Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui D. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 29 000 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Baigiamojoje kalboje ieškovo atstovė advokatė nurodė, kad palaiko ieškinį dėl 29 000 Eur skolos. Reikalavimą grindžia rašytiniu įrodymu – vekseliu, kuris pasirašytas atsakovo, to neginčija. Juo įtvirtintas besąlygiška įsipareigojimas iki (duomenys neskelbtini) sumokėti 29 000 Eur. Svarbu įvertinti, dėl ko nėra ginčo – dėl vekselio pasirašymo laiko, vietos. Skiriasi aplinkybės dėl vekselio pasirašymo pagrindų – šalys grindžia paaiškinimais. Jei vertinant atsakovo argumentus, kad vekselis susijęs su verslo santykiais, šie paaiškinimai turi mažai tikėtinumo – nėra aišku, dėl ko du verslininkai verslo įnašus įformino vekseliu. Atsakovas be įrodymų apie įnašų atlikimą įsipareigojo sumokėti 29 000 Eur. Neįtikinami paaiškinimai. Pinigų perdavimas gali būti įrodomas paaiškinimais. Vertinant, ar turėjo galimybę paskolinti, reikia atsižvelgti į paaiškinimus, atsakovas patvirtino, kad ieškovas turėjo finansines galimybes daryti įnašus į įmonę. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad vekselis buvo užtikrinimo priemonė. To nepatvirtino ir liudytojas. Daug metų šalis siejo geri santykiai. Atsakovas paaiškino, kad nepareikalavo grąžinti vekselio, tai neatitinka rūpestingo, apdairaus žmogaus situacijos. Vekselyje paprastai nenurodomas pinigų perdavimo faktas. Nebuvo reikalavimo notariškai tvirtinti tokiai sumai. (duomenys neskelbtini) m. vykę ikiteisminiai tyrimai buvo kliūtis kreiptis dėl vykdomojo įrašo. Neturi būti paneigta ieškovo teisė atgauti paskolintus pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, kad D. L. pagal vekselį besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 29 000 Eur A. K. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vekselis). Vekselis nėra patvirtintas notaro.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Vekselis nebuvo realizuotas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) nustatyta tvarka ir neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso. Ieškovas Vekseliu remiasi kaip skolos rašteliu, įrodinėdamas paskolos santykių tarp šalių buvimą. Taigi byloje kilo ginčas dėl reikalavimo, grindžiamo ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu.

Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Nurodytas teisinis reglamentavimas nustato, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 17 punktą).

Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

Taigi, nagrinėjamu atveju, būtent ieškovui tenka pareiga pagrįsti (įrodyti) savo nurodomas aplinkybes, kad jis paskolino (perdavė) atsakovui vekselyje nurodytą 29 000 Eur sumą, tuo tarpu pats Vekselis gali būti vertinamas tik kaip paprastas rašytinis įrodymas.

Byloje kilusio ginčo esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, ar ieškovas realiai perdavė paskolos sutarties dalyką (pinigus) atsakovui (paskolos gavėjui).

Ieškovas įrodinėja, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, teigdamas, kad pats atsakovas jo paprašė paskolinti pinigų, 29 000 Eur sumos perdavimą atsakovui patvirtina Vekselyje fiksuotas atsakovo įsipareigojimas grąžinti pinigus iki vekselyje nurodytos datos. Atsakovo teigimu, jam nebuvo paskolinta reikalaujama priteisti suma, o Vekselis sudarytas šalims susitarus dėl įnašų, skirtų bendros įmonės veiklai.

CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų praeities įvykiams tiksliai nustatyti nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertinant šalių paaiškinimus, reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami šalies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Tačiau šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Vertinant vienos iš šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009).

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, t. y. ar atsakovas pasiskolino Vekselyje nurodytą sumą ir šie pinigai buvo jam perduoti. Teismas, įvertinęs (duomenys neskelbtini) vekselio turinį, neturi pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais apie realų pinigų perdavimą atsakovui. Minėtame vekselyje nėra atsakovo patvirtinimo apie tai, kad jis gavo jame nurodytą pinigų sumą, nėra įsipareigojimo grąžinti būtent paskolintus pinigus. Vekselyje nėra fiksuotas nei ieškovo patvirtinimas apie tai, kad vekselyje nurodytą pinigų sumą jis perdavė atsakovui, nei, kaip jau nurodyta pirmiau, atsakovo patvirtinimas apie skolinamų pinigų gavimą. Tiek (duomenys neskelbtini) vekselio tekstas, tiek skirtingi šalių paaiškinimai apie buvusio (ar tikėtinai siekiamo) susitarimo tikslus, neįrodo pinigų perdavimo fakto bei realių paskolos teisinių santykių atsiradimo. Be to, ieškovo paaiškinimai, kad jis perdavė grynuosius pinigus atsakovui ofise, nesant kitų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepatvirtina, kad Vekselyje nurodyta suma atsakovui buvo perduota. Nagrinėjamu atveju, šalių paaiškinimams dėl Vekselio pasirašymo aplinkybių esant prieštaringiems, svarbūs yra byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tačiau, kaip minėta, vieninteliame byloje esančiame rašytiniame įrodyme – Vekselyje, taip pat nėra patvirtinimo, kad pinigai atsakovui buvo perduoti.

Ieškovui įrodinėjant, kad jis realiai paskolino atsakovei vekselyje nurodytą pinigų sumą, pažymėtina, jog ginčo šalys nenumatė nei palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, nei skolininko (atsakovo) prievolės įvykdymo užtikrinimo, nors tokie sutartiniai elementai įprastai būdingi paskoliniams teisiniams santykiams. Teismo posėdžio metu ieškovas, papildomai aiškindamas apie Vekselio pasirašymo aplinkybes, nurodė, kad atsakovui paskolino santaupas, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, t. y. byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas turėjo galimybę paskolinti 29 000 Eur, juolab kad, kaip nurodė ieškovas, (duomenys neskelbtini) metais jo darbo užmokestis buvo apie 2000 Lt/ mėn. (t. y. apie 579 Eur/ mėn.).

Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui teko pareiga įrodyti prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atsakovo pareigos egzistavimą. Kadangi ieškovas neįgyvendino jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Pažymėtina, kad, nesant įrodymų, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, nėra teisiškai reikšminga nustatyti, dėl ko buvo pasirašytas Vekselis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas, kuriam tenka pareiga įrodyti paskolinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto, paskolos sutarties dalyko perdavimo atsakovui bei atsakovo įsipareigojimo grąžinti gautą paskolą. Atsakovo pasirašytas vekselis per se (pats vienas) negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jame nėra duomenų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas. Kitokio turinio, išskyrus paskolos, teisinių santykių tarp šalių egzistavimo ieškovas neįrodinėjo, todėl ieškovo nurodytu pagrindu neįrodžius ieškinio reikalavimo, ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovą byloje atstovavo advokatas Andrius Kaluina. Atsakovas nepateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų šioje byloje nėra patirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo A. K. ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.