Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2017 m. rugsėjo 13 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vieno kambario bute esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu iš pykčio dėl paimtų pinigų tyčia vieną kartą sudavė nukentėjusiajam V. R. keramine lėkšte į galvą ir rankos mostu parodęs į atidarytą 5 aukšte esančio buto langą, pasakė: „Pinkis virvę ir žiurkių pas mane nebus“, po to, nukentėjusiam V. R. atsisėdus ant nurodyto lango vidinės palangės, priėjo prie jo ir, paėmęs jam už kojų patempė į save, taip tyčia išstūmė nukentėjusįjį V. R. per 5 aukšte esančio buto langą, dėl to nukentėjęs V. R., nukritęs iš pastato 5 aukšto per pirmo aukšto sandėliuko stogą, patyrė sužalojimus – galvos smegenų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimą, kraujo išsiliejimą po minkštuoju galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių ir į galvos smegenų skilvelius, kairės krūtinės ląstos pusės IV–IX šonkaulių lūžius, muštinės žaizdas dešinės akies viršutiniame voke, pereinant į kaktą, su aplinkine poodine kraujosruva, kraujosruva dešinės galvos pusės minkštuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, dešinės alkūnės, abiejuose plaštakose, kairio kelio srityje, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimus pakaušyje, viršugalvyje, kairiame momenyje, dešiniame smilkinyje, ir po patirtų sužalojimų 1–3 valandų laikotarpiu nukentėjęs V. R. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu, suvokdamas, kad nukentėjęs patirs dideles fizines kančias dėl patirtų sužalojimų, itin žiauriai nužudė V. R..

Apklaustas kaip kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jo bute gyveno trise: jis, A. J. ir V. R.. Iš A. J. gautus pinigus – 50 Eur – padėjo į stalčių, o V. R. pasakė, kad nebandytų paimti, nes anksčiau buvo dingę pinigai. Ryte V. R. nebebuvo, o piniginėje nebuvo ir pinigų. Kiek pamena, nusipirko alus ir savo bute išgėrė. Bute buvo A. ar A. Vėliau grįžo V. R., kaip atėjo, nematė, mano, jog jį kas nors atnešė, nes po šonkaulių lūžių jis sunkiai vaikščiojo. Kadangi apie dingusius pinigus visiems pasakė, A. ar A. jo klausė, ar paėmė pinigus, tačiau V. R. neprisipažino, teigė pinigų neėmęs, jam A. smogė kumščiu į veidą, dėl to bėgo kraujas. Po pusvalandžio klausinėjimo V. R. prisipažino paėmęs pinigus ir kad gavęs pašalpą ar pasiskolinęs iš mamos atiduos. Tada jis V. R. pasakė, kad žiurkių pas jį nebus ir kad jis čia negyvens. V. R. pasakė, kad eis pas mamą, bet laiptais nelips, nes jam dėl šonkaulių lūžių sudėtinga lipti laiptais, o nusileis žemyn per langą. Vis dėlto jis parodė V. R. į duris ir pasiūlė pro jas išeiti. Kažkuriuo momentu V. R. atsisėdo ant palangės, ją apsižergęs, o nugara atsirėmęs į lango rėmą, tačiau ne nugara į lauką. Tada jis sudavė V. R. per petį, bet V. R. neiškrito, smūgis nebuvo stiprus. Prieš išeidamas iš kambario liepęs V. R. nulipti nuo palangės. Jam išėjus užkaisti arbatinuką ir grįžus į kambarį, A. J. paliepė jam pažiūrėti, ką daro V. R.. Jis pamatęs, kad V. R. dešine ranka buvo įsikibęs į palangę, nieko nedarė ir nešaukė. Kaip jis perlipo per palangę, nematė. Priėjęs bandė jį laikyti, tačiau nespėjo gerai jo sugriebti ir V. R. iškrito. Kaltės nepripažįsta, nes jo nestūmė, o bandė išgelbėti. Į palangę įsikibęs V. R. kabėjo apie 5–10 sekundžių. Išėję su A. J. apžiūrėjo aplink namą, tačiau niekur jo nerado. Jo parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu gali skirtis, nes jis buvo psichologiškai verčiamas duoti tokius parodymus, nors konkrečiai jam niekas nenurodė, kokius parodymus jis turi duoti. A. J. meluoja, jog jis mušė V. R., kad griebęs jį už kelnių ir išmetęs, nes nori, kad jis ilgam atsidurtų už grotų, o A. J. liktų jo butas, tai yra buto nuosavybės teisės pereitų jam, nes niekas kitas nepretenduoja į tą butą. Tai, kad jis sudavė V. R. lėkštute, nėra konfliktas, kraujas po šio sudavimo nebėgo.

2017-09-19 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis (jo parodymai perskaityti LR BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu) A. R. nurodė, kad dėl jam pareikšto pranešimo apie įtarimą gali pasakyti, kad nuo narkotinių medžiagų nėra priklausomas, galvos traumų neturėjo, psichiatrijos įskaitoje nėra įrašytas, pranešimo apie įtarimą esmę suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad datos jis nežino, bet gali būti kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, 2017-09-13, galėjo būti po 15.00 val., į jo butą, adresu: (duomenys neskelbtini), parėjo jis, A. J. ir A., jo pavardės jis nežino, pažįsta iš matymo. Po kiek laiko, gal po 15 min., jiems grįžus atėjo V. pravarde V.. Pas jį bute gyvena jis, A. J. ir V. R., V.. V. sugrįžo į butą. Prieš kelias dienas jis pastebėjo, kad dingo jo pinigai – 50 eurų, kuriuos jam buvo davęs A., kad susimokėtų už patarnavimus. Tada jis tuos pinigus įsidėjo į savo piniginę ir piniginę parodė V. sakydamas: „Va pinigai, kad nepasikartotų antras kartas, nebandyk paliesti“, V. anksčiau iš jo yra pavogęs pinigų, todėl tą kartą jis parodė, kad yra pinigai ir kur jis juos padeda, padėjo į stalčių. Gali būti, kad 2017-09-13 ryte jis pasigedo pinigų, bet V. namuose tuo metu jau nebuvo, buvo tik jis su A.. Tada jis pagalvojo, kad pinigus vėl pavogė V.. Kai 2017-09-13 V. grįžo į namus, jis jo pasiteiravo, kur pinigai, V. atsakė, kad pinigų jis neėmė. Tada A. pirmas sudavė du kartus V.i iš rankos kumščio į nosį, jam pradėjo bėgti kraujas, tada jis jam vieną kartą iš keraminės lėkštutės, buvusios po kavos puodeliu, sudavė per galvą, lėkštė sudužo. Kai V. jie sudavė smūgius, jis sėdėjo ant fotelio, o paskui pasakė, kad eina miegoti, ir atsigulė ant žemės prie fotelio. V. atsigulus ant žemės, jis gyvendamas pas jį visada gulėjo toje vietoje ant žemės, ten buvo paklota jo antklodė, A. dar kartą priėjo prie jo ir sudavė vieną kartą su puodeliu V. per galvą, puodelis sudužo. Po smūgio su puodeliu V. vėl atsikėlė ir atsisėdo ant fotelio ir jis, t. y. kaltinamasis, toliau kalbėjo apie tai, „kada atiduos pinigus.“ Tada V. jam pasakė, kad gaus pašalpą ir atiduos pinigus. Bet jis nepatikėjo ir parodė jam į tuo metu atidarytą langą ir pasakė: „Pinkis virvę ir žiurkių pas mane nebus.“ Turėjo galvoje, kad jis susirištų kelias užuolaidas ir leistųsi per langą į apačią, kaip jau yra vieną kartą padaręs, t. y. vieną kartą jis iš jo buto, kuris yra penktame aukšte, kai jo nebuvo namuose, buvo išlipęs ir atgal įlipęs pasidaryta virve, tai buvo maždaug prie 3 mėnesius. Kai jie sudavė smūgius V., tai A. sėdėjo ant sofos ir viską matė, jis jokių smūgių nesudavė. Tada V. pats priėjo prie lango ir pirma atsisėdo ant palangės, kojos buvo kambaryje, nugara į lauką, vėliau jis perkėlė kojas į lauko pusę ir veidu atsisuko į lauką. Tuomet jis priėjo prie jo sakydamas: „Kada, V., bus pinigai“ ir sudavė per petį, bet jo nestūmė. Tuo metu jis iškrito per langą, dar buvo įsikabinęs į palangę, bet neišsilaikė, kaltinamasis jo nelaikė, nebuvo už ko. Kaip nukentėjusysis nukrito, jis nematė, atsitraukė nuo lango, kad nežiūrėtų. Apie tai, kad nukrito žmogus, niekam nepranešė. Vakare prieš įvykį jis buvo išgėręs, buvo matyti, kad V. yra girtas, bet ant kojų dar stovėjo. A. ir A. buvo išgėrę. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad sudavė per petį, bet jo nestūmė. Sutinka vykti į parodymų patikrinimą vietoje. (3 tomas, b. l. 142–144).

2017-09-26 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie protokolo nurodyta, kad įtariamasis A. R. rodo, kad nukentėjęs V. R. atsisėdo ant palangės, nugara atsirėmė į kairės pusės rėmą, vieną koją perkėlė į lauką, kita liko kambario pusėje. Tada įtariamasis A. R. rodo, kad jis priėjo prie ant palangės sėdinčio V. R. ir jam ranką uždėjo ant peties, pasakė: „Kada eisim pas mamą pinigų“ ir atsitraukė 3-4 žingsnius. Atsisukęs pamatė, kad V. R. persisvėrė per langą, tada A. R. sugriebė jam už rankos, bet neišlaikė. (3 tomas, b. l. 149–162)

Įvykio vietos 2017-09-14 apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Pastatas penkių aukštų. Iš kiemo pusės, prie antros laiptinės yra betoninė rampa su sienomis, stogeliu ir dvivėrėmis durimis. Durys iškeltos iš vyrių, o patalpoje – vyriškos lyties lavonas. Patalpos stogelyje yra išlaužta skylė, pro kurią matosi penktame aukšte atdaras langas. Lavonas guli ant nugaros, galva įsirėmusi į sienos kampą, rankos sulenktos ir uždėtos ant pilvo, kojos ištiestos. Lavono veidas kruvinas, sienos kampas aptaškytas galbūt krauju, prie kampo ir grindų sienoje įduba. Bliuzonas atsegtas, laikosi ant rankų ir prispaustas po nugara, kūnas iki pusės nuogas. Džinsinės kelnės nusmukusios, dešinės kojos batas numautas. Po kaire koja tamsi striukė. Asmens dokumentų neaptikta. (1 tomas, b. l. 26)

2017-09-20 apžiūros protokole užfiksuota, kad, apžiūrint patalpą adresu (duomenys neskelbtini), nuo grindų paimta juoda odinė striukė ir suvarstomas odinis batas. (1 tomas, b. l. 36)

2018-01-03 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta vieta, ir užfiksuota, kad sandėliuko stogo bituminės dangos ilgis yra 2.05 m; stogo nuolydžio kampas 15 laipsnių; stoge yra netaisyklingos formos skylė, kurios maksimalūs matmenys 0.6 ir 0.71 m. Skylės viršutinis kraštas nuo namo sienos yra 1.09 m atstumu, skylės apatinis kraštas nuo namo sienos yra 1.8 m atstumu. Virš skylės yra netaisyklingos formos stogo bituminės dangos įlūžimas, kuris nutolęs nuo namo sienos 0.6 m atstumu, jo maksimalūs matmenys 0.33 ir 0.36 m. Apžiūrimo kambario Nr.128, priekinėje sienoje yra trijų dalių plastikinis langas, kurio vidurinė dalis varstoma, lango plotis 2.39 m, lango aukštis 1.44 m. Varstomo lango rankenėlė kairėje pusėje, langas atidaromas į kambario vidų, dešinę pusę. Atidaryto lango angos matmenys 0.71 ir 1.32 m. Lango apatinis rėmas plastikinis, jo matmenys 0.07 ir 0.07 m. Išorinė palangė skardinė, jos plotis 0.205 m, nuolydžio kampas 5 laipsniai. Nuo palangės krašto iki sandėliuko stogelio bituminės dangos yra 10.95 m. vidinė palangė plastikinė, jos plotis 0.24 m., storis iki 0.038 m., nuolydis 2 laipsniai, nuo palangės iki grindų yra 0.85 m. Po palange, ties lango varčia prie sienos pritvirtintas radiatorius. Nuo radiatoriaus viršaus iki grindų yra 0.70 m atstumas, nuo radiatoriaus išorinės dalies iki sienos yra 0.17 m atstumas. (1 tomas, b. l. 40–46)

2017-10-04 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta vieta, adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad kambario viduryje stovi pufas ir žurnalinis staliukas. Ant televizoriaus priekinėje plastikinio korpuso dalyje 35 cm nuo kairio krašto ir 5 mm nuo viršaus rasta rausvos spalvos, ovalo formos dėmė, panaši į kraują, iki 2 ir 1,5 mm dydžio, nuo kurios padaryta nuoplova. nuo sienos, kurioje yra langas, 1.55 m atstumu, ant grindų tarp spintelės, žurnalinio staliuko ir lovos 1.10 ir 1.4 m plote, panaudojus reagentą „Bluestar“ tamsoje stebimas melsvas švytėjimas. Nuo švytinčios dėmės paimta nuoplova. Ant plastikinės palangės, 75 cm atstumu nuo kairiojo krašto, apie 20 cm plote stebimas melsvas švytėjimas, nuo kurio paimta nuoplova. Ant lovos šoninės dalies, 30 cm nuo kojūgalio, 10 cm skersmens plote stebimas melsvas švytėjimas, nuo kurio paimta nuoplova. Ant televizoriaus staliuko viršutinės dalies, kairiame kampe, 12 cm skersmens plote stebimas melsvas švytėjimas, nuo kurio paimta nuoplova. (1 tomas, b. l. 47–53)

Lavono parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad Z. V. R. atpažįsta savo sūnų V. R., gim. (duomenys neskelbtini). (1 tomas, b. l. 144–145)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 433/2017(04), nurodyta, kad V. R. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusiu galvos smegenų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių ir į galvos smegenų skilvelius. Į tai nurodo mirusiojo kūno tyrimo ir histologinio tyrimo duomenys. V. R. mirtis įvyko prieš 1–3 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2017 m. rugsėjo 15 d. 10 val. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu užfiksuoti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai. Mirusiojo V. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Mirusiojo V. R. kūno tyrimo metu nerasta morfologinių požymių, nurodančių, kad jis prieš mirtį vartojo nuodingas, narkotines ar stipriai veikiančias medžiagas. V. R. kūne rasti sužalojimai: galvos smegenų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių ir į galvos smegenų skilvelius, kairės krūtinės ląstos pusės IV–IX šonkaulių lūžiai, muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, pereinanti į kaktą, su aplinkine poodine kraujosruva, kraujosruva dešinės galvos pusės minkštuosiuose audiniuose, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, dešinėje alkūnėje, abiejose plaštakose, kairio kelio srityje, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimai pakaušyje, viršugalvyje, kairiame momenyje, dešiniame smilkinyje. Sužalojimai atsirado kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais prieš 1–3 valandas iki mirties. Galvos smegenų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. V. R. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio galvos smegenų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių ir j galvos smegenų skilvelius. (1 tomas, b. l. 166–168)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 13/2017-433/2017(04 nurodyta:

1. Galvos smegenų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių ir į galvos smegenų skilvelius, muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, pereinanti į kaktą, su aplinkine poodine kraujosruva, kraujosruva dešinės galvos pusės minkštuosiuose audiniuose padaryti prieš 1–3 valandas iki mirties. Kiti sužalojimai padaryti keleto valandų laikotarpiu iki mirties.

1.1. Neatmetama tikimybė, kad poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir viršutinėje lūpoje galėjo būti padarytos tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu vienmomentiškai. Tam neprieštarauja sužalojimų lokalizacija ir pobūdis.

1.2. Poodinės kraujosruvos abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, atsižvelgiant į jų lokalizaciją, galėjo būti padarytos savigynos metu.

2. Atsižvelgiant j sužalojimų lokalizaciją, labiausiai tikėtina, kad V. R. kritimo metu atsitrenkė į kietą buką paviršių priekiniu kūno paviršiumi.

3. V. R. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio galvos smegenų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių ir į galvos smegenų skilvelius. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai prieš 1–3 valandas iki mirties.

4. V. R. mirtį sukėlė sužalojimai – galvos smegenų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių ir į galvos smegenų skilvelius, padaryti prieš 1–3 valandas iki jo mirties.

5. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, histologinio tyrimo duomenis, labiausia tikėtina, kad V. R. mirtis įvyko po kontakto galvos sritimi su kietu buku paviršiumi, galbūt kritimo metu.

6. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokios kūno padėties būdamas V. R. iškrito galbūt iš 5 aukšto. (1 tomas, b. l. 179–180)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 13/2018-433/2017(04) nurodyta, kad atsižvelgiant į V. R. sužalojimo pobūdį bei papildomai pateiktus duomenis, neatmetama tikimybė, kad po nukritimo V. R. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. (1 tomas, b. l. 198–199)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. T-A11708/2017(01) nurodyta, kad V. R. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. (1 tomas, b. l. 172)

Apklausta kaip nukentėjusioji Z. V. R. parodė žuvusysis jos sūnus V. R. gyveno pas A. R.. Jai atrodė, kad jie neblogai sutaria, nes buvo kartu užėję pas ją, kartais ateidavo paprašyti maisto, bet į namus neįsileisdavo, maisto paduodavo laiptinėje. Sūnus buvo prasigėręs, rinko butelius, tikrindavo konteinerius. Atėjęs 2017 m. rugsėjo 14 d. A. R. pasakė, kad sūnus guli ligoninėje, nes iškrito, tačiau nesakė, iš kur iškrito, o ji neklausė. Atėjęs kitą dieną A. R. pasakė, kad sūnus žuvo, bet juo nepatikėjo. Kiek laiko sūnus gyveno pas A. R., nežino, nes jis gyvendavo ir konteineryje. Civilinio ieškinio nereiškia, nes ji neturėjo lėšų laidotuvėms, sūnų palaidojo valstybė.

Apklaustas kaip liudytojas A. J. parodė, kad santykiai su kaltinamuoju geri, pas jį gyveno dvejus metus, tame bute buvo priregistruotas. V. R. pažinojo tiek pat laiko, buvo geras jo draugas. 2017 m. rugsėjo 13 d. jis vienas gėrė A. R. bute, po to grįžo V. R., tačiau neprisimena, ar su juo gėrė. Po valandos parėjo A. R. su nepažįstamu asmeniu ir iš karto V. R. liepė eiti parnešti komunaliniams mokesčiams skirtus pinigus, išvertė jį iš fotelio ir pradėjo mušti, mušė į galvą, per ausį, mušdamas sakė: „Krysos pas mane negyvens.“ V. R. po sumušimo nieko nekalbėjo, pagalbos neprašė, sumuštas gulėjo ant grindų. Jis taip pat nieko nesakė, nes bijojo A. R., nors A. R. jam ir negrasino. Po to A. R. vėl paliepė eiti parnešti pinigus ir pasakė: „Ar matai duris?“ V. R. nuėjo prie durų, bet atsisėdo ant palangės atsisukęs veidu į vidų. A. R. pasakęs, jog jis pasižiūrėtų, ką daro V. R.. A. R. priėjo prie V. R. ir, jo manymu, norėjo sugriebti V. R., tačiau nematė, už kurios vietos, nes sėdėdamas ant sofos per A. R. nematė, už kurios vietos siekęs sugriebti, ir nors traukė į save, tai yra į buto vidų, V. R. iškrito. A. R. V. R. negrasino. Neprisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, bet sakė tiesą, kaip ir teisme. Negali pasakyti, ar V. R. iškrito pats, ar A. R. jį išmetė. A. R. rankomis lietė V. R. kojas, tačiau nepastūmė, nors taip nurodyta jo parodymuose pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kadangi tuo metu jam taip atrodė, bet dabar jam viskas atrodo kitaip. Buvo priėjęs prie lango pasižiūrėti, tačiau buvo tamsu ir nieko nesimatė, todėl pagalvojo, kad V. R. nusileidęs nuo stogelio nuėjo. Mano, kad pasižiūrėjęs pro langą nuėjo miegoti ir, kaip jis mano, su A. R. daugiau negėrė. Pripažįsta savo kaltę dėl to, kad po V. R. iškritimo nenuėjo į lauką pasižiūrėti. Negali tiksliai pasakyti, kad V. R. niekas nestūmė, mano, kad A. R. jį patraukė į save, o V. R. virsdamas atbulomis iškrito. Jam A. R. sakė, jog, jei ne jo 50 Eur, to įvykio nebūtų buvę.

2017-09-19 parodymų patikrinimo vietoje liudytojas A. J. patvirtino duotus parodymus ir nurodė aplinkybes, tai yra kaip A. R. išstūmė V. R. per langą. (2 tomas, b. l. 160–161)

2017-09-25 papildomai kaip liudytojas apklausiamas A. J. (jo parodymai perskaityti LR BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu) patvirtino 2017-09-19 parodymų patikrinimo vietoje nurodytas aplinkybes, tai yra, kaip A. R. išstūmė V. R. per langą ir nurodė, kad A. R. padėjo jo duotus 50 eurų, ir pasakė, kad V. nebandytų jų paimti. Vakare jie visi trise gėrė alų, o kitą rytą, t. y. 2017-09-12, atsikėlus V. jau nebuvo. 12 dieną jie su A. vaikščiojo per konteinerius ir, atrodo, tos dienos vakare pastebėjo, kad nėra pinigų. Tada A. pasakė, kad pinigus paėmė V.. A. jam yra sakęs, kad V. kartais jį „apšvarindavo“, t. y. paimdavo A. pinigus, bet jis tai žino iš A.. 2017-09-13 jis buvo namuose ir vakare, apie 17.00–18.00 val., parėjo V. ir parsinešė alaus, jau buvo neblaivus. Jie su V. išgėrė alaus ir tada parėjo A. su A.. Jis neatsimena, ar jie parsinešė alkoholio, bet buvo matyti, kad jie yra kiek išgėrę. Tik įėjęs A. pamatė V. ir pradėjo žodžiais su juo konfliktuoti dėl dingusių pinigų. Kai V. prisipažino, kad pavogė, tada A. pradėjo jį mušti. Jam atrodo, kad ir A. mušė V., bet dabar negali pasakyti, kuris A. ar A. kokius smūgius ir iš ko sudavė V., jis negalvojo, kad viskas taip pakryps. Po sumušimo V. liko gulėti prie televizoriaus ant žemės, matė, kad šalia jo buvo kraujo, o A. atsisėda prie jo ant sofos-lovos, A. atsisėda ant pufo priešais laukines duris. Toje vietoje, kur V. gulėjo, buvo jo vieta, ten jis ant žemės miegodavo, bet tada jis gulėjo po sumušimo. Po kiek laiko V. atsikėlė, tada A., sėdėdamas ant sofos-lovos, ranka parodė į atidarytą langą ir pasakė V.: „Matai duris eik laukan, krysa.“ Langas pas juos kambaryje visada būna atidarytas, nes jie kambaryje rūko, langas yra iš trijų dalių ir atsidaro vidurinė dalis į vidų. Tada V. pats atsistojo, priėjo prie atidaryto lango ir atsisėdo ant palangės. Prie palangės jokios kėdės nebuvo. Atsisėdo kojomis ir veidu buvo atsisukęs į kambarį. Tada pats pasisuko ir atsiklaupė ant palangės veidu į lauką. Tuo metu A. atsistojo nuo sofos-lovos ir nieko nesakęs priėjo prie V., kuris tuo metu klūpėjo ant palangės veidu į lauką ir suėmę už kojų pakėlė, t. y. išmetė V. per langą. Tada išgirdo kažkokį duslų garsą. A. išmetęs V. per langą atsisėdo ant sofos-lovos. Tai pamatęs A. iš karto išbėgo iš kambario. Jis atsistojo ir nuėjo pasižiūrėti per langą, bet buvo tamsu ir nieko nematė, todėl pagalvojo ir garsiai pasakė, kad turbūt nukrito ant šiferinio stogelio ir atsikėlęs nuėjo. Kitą rytą per langą nežiūrėjo ir jokios skylės stogelyje nematė. Kai A. V. išmetė per langą, A. išėjo, tada A. liko namuose, o jis išėjo parnešti alaus. Kieme nieko nesidairė ir neieškojo, iš parduotuvės parnešė alaus, toliau su A. išgėrė ir nuėjo miegoti. 2017-09-14 jie kartu su A. visą dieną vaikščiojo po konteinerius, o vakare parėjo į namus ir sužinojo, kad V. nebegyvas. Laiptinės moterys jiems pasakė, kad V. rado negyvą, įkritusį per stogelį. Tada A. jam pasakė, kad jis pasakytų, jei jį tardys, „kad tą vakarą, t. y. 2017-09-13, jis namuose buvo su V., tada išėjo į virtuvę virti arbatos, o kai grįžo, V. nerado“, sakė pasakyti, kad tuo metu jo, t. y. A., namuose nebuvo. 2017-09-15, kiek buvo valandų, jis nežino, A. vienas buvo nuėjęs pas V. mamą ir jai pasakė, kad jo nebėra. Dar jam sakė, kad jos prašė 1 euro, bet nedavė, sakė, kad mama sakė, kad V. ji nelaidos, tegul laidoja valstybė. Nuo tada, kai jis gyvena pas A., adresu: (duomenys neskelbtini), tai buvo tik vienas buto raktas, kurį turėjo A. Jis ir V. raktų nuo buto neturėjo. Jis visada vaikščiojo su A., o V., jei jų nebūdavo, laukdavo lauke arba koridoriuje. Jis tiksliai negali pasakyti, kada, bet jie jau žinojo, kad V. yra miręs, A. jam pasakė: „Geriau jau būtum nedavęs tų 50 eurų, viskas per tuos pinigus.“ (2 tomas, b. l. 175–177)

2017-09-29 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas A. J. nurodė (jo parodymai perskaityti LR BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu), kad įtariamąjį jis pažįsta, jis jam kaip draugas. Jis 10 dieną gauna pensiją. Rugsėjo 10 d. V., A. R. ir jis nuėjo paimti pensiją. Prekybos centre nupirko degtinės butelį, cigarečių, svogūnų ir nuėjo išgerti. Prie V. akių padavė A. R. 50 Eur už tai, kad pas jį gyvena, kad sumokėtų mokesčius. A. įsidėjo pinigus. Parėjo namo, nupirko lyg butelį alaus, A. R. į stalčiuką įsidėjo piniginę ir 50 Eur, perspėjo V., kad nebandytų paimti, kadangi pinigai skirti mokesčiams sumokėti. Už dienos pasigedo pinigų. Buvo aišku, kieno tai darbas. Nepamena, naktį ar ryte V. išėjo, parą laiko jo nebuvo. Po paros laiko jis grįžo, A. buvo išėjęs. Nusipirko alaus, išgėrė vienas ir atsigulė. Vakarop kažkas pasibeldė, atėjo V., išgėrė su juo. Parėjo namo A. su draugu. Nežino, ar A. buvo išgėręs. Jis puolė ant V., pradėjo kumščiais jį mušti, reikalavo atiduoti pinigus. A. atėjo su A.. Buvo gerai išgėręs, tiksliai visko nepamena. Nesitikėjo, kad nutiks toks baisus įvykis. Kaip V. atsidūrė ant palangės, neatkreipė dėmesio. Jo kojos buvo nuleistos į kambario pusę. A. tik pasakė: „Ar matai duris.“ A. atsistojo ir pastūmė jį ranka. V. nubildėjo žemyn. A. draugas išbėgo per duris. Buvo tamsu, per langą nieko nesimatė. Jei žmogus būtų apačioje, matytų, tai manė, kad jis nušoko ant šiferio ir nuėjo į krūmus miegoti. Pasakė tai A., tai jis pasakė, kad taip galėjo būti. Dar išgėrė vieną butelį ir nuėjo miegoti. Ryte išėjo į trasą po konteinerius. Jiems grįžus, moterys pasakė, kad nebėra V. gyvo. Tai sužinojo tik kitos dienos vakare. Jis gyvena penktame aukšte. Tuomet negalvojo, ar realu iškristi iš penkto aukšto ir nueiti. Per langą pažiūrėjo į apačią, nieko nesimatė. Ryte nepažiūrėjo, ar kas yra apačioje. A. V. davė kumščiu į krūtinę, galvą. Neskaičiavo, kiek sudavė smūgių. Buvo puoduko šukių, šiek tiek kraujo, tai gal V. buvo sužalotas. Nematė, iš kur bėgo kraujas. Kraujo nebuvo labai daug, porą šaukštų. Nežino, kaip V. atsidūrė ant palangės. Gal A. pajuokavo, kai pasakė, kad eitų lauk per langą, nes vagių jo namuose nebus. Langas buvo atidarytas, nes jie viduje rūkė. Nematė, kada V. nuėjo prie lango. Atsisuko ir pamatė, kad jis ant palangės. Kojos buvo nuleistos į kambario puse. Palangė aukštokai, jam būtų sunkoka atsisėsti ant jos. Nežino, kiek laiko jis sėdėjo ant palangės. Gal 5 sekundes sėdėjo. Kalbėjosi su A., atsisuko ir pamatė, kad nebėra V.. Matė, kaip A. pastūmė V., negali pasakyti tiksliai, už kurios vietos stūmė. Viskas įvyko greitai. Buvo pritemę, nežino, kiek buvo valandų. Nebuvo labai vėlyvas vakaras, bet jau buvo tamsu. Į lauką tą vakarą nėjo. A. irgi nėjo j lauką. Jis žiūrėjo pro langą, bet nieko nematė. Pamanė, kad V. nuėjo į mišką miegoti. A. išbėgo. Vėliau sužinojo, kad V. įkrito į vidų, dėl to jo nesimatė. Buvo gal pusė devintos, gal 9 val. A. nebuvo girtas.

Į prokurorės klausimus: Jis manė, kad A. paėmė V. už kojų ir išstūmė. Nepamena, kad davė tyrėjai tokius parodymus. Parodymų neskaitė, nes be akinių nematė. Policijos tyrėjai dokumentų nesuklastojo. Dabar teismui pasakė gryną tiesą. Policijai galėjo kalbėti, ką norėjo, sakė iš dalies tiesą. Jis tik galvojo, kad A. R. suėmė už kojų ir išstūmė. Teismui sakė teisybę. Policijoje nesakė, kad jam gresia atsakomybė už parodymus. Jis buvo išgėręs alaus, neprisimena, kaip buvo. Šiandien pasakė visą tiesą.

Apklausiama kaip liudytoja L. U. nurodė, kad ji gyvena tame pat aukšte, kaip ir kaltinamasis. Pas jį gyveno A. J. ir V. R.. Jie visi asocialūs asmenys, nes jie kažko ieškodavo konteineriuose, vogdavo iš parduotuvių. Apie įvykį sužinojo tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai. Ji atpažino V. R. lavoną, o iš vakaro girdėjo labai stiprų trenksmą, todėl pagalvojo, kad žmonės mėto per langą šiukšles. Žiūrėjo per langą, bet buvo tamsu ir nieko nematė. Kitą dieną po lavono atpažinimo, vakare, ji sutiko grįžtančius A. R. ir A. J.. Ji A. R. pasakė, kad rastas V. R. lavonas, ir paklausė, kas atsitiko, kodėl V. R. buvo išmestas, o A. R. ramiai atsakė, kad V. R. tikriausiai prisidirbo, ir išėjo. Kai A. R. jau buvo suimtas, A. J. pasakojo įvairias V. R. žuvimo versijas: kad A. R. jį išmetė suėmęs už kojų, kad jį mušė, kad konfliktas kilo dėl 50 Eurų, kad jis bijodamas net užsidengė akis, tačiau neklausiamas yra sakęs ir tai, kad V. R. pats iššoko per langą, tai yra išsakydavo vis kitokias V. R. žuvimo aplinkybes.

Apklausiamas kaip liudytojas E. S. nurodė, kad apie 3–4 metus jis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Tai, kad kaimynas A. R. yra sulaikytas, sužinojo iš kaimynų. Nors su A. R. nebendravo, žino, kad jis netvarkingas žmogus. Vyro vardu A. ar Arvydas nepažįsta.

Apklausiama kaip liudytoja J. S. nurodė, kad ji gyvena tame pačiame name ir aukšte, kaip ir kaltinamasis A. R., Jos butas šalia A. R.. Tame bute dar gyveno V. bei A. J.. A. R. liepdavo V. viską daryti: gaminti maistą, parnešti alkoholio ir panašiai, nes girdėdavo A. R. duodamus nurodymus V..

Apklausiamas kaip liudytojas V. G. nurodė, kad jis seniai pažįsta kaltinamąjį A. R., A. J. bei V. R.. Kai A. R. buvo sulaikytas, jis užėjo pas A. J. norėdamas sužinoti, kas atsitiko, nes iš pažįstamų kalbų girdėjo, kad A. R. išmetė V. R. per langą. A. J. jam papasakojo, jog dėl dingusių 50 Eur A. R. mušė V. R., o V. R. priėjus prie lango jį pastūmė ar išmetė per langą. Iš A. J. pasakojimo suprato, jog V. R. mušė ne tik A. R., bet ir jo draugas Ž. ar A..

Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvadoje Nr. 11-2255(17) nurodyta, kad ant tirti pateiktų V. R. rankų nagų nuokarpų dažų, plastiko, medžio ir dirvožemio pėdsakų ir dalelių nėra. (2 tomas, b. l. 20–21)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje 2018-02-19 Nr. 140-(6486)-ISI-989 nurodyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo televizoriaus, tiriant pažymėtą Nr. l paketą, padarytą 2017-10-04 papildomai apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000000004 proc. Ant tirti pateiktų V. R. dešinės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. R. genotipu. Ant tirti pateiktų V. R. kairės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso ant V. R. kairės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu rastas žmogaus kraujas. A. V. R. kairės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. R. genotipu. (2 tomas, b. l. 7–11)

Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje 2018-02-22 Nr. 11-123 (18), 11-183 (18), 11-1241 (18) nurodyta, kad ant tirti pateikto V. R. kairės kojos bato išorinio paviršiaus viršūnės srityje yra užsifiksavęs mechaninis odos pažeidimas. Tirti pateiktose trumpikėse ir vienoje pateiktų kojinių yra kiauryminių plėštinių trikotažo pažeidimų be trikotažo trūkumo.

Nustatyti, ar mechaniniai pažeidimai ant tirti pateiktų V. R. kairiojo bato, trumpikių, kojinės susidarė smūginio kontakto su stogo danga metu, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

Kituose tirti pateiktuose V. R. drabužiuose (striukėje, sportiniame švarke-megztinyje, kelnėse) ir ant dešiniojo bato nėra pažeidimų (pėdsakų), kuriuose užsifiksavę požymiai nurodytų smūginį kontaktą su stogo danga.

Nustatyti, kokia buvo V. R. kūno padėtis tiesioginio smūginio kontakto su stogo danga metu, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. (2 tomas, b. l. 39–42)

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota iš teismo lavoninės ekspertų paimti V. R. rūbų ( sportinio švarko, džinsinių kelnių, 1 pora kojinių, apatinių kelnaičių,1 vnt. batų) apžiūra. (1 tomas, b. l. 149–156)

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis A. R. pripažįsta sudavęs iš keraminės lėkštutės V. R. į galvą bei ant palangės sėdinčiam V. R. į nugarą, tačiau dėl tokio sudavimo šis neiškritęs, kaltinamasis nurodo pamatęs V. R. ranka įsikibusį į palangę ir norėjęs jį įtraukti į vidų, tačiau nepavyko gerai sugriebti ir V. R. iškrito per langą. Kaip V. R. atsidūrė kitoje lango pusėje, jis nematęs. Teismas atmeta tokius kaltinamojo A. R. parodymus ir vertina juos kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir remiasi liudytojo A. J. parodymais, duotais apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kai liudytojas A. J. nurodė, jog V. R. išstūmė V. R. per langą(2 t., b. l. 194-198).Apklausiamas tyrėjo, A. J. nurodė, kad A. R. ne tik mušė V. R., bet sėdintį ant palangės patraukęs už kojų išmetė per langą. (2 tomas, b. l. 188–198) Nors liudytojas ir nurodė skirtingus V. R. išmetimo variantus, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. patvirtino esminius A. R. veiksmus: V. R. sumušimą ir išmetimą per langą. Bylos medžiaga patvirtina liudytojo A. J. parodymus, kad jis 2017 m. rugsėjo 13 d. girtavo ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl suprantamos paklaidos dėl liudytojo nurodytų V. R. nužudymo aplinkybių. Be to, A. J. nurodė, kad po V. R. išmetimo A. R. liepęs jam galimų apklausų metu sakyti, kad jo, tai yra A. R., tuo metu kambaryje nebuvę: „Tada A. jam pasakė, kad jis pasakytų, jei jį tardys, kad tą vakarą, t. y. 2017-09-13 jis namuose buvo su V., tada išėjo į virtuvę virti arbatos, o, kai grįžo, V. nerado“, sakė pasakyti, kad tuo metu jo, t. y. A., namuose nebuvo. (2 tomas, b. l. 175–177)

Kadangi nagrinėjant bylą teisme liudytojas A. J. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam atrodė vienaip, o duodant parodymus pirmosios instancijos teisme kitaip, kad V. R. niekas nestūmė, kad A. R. jį patraukė į save, o V. R. virsdamas atbulomis iškrito, tai yra pateikė visiškai naują įvykio versiją, kuri neatitinka tikrovės ir byloje nustatytų aplinkybių, taip davė melagingus parodymus, todėl teismas atmeta jo parodymus pirmosios instancijos teisme ir remiasi liudytojo A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. R. mirė blaivus, todėl nėra jokio pagrindo remtis kaltinamojo parodymais ir teigti, kad jis bandęs išlipti iš penkto aukšto, tuo labiau išlipęs per langą būtų laikęsis viena ranka įsikibus į palangę iš kambario vidinės pusės. Toks veiksmas, nurodytas kaltinamojo ir liudytojo A. J., – V. R. laikymasis viena ranka įsikibus į palangę – yra nelogiškas ir praktiškai neįmanomas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis vartojo smurtą V. R. atžvilgiu dėl tariamai pagrobtų jo pinigų, tai ir pats pripažino, kad sudavęs V. R. į galvą, liepęs grąžinti, sakė, kad „ žiurkės“ pas jį negyvens, tačiau tokio sudavimo nevertina kaip mušimą. Teismas remiasi liudytojo A. J. parodymais, kai A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog V. R. po sumušimo liko gulėti ant grindų ir tik po tam tikro laiko atsikėlė. Ši aplinkybė, bei tai, kaip nurodė pats kaltinamasis, jog V. R. vis dėlto prisipažino pavogęs pinigus, duoda pagrindą teigti, jog V. R. buvo intensyviai mušamas siekiant išgauti prisipažinimą pavogus pinigus. Iš įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolų matyti, jog kaltinamojo bute buvo rastas vienas V. R. batas, o kitas šalia lavono kojos, taip pat patvirtina V. R. atžvilgiu vartotą smurtą iki jo išmetimo per langą. Kaltinamasis A. R. nurodė, kad dėl šonkaulių lūžių V. R. sunkiai vaikščiojo, todėl jam ir pasiūlęs pintis virvę ir lipti pro langą. Be to, kaltinamasis dar teigė, jog pats V. R. pasakęs, kad jam dėl šonkaulių lūžių sudėtinga lipti laiptais, o nusileis žemyn per langą. Tokie kaltinamojo teiginiai vertinami kaip gynybinė versija ir teismas juos atmeta, nes iš specialisto išvados matyti, kad IV–IX šonkaulių lūžiai padaryti 1–3 val. iki mirties. (1 tomas, b. l. 166–168)

A. R. kaltę patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad poodinės kraujosruvos abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, atsižvelgiant į jų lokalizaciją, galėjo būti padarytos savigynos metu. Ši išvada taip pat paneigia kaltinamojo teiginius apie paties V. R. tariamą savanorišką lipimą per langą. (1 tomas, b. l. 179–180)

Iš kaltinamojo A. R. sulaikymo protokolo matyti, kad jis buvo sulaikytas tik 2017- 09-18, nors nusikaltimas buvo padarytas 2018-09-13. Šios faktinės aplinkybės parodo, kad kaltinamasis A. R. turėjo pakankamai laiko aptarti su A. J., kokius parodymus duoti apklausų metu. A. J. parodymai apie A. R. jam duotus nurodymus dėl melagingų parodymų davimo turinio patvirtina šią teismo išvadą.

Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog A. J. apkalbėjo jį norėdamas ilgam pasodinti į kalėjimą ir užvaldyti jo butą, neatitinka tikrovės, nes savaime suprantama, kad ir nustačius A. R. kaltę, nekilnojamasis turtas – butas negali tapti kito asmens nuosavybe, todėl nėra jokio pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais A. J. parodymais.

Be to, A. R. kaltę patvirtina ir netiesioginiai įrodymai: L. U. nurodė, kad jai paklausus, kas atsitiko, kodėl V. R. buvo išmestas, A. R. ramiai atsakė, kad V. R. tikriausiai prisidirbo. Liudytojas V. G. nurodė, kad jis užėjo pas A. J., kuris jam papasakojo, jog dėl dingusių 50 Eur A. R. mušė V. R., o V. R. priėjus prie lango jį pastūmė ar išmetė per langą. Nors ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme nepavyko nustatyti asmenį, kuris be A. J. buvo A. R. bute, tačiau nėra jokio pagrindo įtarti jį bendrininkavus nužudant V. R., nes byloje nėra tokių įrodymų, o A. J. nurodyta aplinkybė, jog A. R. išstūmus V. R. per langą, Arvydas ar A. pasišalino iš buto, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tik A. R. vienas išstūmė V. R. per langą ir taip jį tyčia nužudė. Jo kaltės forma – tiesioginė tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad išmestas iš penkto aukšto žmogus neturi šansų išgyventi. Teismas daro išvadą, kad V. R. išstūmimas per langą truko akimirksnį, o liudytojas A. J., būdamas neblaivus ir bijodamas A. R., galėjo detaliai ir neįsidėmėti, kokiu būdu A. R. išmetė V. R., tačiau esminę aplinkybę liudytojas suprato ir nurodė ikiteisminio tyrimo metu: tai yra kad A. R. išmetė V. R. per langą iš 5 aukšto.

A. R. kaltinamas nužudęs V. R. itin žiauriai, Teismų praktikoje numatyta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. R. prieš išstumdamas V. R. per langą pasakė, kad „krysos“ pas jį negyvens, ir parodė į langą. Šios aplinkybės parodo, kad kaltinamasis iš anksto numatė V. R. nužudymo būdą ir suvokė, kad gyvybė bus atimta itin žiauriu būdu ir to siekė.

Iš specialisto išvados matyti, kad V. R. mirtis įvyko dėl galvos smegenų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimo, kraujo išsiliejimo po minkštuoju galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių ir į galvos smegenų skilvelius, kairės krūtinės ląstos pusės IV–IX šonkaulių lūžių, ir kitų muštinių žaizdų ir V. R. mirtis įvyko 1–3 valandų laikotarpiu. (1 tomas, b. l. 172) Ši išvada parodo, kad po patirtų sužalojimų V. R. mirė ne iš karto, o daugybiniai kūno sužalojimai, be abejo, sukėlė didelius skausmus, ir ši aplinkybė vertinama kaip nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė, nes kaltinamasis suprato ir siekė tokių pasekmių.

Teismas sutinka su kaltinamojo A. R. veikos kvalifikacija pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., nes penktas namo aukštas, iš kurio išmestas V. R., laikytinas dideliu aukščiu ir toks nusikalstamų veiksmų kvalifikavimas atitinka teisminę praktiką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. A. R. kaltinime nebuvo nurodyta sunkinanti aplinkybė apsvaigimas nuo alkoholio, tuo labiau, kad toks apsvaigimas būtų turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui. Byloje nebuvo nustatytas kaltinamojo girtumo laipsnis nusikaltimo padarymo metu, todėl nėra pagrindo svarstyti apsvaigimo nuo alkoholio įtaką nusikaltimo padarymui ir vertinti apsvaigimą nuo alkoholio kaip atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie labai sunkių, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, charakterizuojamas patenkinamai, anksčiau neteistas, todėl jam skirtina mažesnė bausmė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 6 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 13 (trylikai ) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą ir suėmimą nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: odinę striukę, batą, stogo perdangos gipso plokštės pavyzdį, stogo perdangos apšiltinimo sluoksnio pavyzdį, stogo perdangos išorinio sluoksnio pavyzdį, stogo perdangos medinių konstrukcijų pavyzdį, 6 vnt. nuoplovų nuo įvairių kambario vietų adresu (duomenys neskelbtini), iš teismo morgo ekspertų paimtus V. R. rūbus: sportinį švarką, džinsines kelnes, 1 porą kojinių, apatines kelnaites, batą sunaikinti. A. R. rūbus:1 porą batų, 2 vnt. megztinių, 2 vnt. kelnių grąžinti A. R..

Daktiloskopines A. B. ir A. J. korteles; CD-R diskus: MRT išklotines, CD-R diską, A. J. parodymų vaizdo įrašą DVD-R diską, slapto sekimo vaizdo ir garso įrašus, DVD-R diskus 2 vnt. palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.