Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. R. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 8 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-64-300/2018 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą tuo, kad 2017 m. rugsėjo 13 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vieno kambario bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu iš pykčio dėl paimtų pinigų, tyčia vieną kartą sudavė nukentėjusiajam V. R. keramikine lėkšte į galvą ir rankos mostu parodęs į atidarytą, 5 aukšte esančio buto, langą, pasakė „pinkis virvę ir žiurkių pas mane nebus“, po to, nukentėjusiam V. R. atsisėdus ant nurodyto lango vidinės palangės, priėjo prie jo ir, paėmęs jam už kojų patempė į save, taip tyčia išstūmė nukentėjusįjį V. R. per 5 aukšte esančio buto langą, to pasekoje nukentėjusysis V. R., nukritęs iš pastato 5 aukšto per pirmo aukšto sandėliuko stogą, patyrė sužalojimus: galvos smegenų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimą, kraujo išsiliejimą po minkštuoju galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių ir į galvos smegenų skilvelius, kairės krūtinės ląstos pusės IV–IX šonkaulių lūžius, muštinės žaizdas dešinės akies viršutiniame voke, pereinant į kaktą, su aplinkine poodine kraujosruva, kraujosruva dešinės galvos pusės minkštuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, dešinės alkūnės, abiejuose plaštakose, kairio kelio srityje, abiejuose blauzdose, odos nubrozdinimus pakaušyje, viršugalvyje, kairiame momenyje, dešiniame smilkinyje, ir po patirtų sužalojimų, 1–3 valandų laikotarpiu, nukentėjusysis V. R. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu, suvokdamas, kad nukentėjusysis patirs dideles fizines kančias dėl patirtų sužalojimų, itin žiauriai nužudė V. R..

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. R. laikinai sulaikytas 2017 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. R. buvo tęsiamas.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti, kaltinamojo gynėja prašė kaltinamojo skundą patenkinti.

6. Kaltinamojo A. R. skundas netenkinamas.

7. Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

8. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiosios Z. V. R., liudytojų L. U., A. J., V. G., iš dalies paties kaltinamojo A. R. parodymuose, apžiūrų protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje bylos medžiagoje.

8.1. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

9. Nagrinėjamu atveju A. R. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Šiaulių apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

9.1. Šiaulių apygardos teismas kaltinamajam A. R. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir trukdys procesui. Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

9.2. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. A. R. kaltinamas galimai padaręslabai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis, A. R. yra išsituokęs, iki sulaikymo nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruotas, taigi, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, ne kartą baustas administracine tvarka, iki galimai padaryto nusikaltimo piktnaudžiavo alkoholiu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje galėtų dirbti, tačiau nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad yra tie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad A. R., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9.3. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Skundžiamoje apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad liudytojas A. J. ir kaltinamasis A. R. gyvena tame pačiame bute, o jų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių skiriasi, todėl yra pagrindas manyti, jog A. R., būdamas laisvėje, gali bandyti paveikti šį liudytoją, kad pastarasis duotų jam palankius parodymus ir taip trukdyti procesui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto kardomosios priemonės-suėmimo pagrindo buvimas turi būti pagrįstas baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis pats arba per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.). Pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad A. R. pats ar per kitus asmenis bandė paveikti liudytojus, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, taip trukdant procesui. Tokių duomenų nenurodė ir apygardos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismo išvada dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto kardomosios priemonės - suėmimo pagrindo taikymo yra deklaratyvi ir neatitinkanti BPK 122 straipsnio 3 dalies nuostatų. Ši aplinkybė buvo konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus A. R. skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, tačiau apygardos teismas, dar kartą pratęsdamas kaltinamajam A. R. suėmimo terminą, į tai neatsižvelgė. Kita vertus, taikyti ar pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą pakanka bent vieno iš BPK 122 straipsnio 1 dalies ar 5 dalies numatytų pagrindų.

10. Kaltinamasis yra suimtas nuo 2017 m. rugsėjo 18 d., tačiau pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už A. R. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

11. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas A. R., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Šiaulių apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam A. R. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo A. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai (tarp jų – siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese) nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones. Taigi, šiuo atveju nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Šiaulių apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamojo A. R. skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi kaltinamajam A. R. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 8 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.