Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Dariaus Prankos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 35 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, J. M. paskirtos bausmės subendrintos bei jam paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

UAB „R“ civiliniai ieškiniai patenkinti ir iš J. M. buvo priteista 242,10 Eur turtinės žalos atlyginimo.

UAB „I“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš J. M. buvo priteista 452,51 Eur turtinės žalos atlyginimo.

UAB „I“ civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš J. M. bei A. M. (A. M.) priteista 227,92 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pateiktas prašymas dėl gynybos išlaidų iš J. M. priteisimo netenkintas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas A. M., tačiau apeliacinių skundų dėl šio asmens nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

tokiu būdu J. M., veikdamas sistemingai ir bendra tyčia, įgyvendindamas vieną sumanymą dėl to paties dalyko – pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. per 7 kartus pagrobė prekes iš UAB „R“ bei UAB „I“ priklausančių parduotuvių, padarydamas UAB „I“ 799,36 Eur turtinę žalą, UAB „R“ 75,95 Eur turtinę žalą ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. J. M. 2024 m. birželio 24 d. apie 8.47 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo lentynų paėmė 15 vnt. sūrio „Džiugas Delicate“, kurio vnt. vertė – 4,99 Eur, 9 vnt. sūrio „Piquant“, kurio vnt. vertė – 4,69 Eur, 9 vnt. sūrio „Mild“, kurio vnt. vertė – 4,39 Eur, 1 vnt. sviesto „Smetoniškas“, kurio vertė – 3,29 Eur, 1 pakuotę karštai rūkytų lašišų nugarų, kurios vertė – 6,28 Eur, minėtas prekes susidėjo į su savimi atsineštą maišą, po ko išėjo iš parduotuvės pro kasas, nesumokėjęs už 166,14 Eur vertės prekes. Tokiu būdu J. M. pagrobė svetimą, UAB „R“ priklausantį 166,14 Eur vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde prašoma peržiūrėti skundžiamą nuosprendį bei nuteistajam J. M. paskirtą bausmę.

3.1. Apeliantas nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos pripažinimu tęstine. Pažymi, kad tarp vagysčių praėjo nemažas laiko tarpas, be to, buvo apvogtos skirtingos parduotuvės. Tokiu atveju visos jo padarytos vagystės nuo 2023 m. gruodžio 6 d. turėjo būti sujungtos į vieną bylą ir apeliantui paskirta itin griežta laisvės atėmimo bausmė.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde yra prašoma sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų jokių kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

6. Visų pirma pasisakytina dėl apelianto argumentų, susijusių dėl jo padarytos nusikalstamos veikos pripažinimo tęstine. J. M. teigia, kad tarp jam inkriminuotų vagysčių padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, be to, buvo vogta iš skirtingų parduotuvių, taigi šiuo atveju tęstine veika iš esmės turėjo būti pripažintos ir vagystės, padarytos nuo 2023 m. gruodžio 6 d. Teisėjų kolegija su šiais nuteistojo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

7. Teismų praktikoje tęstine yra pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų arba daugiau tapačių arba vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau visos šios veikos jungiamos vieningos tyčios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis bei įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007).

8. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, jungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antrasis būtinas požymis susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje yra įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas bei kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Yra įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jeigu nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo argumentai, jog jo laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. padarytos nusikalstamos veikos turėtų būti vertinamos kaip atskiri baudžiamieji nusižengimai, o ne viena nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįsti bei neatitinkantys pirmiau nurodytos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors nuteistasis J. M. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų vagysčių padarymo (past. – išskyrus 2024 m. spalio 29 d. atliktos apklausos metu) (5 t., b. l. 97, 106, 124–125, 145–146), tačiau iš esmės nesutiko su jo veiksmų kvalifikavimu kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos. Kaip yra matyti iš nuteistojo apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei jo parodymų, duotų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (6 t., b. l. 161–164), J. M. nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo ir vartojo narkotines medžiagas, todėl siekdavo pagrobti lengvai realizuojamas prekes tam, kad jis galėtų gauti pinigų tolesniam narkotinių medžiagų įsigijimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats J. M. nurodė, kad prekių imdavo tiek, kad būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, t. y., jog pagrobtų prekių suma neviršytų 3 MGL (150 Eur). Taigi ir apeliacinio skundo motyvai, susiję su nesutikimu dėl jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimu kaip tęstinės veikos, yra iš esmės susiję su nuteistojo interesu patirti kuo mažiau suvaržymų ir kuo labiau sušvelninti savo teisinę padėtį. Nors iš dalies sutiktina, kad nuteistasis galimai nebuvo detaliai suplanavęs tikslių dienų, kuriomis būtų vogęs iš konkrečių parduotuvių, nėra pagrindo nesutikti su vertinimu, jog J. M. turėjo bendro pobūdžio planą eiti vogti tam, kad turėtų piniginių išteklių sau įsigyti narkotinių medžiagų. Vien tik tai, jog apeliantas savaip vertina tęstinės nusikalstamos veikos esmę, ir nesutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savaime nereiškia, jog jos buvo nustatytos neobjektyviai ar kaip kitaip klaidingai vertinant nuteistojo atliktų veiksmų esmę.

10. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d., t. y. per 45-ias kalendorines dienas, nuteistasis padarė septynias nusikalstamas veikas, dvi iš jų – tą pačią dieną. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pertraukos tarp vykdomų vagysčių iš esmės būdavo tik tada, kai pavykdavo J. M. sulaikyti ir nukreipti į arešto ar laisvės atėmimo bausmės atlikimą, vykdant ankstesnius jo atžvilgiu priimtus ir tuo metu jau įsiteisėjusius nuosprendžius ar teismo baudžiamuosius įsakymus. Tai, jog išėjęs į laisvę jis ir toliau tęsdavo savo ankstesnius nusikalstamus veiksmus, tik patvirtina išvadą, kad J. M. turėjo bendro pobūdžio sumanymą toliau grobti svetimą turtą ir tai daryti pastoviai – tai patvirtina ne tik šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau ir kiti jo atžvilgiu priimti teismų procesiniai sprendimai. Dalyje dėl nuteistojo argumentų, susijusių su vėlesnių (past. – nuo 2023 m. gruodžio 6 d.) atliktų vagysčių įtraukimo į kaltinimą šioje byloje, pažymima, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

11. Įvertinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju J. M. nuo 2023 m. spalio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. padarytos nusikalstamos veikos buvo motyvuotai ir pagrįstai pripažintos viena tęstine nusikalstama veika, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti šioje dalyje.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

12. J. M. taip pat prašo pripažinti jo priklausomybę narkotinėms medžiagoms jo atsakomybę švelninančia aplinkybe bei sušvelninti jam paskirtą galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

13. BK 59 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Vis dėlto, įvertinus visas tiek patį nuteistąjį, tiek jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, nėra jokio pagrindo išvadai, kad J. M. narkotinių medžiagų vartojimas ribotų jo pakaltinamumą ar neleistų jam tinkamai suvokti savo veiksmų pavojingumo, kas leistų pripažinti šią aplinkybę jo atsakomybę švelninančia. Kaip minėta anksčiau, nuteistasis gebėjo įvertinti grobiamų prekių vertę bei elgtis taip, kad jam kylančios teisinės pasekmės dėl neteisėtų veiksmų būtų kuo švelnesnės – jo priklausomybė netrukdė apgalvoti vykdomų vagysčių kiekį bei jų padarymo mechanizmą. Be to, sprendimas pripažinti priklausomybę narkotinėms medžiagoms atsakomybę lengvinančia aplinkybe, įvertinus BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės esmę ir reikšmę, būtų iš esmės nelogiška. Pažymėtina, tokios pozicijos laikomasi ir sprendžiant dėl asmens priklausomybės alkoholiui (ne)pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-371-1049/2025). Dėl to nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą ir pripažinti, jog jo priklausomybė narkotinėms medžiagoms švelnina jo baudžiamąją atsakomybę.

14. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

15. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvardintų reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam J. M. skyrė teisingą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 ir 5 dalyse. Nuteistajam paskirdamas galutinę 1 metų 4 mėnesių bausmę, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bausmės personalizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir patį nuteistąjį J. M. charakterizuojančius duomenis.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, įvertintos aplinkybės, jog nuteistasis tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkią tęstinę nusikalstamą veiką (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 5 dalis). Taip pat įvertinta, jog aptariamu atveju nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir buvo nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (past. – 2023 m. spalio 21 d. vagystė); anksčiau J. M. teistas daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (6 t., b. l. 24–37), taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos nesumokėtos (6 t., b. l. 6–23); šiuo metu nedirba (6 t., b. l. 5, 39). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistojo asmenybės pavojingumą šiuo atveju rodo ir tai, jog nusikalstamos veikos buvo apgalvotos, t. y. buvo atsižvelgiama į grobiamų prekių vertę tam, kad jų bendra kaina neviršytų 3 MGL dydžio, taip pat buvo grobiamos lengviau realizuojamos prekės (saldainiai, užkandžiai, alkoholis); nusikalstamos veikos įvykdytos dėl J. M. savanaudiškų paskatų – siekiant gauti piniginių lėšų narkotinėms medžiagoms. Be to, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos padarytos nuteistajam turint neišnykusį teistumą. Spręstina, jog pirmiau nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, rodo jo polinkį elgtis priešingai įstatymams bei visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, taip pat abejingumą galinčioms kilti pasekmėms ir siekį kaip įmanoma sušvelninti savo teisinę padėtį.

18. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį bei dydį už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino J. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai yra išsamūs ir detalūs, tinkamai įvertintos visos bausmės skyrimo klausimui reikšmingos aplinkybės. Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžio.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.