Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. A2-317-227/2018

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 11 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Bulkausko individualios įmonės (toliau -IĮ) „Elisiejus“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-334-1001/2018, kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-358-1000/2016 pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovei J. Bulkausko IĮ „Elisiejus“ atmestas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-358-1000/2016 pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui J. Bulkausko IĮ „Elisiejus“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Pareiškimą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad po sprendimo priėmimo sužinojo, kad parduotuvėje buvo dar vienas asmuo - M. G., kuris matė įvykį ir parodė, kad K. Š. darbo vietoje buvo neblaivi. Šie parodymai paneigia melagingus S. K., K. Š. ir S. A. parodymus. Naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminės įtakos bylos išsprendimui, todėl yra pagrindas atnaujinti bylą ir priimti naują sprendimą ir K. Š. ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėja prašo prašymą atnaujinti procesą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 2 dalį toks prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, pareiškėja pateikė visus klausimo išsprendimui reikalingus duomenis. Nustatė, kad pareiškėja siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-358-1000/2016, kurioje Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu K. Š. atleidimas iš J. Bulkausko IĮ ,,Elizijus“ pripažintas neteisėtu, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ši sprendimo dalis palikta galioti. Pažymėjo, kad civilinėje byloje esminė ginčo aplinkybė yra ta, ar ieškovė K. Š. padarė DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. ar 2016-01-21 K. Š. darbe buvo neblaivi.Teismas įvertino, jog J. B nurodo, jog po sprendimo byloje priėmimo, t. y. 2017-12-07, sužinojo, kad M. G. matė, kaip K. Š. 2016-01-21, apie 20-21 val. dirbo būdama neblaivi. Šio asmens jis parduotuvėje dėl susijaudinimo ir ligos nematė. M. G., duodamas parodymus notaro biure, paaiškino, kad 2016-01-31, apie 20 val. užėjęs į parduotuvę, ten sutiko S. K. ir S. A.. Pastebėjo, kad kasininkė-pardavėja K. Š. aptarnauja pirkėjus, būdama neblaivi. Pasirodęs savininkas uždraudė neblaiviai pardavėjai K. Š. dirbti ir liepė parašyti pasiaiškinimą, ji atsisakė rašyti paaiškinimą. J. B, norėdamas iškviesti pareigūnus, pasiskolino iš S. K. telefoną, kurį iš rankų ištraukė S. A.. Po to jis išėjo pakviesti N. B.. (b. l. 5-6). Teismas, vertindamas M. G. paaiškinimų įrodomąją reikšmę, atsižvelgė į tai, kad nei vienas liudytojas nenurodė, kad dar vienas vyras (M. G.) dalyvavo ginčo įvykio metu; jo nurodytos aplinkybės neatitinka jau byloje nustatytų aplinkybių. Pažymėjo, kad, nors M. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad K. Š. neblaivi, tačiau nenurodoma, pagal kokius požymius jis sprendė apie K. Š. neblaivumą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję bylą dėl K. Š. atleidimo iš darbo, rėmėsi liudytojų G. M., S. A., S. K. parodymais, kad jie nematė K. Š. girtumo požymių bei sprendė, kad liudytojų parodymai patikimi. Todėl teismas pripažino, kad M. G. pateiktas paaiškinimas prieštarauja kitiems byloje ištirtiems liudytojų parodymams. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismai, spręsdami, kad K. Š. iš darbo atleista neteisėtai, rėmėsi ne tik liudytojų parodymais, bet ir kita reikšminga aplinkybe – tai, kad skiriant nuobaudą K. Š., nesilaikyta drausminės nuobaudos skyrimo procedūros. Nuobaudos skyrimo teisėtumo klausimo išsprendimui M. G. parodymai nereikšmingi. Teismas išreiškė abejonę, kad pareiškėja proceso atnaujinimo institutą naudoja kaip priemonę dar kartą bylinėtis. Pripažino, kad M. G. paaiškinimai neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, t. y. jeigu jie būtų buvę žinomi nagrinėjant bylą, nebūtų priimtas visai kitas sprendimas.

III. Atskirojo skundo motyvai

Pareiškėja J. Bulkausko IĮ ,,Eliziejus“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti, atnaujinti procesą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad naujai paaiškėjo aplinkybė, kad M. G. matė, kaip K. Š. 2016-01-21 dirbo būdama neblaivi. Tokia aplinkybė nebuvo žinoma nagrinėjant civilinę bylą, ir tai turėjo esminės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be J.Bulkausko įmonės savininko, liudytojos B., liudytojas M. G. patvirtina, kad ieškovė buvo girta darbe. Šias aplinkybes patvirtina ir pas notarą duoti S. K. parodymai, kad ji teikė melagingus parodymus. M. G. parodymai paneigia melagingus ieškovės, liudytojos S. A. parodymus, tai, kad M. G. buvo įvykio metu patvirtino S. K.. Negalima teigti, kad M. G. nurodytos aplinkybės neatitinka jau byloje nustatytų aplinkybių, kadangi tokias aplinkybes gali nustatyti teismas tik išsamiai išnagrinėjęs bylą, atlikęs įrodymų vertinimą. Šiuo atveju teismas tai padarė rašytinio proceso tvarka, neatnaujinęs bylos nagrinėjimo, tokiu būdu buvo arba šališkas, arba pažeidė CPK 370 straipsnio 2 dalį. Pareiškėja pateikė įrodymus ne tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, bet ir nurodė netinkamą Darbo kodekso nuostatų taikymą. M. G. parodymai duoti notarui, supažindinus jį su nuostatomis dėl atsakomybės, tai yra procesinis dokumentas, turintis įrodomąją reikšmę. Tai yra darbo byla, turinti viešąjį interesą, neatnaujinus proceso nebuvo pritaikytas teisingumo principas, klaidos, pažeidžiančios asmenų teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, turi būti ištaisytos. Atnaujinus procesą būtų visiškai paneigti ieškovės argumentai, kad ji darbe buvo blaivi, o dabar lieka galioti sprendimas, priimtas nustačius aplinkybes, kad liudytojai S. K., K. Š., S. A. davė melagingus parodymus. Buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Liudytojas M. G. nurodė, kad ieškovė darbe buvo girta, tačiau teismas nepagrįstai šio įrodymo nevertino kaip esminio. Teismas, pažeisdamas CPK 370 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, neatnaujinęs proceso beveik atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą. Palikus nutartį nepakeista, būtų sukurtas pavojingas precedentas, kuriuo būtų neginami darbdavio reikalavimai, o darbuotojai, nevykdantys savo pareigų, ginami.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pareiškėja J. Bulkausko IĮ „Elisiejus“ prašo jos atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirojo skundo nagrinėjimui taikomos apeliacinio skundo nagrinėjamos normos, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teismas sprendžia, kad apeliantė savo paaiškinimus bei poziciją nurodė atskirajame skunde, todėl netenkintinas apeliantės prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus; 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą; 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 365 str. 1 d., 368 str., 369 str. 2 d.). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Apeliantė prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi, jos nuomone, naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad naujai pateikti duomenys neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, su kuo apeliantė nesutinka.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Nesutiktina su apeliante, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs proceso, analizavo pareiškėjos pateiktus naujus duomenis, kadangi būtent sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo būtina nustatyti, ar dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip.Byloje nustatyta, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-358-1000/2016 pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui J. Bulkausko individualiai įmonei „Elisiejus“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino K. Š. atleidimą iš darbo 2016-01-21 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu ir laikė, kad ieškovės darbo sutartis su atsakovu J. Bulkausko IĮ „Elisiejus“ yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė su darbo apmokėjimu susijusias sumas bei neturtinės žalos atlyginimą. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi sprendimas iš dalies pakeistas sumažinant iš atsakovo ieškovei priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismas vertino J. B paaiškinimus, kad atvykęs į jam priklausančią parduotuvę jis pamatė, jog ieškovė dirba neblaivi, kas matėsi iš jos judesių, kalbos, su juo ji net nebekontaktavo. J,B nurodė, kad liudytoja N. B. buvo nusileidusi į parduotuvę iš pastato antro aukšto ir matė ieškovę, paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. J.B teigė, kad pats alkotesteriu ieškovės netikrino. Teismas vertino ir liudytojos N. B. parodymus, kad ji iš parduotuvės pastato antro aukšto, išgirdusi garsus nusileido į apačią. Ieškovė buvo viduje, matė, kad jos elgesys buvo neadekvatus, nerišli kalba, su ja nekontaktavo ir išėjo atgal. Lauke buvo asmenys – A, G, K. Policiją iškvietė ji iš savo telefono, matė kaip policija buvo atvažiavusi prie parduotuvės. Teismas vertino liudytojo policijos pareigūno G. M. parodymus, kad jis buvo nuvykęs pas ieškovę, ji neatrodė išgėrusi alkoholio, bendravo rišliai, nesijautė alkoholio kvapo, pasiūlė jai tikrintis blaivumą, tačiau pastaroji atsisakė, teigė, kad sušalusi grįžo namo ir prie arbatos išgėrė dvi taureles alkoholio, po to nuėjo miegoti. Teismas vertino liudytojos S. A. parodymus, kad ji buvo nuėjusi į parduotuvę, kai ieškovė prekiavo, lydėjo kitą žmogų. Ji nurodė mačiusi kaip į parduotuvę įėjo jos savininkas, ieškovę pradėjo plūsti, kad ji girta, kad nuo šios dienos ji atleista, kad liudytojai liepė jam neaiškinti, pasakė, kad visi ten esantys alkoholikai ir išvijo visus iš parduotuvės. Po to ji buvo lauke su kitais dviem pažįstamais, išėjo ir K. Š., gal po 10 min. Savininko dukra N. B. buvo išbėgusi į lauką, klausė kas nutiko, viduje nebuvo. Ieškovė po konflikto išėjo namo. Neatrodė, kad ieškovė būtų gėrusi alkoholio, kadangi dirbo, atrodė normaliai. Teismas vertino liudytojo S. K. parodymus, kad jis buvo nuėjęs į parduotuvę, matė, kaip atėjo parduotuvės savininkas, paėmė ieškovę už sprando, pradėjo plūsti visokiais žodžiais, spyrė ir išvarė iš parduotuvės. Nors sakė, kad ieškovė buvo girta, tačiau jam ji tokia nepasirodė. Liudytojas parodė, kad parduotuvėje kartu buvo S. A., kuri taip pat matė įvykį, lauke buvo dar vienas vyriškis. Teismas sprendė, kad liudytojų S. A. ir S. K. parodymai nėra laikytini visiškai neabejotinais įrodymais, tačiau visiškai atitinka ieškovės nurodytas aplinkybes, šios aplinkybės labiau tikėtinos ir visų kitų įrodymų kontekste. Nors atsakovas ieškovės neblaivumo faktą įrodinėjo ir Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK pateiktais duomenimis, kad pareigūnams nuvykus pas ją tą patį vakarą, ieškovė tikrintis blaivumą atsisakė, tačiau teismas atsižvelgė į liudytojo G. M. parodymus, kad jam ieškovė pasirodė visiškai blaivi, todėl sprendė, kad jos atsisakymas tikrintis blaivumą nelaikytinas įrodymu, jog ieškovė darbo vietoje buvo neblaivi. Teismas, vertindamas visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pripažino, kad byloje nėra nustatyta ir atsakovas nepateikė objektyvių neginčijamų įrodymų, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, o būtent, kad 2016-01-21 darbe buvo neblaivi, nors pagal suformuotą teismų praktiką pareiga pateikti įrodymus dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo tenka darbdaviui. Taip pat pripažino, kad atsakovas neįvykdė įstatyme nustatytų drausminės nuobaudos skyrimo reikalavimų, vadinasi, drausminė nuobauda skirta neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad buvo tinkamai įvertinti tiek liudytojų ir šalių paaiškinimai, tiek rašytiniai dokumentai, pažymėjo, jog akivaizdu, jog ieškovei nebuvo nustatytas neblaivumas nei darbo vietoje, nei vėliau. Pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė naujus įrodymus - M. G. rašytinius parodymus, duotus notaro biure, kuriame jis nurodo, kad 2016-01-31, apie 20 val. užėjęs į parduotuvę, ten sutiko S. K. ir S. A.. Pastebėjo, kad kasininkė-pardavėja K. Š. aptarnauja pirkėjus, būdama neblaivi. Pasirodęs savininkas uždraudė neblaiviai pardavėjai K. Š. dirbti ir liepė parašyti pasiaiškinimą, ji atsisakė rašyti paaiškinimą. J. Bulkauskas, norėdamas iškviesti pareigūnus, pasiskolino iš S. K. telefoną, kurį iš rankų ištraukė S. A.. Po to jis išėjo pakviesti N. B. (b. l. 5-6). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei vienas liudytojas nenurodė, kad dar vienas vyras (M. G.) dalyvavo ginčo įvykio metu; jo nurodytos aplinkybės neatitinka jau byloje nustatytų aplinkybių. Pažymėjo, kad, nors M. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad K. Š. neblaivi, tačiau nenurodoma, pagal kokius požymius jis sprendė apie K. Š. neblaivumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad naujai pateikiamame M. G. paaiškinime yra akivaizdžių prieštaravimų. Tai, kad liudytoja N. B. išgirdusi triukšmą buvo nusileidusi į parduotuvę iš pastato antro aukšto ir matė ieškovę, paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus nurodė J.B, N. B., tuo tarpu M. G. parodymuose teigiama, kad jis pakvietė N. B.. Apie tai, kad M. G. būtų buvęs parduotuvėje nenurodė kiti liudytojai, buvo minimas vienas vyriškis, kurio pavardė G, o ne G. Nei vienas iš liudytojų nenurodė aplinkybių dėl to, kad parduotuvės savininkas būtų skolinęsis iš S. K. telefoną, kad jį būtų ištraukusi iš rankų S. A.. Nors M. G. nurodo, kad K. Š. pirkėjus aptarnavo būdava neblaivi, tačiau tokio teiginio niekaip nekonkretizuoja, nenurodo, kokie požymiai galėjo patvirtinti neblaivumo faktą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės akcentuojamas naujas rašytinis įrodymas nepatvirtina, jog paaiškėjo naujų ir esminių bylos aplinkybių, atitinkančių naujai paaiškėjusioms aplinkybėms CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme keliamus reikalavimus. Tad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks naujas įrodymas, atsižvelgiant į jo turinį, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja jau buvo kreipusis į teismą dėl civilinės bylos Nr. e2-358-1000/2016 atnaujinimo, tačiau Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi jos prašymas atmestas, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartimi ši nutratis palikta nepakeista. Netenkintame prašyme pareiškėja nurodė, kad liudytojas S. K. po sprendimo įsiteisėjimo notarui davė parodymus, esą patvirtinančius, jog jis melagingai liudijo apie K. Š. blaivumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad liudytojo S. K. parodymai nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios sprendimas buvo priimtas ne apeliantės naudai, o priešingai, teismas įvertino tiek liudytojų ir šalių paaiškinimus, tiek rašytinius dokumentus, t. y. įrodymų visumą ir pagal tai darė išvadas, laikydamas, kad atsakovė neįrodė ieškovę buvus darbe neblaivią ir dėl to, kad buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo procedūra. Teismas pažymėjo, kad S. K. rašytiniu paaiškinimu liko nepaneigti liudytojos S. A., policijos pareigūnų, kurie neįžvelgė pastebimo neblaivumo požymių, parodymai. Kadangi atleidimas pripažintas neteisėtu ir dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedūros nesilaikymo, pažymėjo, kad tam S. K. paaiškinimai iš viso neturi teisinės reikšmės.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, tokios pozicijos laikosi ir Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013). Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėja proceso atnaujinimo institutą naudoja kaip priemonę dar kartą bylinėtis. Nors apeliantė teigia, kad sprendimas, priimtas nustačius aplinkybes, jog liudytojai S. K., K. Š., S. A. davė melagingus parodymus, yra neteisėtas, tačiau, pastebėtina, kad pareiškėja neprašo atnaujinti proceso tuo pagrindu, kad yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies, liudytojo parodymai (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nesant tokių duomenų negalima konstatuoti, kad byloje duoti liudytojų parodymai, ieškovės paaiškinimai, kuriais vadovaujantis teismai darė atitinkamas išvadas, yra melagingi, tam nepakanka pareiškėjos naujai pateiktų rašytinių paaiškinimų. Dėl kitų apeliantės deklaratyvių teiginių apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeista.