Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovo J. B. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams savininkui J. B., advokatei Nonai Pulokienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui J. B. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismui pateiktu ieškiniu ieškovė prašo teismą pripažinti jos atleidimą iš darbo pas atsakovą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu, pagal DK 300 str. 4 d. pripažinti darbo sutartį nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo jos naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, tai yra nuo 2016-01-21, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 6 minimalių darbo užmokesčių dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja N. B. parodė, kad 2016-01-21, apie 20.55 val., kadangi gyvena parduotuvės pastato antrame aukšte, išgirdusi garsus nusileido į apačią. Lauke prie parduotuvės buvo dar viena moteris ir du vyrai. Ieškovė buvo viduje, matė, kad jos elgesys buvo neadekvatus, nerišli kalba, su ja nekontaktavo ir išėjo atgal. Lauke buvo asmenys – (duomenys neskelbtini). Policiją iškvietė ji iš savo telefono, matė kaip policija buvo atvažiavusi prie parduotuvės, gal apie 21.20 val. Prieš atvažiuojant pareigūnams, tai yra pagal jos pokalbių išklotinę, apie 21.06 val., ieškovė skambino jai asmeniškai, labai verkė ir klausė, ką jai daryti, nes ją atleido iš darbo. Kitą rytą sužinojo, kad pareigūnai buvo pas ieškovę, nes pati ieškovė atėjusi tą papasakojo, sakė, kad ji išėjo į kiemą kalbėtis su pareigūnais, pareigūnai jai sakė tikrintis blaivumą, tačiau ji atsisakė, priežasčių neaiškino.

Liudytojas policijos pareigūnas G. M. parodė, kad 2016-01-21 vakarą buvo gautas iškvietimas, nuvyko prie minėtos parduotuvės, šnekėjo su parduotuvės savininku, šis nurodė, kad pardavėja darbo vietoje buvo neblaivi. Iškvietimas buvo gautas apie 21.15 val. Apie 21.40 val. jie su kitu pareigūnu buvo prie parduotuvės. Po to iš karto nuvyko pas ieškovę, ji neatrodė išgėrusi alkoholio, bendravo rišliai, nesijautė alkoholio kvapo, pasiūlė jai tikrintis blaivumą, tačiau pastaroji atsisakė, teigė, kad sušalusi grįžo namo ir prie arbatos išgėrė dvi taureles alkoholio, po to nuėjo miegoti. Kadangi ieškovė jau buvo namie, neprivalėjo tikrinti jos blaivumo. Pas ieškovę buvo nuėjęs jis vienas. Neatsimena, kad ieškovė būtų minėjusi apie savininko smurtą prieš ją, tik pasakė, kad ją išplūdo.

Liudytojas policijos pareigūnas V. J. parodė, kad 2016-01-21, po 21 val. buvo gautas pranešimas, kad savininkas prašo nustatyti pardavėjos neblaivumą. Nuvykus pas pranešėją, parduotuvės darbo valandos jau buvo pasibaigę, po darbo valandų nebeturi teisės nustatinėti neblaivumo, pardavėjos jau nebebuvo darbo vietoje. Su pranešėju bendravo apie 10 min., jis sakė, kad nori, jog būtų patikrintas pardavėjos neblaivumas. Nuvykus pas ieškovę pardavėją, su pardavėja nebendravo, buvo nuėjęs tik jo kolega. Grįžęs kolega pasakė, kad pasiūlius nustatyti blaivumą, pardavėja atsisakė, teigė, kad grįžusi šiek tiek vartojo alkoholio su arbata.

Liudytoja S. A. parodė, kad 2016-01-21, apie 20.55 val. buvo nuėjusi į parduotuvę, buvo dar žmonių, ieškovė prekiavo. Lydėjo kitą žmogų, pati neapsipirko. Matė kaip į parduotuvę įėjo jos savininkas, ieškovę pradėjo plūsti, kad ji girta, kad nuo šios dienos ji atleista. Jis čiupo ieškovę už pakarpos ir stūmė ją nuo prekystalio. Liudytoja pasakė savininkui, kad taip elgtis su darbuotojais negalima, kad reikia kviesti policiją, o pastarasis atsakė jai, kad jam neaiškintų, kad visi ten esantys alkoholikai ir išvijo visus iš parduotuvės. Po to ji buvo lauke su kitais dviem pažįstamais, išėjo ir K. Š., gal po 10 min. Savininko dukra N. B. buvo išbėgusi į lauką, klausė kas nutiko, viduje nebuvo. Ieškovė po konflikto išėjo namo. Neatrodė, kad ieškovė būtų gėrusi alkoholio, kadangi dirbo, atrodė normaliai.

Liudytojas S. K. parodė, kad 2016-01-21 buvo nuėjęs į parduotuvę, buvo apie 20.55 val., atėjo nusipirkti alaus, matė, kaip atėjo parduotuvės savininkas, paėmė ieškovę už sprando, pradėjo plūsti visokiais žodžiais, spyrė ir išvarė iš parduotuvės. Sakė, kad ieškovė buvo girta, tačiau jam ji tokia nepasirodė. Jis nusipirko alaus, parduotuvėje kartu buvo S. A., kuri taip pat matė įvykį, lauke buvo dar vienas vyriškis. Jis atėjo į parduotuvę vienas, S. A. galbūt pirko maisto, daugiau parduotuvėje nieko nebuvo. Po to buvo lauke, ieškovė išėjo į namus, savininkas užrakino duris. Jis pats išėjo nuo parduotuvės gal po 21 val.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2012-05-14 ieškovė K. Š. su atsakovu J. B. individualia įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 10, pagal kurią ieškovė buvo priimta į darbą pas atsakovą pardavėjos pareigoms užimti (b. l. 23). 2016-01-22, J. B. IĮ (duomenys neskelbtini)“ savininko įsakymu Nr. 1, darbo sutartis su ieškove nutraukta ir ieškovė atleista iš darbo nuo 2016-01-21 pagal DK 136 str. 3 d., nurodant, kad ieškovė K. Š. darbo vietoje rasta neblaivi (b. l. 19). Apie ieškovės atleidimą iš darbo nuo 2016-01-21 pranešimu 2-SD Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pranešta 2016-01-28 (b. l. 38).

DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad darbo sutartis be įspėjimo yra nutraukiama tada, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šiurkščių darbo pareigų pažeidimų pavyzdinis sąrašas, kuris nėra baigtinis, yra numatytas DK 235 straipsnio 2 dalyje. Neginčijamai nustatyta, kad atleisdamas ieškovę iš darbo, ieškovės šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu atsakovas laikė ieškovės buvimą darbe neblaiviai 2016-01-21. DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikoma tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai. Šis pažeidimas suteikia darbdaviui teisę skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleisti darbuotoją iš darbo iš anksto apie tai neįspėjus.

Ieškovė ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą tuo pagrindu, kad darbe neblaivi ji nebuvo, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jos neblaivumo faktą, todėl ir šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ji nepadarė, be to, buvo atleista iš darbo jai apie tai nežinant, nušalinimo nuo darbo aktas surašytas be ieškovės žinios, neprašant jos pasiaiškinimo, VSDFV teritoriniam skyriui apie atleidimą pranešta pavėluotai. Liudytojai, kurie 2016-01-21 vakarą buvo parduotuvėje, patvirtino, kad neblaivi ji nebuvo, tą patį patvirtino ir atsakovo iškviestas pas ją tą vakarą atvykęs policijos pareigūnas. Tuo tarpu atsakovo atstovas atsikerta tuo, kad nėra įrodymų, jog jis prieš ieškovę naudojo smurtą, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, liudytojų parodymai prieštaringi, jis matė, kad ieškovės elgesys buvo neadekvatus – nerišli kalba, judesiai – ji buvo visiškai girta. Surašė nušalinimo nuo pareigų aktą ieškovei dalyvaujant, prašė rašyti pasiaiškinimą, tačiau ieškovė rašyti pasiaiškinimą ir aktą pasirašyti atsisakė. Iškvietė policijos pareigūnus, tačiau ieškovė iš parduotuvės pasišalino. Be to, ieškovė per anksti pridavė kasos aparato ataskaitą, tai yra 20.58 val., kai darbo laikas baigiasi 21.00 val., tai yra netinkamai vykdė savo pareigas. Taip pat pažymėjo, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad blaivumą tikrintis ieškovė atsisakė, nors ieškovė nurodo priešingai. Svarus argumentas atstovo teigimu yra tai, kad ieškovė (duomenys neskelbtini). jau buvo bausta Valstybinės darbo inspekcijos už buvimą neblaiviai darbo vietoje, jai buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas.

Pagal suformuotą teismų praktiką, teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti šio darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui, dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju ne ieškovė privalo įrodyti tai, kad ji šiurkščiai nepažeidė darbo pareigų ir darbe buvo blaivi, o darbdavys, t. y. atsakovas privalo neginčijamai įrodyti ieškovės buvimo darbe neblaiviai faktą. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad darbuotojo neblaivumo faktą darbdavys gali nustatyti visomis teisėtomis prieinamomis priemonėmis ir tvarka. Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, tiek kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2, 3 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovės buvimą neblaiviai darbo vietoje darbo metu atsakovas įrodinėja pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojos parodymais. Kaip rašytinį įrodymą atsakovas pateikė teismui 2016-01-21 aktą dėl nušalinimo nuo darbo (b. l. 22). Šiame akte nurodoma, jog ieškovė 20.30 val. buvo neblaivi darbo vietoje – kalbėjo nerišliai, eisena buvo girto asmens. Nurodoma, kad pasiaiškinti raštu ieškovė atsisakė, iškvietus policijos pareigūnus, nedelsiant pasišalino. Šis aktas nepasirašytas ieškovės. Teismo posėdyje liudytoja N. B. parodė, kad ieškovę neblaivią darbe matė darbo pabaigoje, apie 20.55 val., išgirdusi triukšmą ir nusileidusi į parduotuvę, su ja nekalbėjo, tačiau matė, jog jos elgesys buvo neadekvatus. Vertinant šiuos pateiktus atsakovo įrodymus, teismas pažymi, jog aktas dėl nušalinimo nuo darbo nėra pasirašytas ieškovės, todėl negali būti vienareikšmiškai vertinama, jog ieškovė dalyvavo jo surašyme. Atsakovo atstovas teigia, kad parduotuvėje pasirodė 20.00 val., surašė aktą iš karto, kai pamatė, kad ieškovė neblaivi, tačiau visi kiti liudytojai, kurie buvo parduotuvėje – S. A., S. K., pasakojo, kad ieškovė buvo parduotuvėje apie 20.55 val. ir dirbo. Be to, minėtame akte atsakovas nurodo, jog iškvietus policijos pareigūnus ieškovė pasišalino iš darbovietės. Iš teismo gautų Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK tarnybinio pranešimo ir pažymų (b. l. 49-51), taip pat liudytojų policijos pareigūnų parodymų, nustatyta, jog savininkas policijos pareigūnus iškvietė tik 21.15 val. Tuo tarpu surašytame akte jis nurodo, kad ieškovė iškvietus policijos pareigūnus pasišalino. Tai reiškia, jog mažai tikėtina atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad pasiūlius pasirašyti nušalinimo nuo pareigų aktą, ieškovė tai padaryti atsisakė. Objektyviai vertinant situaciją, ir akto turinyje nurodytą teiginį, kad pareigūnus iškvietus ieškovė pasišalino iš darbo, atsižvelgiant ir į tai, jog jos darbo laikas buvo pasibaigęs, abejotina, kad ieškovė dalyvavo akto surašyme. Be to, atstovas nurodo, kad ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas, kadangi kasos aparato ataskaita buvo priduota 20.58 val., tačiau atsižvelgiant į atstovo nurodytas faktines aplinkybes, tuo metu ieškovė jau turėjo nebedirbti. Vadinasi, atsakovo atstovo teismui nurodomos aplinkybės vertintinos kaip prieštaraujančios viena kitai, nenuoseklios, todėl laikytinos nepatikimomis. Liudytojų S. A. ir S. K. parodymai nėra laikytini visiškai neabejotinais įrodymais, tačiau visiškai atitinka ieškovės nurodytas aplinkybes, šios aplinkybės labiau tikėtinos ir visų kitų įrodymų kontekste.

Be to, atsakovas ieškovės neblaivumo faktą įrodinėja ir Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK pateiktais duomenimis, kad pareigūnams nuvykus pas ją tą patį vakarą, ieškovė tikrintis blaivumą atsisakė (b. l. 21,49-50), liudytojų policijos pareigūnų parodymais. Pažymėtina, kad liudytojas policijos pareigūnas G. M. parodė, kad 2016-01-21 buvo nuvykęs pas ieškovę ir jam ji pasirodė visiškai blaivi. Nepaisant to, kad ieškovė teigia sutikusi tikrintis blaivumą, o policijos pažymose teigiama priešingai, ir, kad policijos pareigūnas nurodė, jog ieškovė teigė sušalusi darbe, todėl išgėrė dvi taureles prie arbatos, ieškovė jau buvo namuose po darbo valandų, todėl jos atsisakymas tikrintis blaivumą nelaikytinas įrodymu, jog ieškovė darbo vietoje buvo neblaivi. Taip pat įrodymu dėl ieškovės neblaivumo 2016-01-21 darbo vietoje nelaikytinas ir patvirtintas faktas, jog 2015-01-30 ieškovei Valstybinės darbo inspekcijos buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir ieškovė buvo nubausta už tai, kad darbo vietoje darbo metu buvo neblaivi (b. l. 55-61). Tai gali būti laikytina kaip ieškovę charakterizuojanti medžiaga, tačiau visgi nepakankamas įrodymas ieškovės neblaivumo faktui 2016-01-21 nustatyti. Be to, teismo posėdyje atsakovo atstovas kategoriškai teigė, jog jam nereikia jokių papildomų įrodymų, kad įrodyti, jog ieškovė darbe buvo neblaivi, jis teigė, jog girta, vadinasi, girta, ir jokių įrodymų nereikia.

Pažymėtina, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo, ir įrodymų vertinimo taisyklių. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas, vertindamas visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų laiko, kad byloje nėra nustatyta ir atsakovas nepateikė objektyvių neginčijamų įrodymų, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, o būtent, kad 2016-01-21 darbe buvo neblaivi, nors pagal suformuotą teismų praktiką pareiga pateikti įrodymus dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo tenka darbdaviui.

Be to, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovo skirta drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta pažeidžiant įstatymo nustatytą drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, kurios privalomumas įtvirtintas DK 136 straipsnio 4 dalyje ir kuri įtvirtinta DK 240 straipsnyje, t. y. prieš skiriant nuobaudą raštu nepareikalavo, kad ieškovė raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme numatyta konkreti pareikalavimo pasiaiškinti forma – rašytinė. Be to, darbuotojui apie skiriamą drausminę nuobaudą įsakymu turi būti pranešta pasirašytinai. Atsakovas neįvykdė įstatyme nustatytų drausminės nuobaudos skyrimo reikalavimų, vadinasi, drausminė nuobauda skirta neteisėtai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintose Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.2. punkte nustatyta, jog darbdavys VSDFV teritoriniam skyriui 2-SD pranešimą privalo pateikti per 3 darbo dienas nuo apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigos dienos, t. y. pranešimas teikiamas ne vėliau kaip 3 darbo dienos po darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo, tuo tarpu atsakovas VSDFV teritoriniam skyriui apie ieškovės atleidimą pranešė tik 2016-01-28 (b. l. 38), kai darbo sutartis nutraukta 2016-01-21. Paskutinė diena pranešti laikytina 2016-01-26, todėl atsakovas pažeidė ir pranešimo apie darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą tvarką.

Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo teismą priteisti jos naudai iš atsakovo 6 mėnesių minimalaus darbo užmokesčio dydžio neturtinės žalos atlyginimą. DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina atsižvelgti ir į tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinę žalą, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus.

Sprendžiant kokiais atvejais ir kokio dydžio darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė žala, taip pat būtina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, suformuluotų CK 6.250 straipsnyje. Sutinkamai su CK nuostatomis neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kt. (CK 6.250 str.). Darbo santykiuose tokie padariniai atsiranda dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neteisingai paskirtos drausminės nuobaudos ir pan. Baigtinio sąrašo aplinkybių, dėl kurių gali būti padaryta neturtinė žala ir atsirasti pareiga ją atlyginti, nėra, todėl kiekvienu atveju atskirai turi būti vertinamos konkrečios aplinkybės. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba atlieka neteisėtus veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011). Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra atlyginti tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarytą neturtinę žalą ir nėra skirtas turtinės naudos gavimui, patirtų materialinių nuostolių atlyginimui ir pan.

Nagrinėjamoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovas ieškovę atleido iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu nepagrįstai ir neteisėtai, todėl, teismas laiko, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė patyrė neturtinę žalą. Kadangi ieškovė – fizinis asmuo, laikytina, jog dėl neteisingos informacijos apie tai, kad ji darbo vietoje buvo neblaivi, buvo pažeista jos garbė, tai yra santykis su išore – visuomene, kas gali turėti įtakos jos galimybėms susirasti darbą ateityje, bei orumas, tai yra santykis su vidumi, kadangi pažeista jos vidinė būsena dėl neteisėtų darbdavio veiksmų. Ieškovė yra jauno amžiaus, tačiau dirbo pas atsakovą beveik 4 metus, augina mažametį sūnų, kuriuo negalėjo tinkamai pasirūpinti dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Ieškovės atleidimas iš darbo buvo staigus, netikėtas ir tokiam atleidimui ji neturėjo galimybės pasiruošti. Ieškovės sutartis su J. B. įmone buvo neterminuota, tai buvo pagrindinė (ir vienintelė) jos darbovietė. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė turėjo sveikatos problemų, jai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Todėl yra pagrįsti ieškovės argumentai, kad dėl staigaus, netikėto nuolatinio darbo, pajamų netekimo ji patyrė neturtinę žalą. Ieškovė taip pat nurodo, jog ji gyvena mažame miestelyje, kuriame informacija apie jos atleidimą galėjo greitai pasklisti ir dėl to ji taip pat patyrė neturtinę žalą. Šie ieškovės argumentai yra nepagrįsti, nes yra deklaratyvūs. Byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad ieškovės atleidimas iš darbo padarė neigiamą įtaką ieškovės autoritetui, pablogino jos reputaciją darbo rinkoje. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, laikytina, jog 2 minimalių darbo užmokesčių dydžio suma, tai yra 700 Eur (MMA – 350 Eur), atitinka padarytos neturtinės žalos dydį, todėl priteistina.

Įvertinus visus byloje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovė 2016-01-22 įsakymu pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. iš darbo atleista neteisėtai, todėl ieškovės ieškinys dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išeitinių išmokų bei neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Ieškovė nepageidauja grįžti į darbą pas atsakovą, kadangi jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl laikytina, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo, t. y. nuo 2016-01-21, iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str. 4 d.), trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 1 d.), 2 minimalių darbo užmokesčių dydžio suma neturtinės žalos atlyginimo (DK 250 str.).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė turėjo 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas – 1 020 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė 4 reikalavimus, kuriuos ginčijo atsakovas, t. y. reikalavimus: dėl neteisėto atleidimo, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 83,33 proc. (reikalavimas dėl neteisėto atleidimo patenkintas visiškai (100 proc.) + reikalavimas dėl vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį patenkintas visiškai (100 proc.) + reikalavimas dėl išeitinės išmokos patenkintas visiškai (100 proc.) + reikalavimas dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies 33,33 proc. (700 Eur (priteista suma) x 100 : 2 100 (prašoma priteisti suma) = 333,33 proc. : 4 reikalavimų = 83,33 proc.)). Todėl iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteistas 833,30 Eur (1 000 Eur x 83,33 proc.) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš ieškovės atsakovui 170,03 Eur (1 020 Eur x 16,67 proc.) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Įskaičius ieškovės atsakovui mokėtinas sumas, iš atsakovo ieškovei priteistinas 663,27 Eur (833,30 Eur – 170,03 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio daliai (CPK 96 str. 1 d.) Todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 101 Eur žyminis mokestis. Iš atsakovo taip pat priteistinos 7,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsniu, 250 straipsniu, 300 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovės K. Š. atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu ir laikyti, kad ieškovės K. Š. darbo sutartis su atsakovu J. B. IĮ (duomenys neskelbtini)“ yra nutraukta teismo sprendimu, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo J. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės K. Š. naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2016-01-21, iki teismo sprendimo priėmimo dienos (vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis – 350 Eur, vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 16,67 Eur), sumoje 1 300,26 Eur, ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis – 350 Eur, vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 16,67 Eur), trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, sumoje 1 050 Eur, dviejų mėnesių minimalaus darbo užmokesčio dydžio, sumoje 750 Eur, neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 663,27 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus 27 ct) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo J. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 101,00 Eur (vieną šimtą vieną eurą 00 ct) žyminį mokestį ir 7,63 Eur (septynis eurus 63 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5660).

Sprendimas apeliacine tvarka per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Pasvalio rajono apylinkės teismą.