu, o notarei nebūtų kilusi pareiga Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnio pagrindu išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Šiuo atveju, ieškovas būdamas nerūpestingas ir aplaidus, žinodamas, kad siekdamas priimti palikėjos palikimą privalo kreiptis į notarų biurą, šios įstatymuose numatytos pareigos savo pasyviais veiksmais tinkamai neįgyvendino. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas savo pažeistų teisių gynimui pasirinko tokį teisių gynimo būdą, kuris sąlygoja didesnes bylinėjimosi išlaidas. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl priežasčių, kurias savo nerūpestingu ir aplaidžiu elgesiu ieškovas pats ir sąlygojo, ko pagrindu ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. L. (B. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą.

Pripažinti negaliojančiu 2019 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. K. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą į palikimą, atsiradusį po L. L. mirties, notarinio registro Nr. K1AK-2983.

Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.