Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais A. B. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. B., kuri turėjo du vaikus - H. B. ir A. B.. J. B. mirė būdama našlė, jos vyras V. B. mirė (duomenys neskelbtini) J. B. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) - ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis kiemo rūsio, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo, likusio po J. B. mirties, priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas H. B. po motinos J. B. mirties perėmė jai nuosavybės teise priklaususius pastatus ir juose esančius daiktus, kuriuos valdo iki šiol. Nurodė, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaruota nuo (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas ten faktiškai gyvena šiuo metu. Pareiškėjas po motinos J. B. mirties ir toliau liko gyventi pastarajai priklausiusiame gyvenamajame name (jo ½ dalyje) ir valdė šalia namo esančius ūkinius pastatus. Tuo tarpu pareiškėjo brolis (suinteresuotas asmuo) A. B. nuo 2005 m. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ir faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad pareiškėjas paveldėtais pastatais rūpinasi ir prižiūri kaip savo, patvirtina prie pareiškimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ išduota atsiskaitymo knygelė ir prie jos prisegti kasos kvitai. Atsiskaitymo knygelė buvo išduota pastatų savininkės J. B. vardu, tačiau mokėjimai už sunaudotą elektros energiją buvo atliekami ir po jos mirties, šiuos mokėjimus atliko pareiškėjas, kuris faktiškai naudojosi ir prižiūrėjo pastatus. Pareiškėjas nurodė, kad prašomas nustatyti faktas juridinę reikšmę turi dėl to, kad nuo šio fakto buvimo priklauso po J. B. likusio palikimo, kurį iš esmės sudaro nekilnojamasis turtas, statusas, t. y. šio turto priklausymas pareiškėjui H. B. nuosavybės teise. Nurodė, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių po motinos J. B. mirties atsiradusio palikimo priėmimo fakto, kadangi nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl dabar kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Po pareiškėjo motinos mirties praėjo neilgas laiko tarpas – nepilni metai, o dėl palikimo, likusio po J. B. mirties, priėmimo į notarą niekas nesikreipė.

Teismas, gavęs pareiškėjo bei suinteresuoto asmens sutikimus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, įvertinęs susidariusią situaciją dėl paskelbto ir iki 2020 m. birželio 16 d. pratęsto karantino dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas ir suinteresuoto asmens prašymai tenkintini.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Mirties momentu J. B. buvo našlė, 2020-03-25 Gyventojų registro tarnybos duomenimis, jos sutuoktinis buvo V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) J. B. turėjo du vaikus – pareiškėją H. B. ir suinteresuotą asmenį A. B.. J. B. mirus, notarų biure pagal jos paskutinę gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro 2020-04-01 pažymos duomenimis, laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) J. B. nebuvo sudarytas ir notaro patvirtintas testamentas. Pareiškėjas nurodė, kad nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl dabar tik teismo tvarka gali patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Nr.(duomenys neskelbtini)) duomenų nustatyta, kad J. B. mirties dieną palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato-kiemo rūsio, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad po J. B. mirties įstatyminiai įpėdiniai – palikėjos sūnūs pareiškėjas H. B. ir suinteresuotas asmuo A. B. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo priėmimo faktas taip pat nėra registruotas (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, jis savo motinos turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjui turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas įstatyminis J. B. įpėdinis, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, jog pareiškėjas priėmė savo motinos J. B. palikimą po jos mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad J. B. mirties momentu palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis kiemo rūsio, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad šiame name pareiškėjas gyveno iki palikėjos mirties, nuo (duomenys neskelbtini) šiame name jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, po J. B. mirties pareiškėjas ir toliau gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūri, juo ir namo priklausiniais rūpinasi kaip savo turtu, moka visus mokesčius. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad per tris mėnesius po J. B. mirties pareiškėjas mokėjo mokesčius už šiam namui teikiamas paslaugas. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, pareiškėjo pastovų gyvenimą minėtame name (nuo (duomenys neskelbtini) iki J. B. mirties ir po to), taip pat įvertindamas ir suinteresuoto asmens A. B. išreikštą sutikimą su pareiškėjo pareiškimu, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus jo motinos J. B. palikimui priimti pradėdamas jį faktiškai valdyti nuo pat J. B. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. B. yra pirmos eilės J. B. įpėdinis pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turintis teisę paveldėti pagal CK 5.11 straipsnį kartu su kitais pirmos eilės įpėdiniais. Ginčas dėl suinteresuoto asmens teisės paveldėti J. B. palikimą nėra kilęs, o paveldėjimo teisės liudijimas į J. B. palikimą kol kas nėra išduotas (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Be to, byloje nėra duomenų, liudijančių, jog suinteresuotas asmuo J. B. palikimo būtų atsisakęs, pateikdamas per tris mėnesius nuo jos mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Po J. B. mirties suinteresuotas asmuo prašymą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė 2020-04-01. Nors suinteresuotas asmuo CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido daugiau nei vienuolika mėnesių, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimą lėmė ne suinteresuoto asmens sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti motinos palikimą, bet tai, jog suinteresuotas asmuo gyvena kitame mieste ir jam teko rūpintis jo šeimos nariu – sugyventine, kuriai po suinteresuoto asmens motinos mirties dėl onkologinių ligų smarkiai pablogėjo sveikata, todėl ja rūpintis turėjo būtent suinteresuotas asmuo. Minėtas aplinkybes pagrindžia suinteresuoto asmens teismui pateikti dokumentai. Pripažindamas minėtą aplinkybę svarbia CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme, teismas įvertina ir tai, kad pareiškėjas siekia įgyvendinti teisę į jam itin artimo asmens – motinos, palikimą, įgyvendindamas veikia sąžiningai, ką liudija į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, be to, tarp pirmos eilės įpėdinių nėra kilusio ginčo dėl suinteresuoto asmens prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, kitas pirmos eilės įpėdinis – H. B. sutinka, kad suinteresuotam asmeniui A. B. būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, suinteresuotas asmuo VĮ turto bankas neatlieka valstybei paveldėjimo procedūrų dėl palikėjos turto. Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti suinteresuoto asmens praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 578, straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pareiškėjas H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį J. B., išduoti pareiškėjui H. B..

Suinteresuoto asmens A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti suinteresuotam asmeniui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.