- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- e2YT-380-805/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01513-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- L. B., D. S., Varėnos rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei „Turto bankas“, valstybės įmonei „Registrų centras“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, valstybės įmonei Registrų centras
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. S., L. B., Varėnos rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei „Turto bankas“, valstybės įmonei „Registrų centras“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės į statinį – garažą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, L. B., pareiškimą pareiškėjui V. S., suinteresuotiems asmenims D. S., Varėnos rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas, valstybės įmonei Registrų centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės į statinį – garažą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims D. S., L. B., Varėnos rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centras, VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės į statinį – garažą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, prašydamas, nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. įgyjamąja senatimi yra įgijęs nuosavybės teisę į garažo boksą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 19, bendras plotas 42,9 kv. m, garažo boksas yra pastate, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo L. B. pareiškė savarankiškus reikalavimus, pateikdama pareiškimą pareiškėjui V. S., suinteresuotiems asmenims D. S., Varėnos rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centras, VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – garažo įgijimo įgyjamąją senatimi fakto nustatymo, prašydama, siekiant įregistruoti nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre, nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, t. y., kad J. S., miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi yra įgijęs nuosavybę į garažo boksą, unikalus numeris (patikslino) (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 19, bendras plotas 42,9 kv. m, garažo boksas yra pastate, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėjas V. S. nurodė, kad jis įgyjamąja senatimi yra įgijęs nuosavybės teisę į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), garažo bokso unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 19, bendras plotas 42,9 kv. m. Garažo boksas yra pastate, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas siekia, kad jo nuosavybės teisės į minėtą statinį būtų įregistruotos VĮ Registrų centre. Garažo boksą jis įgijo 2000 metais, perėmęs jį garažų kooperatyve „T.“ iš savo tėvo J. S.. Šį garažą 1987 m. balandžio 29 d. pastatė pareiškėjo tėvas J. S., būdamas garažų kooperatyvo „T.“ nariu. Į garažų kooperatyvą „T.“ J. S. įstojo 1983 metais. Varėnos rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1983 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 202 buvo nuspręsta organizuoti garažų statybos kooperatyvą „T.“, patvirtinti kooperatyvo įstatai ir pirminis kooperatyvo narių sąrašas, kuriame 37-uoju eilės numeriu įrašytas J. S., turėjęs transporto priemonę IŽ-56 K, dirbęs (duomenys neskelbtini) elektriku. Garažų statyba vykdyta pagal tuo metu galiojusią tvarką. Varėnos miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984 m. vasario 14 d. potvarkiu Nr. 5 individualiųjų garažų statybos kooperatyvui „T.“ buvo suteiktas 32,5 arų žemės sklypas. 1987 m. balandžio 29 d. surašytas kooperatinių garažų kooperatyvo „T.“ priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas. Statytoju įvardintas kooperatyvo pirmininkas V. B.. Šiuo aktu priimtas naudoti 65 boksų garažas, tame tarpe buvo ir jo tėvo J. S. pastatytas garažo boksas. Objektas pastatytas remiantis Varėnos rajono architekto 1984 m. spalio 11 d. leidimu Nr. 966-49. Pareiškėjo tėvas 2000 metais gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, todėl garažas jam buvo nereikalingas. Sąžiningai perėmęs nurodytą garažą, pareiškėjas tapo vieninteliu garažo savininku, kuriuo naudojasi iki šiol, garažo boksą valdė atvirai, elgėsi kaip jo savininkas, iš pagrindų suremontavo stogą, medžiagas pirko iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „A.“. Pareiškėjo tėvas J. S. mirė (duomenys neskelbtini), iki pat mirties jis nesiekė nuosavybės pripažinimo į nurodytą garažą, nes visas teises perleido pareiškėjui. Šiuo metu garažų kooperatyvas „T.“, kaip juridinis asmuo, neegzistuoja, nes įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perregistruotas į bendriją. Nuosavybės teisės į garažų boksus ir į visą garažų pastatą (-us) neregistruotos nei fizinių, nei juridinių asmenų vardu. Buvęs garažų kooperatyvo pirmininkas V. B. faktiškai iki šiol atstovauja buvusį kooperatyvą įvairiuose santykiuose, kasmet sumoka žemės mokestį, po to atitinkamą šios sumos dalį pasiūlo sumokėti garažų savininkams ir surenka šį mokestį. V. B. garažų kooperatyvo „T.“ pirmininkas yra nuo pat kooperatyvo įsikūrimo, šiuo metu faktiškai atliekantis šias pareigas. Pareiškėjas moka visus mokesčius – žemės nuomos, atliekų tvarkymo, valdo ir naudoja garažą iki šiol. Atliekant garažų statinių kadastrinius matavimus, kiekvienas garažo savininkas, tame tarpe pareiškėjas, atrakino ir parodė matininkei D. T. savo naudojamą garažą, kuris buvo išmatuotas, sudaryta viso garažų masyvo kadastrinių matavimų byla ir kiekvieno savininko atskirų boksų bylos. Pareiškėjas už savo garažo kadastrinius matavimus sumokėjo matininkei sutartą sumą. Garažų savininkai 2022-2023 m. rengė susirinkimus dėl bendrijos įkūrimo, dėl garažų pastatų kadastrinių matavimų, pareiškėjas dalyvavo šiuose susirinkimuose, narių sąraše įrašytas 22-uoju numeriu. Kooperatyvo adresas keitėsi: pagal priėmimo naudotis valstybinės komisijos aktą 65 boksų kooperatinio garažo adresas – (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini), šiuo metu –(duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į nurodytus garažus bei pastatus, kuriuose yra garažų boksai, neregistruotos. Dokumentų apie nurodytų garažų savininkus Varėnos rajono savivaldybėje ir Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filiale nėra.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, L. B. pareiškimą, kuriame nurodė, kad su L. B. pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodė, kad jo tėvas J. S. nuo garažo pastatymo iki savo mirties neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekęs įtvirtinti savo nuosavybę į garažą, nors tokią galimybę realiai turėjo, jokia liga atlikti tokių veiksmų jam netrukdė. Garažu J. S. naudojosi labai mažai, nes nuo 1995 metų jis gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Garaže tėvas kurį laiką laikė įvairius daiktus: laidus, metalą, kuriuos pervežė į sodybą, kurią tvarkė pareiškėjui padedant. Nuo 1998 m. balandžio 6 d. iki 1999 m. balandžio 6 d. pareiškėjas tarnavo Lietuvos kariuomenėje, grįžęs iš tarnybos kariuomenėje, 1999 metais įsigijo lengvąjį automobilį ,,VW GOLF“, todėl jo tėvas J. S. pradžioje leido jam naudotis minėtu garažu, o 2000 metų balandžio mėnesį tėvas garažą visam laikui atidavė pareiškėjo nuosavybėn, atidavė nuo garažo visus tris raktus, pranešė apie tai kooperatyvo pirmininkui V. B.. Pareiškėjo motina D. S. pritarė tokiam J. S. sprendimui. Nuo 2000 metų balandžio mėnesio pareiškėjas valdo garažą nuosavybės teisėmis įgyjamosios senaties pagrindu, nuosavybę įgijo sąžiningai, valdė atvirai ir nepertraukiamai, rūpinosi šiuo pastatu kaip savininkas, remontavo, perdengė stogą. Sesuo L. B. apie tai, kad garažas priklauso pareiškėjui, buvo informuota paties J. S.. L. B. iniciatyva buvo sukurta istorija – neva tai pareiškėjas nemokantis už garažą mokesčių, kad skola jau siekia apie 6 000 Lt. Tuomet J. S. paskambino šiuo reikalu V. B., šiam patvirtinus, kad jokių skolų nėra, tėvas L. B. su jos vyru, kuris turėjo interesą dėl garažo, išprašė lauk ir pasakė, kad garažas yra brolio (V. S.) negrąžintinai ir visam laikui. Ši istorija buvo 2010 metais, po to sesuo L. B. daugiau kaip 6 mėnesius nelankė tėvų. Nors J. S. turėjo susirgimų, tačiau gyveno pilnavertį gyvenimą, daug metų ūkininkavo, augino gyvulius, pastaruosius metus dirbo lengvus darbus, kūreno pečius, augino šiltnamyje gėles, savo pasodintas daržoves, pats vairavo automobilį iki paskutinių gyvenimo dienų, dažnai su reikalais atvažiuodavo į Varėną. 2023 m. kovo 31 d. jis lankėsi migracijos skyriuje, pasiėmė asmens dokumentą – pasą, 2023 m. kovo 22 d. lankėsi VĮ Regitra dėl transporto priemonės perleidimo registracijos, 2023 m. kovo 17 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Prieš mirtį 2023 metais tėvas gulėjo ligoninėje nuo 2023 m. gegužės 14 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. Garažų kooperatyvo „T.“ narių susirinkimai vyko 2022 m. spalio 17 d. ir 2022 m. gruodžio 21 d. Abiejuose susirinkimuose kaip garažo savininkas dalyvavo pareiškėjas. J. S., jei būtų norėjęs, pagal savo sveikatos būklę būtų galėjęs dalyvauti susirinkimuose, bet jis nelaikė savęs garažo savininku ir nepageidavo dalyvauti. Kaip garažo savininkas pareiškėjas sumokėjo už garažo bokso kadastrinius matavimus 80 Eur ir už garažų viso pastato kadastrinius matavimus (buvo renkama po 60 Eur). J. S. žinojo apie kooperatyvo narių susirinkimus, apie tai, kad bus atliekami garažų kadastriniai matavimai, tačiau nurodė, kad tai jau pareiškėjo, kaip garažo savininko, reikalai. Savo nuosavybę į garažą J. S., jei būtų norėjęs, galėjo įtvirtinti ir pagal anksčiau galiojusią tvarką, t. y. atlikti garažo inventorizaciją, gauti kooperatyvo pirmininko pažymą ir registruoti nuosavybę tuometiniame Techninės inventorizacijos biure. L. B. jokių konkrečių aplinkybių apie garažą nežino, ji net nežino jo vietos. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai iš L. B. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. teismo posėdyje nurodė, kad savo pareiškimą palaiko ir prašo tenkinti, suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, L. B. pareiškimą prašo atmesti. Paaiškino, kad 1999 m., grįžus iš kariuomenės, jis įsigijo automobilį ir 2000 m. abu tėvai jam padovanojo garažą, už kurį sąžiningai mokėjo mokesčius, remontavo, dalyvavo narių susirinkimuose. Notarine tvarka garažo nepersirašė, VĮ Registrų centrui prašymų dėl įteisinimo neteikė, nes garažų kooperatyvas ,,nefigūravo“. Jokių dovanojimo ar perleidimo dokumentų jis neturi. Tėvas sakė, kad nuo šiol garažą valdys sūnus.
Pareiškėjo V. S. atstovė advokatė A. I. teismo posėdyje pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti, nesutiko su L. B. pareikštais savarankiškais reikalavimais. Nurodė, kad pagrindai tam yra, nes pareiškėjas elgėsi kaip savininkas, atliko kadastrinius matavimus, mokėjo žemės ir kitus mokesčius, jo motina du kartus patvirtino, kad, jai sutinkant, vyras atidavė sūnui garažą, kurį šis nuo 2000 m. valdo sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai, o jo statybos teisėtumą patvirtina bylos duomenys.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, L. B. pareiškime nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka, jis nepagrįstas ir neįrodytas, todėl neturėtų būti tenkinamas. Nurodė, kad jos ir pareiškėjo tėvas J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties ji, kaip ir jos motina (J. S. sutuoktinė) D. S., ir pareiškėjas V. S. kreipėsi į Varėnos 2-ąjį notarų biurą su prašymu priimti palikimą po J. S. mirties įstatymo ir testamento pagrindu. D. S. ir J. S. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) L. B., D. S. ir V. S. buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į J. S. turtą įstatymo ir testamento pagrindu, o D. S. – ir nuosavybės teisės liudijimas į jos turto dalį bendrame sutuoktinių turte.
Taip pat ji, atsiliepdama į pareiškėjo pareikšimą, nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog J. S. savo nuosavybę į garažo boksą būtų perleidęs sūnui V. S.. Tėvas save laikė garažo savininku ir naudotoju visą laiką, o, kad buvo leidęs naudotis garažu ir šeimos nariui – sūnui V. S., davęs jam vieną iš garažo raktų, tai nepatvirtina pareiškimo pagrįstumo. J. S. savo vardu gaudavo sąskaitas už garažo komunalinius mokesčius ir jas apmokėdavo iš savo lėšų arba tėvas grynuosius pinigus perduodavo sūnui, prašydamas sūnaus apmokėti sąskaitas. J. S. buvo garažų bendrijos narys, iš savo ir sutuoktinės lėšų pastatė garažą. J. S. vardu buvo teikiamos sąskaitos ir už atliekų tvarkymą, kurias tėvas apmokėdavo. Tėvas dėl savo sveikatos būklės nespėjo įregistruoti nuosavybės į garažą savo vardu. Garažo kadastrų matavimo byla sudaryta visai prieš J. S. mirtį, jam sergant, šiuos veiksmus, tėvo pavedimu, atliko sūnus V. S., dalyvaudamas paskutiniame garažų savininkų ir naudotojų susirinkime. J. S. garažą naudojo pagal paskirtį, t. y. sandėliavimui, transporto priemonės laikymui ir kitoms ūkio reikmėms. Šis pastatas iki šios dienos nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau atlikti kadastriniai matavimai, paruošta kadastrinių matavimų byla. Mano, kad per daugiau nei 39 metus sąžiningo, atviro, niekieno netrukdomo valdymo J. S. savo nuosavybėn įgijo nuosavybės teisę į nurodytą garažą. Teismui nustačius prašomą nustatyti juridinį faktą, bus užtikrinti buvusio savininko ir jo įpėdinių (pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų) teisėti interesai į turimą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, L. B. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pareiškimu, palaiko savo pareiškimą. Nurodė, kad 1987 m. tėvas garažą statėsi sau, nes įsigijo automobilį Jis 1983 metais įstojo į kooperatyvą „T.“. Teigė, kad tėvas leido sūnui naudotis garažu, o ne atidavė. Nesutinka, kad V. B., kuris nėra bendrijos pirmininkas ar ginčo turto savininkas, išdavė raštą, kuris yra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, nes tik notaras gali įteisinti nuosavybę, o nieko panašaus padaryta nebuvo. Tėvo sveikata suprastėjo ir jis mirė 2023 m. Tėvas už viską pats mokėjo, jis sūnui duodavo pinigų mokesčiams sumokėti, iki mirties nenorėjo būti priklausomas. Papildomai paaiškino, kad, jos žiniomis, brolis naudojosi ir tėvo elektronine bankininkyste, turėjo Luminor banko kortelę, generatorių, sūnus atlikdavo pavedimus iš jo sąskaitos, kadangi tėvas dėl garbaus amžiaus pats nemokėjo naudotis, galiausiai susižinojo, kad buvo išgryninta tėvo sąskaitoje buvę pinigai.
Suinteresuoto asmens L. B. atstovė advokatė N. R. palaiko atstovaujamosios poziciją, išdėstytą pareiškime ir teismo posėdyje. Paaiškino, kad garažas buvo ir liko J. S. žinioje, jį statė automobiliui laikyti, vėliau jame L. B. tėvas sandėliavo įvairius daiktus ir pan. Papildomai nurodė, kad įrodymų, jog tėvas perleido nuosavybę sūnui nėra, leidimas pasinaudoti garažu nesudaro pagrindo įgyjamajai senačiai taikyti, nėra oficialių rašytinių įrodymų dėl garažo perleidimo, be to, J. S. vardu buvo mokami visi mokesčiai, jo vardu buvo teikiamos ir sąskaitos, pats nespėjo įteisinti garažo dėl prastos sveiktos būklės, o ne dėl to, kad savęs nelaikė garažo valdytoju. Kartu su kitais nariais kreipėsi dėl kadastrinių matavimų atlikimo, byla buvo sudaryta visai prieš pat jo mirtį. Prašo atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo V. S. pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji pripažįsta sūnaus V. S. pareiškimą, jog jam nuosavybės teisėmis priklauso garažo boksas, esantis (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad šį garažą sūnaus nuosavybėn su jos sutikimu 2000 metais perdavė tėvas J. S., kuris yra jos sutuoktinis.
Suinteresuotas asmuo D. S. teismo posėdyje nurodė, kad nupirko sūnui mašiną ir su tėvu 2000 m. davė sūnui garažo raktus, leido jam juo naudotis. Jos šeima garažu nesinaudojo, nes savo mašiną parsivarė į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ji pati tuo metu grįždavo pas vyrą į kaimą savaitgaliais, o tris dienas gyveno ir dirbo mieste. Tėvas gavo garažą kai jie jau buvo vedę (pasistatė garažą). Sutuoktinis jį statė pats, ūkio būdu, mūrijo, pats plytas parsivežė, būdamas elektrikas, elektrą išsivedžiojo. Jie remontų garaže nedarė, o ar sūnus darė remontus garaže, ji nežino. 2022 m. vyro sveikata suprastėjo ir jis neužilgo mirė.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo V. S. pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pareiškime nurodomos aplinkybės patvirtina, kad garažai buvo pastatyti kooperatyvo narių pastangomis, nuo 1987 m. pareiškėjo tėvas naudojosi jam priskirtu garažu, tačiau nuosavybės teisės neįregistravo. VĮ Turto banko manymu, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo pateiktas pareiškimas yra pagrįstas bei tenkintinas.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens L. B. savarankišką reikalavimą, kuriame nurodė, kad L. B. pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, mano, kad L. B. pateiktas reikalavimas yra pagrįstas bei tenkintinas.
Suinteresuot asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimuose prašo pareiškėjo V. S. pareiškimą ir suinteresuoto asmens L. B. savarankišką reikalavimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo V. S. pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi, todėl reikalavimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra, prašo pašalinti iš proceso dalyvių, o šio prašymo netenkinus – civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, garažo bokso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Garažo boksas yra pastate 2G1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens L. B. pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi, todėl reikalavimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra, sprendimą šioje byloje prašo priimti teismo nuožiūra. VĮ Registrų centras visas faktines aplinkybes, susijusias su šios civilinės bylos dalyku, jau yra išdėstęs atsiliepime į pareiškėjo V. S. pareiškimą, todėl pakartotinai šiame atsiliepime nenurodo. Pakartotinai prašo pašalinti VĮ Registrų centrą iš proceso dalyvių, o šio prašymo netenkinus – civilinę bylą nagrinėti VĮ Registrų centro atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimuose prašo civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo V. S. pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo nurodytas nekilnojamasis turtas – garažo boksas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra Varėnos rajono savivaldybės administracijos nuosavybė (toliau – ir Administracija), nėra įtrauktas į Administracijos turto ar bešeimininkių pastatų apskaitą, todėl Administracija į jį daiktinių teisių neturi. Prašo pareiškėjo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.
Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašo civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį visas būtinas sąlygas, pareiškimas galėtų būti tenkinamas, prašo pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis protingumo, sąžiningo ir teisingumo principais pagal byloje surinktus įrodymus.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašo civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo V. S. pareiškimą, kuriame nurodė, kad patikrinus duomenis apie pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą patalpą – garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), viešajame Nekilnojamojo turto registre įrašų apie šį objektą nerasta. Garažo boksas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra atskiras pastatas, tai pastato-garažo dalis, patalpa, esanti pastate-garaže. Garažas (boksas) pradėtas statyti 1985 metais, baigtas statyti 1987 metais, baigtumo procentas – 100, tad šio statinio statybos teisėtumui įvertinti, turėtų būti taikomos tuo metu galiojusios statybų procesą reglamentavusių teisės aktų nuostatos. Ginčo pastato-garažo statyba pradėta gavus statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą, o užbaigta – pastatą-garažą priėmus naudoti valstybinėje komisijoje. Tačiau, remiantis kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso yra 75 boksų garažai, nuo 66 iki 75 nėra priimti naudoti valstybinėje komisijoje ir negautas statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimas. Neregistruoti statiniai (nekilnojamieji daiktai) pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., įteisinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ nuostatomis, kurio 11 punktu nustatyta, kad „Sąrašo nuostatos netaikomos laikiniesiems ir pripažintiems savavališkai pastatytais statiniams“. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad pareiškėjas garažu (boksu) naudojasi nuo 2000 m. iki dabar, tik nurodo, kad jis suremontavo stogą, pirko medžiagas, moka visus mokesčius, byloje pridedama 2021 ir 2022 metų žemės nuomos mokesčio deklaracija, pranešimas ir kvitas už valstybinės žemės nuomą. Pareiškėjo pateiktas 2022 m. spalio 29 d. mokėjimas nepatvirtina 10 metų valdymo sąlygos. Byloje pateiktas garažų bendrijos narių „V. T.“ sąrašas, kuriame pareiškėjas įtrauktas į narių sąrašus 22 numeriu. Mano, kad pareiškėjas nepagrindė patalpos – garažo (bokso) valdymo laikotarpio, taip pat byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas valdė būtent 19-tą garažo boksą. Inspekcija mano, jog pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Pareiškėjui neįrodžius visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68–4.71 straipsniuose išvardintų sąlygų buvimo, pareiškimas turėtų būti atmestas.
Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašo civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Liudytojas V. K., garažų bokso kaimynas, parodė, kad yra matęs pareiškėją, jis dengė garažo stogą, betonavo, jį dėl bendros tvarkos prižiūrėjo, garažo numeris 19. Jis teismo sprendimu prieš pora metų įsiteisino savo garažą. Anksčiau žino, kad buvo „T.“ įregistruotas, tada viską tvarkėsi per pirmininką. Su pareiškėju bendravo tik pagal vardą, sakė, kad tėvelis jam palieka garažą. Žino, kad ,,pradžioje“ prie garažų atvykdavo tėvukas.
Liudytojas V. B., buvęs kooperatyvo pirmininkas, nurodė, kad iki 1994 m. galiojo kooperatyvas, o dabar teisinio statuso jokio neturi, nes neperregistravo į bendriją, ji neįkurta. Kiekvienas atskirai įteisina nuosavybę. Kadangi nebuvo bendrijos, todėl neleido įteisinti garažų. J. S. įstojo į kooperatyvą 1983 m., jis buvo narys, jo vardu pastatytas garažas. Garažą statėsi J. S. ir pasistatęs kurį laiką valdė, o 2000 m. jis išdavė tokią pažymą, jog garažą perdavė sūnui. Jokio perdavimo dokumento oficialaus jis nematė, pagal jį buvo tik žodinis susitarimas, tėvukas šnekėjo, kad palieka sūnui garažą, kurio pagrindu jis ir išdavė pažymą, kad perdavė, o kuo pasireiškė perdavimas jis ne teisininkas, todėl nežino. Bendrija neįkurta, V. S. mokėjo žemės mokesčius, elektros ir šiukšlių mokesčius, atveždavo jam į namus.
Liudytojas J. J. paaiškino, kad tėvukas šnekėjo, jog garažą palieka sūnui, nes pats persikėlė gyventi kitur, o šis turėjo mašiną. Jis savo nuosavybę tame pačiame garažų bokse įsiteisino teismo sprendimu, jo 73 numeris buvo, vėliau keitėsi gatvės pavadinimas. Nuo 2000 m. pažįsta V. S., žino, kad jis pernai dengė garažo stogą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo pareiškimas atmestinas, suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimas tenkintinas.
Dėl įgyjamosios senaties taikymo sąlygų ir priešpriešinių reikalavimų
Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas. Pažymėta, kad iš kito asmens (kitų asmenų) gali būti perimtas daikto valdymas, bet ne nuosavybės teisė ir, jeigu tokio asmens (asmenų) daikto valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą visų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio reikalavimais, paskelbus pranešimą apie bylos nagrinėjimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt., iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime nurodė, kad Inspekcija mano, jog pareiškėjo pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Kiti juridiniai suinteresuoti asmenys prašymams neprieštarauja, palieka teismui vertinti jų pagrįstumą. Per teismo nustatytą terminą neatsirado asmenų, kurie kreiptųsi su pareiškimu į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.
Iš Statybos leidimo išrašo kopijos iš 1979–1986-04-23 metų leidimų statybai vykdyti Varėnos mieste/rajone registracijos knygos matyti, kad garažo kooperatyvui „T.“ Varėnos rajono architekto gamybinė grupė 1984 m. spalio 11 d. išdavė statybos leidimą Nr. 966-49 statyti 50 boksų kooperatiniams garažams Varėnos mieste ūkio būdu.
1986 m. lapkričio 26 d. Varėnos rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 148 ,,Dėl kooperatyvo garažų naujų narių priėmimo ir nuosavybės teisės pripažinimo“ nuspręsta tvirtinti garažų statybos ,,T.“ nutarimą dėl naujų narių priėmimo į kooperatyvą.
Iš Vykdomojo komiteto 1987 m. balandžio 29 d. surašyto kooperatinių garažų kooperatyvo „T.“ priėmimo naudoti valstybinės komisijos akto matyti, kad Valstybinė komisija sudaryta Varėnos rajono vykdomojo komiteto 1987 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 54 p., statytoju įvardintas kooperatyvo pirmininkas V. B.. Šiuo aktu priimta naudoti 65 boksų garažus. Objektas pastatytas pagal tipinį – individualų projektą Nr. TDK-37.
Iš 2022 m. spalio 27 d. statybos remonto užsakymo UAB „A.“ matyti, kad V. S. užsakė įvairių statybinių medžiagų 1188,37 Eur sumai.
Garažų kooperatyvo „T.“ pirmininko V. B. nuo pat kooperatyvo įsikūrimo, šiuo metu faktiškai atliekančio šias pareigas, 2023 m. rugsėjo 28 d. išduota pažyma patvirtina, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2000 metų garažų kooperatyve „T.“ priklauso garažas, kurio adresas –(duomenys neskelbtini) , iki 2000 metų garažu naudojosi J. S., kuris perleido garažą sūnui V. S..
2022 m. spalio 20 d. Perlas mokėjimo dokumentas ir Kvitas 308,53 Eur sumai patvirtina, kad mokėtojas – kooperatyvas ,,T.“ sumokėjo Varėnos rajono savivaldybės administracijai nurodytą sumą už valstybinės žemės nuomą už 2022 m., mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)
Kvitas 284,00 Eur sumai patvirtina, kad mokėtojas – kooperatyvas ,,T.“ turi sumokėti Varėnos rajono savivaldybės administracijai nurodytą sumą už valstybinės žemės nuomą už 2021 m.
Žemės nuomos mokesčio deklaracija, gavėjas kooperatyvas ,,T.“, mokestinis laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., suma 284,00 Eur.
Žemės nuomos mokesčio deklaracija, gavėjas kooperatyvas ,,T.“, mokestinis laikotarpis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., suma 316,00 Eur.
(duomenys neskelbtini) m. garažų kooperatyvo ,,T.“ 1984 m. sausio 27 d. Techninė dokumentacija.
Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų, nustatytų 2023 m. balandžio 11 d., ir kiekvieno savininko atskirų boksų bylos, parengtos D. T. (2023 m. balandžio 28 d. suderinta su VĮ Registrų centro kadastro eksperte D. S.), kuriose nurodytas – garažas (garažo boksas), esantis (duomenys neskelbtini), garažo bokso unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 19, bendras plotas 42,9 kv. m. Garažo boksas yra pastate, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 procentų.
2023 m. balandžio 28 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 23-76 patvirtina, kad mokėtojas V. S. už garažo kadastrinius matavimus sumokėjo matininkei D. T. 80,00 Eur, nurodyta mokėjimo paskirtis – ,,garažo byla“.
2020 m. kovo 16 d. Vietinės rinkliavos už komunalines atliekas surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. 11942725 ir apmokėjimo dokumentas – 2020 m. balandžio 6 d. Perlo kvitas, kurie patvirtina, kad už laikotarpį 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. garažų kooperatyve ,,T.“ už atliekų tvarkymą mokestis už vieną mėnesį yra 4,37 Eur.
Garažų bendrijos ,,V. T.“ narių sąrašas liudija, kad V. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), narių sąraše įrašytas 22-uoju numeriu. Yra nurodytas adresas, kontaktinis telefono numeris, V. S. parašas.
VĮ Registrų centras 2023 m. spalio 24 d., 2023 m. rugpjūčio 10 d., 2023 m. gegužės 2 d., 2023 m. gegužės 2 d. išrašai patvirtina, kad nuosavybės teisės į nurodytus garažus bei pastatus, kuriuose yra garažų boksai, neregistruotos.
D. S. ir J. S. santuokos liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini), ir Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), kad D. S. ir J. S. santuoka dėl sutuoktinio mirties baigėsi. 2023 m. spalio 18 d. Nuosavybės teisės liudijimas, notaro registro Nr. 6045, kuris patvirtina, kad D. S. po sutuoktinio J. S. mirties paveldėjo 1/2 dalį santuokoje įgyto turto. 2023 m. spalio 18 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notaro registro Nr. 6049, kuris patvirtina, kad D. S. ir L. B. paveldi turtą, kurio savininkas yra palikėjas J. S.. (duomenys neskelbtini)Liudijimas, liudijantis, kad J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinis yra sūnus V. S., sutuoktinė D. S., ir dukra L. B.. J. S. mirties įrašas Nr. 198, išduotas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Aptarti duomenys patvirtina, kad tiek plikėjo vaikai, tiek jo sutuoktinė išreiškė savo valią, kuri neatšaukiama, dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties (CK 5.50 straipsnis). Taigi, šiuo apsektu spręstina, kad priešpriešiniai reikalavimai yra susiję su šalių teisėtais lūkesčiais į palikėjo turtą.
Laikotarpiu, kuriuo buvo išduoti leidimai statyti garažus, Lietuvos teritorijoje galiojo 1972 m. birželio 2 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimas Nr. 197 „Dėl individualinių automobilių garažų statybos ir mokamų stovėjimo aikštelių įrengimo sutvarkymo“ ir šiuo nutarimu patvirtinti Garažų individualiniams automobiliams (motociklams) statybos bei eksploatavimo kooperatyvo pavyzdiniai įstatai (neteko galios 1986 m. liepos 15 d.). Pagal šiuose pavyzdiniuose įstatuose nustatytą teisinį reguliavimą (15 punktas), kooperatyvo lėšas sudarė kooperatyvo narių stojamasis mokestis, pajinės įmokos, įmokos garažų priežiūrai ir eksploatavimui, kitos įplaukos. Vadinasi, pagal prigimtį, t. y. vertinant šiuo metu Lietuvoje galiojančio teisinio reguliavimo aspektu, garažų kooperatyvai vertintini ne kaip viešosios nuosavybės teisės subjektai, tuo metu vadinti valstybiniais juridiniais asmenimis, bet kaip privatūs juridiniai asmenys, tuo metu vadinti kooperatyvais, kurie skyrėsi ir nuo valstybinių kooperatinių organizacijų, kurių materialinį pagrindą sudarė ne viena nuosavybės forma, t. y. buvo investuojamos ir biudžetinės (valstybės) lėšos. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas.
Bylos duomenimis spręstina, kad V. S., gavęs automobilį, būdamas santuokoje su D. S., įstojo į garažų kooperatyvo „T.“ narius, ūkio būdu statė garažą (pirko medžiagas, išvedžiojo elektrą ir kt.), kurio, kaip kooperatyvo narys (bendrija neįkurta), savalaikiai neįteisino, taip likdamas teisėtu turto valdytoju ir iki pat savo mirties. (duomenys neskelbtini) miesto individualiųjų garažų statybos kooperatyvas „T.“ neregistruotas juridinių asmenų registre, įstatymų nustatyta tvarka į bendriją jis perregistruotas nebuvo. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nurodomas garažas viešajame registre (NTR CDB) neregistruotas, garažas neturi bendrų patalpų, turi atskirą patekimą. Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, statiniu pareiškėjo tėvas nuo įgijimo momento atvirai naudojosi, tvarkė ir prižiūrėjo daugiau nei dešimt metų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šis pastatas savavališka statyba. Taigi, garažą stačius pareiškėjo tėvui ir teisėtai jį valdžius, o po šio mirties tiek pareiškėjui, tiek suinteresuotiems asmenims paveldėjus po J. S. mirties (duomenys neskelbtini)likusį turtą, tarp įstatyminių įpėdinių V. S. ir L. B. kilo ginčas dėl to kas faktiškai (J. S. ar V. S.) teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdė garažą, laikė save garažo savininku, juo naudojosi ir rūpinosi.
Pažymėtina, jog neįgijęs nuosavybės teisės naujo daikto sukūrimo pagrindu asmuo šios teisės perleisti ir pirkimo – pardavimo, dovanojimo sutarties ar kitu perleidimo pagrindu negali. Nors pareiškėjas teisę į garažą sieja su pagrindais, kuriais įgyjama nuosavybės teisė (CK 4.47 straipsnis), byloje nustatyta, kad šiais pagrindais jis nuosavybės teisių neįgijo. Pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės apie per visą garažo valdymo laikotarpį, kuris tęsėsi, jo vertinimu, ilgą laiką, įdėtas lėšas, darbą ir pastangas reikšmingos nustatant ir vieną iš įgyjamosios senaties taikymo sąlygų – daikto valdymą kaip savo, kadangi ši sąlyga turi būti aiškinama kaip reiškianti, kad daikto valdytojas per visą valdymo laikotarpį ne tik įgyvendino teises į daiktą, elgdamasis su juo kaip savininkas, bet ir su valdomu daiktu susijusias pareigas vykdė kaip savininkas (patyrė įprastines išlaidas, būtinas daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo, atlygino daikto padarytą žalą, mokėjo su daiktu susijusius mokesčius, kitus privalomus mokėjimus ir pan., teismo vertinimu, pareiškėjas V. S. neįrodė.
CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
Vadinasi, įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas.
Pažymėtina, kad iš kito asmens (kitų asmenų) gali būti perimtas daikto valdymas, bet ne nuosavybės teisė ir, jeigu tokio asmens (asmenų) daikto valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą visų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.
Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tuomet detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo fakto faktiniu valdymu vertinami kaip patikimi. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo.
Taigi, aptartos bylos duomenimis spręstina, kad pareiškėjo tėvas J. S., tapęs garažų statybos kooperatyvo ,,T.“ nariu, ūkio būdu statėsi garažą, juo rūpinosi, laikė jame automobilį, vėliau tam tikrus daiktus, jis, kaip faktinis garažo bokso valdytojas, liko juo iki pat savo mirties. Įrodymų, besąlygiškai patvirtinančių, kad pareiškėjas perėmė valdymą, nėra, jokie oficialūs rašytiniai įrodymai to nepatvirtino. Nors, pasak pareiškėjo, tarp jo ir tėvo buvo žodinis susitarimas dėl garažo perdavimo sūnui, dokumentiškai tai neužfiksuota. Tokių aplinkybių besąlygiškai nepatvirtino ir liudytojai. Sąskaitos už mokesčius buvo išrašomos J. S. vardu, kas taip pat liudija, kad J. S. buvo faktinis garažo valdytojas. Jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių V. S. faktinį garažo valdymą nuo 2000 m., nėra. Tuo tarpu 2022 m. spalio 27 d. pasiūlymas – užsakymas V. S. dėl tam tikrų prekių įsigijimo niekaip neįrodo, kad tos prekes pareiškėjas pirko neva tai šiam garažui remontuoti. Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų kokiomis lėšomis buvo įsigytos prekės (neaišku kieno lėšomis apmokėtos) ir panaudotos būtent ginčo garažo remontui. Taigi, toks domuo niekaip savaime nepagrindžia, kad tomis medžiagomis buvo atliktas būtent šio pareiškėjo įvardijamo garažo remontas, kita vertus, tai niekaip nepagrindžia ir 10 metų valdymo laikotarpio termino, būtino įgyjamajai senačiai taikyti. Liudytojai, apklausti teisminio nagrinėjimo metu, taip pat kategoriškai nepatvirtino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, priešingai, šie parodė, jog matę pareiškėją prie garažų kartu su tėvu, žino jį pagal vardą, o V. B., kaip nurodomo buvusio kooperatyvo pirmininko pažyma, nesant perregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka bendrijos, išduota tam neįgalioto asmens, savaime neįrodo garažo perdavimo fakto, kita vertus, toks raštas negali būti laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisių atsiradimą.
Pareiškėjo motina D. S., gyvenanti pas pareiškėją, natūralu, kad paliudijo jo naudai, tačiau ji, būdama jau priėmusi palikimą po savo sutuoktinio mirties, akivaizdu, jog savo dalies neatsisakė. Ji teisme paliudijo apie garažo statybą jai žinomas aplinkybes, teigė, kad tėvas 2000 m. davė sūnui su jos žinia garažo raktus, leido jam juo naudotis, tačiau ar sūnus darė remontus garaže, ar ne, ji nežinanti, taip pat paaiškino, kad vyro sveikata suprastėjo 2022 m., po ko šis neužilgo mirė, kas paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad J. S. nelaikė savęs garažo savininku ir todėl dokumentacijos iki mirties pats nesitvarkė. Priešingai, J. S., tapęs kooperatyvo „T.“ nariu, pats statė garažą, juo rūpinosi, tvarkėsi pagal galimybes, o, kad išsikėlęs gyventi į kaimą, leido sūnui naudotis jo paties sukurtu turtu (jame laikyti automobilį), niekaip neįrodo garažo atidavimo jo nuosavybėn fakto. Duomenų apie pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo sandorius nėra, panaudos ar nuomos sutartys taip pat bylos duomenimis tarp tėvo ir sūnaus nesudarytos. Be to, pasak L. B., tėvo duotais pinigais brolis V. S. apmokėdavo komunalinius mokesčius, mokesčius už žemę, jis turėjo tėvo banko kortelės prisijungimus ir generatorių, o, kadangi tėvukas nemokėjo naudotis elektronine bankininkyste, todėl brolis iš jo sąskaitos padarydavo pavedimus. 2021 – 2022 m. mokėjimo dokumentai, jog mokėtojas – kooperatyvas „T.“ sumokėjo atitinkamas sumas savivaldybės administracijai už valstybinės žemės nuomą ir pan., taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad pareiškėjas savaime atliko atitinkamus mokėjimus asmeninėmis lėšomis, o ne tėvo piniginėmis lėšomis ar jo pavedimu ir nepagrindžia aplinkybių, kad tokiu būdu jis veikė kaip teisėtas garažo valdytojas, imant domėn ir tai, kad sąskaitos buvo išrašytos J. S. vardu. Liudytojo parodymai, kad atveždavo jam į namus eilę metų pinigus V. už šiukšles, elektrą ir pan., savaime neįrodo, kad pareiškėjas tai darė savo asmeninėmis lėšomis ir nepaneigia aplinkybių, kad tai buvo daroma su J. S. žinia ir jo pavedimu. Pasak L. B., garažas tėvo sūnui nebuvo perleistas, o tik leista J. S. žinia ir valia juo naudotis. Kad pareiškėjas užsakė kadastrinių matavimų bylą ir 2023 m. aprodė situaciją matininkei vietoje, taip pat nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas elgėsi kaip šio daikto savininkas. Bylos duomenimis, labiau tikėtina, kad tėvo J. S., kurio sveikata šlubavo, pavedimu V. S. atliko šiuos veiksmus. Kad garažas J. S., pareiškėjo vertinimu, buvo nereikalingas irgi besąlygiškai nepatvirtino jokie faktiniai bylos duomenys. Aplinkybių, kad J. S. persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, J. S. garažas tapo nereikalingas ir jis juo nesirūpino, kad jis iki mirties nesiekė nuosavybės pripažinimo į šį garažą, be pareiškėjo nurodytų argumentų kategoriškai nepatvirtino jokie faktiniai bylos duomenys. Pirmiau aptarti duomenys, be kita ko, niekaip neįrodo ir netrumpesnio nei 10 metų periodo, atsižvelgiant ir į pareiškėjo tėvo J. S. mirties datą, būtino įgyjamosios senaties instituto paskirčiai taikyti.
Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – garažu laikotarpį jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato (patalpų) naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Sudaryta garažo kadastrinių matavimų byla rodo jo baigtumą 100 procentų. Nuo pat garažo pastatymo momento, t. y., nuo 1987 m. garažą valdė J. S., miręs (duomenys neskelbtini), garažą valdė kaip savo daiktą, juo naudojosi nepertraukiamai, jį prižiūrėjo ir rūpinosi, tuo tarpu pareiškėjas tokių veiksmų per būtiną nepertraukiamą laikotarpį neatliko, todėl darytina išvada, jog J. S., valdęs jį sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai nuo pastatymo momento iki pat savo mirties, įgijo įgyjamosios senaties pagrindu. Byloje įtraukti juridiniai suinteresuoti asmenys teismui iš esmės jokių prieštaravimų dėl pateiktų prašymų neteikė, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Teisme nebuvo gauta jokių kitų asmenų pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotais asmenimis, kurie pretenduotų į pareiškėjo nurodytą turtą ir ginčytų palikėjo J. S. valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirą ir nepertraukiamą daikto valdymą. Šios aplinkybės rodo, kad garažas visą laikotarpį (nuo jo įgijimo) pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvo J. S. buvo valdomas teisėtai, nes jo valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad J. S. garažą būtų valdęs neteisėtai – jis iki pat savo mirties, pagal amžių ir sveikatos būklę rūpinosi šiuo turtu, o kiek nepajėgė ir negebėjo dėl informacinių technologijų ar raštingumo stokos, kaip spręstina bylos duomenimis (sumokėti mokesčius, atlikti bankinius pavedimus, užsakyti dokumentus), paties pavedimu naudojosi artimųjų pagalba, elgėsi kaip daikto savininkas, teisėtas valdytojas ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už jį į pastatus neturi. Tokias aplinkybes, kad J. S., neva tai perleidęs garažą sūnui, iki pat savo mirties nesiekė jo įteisinti savo vardu, nes nelaikė savęs daikto savininku, priešingai nei teigė pareiškėjas ir jo atstovė, paneigia bylos duomenys, kurie, teismo vertinimu, rodo priešingai, kad J. S. garažo boksą laikė nuosavu turtu, dėl ko, būdamas gyvas, iki mirties nematė poreikio sutvarkyti nuosavybės dokumentų sūnaus naudai. Taigi, pareiškėjas ne tik, kad neįrodė pareiškimo pagrįstumo, bet ir neįrodė būtino ne trumpesnio nei 10 metų termino, skaičiuojamo ne nuo 2000 m., ką įrodinėjo byloje, bet ir po tėvo J. S. mirties (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties instituto taikymui. Kiti pareiškėjo argumentai neturi esminės įtakos reikalavimo pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako ir neanalizuoja.
Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.22, 4.68 straipsniai). Daikto valdymas kitu pagrindu neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti suinteresuoto asmens L. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kad J. S., miręs (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į garažą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009).
Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pareiškėjo pareiškimas atmestinas, o suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimas tenkintinas. Šio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes įregistruojant nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre teisėtiems J. S. turto paveldėtojams (CK 5.11, 5.13 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo V. S. atstovė advokatė A. I. 2023 m. birželio 15 d. sumokėjo 55,00 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjo atstovė prašo priteisti iš suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, L. B. 455,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 55,00 Eur žyminis mokestis ir 400,00 Eur už teisinę pagalbą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (2023 m. birželio 15 d. mokėjimo dokumentas, 2023 m. gruodžio 12 d. ir 2023 m. birželio 15 d. pinigų priėmimo kvitai).
Bylos duomenimis, suinteresuotam asmeniui, reiškiančiam savarankiškus reikalavimus, L. B. 2023 m. lapkričio 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-10417 ir 2024 m. spalio 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-10417 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. lapkričio 28 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad išlaidos už suinteresuotam asmeniui, reiškiančiam savarankiškus reikalavimus, L. B. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudaro 473,29 Eur. Suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, L. B. atstovė prašo priteisti šias išlaidas iš pareiškėjo.
Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.
Šiuo atveju, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pareiškimas atmestinas, o suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimas tenkintinas, teismas sprendžia, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą suinteresuotam asmeniui, reiškiančiam savarankiškus reikalavimus, L. B., t. y. 473,29 Eur, priteistinos iš pareiškėjo V. S..
Taip pat bylinėjimosi išlaidos – mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo suinteresuotas asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, buvo atleistas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, priteistinas iš pareiškėjo V. S. į valstybės biudžetą, t. y. 55,00 Eur (CPK 96 straipsnis).
Valstybė šioje byloje patyrė 127,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo V. S. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 202 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnis, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. pareiškimą atmesti. Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, L. B. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į garažo boksą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 19, bendras plotas 42,9 kv. m, garažo boksas yra pastate, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Įgyjamosios senaties faktas nustatytas daiktinių teisių J. S. paveldėtojams registracijos tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 473,29 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus 29 ct) išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pareiškėjo pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš pareiškėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 55,00 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, kuris turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už žyminį mokestį.
Priteisti iš pareiškėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 127,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.