Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1152/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-18
Bylos Nr.: 2A-1152/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
Ieškovas: K. C.
Atsakovas: V. D., R. D.

Civilinė byla Nr. 2A-1152/2013Procesinio sprendimo kategorija 51. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. C. ir atsakovų V. D., R. D. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-371-425/2012, iškeltoje pagal ieškovo K. C. ieškinį atsakovams V. D. ir R. D. dėl išlaidų už turto pagerinimą atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. C. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovams V. D. ir R. D., prašydamas priteisti iš atsakovų 112 700,67 Lt turto pagerinimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2005 m. birželio mėn. atsakovas V. D. pasiūlė ieškovui pirkti vieną iš keturių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas iš pasiūlytų sklypų išsirinko vieną žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 0,4883 ha. Žemės sklypas priklausė ir priklauso V. D. ir R. D.. Su atsakovu žodiniu susitarimu susitarė, kad ieškovui įsigijus sklypą, atsakovas ar jo įmonė „VD statyba“ pastatys jame du ūkinius pastatus: namą ir pirtį, o turtas ieškovui bus perleistas už 70 000 Lt, statinius įregistravus nekilnojamojo turto registre. Ieškovas kaip avansą perdavė atsakovui automobilį Nissan Double (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 70 000 Lt), o atsakovas ieškovui perdavė žemės sklypą ir jis pradėjo juo naudotis, o atsakovas žemės sklype pradėjo vykdyti statybos darbus. Tebevykdant darbus, ieškovas su atsakovu susitarė, kad bendra turto (žemės sklypo ir dviejų tekintų rastų pastatų) perleidimo kaina bus 171 685 Lt. Ieškovas atsakovui perdavė dar turto už beveik 70 000 Lt (traktorių, automobilį, grynuosius pinigus), kaip avansinį apmokėjimą už ateityje perkamą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas pastatė statinius (namą ir pirtį), ieškovas atliko sklypo gerbūvio darbus, statinių vidaus ir išorės įrengimo darbus iš viso už 113 950,67 Lt.

Ieškovo teigimu, atsakovas pastatė tik pastatų karkasą, be apdailos ir vidaus įrengimo. Statiniai buvo pastatyti iki 2006 metų vidurio ir nuo to laiko ieškovas nevaržomai naudojosi šiais statiniais ir žemės sklypu.

Atsiliepimas

Atsakovas statinius VĮ Registrų centre įregistravo 2008 m. birželio 27 d. ir nurodė ieškovui atlaisvinti statinius bei kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą dėl ieškovo iškeldinimo. Minėtoje byloje įsiteisėjusiu sprendimu nuspręsta ieškovą iš užimamų statinių iškeldinti. Todėl ieškovas kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl mainų sutarties pripažinimo galiojančia, Anykščių rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, šis teismo sprendimas įsiteisėjo. Atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu nustatė, kad tarp ginčo šalių (ieškovo ir atsakovo) susiklostė neterminuotos panaudos santykiai, kurie nutrūko 2009 m. lapkričio 5 d. Anot ieškovo, per visą naudojimosi laikotarpį nuo 2005 m. birželio mėnesio iki 2009 m. lapkričio 5 d. jis žemės sklype ir pastatuose atliko darbų už 112 700,67 Lt, todėl jis turi teisę į turto pagerinimui padarytų išlaidų kompensavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė solidariai iš V. D. ir R. D. ieškovui K. C. 34 000 Lt pagerinimo darbų atlyginimui, 1014,30 Lt žyminio mokesčio bei 1470,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei - 19,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusią ieškinio dalį teismas atmetė. Priteisė iš ieškovo K. C. atsakovui V. D. 1400,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei - 43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi V. D. ir R. D. turto atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą sumažino iki 34 000 Lt ir paliko galioti iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad K. C. darbus atliko laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008 m., tokį laiko tarpą pripažino pakankamu išvadai, kad V. D. sutiko ir leido ieškovui atlikti žemės sklypo teritorijos sutvarkymą, apsodinimą medžiais ir gėlėmis, dviejų tekintų rastų pastatų įrengimo, pritaikymo gyvenimui darbus, nes tarp šalių buvo susitarimas, kad K. C. ginčo žemės sklypą ir du tekint rastų pastatus įsigys savo asmeninėn nuosavybėn pirkimo – pardavimo ar mainų sandorių pagrindu, bei padarė išvadą, kad ieškovas K. C. turėjo ginčo turto savininko atsakovo V. D. leidimą savo nuožiūra, darbu ir lėšomis sutvarkyti žemės sklypo teritoriją bei įsirengti du tekintų rastų pastatus. Teismo vertinimu, K. C. veiksmai atitiko sąžiningo valdytojo veiksmus, todėl pripažino jo teisę į protingą jo atliktų pagerinimo išlaidų atlyginimą (CK 4.39 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas ieškovo atliktų ginčo turto pagerinimo išlaidų atlyginimo klausimą, įvertinęs aplinkybę, kad ginčo turtu daugiau nei dvejus metus buvo nesirūpinama, atitinkamai neprižiūrimi neteko dalies kokybės ir funkcinės paskirties dviejuose pastatuose ieškovo atlikti pagerinimai. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas K. C. pastatus įsirengė pagal savo nuožiūrą ir skonį, pastatais jis iš esmės naudojosi ar turėjo galimybę naudotis iki pat iškeldinimo – 2012 m. gegužės 11 d., todėl pastatuose įrengta įranga atitinkamai dėvėjosi. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad iš dalies yra kaltas ir pats ieškovas K. C., kuris neįgijęs nuosavybės teisių į žemės sklypą ir du pastatus, šiuos pastatus įrenginėjo, atliko žemės sklypo tvarkymo darbus, kurie atsakovo V. D. subjektyviu požiūriu gali būti vertinami kaip nekokybiški, nereikalingi ir t.t. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kad jo atliktos vandentiekio ir kanalizacijos, apsaugos, elektros, vandens valymo „Traidenis“ sistemos yra veikiančios, jų nereikia remontuoti, pertvarkyti ir t.t. Todėl šias aplinkybes vertino pakankamomis žymiai sumažinti ieškovo K. C. atliktų pagerinimo darbų vertę.

Teismas pripažino pagrįstais šiuos ieškovo K. C. atliktus ginčo turto pagerinimo darbus žemės sklype: 1) iki 30 cm storio žvyru įrengimą mašinų stovėjimo aikštelės, praėjimo takų su borteliais link pastatų ir link ežero pakrantės; 2) žemės sklypo išlyginimo darbus, reljefo suformavimą, 3 šviestuvų įrengimą; 3) žemės sklype esančių medžių ir krūmų genėjimą, kirtimą; 4) didelio kiekio dekoratyvinių augalų, gėlių pasodinimą, alpinariumo įrengimą; 5) 8 ritinių vandens šulinio įrengimą; 6) Malkinės pastatymą, vandens valymo sistemos „Traidenis“ įrengimą. Įvertinęs šių darbų atlikimo laiką 2005-2007 metais, jų nepriežiūrą daugiau nei dvejus metus, teismas šiuos pagerinimo darbus įvertino 15 000 Lt.

Teismas sprendė, jog atsakovas V. D. neprivalo apmokėti šių pagerinimo darbų: laiptų link ežero pakrantės įrengimą, nes jie prastos būklės, bei smėlio atvežimą ir išpylimą ežero pakrantėje, nes per keletą metų smėlis yra išsisklaidęs ežere, jo labai mažai belikę.

Teismas pripažino pagrįstais ieškovo K. C. atliktus ginčo turto pagerinimo darbus ūkiniame pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas įvardino pirtimi: 1) saunos grindų betonavimo darbus ir medžiagas; 2) sienos mūrijimo darbus ir medžiagas; 3) plytelių klijavimo darbus ir medžiagas; 4) vandentiekio ir kanalizacijos, apsaugos, elektros sistemų įrengimą bei panaudotas medžiagas; 5) saunos šildymo katilą, įrengimo darbus bei medžiagas; 6) stogo dangai įgytas OSB-3 plokštes. Įvertinęs šių darbų atlikimo, įsigytų medžiagų laiką 2005-2007 metais, atliktų darbų, įrenginių naudojimą virš dviejų metų bei vėliau nepriežiūrą daugiau nei dvejus metus, teismas šiuos darbus įvertino 6000,00 Lt.

Teismas sprendė, jog atsakovas V. D. neturi apmokėti šių ieškovo pagerinimų: vidinių sienų dažymo darbų ir medžiagų (810,00 Lt), langų, durų dažymo darbų ir medžiagų (270,00 Lt), grindų šlifavimo, lakavimo darbų ir medžiagų (220,00 Lt), išorės sienų dažymo darbų ir medžiagų (3 800,00 Lt), 10) lauko terasos dažymo darbų ir medžiagų (1 800,00 Lt), nustatęs, kad šie dažymo darbai buvo atlikti prieš 5-6 metus, šiuo metu pastato vidines, išorines sienas reikia iš naujo perdažyti, nes dažymo, lakavimo ir impregnavimo medžiagos stipriai susidėvėjusios.

Teismas pripažino pagrįstais šiuos ieškovo K. C. atliktus ginčo turto pagerinimo darbus ūkiniame pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - name: 1) židinys, jo įrengimas ir apdaila; 2) kamino apdailos 2-ame pastato aukšte darbai ir medžiagos bei OSB – 3 plokštės stogo dangai; 3) sienos, atskiriančios vonios kambarį nuo bendro kambario, mūrijimas ir medžiagos; 4) vandentiekio ir kanalizacijos, apsaugos, elektros sistemų įrengimas ir medžiagos; 5) vonios kambario įrengimas ir medžiagos; 6) 8 langai ir durys; 7) šarvuotos durys. Įvertinęs šių darbų atlikimo, įsigytų medžiagų, atliktų darbų laiką 2005-2007 metais, atliktų darbų, įrenginių naudojimą virš dvejų metų bei vėliau nepriežiūrą daugiau nei dvejus metus, teismas išvardintus pagerinimo darbus įvertino 13 000 Lt .

Teismas sprendė, jog atsakovas neprivalo apmokėti šių darbų: 1) sienų dažymo darbai ir medžiagos (2100,00 Lt), 2) grindų šlifavimo, lakavimo darbai ir medžiagos (2590,00 Lt), 3) laiptų dažymo darbai ir medžiagos (250,00 Lt), 4) pastato dažymo (iš lauko) darbai ir medžiagos (6050,00 Lt), nustatęs, kad dažymo darbai buvo atlikti prieš 5-6 metus, šiuo metu pastato vidines, išorines sienas reiktų iš naujo perdažyti, nes dažymo, lakavimo ir impregnavimo medžiagos stipriai susidėvėjusios.

Todėl teismas iš viso ieškovui iš atsakovų solidariai nusprendė priteisti 34 000 Lt, nurodęs, kad kiekvienas iš atsakovų turi po ½ dalį nuosavybės teisių į ginčo turtą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas K. C. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą, padidinant iš atsakovų jam priteistą sumą nuo 34 000 Lt iki 110 545,67 Lt, taip pat solidariai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teigia, kad jo nurodyto dydžio atsakovams priklausančio turto pagerinimo vertę teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino rašytiniai įrodymai ir apklausti liudytojai.Ieškovas nesutinka su teismo teiginiais, kad iš dalies yra kaltas ir jis pats, neįgijęs teisių į žemės sklypą ir du pastatus, šiuos pastatus įrenginėjęs, atlikęs žemės sklypo tvarkymo darbus, kurie atsakovo subjektyviu požiūriu gali būti vertinami kaip nekokybiški, nereikalingi ir t. t., dėl ko nėra pagrindo priteisti visų ieškovo turėtų išlaidų. Nesutinka, kad nepateikė objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, jog jo atliktos vandentiekio ir kanalizacijos, apsaugos, elektros, vandens valymo „Traidenis“ sistemos yra veikiančios, jų nereikia remontuoti, pertvarkyti ir t. t. Anot ieškovo, teismas, pripažinęs jo atliktų darbų faktą, nemotyvuotai sumažino tų darbų vertę.Įvertinus laiptų įrengimo darbų dabartinę kokybę ir atėmus šių darbų kainą, ieškovo darbai, susiję su aplinkos tvarkymu turi būti vertinami 20 875,41 Lt (23 030,41 Lt – 2155). Teismas, pripažindamas šulinio įrengimą, malkinės pastatymą, vandens valymo įrenginio „Traidenis“ sumontavimą, apie šių darbų ir jų rezultato būklę iš tiesų nepasisakė, tačiau turto apžiūros metu buvo nustatyta, kad tokie darbai buvo atlikti ir jų rezultatas yra pas atsakovus.Teismas ieškovo atliktų darbų vertę sumažino daugiau nei 50 procentų, motyvuodamas vien tik aplinkybe, kad tie darbai buvo atlikti 2005-2007 metais ir kad turtas daugiau nei dvejus metus buvo neprižiūrėtas. Anot ieškovo, tokia teismo išvada yra neteisinga, prieštaraujanti tiek teisės normoms, tiek logikai bei byloje esantiems įrodymams. Teismas sprendė, jog atsakovas neturi atlyginti ūkinio pastato vidinių sienų dažymo darbų ir medžiagų, langų, durų dažymo darbų ir medžiagas, grindų šlifavimo, lakavimo darbus ir medžiagas, išorės sienų dažymo darbus ir medžiagų, lauko terasos dažymo darbų ir medžiagų, nes dažymo darbai buvo atlikti prieš 5-6 metus, šiuo metu pastato vidines, išorines sienas reikia iš naujo perdažyti, nes dažymo darbai, lakavimo ir impregnavimo medžiagos stipriai susidėvėjusios. Ieškovas su tokia teismo išvada nesutinka, nes, anot jo, tai prieštarauja sveikai logikai ir teisės aktams bei teismų praktikai. Be to, apeliantas pažymi, kad medinio pastato dažymo darbai buvo būtini, nes tai buvo būtina siekiant apsaugoti medines statinių konstrukcijas nuo išorinio poveikio. Taigi, šios išlaidos buvo būtinos panaudos objektui pagerinti ir išsaugoti. Dėl tų pačių priežasčių teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovai neprivalo atlyginti darbų, atliktų name: sienų dažymo darbų ir medžiagų, grindų šlifavimo, lakavimo darbų ir medžiagų, laiptų dažymo darbų ir medžiagų, pastato dažymo (iš lauko) darbų ir medžiagų.Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vienus įrodymus vertino ir apie juos pasisakė sprendime, o kitų įrodymų nevertino. Teismas nepasisakė dėl išlaidų už elektros darbus: elektros kabelio atvedimą nuo elektros skydinės iki namo – 600 Lt, ir 4000 Lt sumokėtų atsakovui už elektros pajungimą nuo L. P.; kelio dangos pagerinimą (2800 Lt), atlyginimo.Teismas nenurodė ieškovo pateiktos sąmatos, o atsakovo pateiktas darbų sąmatas įvertino, tokiu būdu pažeisdamas šalių pusiausvyros, rungimosi ir įrodymų vertinimo principus ir taisykles.Teismas rėmėsi atsakovo V. D. nuomone, kad ieškovo padaryti turto pagerinimo darbai gali būti vertinami kaip nekokybiški, nereikalingi, tačiau neatkreipė dėmesio, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad šie darbai yra nekokybiški ar nereikalingi. Be to, atsakovo kviesti liudytojai V. M. ir M. J., būdami statybos specialistai, nurodė, kad darbai atlikti ir dėl jų kokybės jokių abejonių neišreiškė.Teismas nepagrįstai nurodė, kad darbų kaina turi būti sumažinta, nes sodyba nešienauta, apaugusi žolėmis, atitinkamai neprižiūrima, todėl neteko dalies kokybės ir funkcinės paskirties. Pažymi, kad ieškovas sodyba nesinaudojo nuo 2009 metų, todėl atsakovams nutraukus panaudos santykius, jiems atsirado pareiga prižiūrėti turtą.Ieškovo atlikti darbai buvo būtini.Pagal kasacinio teismo praktiką, panaudos gavėjas turi teisę reikalauti realiai turėtų išlaidų daiktui pagerinti. Ieškovas iki civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios pateiks teismui ir atsakovams ekspertizės aktą dėl jo atliktų turto pagerinimo darbų realumo ir vertės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai V. D. ir R. D. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visiškai, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas netinkamai taikė CK 6.501 straipsnį, neatsižvelgė į tai, kad sprendžiant ginčą dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti šias sąlygas: ar nuomininkas turėjo nuomotojo (savininko) leidimą daryti daikto pagerinimus; ar nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydžio pagrindimas dokumentais. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai teigė, jog jie nei žodžiu, nei raštu leidimo gerinti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą nedavė, ieškovui buvo leista tik laikinai naudotis turtu, tačiau tai netapatu leidimui gerinti turtą. Be to, nekilnojamojo turto pagerinimas visais atvejais privalo būti suderinamas su turto savininku – duotas leidimas numatomiems darbams atlikti ir leidimas visais atvejais privalo būti rašytinis tam, kad būtų išvengta kokių interpretacijų šiuo klausimu, tačiau ieškovas tokio leidimo negavo iš atsakovų, todėl įrodinėti turto pagerinimą, vadovaujantis ieškovo sudaryta sąmata bei UAB „Valresta“ pateikta sąmata, nesant savininko leidimo, nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010 m. balandžio 14 d. ieškovui surašė savavališkos statybos aktą ir statybos sustabdymo aktą, kas taip pat patvirtina, jog ieškovas vykdė darbus, neturėdamas atsakovų leidimo.Atsakovai sutinka, kad ieškovas pasiimtų tai, ką jis be jų leidimo yra pagerinęs.Teismas bylą turėjo nagrinėti, vadovaudamasis šalių rungimosi principu ir CPK II dalies XIII skyriaus nuostatomis, tačiau to nepadarė, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Anot atsakovų, teismas nevertino to, jog ieškovas ne tik nepateikė teismui pagrindinio juridinį pagrindą patvirtinančio dokumento – leidimo pagerinti turtą, bet faktiškai nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovo asmeninės lėšos buvo panaudotos turto pagerinimui, nes visi ieškovo sąmatoje paminėti darbai patvirtina tik tam tikrų darbų numatomumą, bet ne faktinį jų atlikimą. Be to, atestuota įmonė patvirtino, jog ieškovo sąmatoje nurodytos kainos yra akivaizdžiai padidintos ir nelogiškos. Pažymi, kad į sąmatą ieškovas įtraukė ir pačių atsakovų atliktus darbus. Antstolė N. J., konstatuodama faktines aplinkybes, nustatė, jog aplinka yra apleista, ką patvirtina ir pačios nuotraukos, nors ieškovas teigė, jog sodybos aplinkos sutvarkymas kainavo 23 030,41 Lt. Be to, ieškovas faktiškai buvo iškeldintas tik 2012 m. gegužės 11 d. antstolės pagalba. Taigi, iki to laiko ieškovas turėjo pareigą rūpintis turtu.Šioje byloje prejudiciniu faktu negalima laikyti anksčiau išnagrinėtose bylose tarp V. D. ir K. C. dėl iškeldinimo iš patalpų bei mainų sutarties pripažinimo galiojančia nustatytų faktų, nes šiose bylose ginčo šalys pareiškė kitokio pobūdžio reikalavimus (įrodinėjimo dalykas), todėl šiose bylose nustatytų faktų negalima laikyti prejudiciniais, nagrinėjant šią bylą.Teismas netinkamai vertino byloje nustatytas tarp ginčo šalių faktines aplinkybes, sudarančias pareikšto ieškinio pagrindą, tendencingai vertino byloje esančius įrodymus, vienus jų – ieškovo laikė pagrindu, kitus – atsakovų nepagrįstai atmetė arba visiškai nevertino. Kadangi teismas nepasisakė dėl atsakovų argumentų, kuriais yra paneigti ieškovo nurodyti ieškiniui pagrįsti argumentai, jis pažeidė CPK 185 straipsnį ir 270 straipsnio 4 dalį.Nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis teismas tenkino ieškinį iš dalies, kaip ieškovo atliktus turto pagerinimo darbus žemės sklype ir ūkiniuose pastatuose ir kuo remiantis būtent šie darbai buvo pasirinkti ir priskirti atskiriems objektams, kaip ieškovo atliktiems turto pagerinimams. Be to, nėra aišku, kuo remiantis teismas įvertino turto pagerinimo darbus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai V. D. ir R. D. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, ir tenkinti jų pareikštą apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir šiais motyvais:

Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės kartoja tuos pačius argumentus, kokie buvo išdėstyti jo procesiniuose dokumentuose, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir kurie nepaneigia byloje teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Ieškovas nepateikė svarių argumentų apeliaciniam skundui pagrįsti. Kadangi apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei liudytojų parodymams, ieškovo apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu.Ieškovas netinkamai aiškina CK 6.501 straipsnį. Atsakovai sutiko, kad ieškovas pasiimtų turto pagerinimus, tačiau dėl to ieškovas nieko nepasisako. Be to, ieškovas sąmoningai sutapatino leidimą pagerinti turtą ir leidimą naudotis turtu, siekdamas asmeninės naudos.Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis sodyba nesinaudoja nuo 2009 m., nes jis faktiškai buvo iškeldintas tik 2012 m. gegužės 11 d. antstolės pagalba.Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog jis pateiks ekspertizės aktą, tačiau tai prieštarauja CPK 314 straipsniui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimas naikintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas K. C. prašė teismo priteisti jam iš atsakovų V. D. ir R. D. iš viso 112 700,67 Lt turto (žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato - pirties, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato – namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio atsakovams, pagerinimo išlaidų.

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-311-198/2011 pagal ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-834/2011 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui K. C. dėl iškeldinimo iš patalpų, nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį ieškovas leido naudotis atsakovui ieškovui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu: pastatu – ūkio pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas leido atsakovui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu naudotis neterminuotai, t. y. tarp šalių susiklostė neterminuotos panaudos santykiai (civilinės bylos Nr. 2-13-834/2011 172-175 b. l.). Šių Panevėžio apygardos teismo nustatytų aplinkybių nagrinėjamos bylos atveju neginčija nei ieškovas, nei atsakovas. Taigi, ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, byloje nėra.

Pagal CK 6.629 straipsnio, kuriame įtvirtinta panaudos sutarties samprata, 2 dalies nustatą, -neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos.

CK 6.501 straipsnyje nustatyta: kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita; nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti; nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008, išaiškino, kad išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju. Taip pat išaiškino, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad ieškovas turėjo ginčo turto savininko atsakovo V. D. leidimą savo nuožiūra, darbu ir lėšomis sutvarkyti žemės sklypo teritoriją bei įsirengti du tekintų rastų pastatus.

Atsakovai savo apeliaciniame skunde teigia, jog jie nei žodžiu, nei raštu leidimo gerinti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą nedavė, ieškovui buvo leista tik laikinai naudotis turtu, tačiau tai netapatu leidimui gerinti turtą. Be to, atsakovų nuomone, nekilnojamojo turto pagerinimas visais atvejais privalo būti suderinamas su turto savininku – duotas leidimas numatomiems darbams atlikti ir leidimas visais atvejais privalo būti rašytinis tam, kad būtų išvengta kokių interpretacijų šiuo klausimu, tačiau ieškovas tokio leidimo iš atsakovų negavo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012, išaiškino, kad leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis).

Taigi, nėra pagrindo sutikti su atsakovais, jog leidimas atlikti turto pagerinimus turėjo būti išreikštas tik rašytine forma. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagerinimo darbus vykdė ilgą laiko tarpą, o atsakovas šių darbų vykdymo metu nereiškė prieštaravimo dėl šių darbų atlikimo, yra pagrindas pripažinti, jog tokiais konkliudentiniais veiksmais (pasyvumu) atsakovas V. D. iš esmės išreiškė leidimą ieškovui vykdyti pagerinimo darbus. Be to, tokią išvadą suponuoja ir tas faktas, kad ieškovas ketino ginčo turtą iš atsakovų įsigyti nuosavybėn. Akivaizdu, jog ieškovas turėjo tikslą ateityje įsigyjamą turtą pagerinti (įsirengti) pagal savo poreikius, todėl yra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovas, tikėdamasis turtą ateityje parduoti ieškovui, davė leidimą atlikti šio turto pagerinimo darbus, tuo labiau, kad pagerinimo darbų vykdymo metu jokių prieštaravimų ieškovui nepareiškė. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad daikto pagerinimas atliktas jo savininko leidimu bei kad ieškovas turi teisę į protingą jo atliktų pagerinimo išlaidų atlyginimą. Atitinkamai, atmetami atsakovų argumentai, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikoma CK 6.501 straipsnio 3 dalis.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė nepriteisti visų ieškovo prašomų turto pagerinimo išlaidų. Išlaidų dydį teismas nusprendė sumažinti, atsižvelgęs į tai: kad ieškovo atlikti darbai atsakovo V. D. subjektyviu požiūriu gali būti vertinami kaip nekokybiški, nereikalingi ir t. t.; kad darbai buvo atlikti 2005-2007 metais, įrenginiai buvo naudojami virš dvejų metu, ginčo turtas buvo neprižiūrėtas daugiau nei dvejus metus. Taip pat teismas sprendė, jog nėra pagrindo atlyginti ieškovui už šiuos atliktus darbus ir medžiagas: 1) laiptų link ežero pakrantės įrengimą, nes jie, anot teismo, prastos būklės, smėlio atvežimą ir išpylimą ežero pakrantėje, nes per keletą metų smėlis yra išsisklaidęs ežere, jo labai mažai belikę; 2) ūkiniame pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidinių sienų dažymo darbus ir medžiagas, langų, durų dažymo darbus ir medžiagas, grindų šlifavimo, lakavimo darbus ir medžiagas, išorės sienų dažymo darbus ir medžiagas, lauko terasos dažymo darbus ir medžiagas, nes šie dažymo darbai, anot teismo, buvo atlikti prieš 5-6 metus, šiuo metu pastato vidines, išorines sienas reikia iš naujo perdažyti, nes dažymo, lakavimo ir impregnavimo medžiagos stipriai susidėvėjusios; 3) ūkiniame pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sienų dažymo darbus ir medžiagas, grindų šlifavimo, lakavimo darbus ir medžiagas, laiptų dažymo darbus ir medžiagas, pastato dažymo (iš lauko) darbus ir medžiagas, nes šie dažymo darbai, anot teismo, buvo atlikti prieš 5-6 metus, šiuo metu pastato vidines, išorines sienas reiktų iš naujo perdažyti, nes dažymo, lakavimo ir impregnavimo medžiagos stipriai susidėvėjusios.

Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008) .

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų dydžio įrodinėjimo, yra nurodęs, kad nuomininkas, pagerinęs nuomotą daiktą, turi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti turėtų išlaidų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004, kt.). Minėtomis kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis turi būti vadovaujamasi ir sprendžiant dėl panaudos objektui pagerinti turėtų išlaidų dydžio.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas savo patirtų išlaidų dydį iš esmės grindžia pateiktomis darbų sąmatomis. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovais, jog siekiant pagrįsti faktinį ieškovo patirtų išlaidų dydį, šių įrodymų nepakanka. Darbų sąmatos atspindi tik preliminarų darbų kiekį ir jų vertę, tuo tarpu faktiškai vykdant darbus, jų vertė galėjo kisti.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino, ar ieškovo pateiktose sąmatose nurodytos darbų vertės atitinka realiai įvykdytų darbų vertes, taip pat neatsižvelgė ir į kitus ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais jis įrodinėjo išlaidų dydį, apskritai nenustatinėjo, kokio dydžio išlaidas faktiškai patyrė ieškovas, atlikdamas pagerinimo darbus. Taigi, nėra aišku, kokių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė dabartinę kai kurių pagerinimo darbų vertę, tuo labiau, kad byloje nebuvo paskirta ir atlikta turto pagerinimo darbų vertės nustatymo ekspertizė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas yra fizinis asmuo, todėl kai kuriuos pagerinimo darbus galėjo jis atlikti pats ar samdytis neprofesianalius darbuotojus, dėl ko galėjo turėti mažesnes išlaidas. Atitinkamai, įvertinus tai, kad atsakovai įrodinėja, jog dalis darbų, įtrauktų į ieškovo pateiktas sąmatas, atliko pats atsakovas, byloje turi būti nustatyta, ar ieškovo nurodytus darbus iš tiesų atliko ieškovas, o ne atsakovas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nenustatęs šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės galėjo išspręsti neteisingai.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad daikto pertvarkymas, pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas, negali būti laikomas pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiam pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo. Priešingas aiškinimas reikštų vieno iš pagrindinių teisės principų, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua unjuria propria), pažeidimą. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008)

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisiškai nekvalifikavo, kokiai kategorijai priskirtini ieškovo atlikti darbai, ar kai kuriems darbams atlikti nebuvo reikalingi leidimai, nes nustačius, jog buvo atlikti darbai, kuriems atlikti buvo privalomas leidimas ir ieškovas tokio leidimo neturėjo, išlaidos už tokių darbų atlikimą neturėtų būti atlyginamos.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino perduoto neatlygintinai naudotis daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė ir byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir bylą perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovais, kad šioje byloje prejudiciniais faktais negalima laikyti anksčiau išnagrinėtose bylose dėl iškeldinimo iš patalpų bei mainų sutarties pripažinimo galiojančia tarp V. D. ir K. C. nustatytų faktų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 dalies punktą, yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, jog įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-180/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2012; kt.).

Civilinėse bylose Nr. 2-31-266/2011 ir 2-13-834/2011 šalys yra tie patys asmenys, kaip ir šioje byloje. Minėtose bylose sprendžiami klausimai (dėl iškeldinimo iš patalpų ir mainų sutarties pripažinimo galiojančia) glaudžiai susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu – atsakovams D. priklausančio turto pagerinimo išlaidų priteisimo K. C., todėl ankstesnėse bylose nustatytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos ir nagrinėjant aktualų tarp šalių kilusį ginčą šioje byloje. Taigi, ankstesnėse bylose įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę, nagrinėjant šį ginčą (prejudiciniai faktai). Tik būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tai nevaržo teismo kitaip, negu ankstesnėje byloje, aiškinti šioje byloje taikytiną įstatymą ir kitaip teisiškai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Panevėžio apygardos teismui iš naujo.

Teisėjai Danutė MilašienėEgidija TamošiūnienėDonatas Šernas