Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, eII-238-1127/2026

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2026-04-08
Bylos Nr.: eII-238-1127/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00054-2026-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Giedrė Maslauskaitė
Pažeidėjas: Y. Y.

Kategorijos

15.1.1Teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas (ANK 349 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-238-1127/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00054-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1.; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2026 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Lukrecijai Maconkaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Y. Y.,vertėjoms Olgai Gumuliauskienei, Anai Rastenienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Y. Y. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl 2025 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-15396-2025 (ROIK:25291649777).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto G. G. 2025 m. gruodžio 31 d. nutarimu Y. Y. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalį 230 Eur dydžio bauda už tai, kad 2025 m. lapkričio 30 d. 06:21 val. nustatyta, jog Y. Y., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminas Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d. Deklaracija pateikta pavėluotai, t. y. 2025 m. lapkričio 27 d. Tuo vadovas Y. Y., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas prašo panaikinti 2025 m. gruodžio 31 d. nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, pripažinti, kad išvada apie kaltę buvo padaryta per anksti, dar nebaigus ikiteisminio tyrimo, grąžinti bylą tirti iš naujo arba teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad priimtas sprendimas yra nepagrįstas, MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo neteisėtai įregistruota jo vardu be jo žinios ir sutikimo. Priimant sprendimą nebuvo tinkamai įvertintos sukčiavimo aplinkybės, pateikti paaiškinimai ir įrodymai nebuvo visapusiškai įvertinti. Sprendime yra nurodyta, kad nėra lengvinančių aplinkybių, kas neatitinka faktinės situacijos. Nurodytos aplinkybės prieštarauja pagrindiniams principams – objektyvaus ir išsamaus bylos nagrinėjimo, proporcingumo, teisės ginti savo interesus ir dalyvauti procese, pareigos aktyviai aiškintis aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, teismui su Pareiškėjo skundu pateikta Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau – EDS) informacija, pagal kurią metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2024 m., pateikta pavėluotai 2025 m. lapkričio 27 d., deklaraciją pateikė pats Pareiškėjas. Atsiliepime cituojamos ANK 187 straipsnio 2 dalies, Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, nurodoma, kad 2025 m. lapkričio 30 d. surašytas bei išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas Pareiškėjo deklaruotu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. gruodžio 1 d. bei 2025 m. gruodžio 8 d. gauti tapataus pobūdžio Y. Y. el. laiškai, kuriais teigiama, kad jis nėra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, apie bendrovės egzistavimą nieko nežinojo ir veiklos nevykdė, todėl deklaracijų nepateikė. Teigė, jog pradėtas policijos tyrimas bei kreipėsi į VĮ Registrų centrą. 2025 m. gruodžio 11 d. Vilniaus AVMI raštu Nr. (7.1 Mr) 46-13963 kreipėsi į Y. Y. su prašymu pateikti dokumentus, kurie pagrįstų Y. Y. teiginius, t. y. raštus policijai ir VĮ Registrų centrui, jų atsakymus ir bei kitą informaciją, tačiau iki administracinio nusižengimo protokolo nagrinėjimo dienos jokia informacija nebuvo pateikta. Raštas išsiųstas asmens deklaruotu el. pašto adresu, apie gavimą patvirtina ir pats Pareiškėjas pateikdamas priedus prie skundo. Taigi, apie administracinio nusižengimo protokolo nagrinėjimą Pareiškėjui buvo žinoma, prašymo dalyvauti žodinio proceso tvarka nepateikė. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Šis juridinis faktas vis dar nėra panaikintas, nuo 2025 m. gruodžio 8 d. Pareiškėjas yra įgijęs likvidatoriaus statusą. Mokesčių administratorius vadovaujasi viešaisiais registrais, kurie yra laikomi teisingais. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 27 d. per EDS yra pateikęs 2022-2025 metų ataskaitas apie kontroliuojamuosius bei kontroliuojančius vienetus bei asmenis (forma FR0438), kuriose nurodo, kad yra vienintelis MB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas 2022-2025 metais. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad Subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą. Pažymėtina, kad aptartas teisinis reglamentavimas savaime nereiškia, kad pareiškėjas privalėjo pats tiesiogiai VMI pateikti deklaracijas, tačiau būtent jis yra atsakingas už tai, kad deklaracija būtų pateikta laiku ir tinkamai. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-293-885/2025). Juridinio asmens vadovas turi pareigą būti atidus ir rūpestingas, užtikrinti, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo įvykdytų visas jam tenkančias prievoles įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Deklaracijas gali pateikti pats arba šią funkciją pavesti kitam asmeniui. Kaip jau buvo minėta, Pareiškėjas pavėluotai pateikė metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2024 m. pats asmeniškai. Institucija taip pat nesutinka su pareiškėjo prašymu švelninti nuobaudą arba ją panaikinti.

Posėdžio metu Pareiškėjas skundą palaikė ir paaiškino, kad nesutinka, jog nėra lengvinančių aplinkybių, kadangi buvo panaudotas sukčiavimas, susijęs su įmonės steigimu. Iki 2025 m. vasaros net nežinojo apie šios įmonės egzistavimą, iki kol antstoliai užblokavo jo sąskaitas. Tuomet pradėjo aiškintis. Pačioje VMI išvis nieko nežinojo, kol nepavyko susisiekti su skyriaus viršininku. Po to išsiaiškino, kad ši įmonė atidaryta pasinaudojus jo (duomenys neskelbtini) piliečio pasu, su juo susisiekti negalėjo, nes nebuvo pateikti jokie duomenys, išskyrus pasą. Jei būtų tikrintas jo Lietuvoje suteiktas kodas, viskas švaru, moka mokesčius, dirbo. VMI sistema dirba nekorektiškai, kadangi šitie jo asmens duomenys iš (duomenys neskelbtini) paso nebuvo susieti su asmens kodu, kuris buvo suteiktas Lietuvos migracijos departamento, leidime gyventi. Paskui kreipėsi į policiją su pareiškimu, nurodydamas, kad šios įmonės neįsteigė. Pats tyrėjas net matė, kad čia ne jo parašas, bet dėl ekspertizės ant 10 lapų pasirašinėjo, kad patvirtintų. Kol vyksta ekspertizė ir tyrimas policijoje, negali nei į Darbo biržą įstoti, nei kur įsidarbinti ir jam buvo patarta šią įmonę uždaryti, kad būtų likviduojamas įmonės statusas ir galėtų įsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Jam duomenys apie įmonę tapo pasiekiami po to, kai per Mano VMI pajungė ir jo (duomenys neskelbtini) pasą. Anksčiau nebuvo baustas, nežino, kodėl nustatyta sunkinanti aplinkybė. Kai tyrėjas atsiuntė visus išrašus, pamatė, kad tie dokumentai buvo siunčiami ne jam asmeniškai, jie tapo prieinami tik po to, kai buvo užblokuotos sąskaitos, tik po to pamatė, kad siuntė kasmet. Į elektroninį paštą nieko negavo, kadangi „Mano VMI“ paskyra, kuri pajungta jo asmens kodo, buvo švari iki kol antstoliai neužblokavo sąskaitų. Jam į el. paštą nieko neatėjo, patys VMI darbuotojai su juo nesusisiekė. Oficialus dokumentus buvo atsiųstas po to, kai kreipėsi pats. Pačiame „mano VMI“ nebuvo prijungta paskyra, prie naujai suteikto asmens kodo ir dėl to jokių duomenų nematė. Kaip gali atidaryti įmonę, jei leidime gyventi ir pase vienas parašas, o įsteigimo dokumentuose kitas. Ikiteisminis tyrimas vyksta dėl sukčiavimo, nes jis nežinojo apie įmonės įsteigimą. Piniginę baudą sumokėjo lapkričio 27 d., nes negalėjo be to likviduoti įmonės, turėjo deklaracijas pateikti ir baudą sumokėti. O administracinė bauda atėjo vėliau. Visus čekius renka ir policijos pareiškime nurodė, kad norės gauti kompensaciją, atlyginti išlaidas. Šiuo metu neturi nei laiko, nei galimybės sumokėti administracinę nuobaudą. Tikrai nežinojo, nori kad bauda būtų panaikinta, arba bent sustabdytas jos mokėjimas, kol vyksta ikiteisminis tyrimas.

Prašo atkreipti dėmesį, kad nepaisant to, kad pateikti korektiški duomenys, visi pranešimai dėl įmonės buvo siunčiami į nepažįstamą adresą, negaudavo duomenų, neturėjo prieigos prie įmonės duomenų. Tai reiškiasi, kad valstybinė įstaiga nepasirūpino duomenų tinkamumu. Faktinis duomenų nustatymas įvyko tik jo iniciatyva, tai yra patvirtinimas, kad sistema buvo netvarkinga. Dabar visi duomenys ateina tinkamai į jo asmeninį paštą ir į „mano VMI“ paskyrą. Susidarė situacija, kurioje iki duomenų atnaujinimų jokie pranešimai iki jo neateidavo. Objektyviai negalėjo žinoti apie savo pareigas, neturėjo prieigos prie duomenų ir negaudavo pranešimų. Jo kaltė dėl pareigų neatlikimo neegzistuoja, visa situacija tapo valstybinių sistemų klaidų ir trečiųjų asmenų veikimo pasekmė. Po problemos išaiškėjimo veikė sąžiningai ir proaktyviai problemą pašalino. Pirma administracinė bauda atėjo į MB, kurią apmokėjo, kad galėtų likviduoti įmonę, o antroji bauda atėjo į jo asmeninį, pagal asmens kodą, kas pavirtina, kad gavo prieigą prie šių duomenų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

Pareiškėjas nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu, vertindamas, kad jo veiksmuose nėra kaltės, kadangi jis nežinojo apie pareigą pateikti deklaraciją, o tai sąlygojo aplinkybės, kad minimos mažosios bendrijos vadovu jis buvo paskirtas be pastarojo žinios.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, Institucijos atsiliepime išdėstytus motyvus, posėdyje išklausęs pareiškėjo paaiškinimus, įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei gautus papildomus duomenis, sprendžia, kad Y. Y. nepagrįstai nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį.

Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas nubaustas už tai, kad, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminas Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d. Deklaracija pateikta pavėluotai, t. y. 2025 m. lapkričio 27 d.

Atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį užtraukia ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimas ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimas. Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi, metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.

Nustatyta, kad pareiškėjas inkriminuojamu laikotarpiu buvo registruotas kaip mažosios bendrijos vadovas ir nustatyta tvarka bei terminais nebuvo pateikta Pelno mokesčio deklaracija. Tokie duomenys objektyviai užfiksuoti administracinio nusižengimo byloje – elektroninio deklaravimo sistemos duomenimis, deklaracija už 2024 m. pateikta tik 2025 m. lapkričio 27 d. Šių faktinių aplinkybių neginčijo ir pats pareiškėjas. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek ir bylos nagrinėjimo Institucijoje metu nuosekliai aiškino apie mažosios bendrijos egzistavimą nežinojęs, o kai tokios aplinkybės paaiškėjo, nedelsdamas ėmėsi veiksmų.

Kartu su skundu pareiškėjas pateikė antstolio 2025 m. liepos 10 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, iš kurio matyti, kad nuo 2025 m. gegužės 28 d. vykdomas 230 Eur dydžio baudos išieškojimas (kaip matyti, už ankstesnio administracinio nusižengimo padarymą). Taip pat matyti, kad jau 2025 m. liepos 14 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“, pranešdamas, kad juridinis asmuo galimai buvo įregistruotas naudojant jo asmens duomenis, tačiau be jo žinios ir sutikimo, su šia įmone neturi jokio ryšio, nebuvo jos steigėjas. Tą pačią dieną Y. Y. paklausimu kreipėsi ir į VMI, aiškindamasis aplinkybes dėl baudos išieškojimo už ankstesnio nusižengimo padarymą. Teisme buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2025 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad Y. Y. nurodė, kad teisininku prisistatęs asmuo, pasinaudodamas pastarojo duomenimis ir klastodamas dokumentus, be jo žinios ir sutikimo jį užregistravo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2025 m. liepos 10 d. patikrinęs savo asmeninę (duomenys neskelbtini) sąskaitą pamatė, kad yra skolingas antstoliams 400 Eur. Teismui pateiktais duomenimis, 2026 m. kovo 19 d. ikiteisminis tyrimas sustabdytas, išnaudojus galimybes nustatyti galimai veiką padariusį asmenį. Aptartos aplinkybės patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus ir posėdžio metu išsakytus teiginius, jog jis iš tiesų per trumpą laikotarpį ėmėsi aktyvių veiksmų, informuodamas institucijas apie susidariusią situaciją, nurodydamas, kad nežinojo apie minimą mažąją bendriją, o nurodytų aplinkybių pagrindu teisėsaugos institucijos pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio informacija buvo pateikta ir administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai institucijai, tačiau ji nebuvo tikrinama nagrinėjamo klausimo kontekste. Teismas pažymi, kad įrodinėjimo našta tenka administracinį nusižengimą tiriančiai institucijai, ir būtent ji turi surinkti ir pateikti įrodymus, jog padarytas administracinis nusižengimas. Įrodinėjimo našta negali būti perkeliama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Iš Elektroninės deklaravimo sistemos duomenų, be kita ko, matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijos pateiktos tą pačią dieną - 2025 m. lapkričio 27 d., o deklaracijos už 2025 m. – 2025 m. gruodžio 11 d. Tokios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo teiginius, kad tik po kurio laiko jis gavo prisijungimą prie sistemos, o atitinkami veiksmai nedelsiant atlikti (teiktos deklaracijos, sumokėtos baudos), siekiant tokiu būdu užbaigti bendrijos veiklą (bylos duomenys patvirtina, kad netrukus po minimų deklaracijų pateikimo bendrija pradėta likviduoti).

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma (ANK 591 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Šiuo atveju, įvertinus Institucijos Y. Y. inkriminuojamas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes, vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, taip pat įvertinus pareiškėjo paaiškinimus ir juos patvirtinančius duomenis, spręstina, kad nors Y. Y. aptariamu laikotarpiu buvo registruotas kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad asmuo žinojo apie jam, kaip minimos bendrovės vadovui tenkančią pareigą įstatymų nustatyta tvarka teikti deklaracijas, taigi atitinkamai pagrindžiančių kaltę dėl inkriminuoto ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo Y. Y. skundą tenkinti.

Panaikinti 2025 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-15396-2025 (ROIK:25291649777) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė