- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- e2-2041-617/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00147-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Ieškovas
- Broniui A, B. A. R.
- Trečiasis asmuo
- V. R., Ignalinos
- Advokatai
- Egidijus Labuckas
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. A. R. ieškinį atsakovei valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, su trečiaisiais asmenimis V. R., Ignalinos 2-ojo notarų biuro notare Diana Šerėjiene dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo bei atsakovės valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, priešieškinį Broniui A. R. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas B. A. R. ieškiniu prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2018-10-31 mirus tetai N. B., jis, pradėdamas faktiškai valdyti per tris mėnesius, priėmė jos testamentu paliktą palikimą – butą su rūsiu R-12 (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/12 dalį šiam butui priklausančio ūkinio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).; 2) pripažinti negaliojančiu 2023-08-08 palikimo perėjimo valstybei liudijimo (notarinio registro Nr. 3539) dalį, kuria patvirtinta, kad N. B. priklausęs butas su rūsiu R-12 (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/12 dalis šiam butui priklausančio ūkinio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise pereina valstybei.
Atsakovė valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, priešieškiniu prašė: 1) tuo atveju, jei ieškinys būtų tenkintas, priteisti iš B. A. R. atsakovo VĮ „Turto bankas“ naudai 8638,51 € ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovas B. A. R. teismo posėdyje ieškinį palaikė, su priešieškiniu sutiko. Paaiškino, kad teta N. B. ji užaugino, nes motina jo atsisakė, jis buvo paliktas auginti tėvui, bet faktiškai augino teta. Teta turėjo du butus – vieną butą (duomenys neskelbtini), ir kitą – (duomenys neskelbtini). Teta gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o bute adresu (duomenys neskelbtini), nuolat nuo 2000 m. gyveno jis su šeima. Bute, kuriame gyveno teta, jis padarė apdailą, klijuodavo tapetus, langus dažė. Tetos vyras mirė 2011 m. Po tetos vyro mirties jis prižiūrėjo tetą, padėdavo tvarkytis – gamindavo maistą, prausdavo, teta negalėjo vaikščioti. Teta N. B. mirė 2018 m., tetą palaidojo jis su žmona. Testamentu teta paliko vieną butą jam, kitą – jo dukrai. Testamentu butas (duomenys neskelbtini), buvo paliktas jam. Po tetos mirtis su testamentu į notarą jis nesikreipė, turėjo testamentą ir galvojo, kad jokių dokumentų tvarkyti nereikia. Po tetos mirties jis su žmona liko gyventi bute (duomenys neskelbtini). Už butui, kuriame gyveno, teikiamas paslaugas mokėjo pagal išgales, butą prižiūrėjo. Po tetos mirties 2018 m. dirbo durpyne, dėl pablogėjusios sveikatos būklės negalėjo dirbti – beveik apako, širdies veikla sutriko, nuolat lankydavosi gydymo įstaigose. Jo šeimos pajamos buvo mažos – gyveno tik iš pašalpos. Jis neturi teisinio išsilavinimo, nesuprato, kad gali prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą, galvojo testamento užtenka. Po tetos mirties jis priėmė palikimą, prašė ieškinį tenkinti. Su priešieškiniu sutiko, 8638,51 € skolą atsakovei pripažįsta ir sutinka sumokėti. Priteistą skolą mokėtų iš pašalpos, šiuo metu šeimos pajamas sudaro jų abiejų su žmona virš 300 € dydžio, tvarkosi dokumentus dėl nedalyvumo pašalpos skyrimo, todėl šeimos pajamos bus didesnės, skolą mokės po truputį.
Ieškovo B. A. R. atstovas advokatas Egidijus Labuckas ieškinį palaikė visiškai ir prašė tenkinti, su priešieškiniu sutiko. Paaiškino, kad ieškovas nesupranta net elementariausių teisinių klausimų ir tai yra akivaizdu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, nagrinėjamu atveju – butas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnis gyvenimas tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūra, prievolių, susijusių su namu, vykdymą. Mokesčių nemokėjimas ar tik jų mokėjimas iš dalies savaime nereiškia, kad įpėdinis nevaldė palikėjo turto kaip savo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis su palikėju, šiam sutinkant ten ilgą laiką gyveno, yra jau savaime pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad ieškovas B. A. R. su šeima ilgą laiką gyveno jo tetos N. B. būtent ieškovui nupirktame bute, adresu (duomenys neskelbtini)., nėra. N. B. mirus (duomenys neskelbtini), ieškovas toliau liko gyventi ginčo bute ir turėdamas tetos testamentą, kuriame išreikštas aiškus patvarkymas, kad minėtas butas paliktas būtent ieškovui, ir būdamas įsitikinęs, kad testamento pakanka, į jokias institucijas nesikreipė. Ieškovas iš dalies pagal savo galimybes mokėjo mokesčius. Su ieškiniu pateikti mokėjimai patvirtina, kad per palikimo priėmimui aktualius pirmus tris mėnesius po palikėjos mirties, ieškovas už sunaudotą elektros energiją sumokėjo, taip pat apmokėjo dalį butui tenkančių sumokėti komunalinių mokesčių. Pabrėžtina, kad tas butas buvo ir yra ieškovo ir jo šeimos gyvenamoji vieta. (duomenys neskelbtini) 2021-01-27 pažyma patvirtina, kad po N. B. mirties (duomenys neskelbtini) B. A. R. perėmė ir valdė butą (duomenys neskelbtini), ir jam tenkančią ūkinio pastato dalį. Atsakovės pateiktame faktinio naudojimo akte taip pat užfiksuota, kad ginčo bute gyvena B. A. R.. Faktiškai, tai kas vyko po palikėjos N. B. mirties, t. y. tai, kad didėjo įsiskolinimas, ieškovas nesikreipė į notarą, neįregistravo nuosavybės, teisinės reikšmės nustatant juridinį faktą, kad palikimą B.A. R. priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, neturi. Reikšmę turi ieškovo elgesys ir veiksmai trijų mėnesių laikotarpiu po palikėjos mirties. Ieškovui nuosavybės teisė į palikėjos turtą – butą, atsirado nuo palikėjos N. B. mirties momento (duomenys neskelbtini). 2023-08-08 buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kurio dalis dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir jam tenkančio ūkinio pastato dalies, perėjimo valstybei yra ginčijama. Liudijimas savaime nuosavybės teisių nesukuria, todėl nustačius juridinį faktą, kad ieškovas palikėjos N. B. turtą paveldėjo faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl retrospektyviai buto savininku pripažįstamas būtent ieškovas, todėl minėtas liudijimas ginčijamojoje dalyje negalėjo būti išduotas. Pabrėžė, kad valstybės perėjimo nuosavybėn liudijimas yra išduodamas tik tuo atveju, kai nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą ar įpėdiniai palikimo nepriėmė ar teisė paveldėti jiems yra atimta. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad testamentinis N. B. įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas palikimą valdyti. Įstatymai tokiu atveju neįpareigoja įpėdinio atlikti kažkokius veiksmus, kreiptis į notarą, pastarieji veiksmai atliekami tik tada kai savininkas pageidauja disponuojamą turtą perleisti ar pan. Nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, turi reikšmę ir testatoriaus valia. Palikėja savo vaikų neturėjo, ieškovą augino nuo vaikystės, vėliau ieškovas palikėja rūpinosi ir ją globojo, ir akivaizdi palikėjos valia buvo savo butą palikti būtent ieškovui. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovas senaties termino ieškiniui pareikšti nepraleido. Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, toks jo reikalavimas vertintinas kaip pareiškimas, jog jis tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, todėl ginčas tarp šalių turėtų būti kvalifikuojamas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomi bendrieji nustatyti ieškinio senaties terminai (remiasi kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009 suformuota praktika). Prašo teismo priimant sprendimą atsižvelgti į sunkią ieškovo turtinę socialinę padėtį, į jo sveikatos būklę ir jis visiškai neturi net elementarių teisinių žinių, ir visgi nors ir iš dalies aktualiu laikotarpiu butui tenkančius mokėti mokesčius mokėjo, į tai, kad minėtas būstas yra vienintelė ieškovo ir jo šeimos gyvenamoji patalpa. Prašė ieškinį patenkinti, ieškovas priešieškinį pripažįsta, todėl dėl priešieškinio patenkinimo neprieštarauja.
Atsiliepimas
Atsakovės valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, atstovas D.V. priešieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir pagrindais. Nurodė, kad ieškinys pateiktas praleidus vienerių metų senaties terminą, todėl turėtų būti atmestas. Faktinis palikimo priėmimas yra rūpinimasis turtu ir jo išlaikymu. Ieškovas bute gyveno nuo 2000 metų, 2018 m. mirus tetai į notarą nesikreipė, už butui teikiamas paslaugas reguliariai nemokėjo dėl ko skolos augo ir susidarė 8638,51 € skola. Nereikia turėti teisinio išsilavinimo suprasti, kad už butui teikiamas paslaugas reikia mokėti. Dėl susidariusių skolų už butui teikiamas paslaugas butas perėjo valstybės nuosavybėn. Ieškovo reikalavimas nustatyti juridinį faktą, kad butą ieškovas priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti, nėra pagrįstas, nes tokio dydžio skola nebūtų susidariusi ieškovui elgiantis atsakingai. Po to, kai 2023-08-08 palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu, butas perėjo valstybės nuosavybėn, buvo sudarytas faktinio naudojimo aktas, kurį pasirašė tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo V. R.. Nėra suprantama, kodėl ieškovas, manydamas, kad jis yra pilnateisis turto – buto savininkas, pasirašė šio buto naudojimo aktą, kuriame nurodyta, kad jis yra buto nuomininkas. Ieškovas, matydamas, kad skola už butą didėja, nesikreipė į teisininkus ir elgėsi neatsakingai. Palikimo priėmimas nepasireiškia skolų „auginimu“, atvirkščiai palikimo priėmimas faktiškai pradedant turtą valdyti, turėtų būti susijęs su atsakingumu dengiant išlaidas, susijusias su turto išlaikymu, ko šiuo atveju nebuvo. Ieškovas yra veiksnus asmuo, todėl nebūdamas teisininku dėl teisinės pagalbos teikimo galėjo kreiptis į notarą, advokatą ar seniūniją, savivaldybę. Testamento sudarymas turėjo leisti ieškovui suprasti, kad tam tikri veiksmai turi būti atliekami išviešinant nuosavybę, ją įregistruojant. Ieškovas į skolas žiūrėjo neatsakingai, ir dėl to atsiradę padariniai turi atitekti būtent ieškovui. Faktinio turto naudojimo aktas 2023 m. rugpjūčio mėn., kurį ieškovas pasirašė, taip pat patvirtina, kad ieškovas vis tik nematė savęs kaip turto savininkas. Aplinkybę, kad ieškovas moka nuomą taip pat patvirtina ieškovo supratimą, kad jis nėra savininkas, o yra tik naudotojas, t. y. nuomininkas. Negali būti taip, kad asmuo kažkurį laiką moka nuoma, o po to nusprendžia, kad jis jau nebe nuomininkas, o savininkas. Turtui perėjus valstybės nuosavybėn, valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, apmokėjo skolas už butui teiktas komunalines ir kitas paslaugas, kurios apskaičiuotos laikotarpiu po palikėjos N. B. mirties 2018 m. iki 2025-02-27. Atsakovas patyrė išlaidų, tai yra tęstinio pobūdžio skola, susidarė turto išlaikymo skola, skola už nuoma. Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, prašė tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl 8638,51 € skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisimo.
Trečiasis asmuo V. R. su ieškiniu sutiko, su priešieškiniu taip pat sutiko. Paaiškino, kad bute su vyru gyveno nuo 2000 m., kai vyro teta testamentą parašė, negalvojo, kad kažkur reikia kreiptis dėl buto įforminimo, todėl niekur nesikreipė. Vyras kurį laiką dirbo, tačiau pablogėjus vyro sveikatai – jis beveik prarado regėjimą, vyras negalėjo dirbti. Jai taip pat buvo atlikta operacija, metus laiko judėjo tik neįgaliojo vėžimėlyje, negalėjo dirbti, turėjo daug išlaidų gydymuisi, o šeimos pajamos buvo mažos – gaudavo tik pašalpas, todėl už butui teikiamas paslaugas reguliariai nemokėjo, kaupėsi kolos. Šiuo metu pašalpa abiejų sudaro 460 €, kitų pajamų neturi. Vaikai suaugę, viena dukra nedirba, kita dukra turi tris vaikus, nuomoja butą. Tačiau vyro tetos paliktas butas yra vienintelė šeimos gyvenamasis būstas, neturi kur kitur gyventi. Sutinka su atsakovo nurodyta skola, stengsis kuo greičiau padengti skolą, vyras tvarko dokumentus dėl neįgalumo, šeima turės daugiau pajamų ir galės apmokėti didesnę skolos dalį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkinami visiškai.
Dėl palikimo (ne)priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti
Ieškovas B. A. R. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po N. B. mirties (mirusi (duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėdamas palikimą, valdyti. Ieškovas nurodė, kad jo teta N. B. ginčo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), testamentu paliko jam, po tetos mirties (duomenys neskelbtini), jis su šeima liko tame bute gyventi, pablogėjus sveikatai prarado darbą ir dėl sveikatos būklės nebegali dirbti, jo šeimos pajamos labai mažos ir finansinė padėtis sunki, pagal išgales už butui teikiamas paslaugas mokėjo, butą prižiūrėjo ir juo naudojosi, Jis turėjo N. B. sudarytą testamentą, manė, kad butas jam priklauso ir į notarą nesikreipė. Minėtame bute su šeima gyveno nuo 2000 m., tai, kad butas, kuriame gyvena, perėjo valstybės nuosavybėn sužinojo tik gavęs teismo sprendimą dėl iškeldinimo.
Atsakovė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, su ieškovu reikalavimu nesutiko. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas ginčo turtu nesirūpino, elgėsi neatsakingai – gyvendamas bute beveik visiškai nemokėjo už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas, dėl ko laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo ((duomenys neskelbtini)) iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo 2023-08-08 susidarė 8638,51 € skola. Atsakovė, 2023-08-08 palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu įgijusi nuosavybės teisę į ginčo turtą, minėtą skolą apmokėjo ir dėl to patyrė 8638,51 € nuostolius.
Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009). Remiantis pateiktais kasacinio teismo išaiškinsimais, darytina išvada, kad, sprendžiant, ar asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, būtina nustatyti, ar buvo atlikti aktyvūs veiksmai, patvirtinantys, jog asmuo siekė valdyti paveldėtą turtą kaip šio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).
Nustatyta, kad N. B. testamentu, sudarytu 2015-02-17, patvarkė, kad jos mirties atveju: 1) jai priklausantis butas su rūsiu R-12 8 (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), bei ūkinis pastatas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), lieka B. A. R.; 2) jai priklausantis kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų bei turtines teises lieka M. R.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad N. B. 2015-02-17 testamentas yra registruotas Testamentų registre (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prilyginamas oficialiajam testamentui (CK 5.28 straipsnio 1 dalis, 6 dalies 6 punktas).
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu R-12 8 (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/12 dalis šiam butui priklausančio ūkinio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), 2023-08-08 palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 3539 ir 2023-08-11 perdavimo – priėmimo akto Nr. TP1-3520 pagrindu, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
2023-08-08 palikimo perėjimo valstybei liudijime nurodyti duomenys patvirtina, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo turtas, kurio savininkė yra palikėja N. B., mirties data (duomenys neskelbtini). Paveldimą turtą sudaro: 1) daiktas Nr. 1 – butas su rūsiu (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), 2) daiktas Nr. 2 – butas su rūsiu R-12 8 (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); 3) daiktas Nr. 3 – 1/12 dalis ūkinio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) ir trijų mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2019-01-31, todėl sprendžiant ar įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti, vertinamas būtent trijų mėnesių laikotarpis nuo palikimo atsiradimo dienos.
Ieškovas B. A. R. nurodė, kad N. B. buvo jo teta, kurį jį užaugino. Bute, kurį vėliau testamentu jam paliko N. B., jis su šeima gyveno nuo 2000 metų, N. B. mirus (duomenys neskelbtini), su šeima tame bute liko gyventi, už butui teikiamas paslaugas pagal išgales mokėjo, butą prižiūrėjo ir juo naudojosi. Mokėjo už suvartotą elektros energiją, karštą ir šaltą vandenį. Turėjo N. B. sudarytą testamentą, kuriuo butas paliktas jam ir manė, kad butas jam priklauso, todėl į notarą nesikreipė. Sutinka, kad už butui teikiamas paslaugas susikaupė skolos, tačiau jo šeimos finansinė padėtis sunki, jis pablogėjus sveikatai prarado darbą ir dėl sveikatos būklės dirbti negali, jo šeimos pajamos labai mažos – tik valstybės skiriama pašalpa.
Trečiasis asmuo V. R. patvirtino ieškovo B. A. R. nurodytas aplinkybes, nurodė, kad ji yra ieškovo sutuoktinė, bute su vyru nuolat gyvena nuo 2000 m., kito gyvenamojo būsto neturi, vyro teta testamentu minėtą butą užrašė jiems ir jie nemanė, kad dėl buto įforminimo reikia kažkur kreiptis, todėl niekur nesikreipė. Vyras kurį laiką dirbo, tačiau pablogėjus jo sveikatai, jis dirbti negalėjo. Jai taip pat buvo atlikta operacija, metus laiko judėjo tik neįgaliojo vėžimėlyje, negalėjo dirbti, turėjo daug išlaidų gydymuisi, o šeimos pajamos buvo mažos – gaudavo tik pašalpas, todėl už butui teikiamas paslaugas reguliariai nemokėjo, kaupėsi kolos.
Iš UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ 2025-01-17 pažymos Nr. SD-23 matyti, kad butui, adresu (duomenys neskelbtini) už tiektą šilumą ir karštą vandenį 2018 m. lapkričio mėn. priskaityta mokėtina suma – 29,91 €, sumokėta – 14,97 €; 2018 m. gruodžio mėn. priskaityta 52,83 €, sumokėta – 8,62 €, 2019 m. sausio mėn. priskaityta mokėtina suma – 61,87 €, sumokėta – 0. UAB „Ignitis“ 2025-01-31 pažymos Nr. 103444-122 duomenimis, už butui, adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamą ir suvartotą elektros energiją pagal elektros skaitiklio rodmenis 2018-11-19 sumokėta 10,17 €, 2018-12-19 – 11,14 €, 2019-01-18 – 12,67 €. (duomenys neskelbtini) 2025-01-27 pažymoje Nr. SD-5 (1.20 Mr) nurodyta, kad B. A. R. nuo 2015-02-02 nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), V. R. minėtame bute nuolat gyvena nuo 2008-01-16, bei tai, kad B. A. R., mirus (duomenys neskelbtini) jo tetai N. B., perėmė ir valdė minėtą turtą – butą su rūsiu (duomenys neskelbtini) ir butui tenkantį ūkinį pastatą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pateikti duomenys (2025-05-06 pažyma Nr. (11.4E)KA_PZIE-4113) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2024-12-31 B. A. R. turėjo 1290,64 € dydžio draudžiamąsias pajamas, t. y. šešerių metų laikotarpyje vidutiniškai tik po 18 € per mėnesį, V. R. draudžiamųjų pajamų neturėjo, kas sudaro pagrindo išvadai, kad B. A. R. šeimos finansinė padėtis buvo itin sunki. Medicininių dokumentų išrašai (UAB „Ignalinos sveikatos centras“ 2024-07-04, 2024-09-19 medicininiai pažymėjimai, 2024-07-04 ambulatorinio apsilankymo aprašas (E025)) patvirtina, kad B. A. R. turi regos sveikatos sutrikimų (dgn. (duomenys neskelbtini)), dėl kurių jam draudžiama kelti svorio daugiau kaip 10 kg, dirbti aukštyje, todėl pagrįstai manytina, kad ieškovas nedirba dėl sveikatos sutrikimų.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad palikėja N. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)) testamentu, sudarytu 2015-02-17, ieškovui B. A. R. paliko ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas B. A. R. su šeima minėtame bute gyveno nuo 2000 m., ir po palikėjos N. B. mirties liko šiame bute gyventi. Rašytinėje bylos medžiagoje – UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ 2025-01-17 pažyma Nr. SD-23, UAB „Ignitis“ 2025-01-31 pažyma Nr. 103444-122, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vidiškių seniūnijos 2025-01-27 pažyma Nr. SD-5 (1.20 Mr), esantys duomenys patvirtina, kad B. A. R. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. sausio mėn., t. y. palikimo priėmimui faktiškai pradedant turtą valdyti aktualiu laikotarpiu – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)), iš dalies apmokėjo už minėtam butui teikiamą karštą vandenį ir šilumą, apmokėjo už butui tiekiamą ir suvartotą elektros energiją. Palikimo priėmimui aktualiu laikotarpiu ieškovo ir jo šeimos finansinė padėtis buvo sunki, jis, tikėtina dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti, užsidirbti ir visiškai apmokėti už butui teikiamas paslaugas, tačiau, kaip minėta, ieškovas liko gyventi palikėjai nuosavybės teise priklausiusiame bute, kurį palikėja testamentu paliko ieškovui, pagal išgales mokėjo už butui teikiamą karštą vandenį, šilumą, elektros energiją ir tokiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti. Atsakovės atstovo pateikti argumentai ieškovo nurodytų ir byloje teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė, o atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas veikė neatsakingai, už butui teikiamas paslaugas beveik nemokėjo dėl ko nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo dienos (2023-08-08), susidarė skola (8638,51 €), ko pasekoje ginčo turtas perėjo valstybės nuosavybėn, nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimai, rašytinės bylos medžiagos duomenys, sudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas B. A. R. palikimą, atsiradusį po palikėjos N. B. mirties (duomenys neskelbtini)) priėmė pradėdamas faktiškai valdyti jam testamentu paliktą turtą.
Dėl ieškinio senaties ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą (ne)taikymo bei palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo
CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
CK nustatytas sutrumpintas tik paveldėjimo santykiams taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpintas vienerių metų terminas taikomas asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, ginčijant palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 straipsnis). Taikant CK 5.8 straipsnyje nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikšminga yra nustatyti šio termino taikymo sąlygas. Aiškindamas CK 5.8 straipsnį ir jį taikydamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Tokie atvejai, kai įpėdiniai įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgiję nuosavybės teises į paliktą turtą, kvalifikuotini kaip ginčas dėl to turto tarp bendraturčių. Jeigu vieni iš jų ginčija bendraturčių nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo teisėtumą, tai tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).
Kaip minėta, 2023-08-08 palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu, valstybei paveldėjimo teise perėjo turtas, kurio savininkė yra palikėja N. B.: 1) butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini); 2) butas su rūsiu R-12 8, adresu (duomenys neskelbtini); 3) 1/12 dalis ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju palikimas po N. B. mirties atsirado (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad būdamas įpėdiniu pagal 2015-02-17 N. B. testamentą (registro Nr. NA 19) teisę į palikimą įgyvendino pradėdamas faktiškai turtą valdyti, teismas nustatė tai patvirtinantį juridinę reikšmę turintį faktą, atsakovui nuosavybės teisė į ginčo turtą perėjo 2023-08-08 palikimo valstybei liudijimo pagrindu, todėl ieškovui ginčijant atsakovo nuosavybės teisių į ginčo turtą atsiradimo teisėtumą, taikytinas ne paveldėjimo santykiams taikytinas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas, o bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju, skaičiuojant nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio teismui pateikimo (2025-02-04), nėra praleistas. Esant tokioms aplinkybėms atsakovo atstovo reikalavimą taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, tenkinti nėra teisinio pagrindo.
Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ieškovas palikimą priėmė faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2023-08-08 palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. 3539) dalyje, kuria N. B. priklausęs butas su rūsiu R-12 (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/12 dalis ūkinio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjo valstybei.
Dėl priešieškinio reikalavimų
Priešieškiniu atsakovė valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, prašė priteisti iš ieškovo B. A. R. 8638,51 € dydžio skolą.
Atsakovė nurodė, kad apmokėjo su paveldėtu turtu ginčo turtu, susijusias turto administravimo ir išlaikymo išlaidas nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)), kurios 2025-02-28 sudaro 9105,78 €, kurią atsakovė sumažino 391,57 € suma priteista Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024-05-02 sprendimu už akių (civilinės bylos Nr. e2-3573-1145/2024), ir prašė iš B. A. R. priteisti 8638,51 €.
Ieškovas B. A. R. su prašoma priteisti skolos suma sutiko ir skolos dydžio neginčijo. Paaiškino, kad dėl sunkios jo paties ir jo šeimos finansinės padėties už ginčo turtui teikiamas paslaugas reguliariai nemokėjo, kaupėsi skolos. Dėl sveikatos būklės dirbti negali, šiuo metu tvarkosi dokumentus dėl dalyvumo lygio nustatymo, gaus didesnes pajamas ir skolą atsakovei po truputį mokės.
CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Pagal šio straipsnio 3 dalį, trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Pagal CK 6.112 straipsnio 1 punktą, reikalavimas pereina trečiajam asmeniui regreso tvarka, kai reikalavimas patenkinamas iš trečiojo asmens turto.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, butas su rūsiu R-12 8 (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/12 dalis ūkinio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn perėjo 2023-08-08 palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu. Teismas 2023-08-08 palikimo perėjimo valstybei liudijimą dalyje, kuria ginčo turtas perėjo valstybės nuosavybėn, pripažino negaliojančiu, todėl atsakovė, apmokėjusi su paveldėtu ginčo turtu susijusias šio turto administravimo ir išlaikymo išlaidas, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką.
Atsakovės atstovas nurodė, kad su paveldėtu ginčo turtu susijusias turto administravimo ir išlaikymo išlaidos – 8638,51 € dydžio yra apmokėtos. Bylos rašytiniai duomenys (VĮ „Turto bankas“ 2025-03-06 raštas Nr. SK5-466 (skolos detalizacijos), Nekilnojamojo turto objekto faktinio naudojimo nustatymo 2023-08-23 aktas) patvirtina, kad nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki 2025-02-28 už ginčo turtui teikiamas paslaugas susidarė 9105,78 € skola. Susidariusią skolos sumą atsakovė sumažino 391,57 € suma, kuri yra priteista Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024-05-02 sprendimu už akių (civilinės bylos Nr. e2-3573-1145/2024), ir prašė priteisti iš B. A. R. 8638,51 €.
Ieškovas B. A. R. su prašoma priteisti skolos apskaičiavimu ir dydžiu sutiko, paaiškino, kad nuo pat palikėjos N. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) ginčo turtu naudojosi ir jame gyveno, tačiau dėl sunkios jo ir jo šeimos finansinės padėties už butui teikiamas paslaugas laiku nemokėjo, todėl kaupėsi skolos, šios skolos ar jos dalies nėra sumokėjęs. B. A. R. nurodytas aplinkybes patvirtino trečiasis asmuo V. R.. CK 6.2 straipsnyje nustatyta, kad civilinės prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Duomenų, kad ieškovas su atsakove būtų atsiskaitęs byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms, valstybė, padengusi su paveldėtu turtu susijusias turto administravimo ir išlaikymo išlaidas, laikytina trečiuoju asmeniu, įvykdžiusiu prievolę už skolininką, ir turinčiu teisę regreso tvarka reikalauti skolos grąžinimo iš skolininko (CK 6.50 straipsnio 3 dalis, 6. 111 straipsnis, 6.112 straipsnio 1 punktas), todėl valstybės reikalavimas priteisti iš ieškovo B. A. R. 8638,51 € dydžio skolą yra tenkinamas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovas B. A. R. su atsakove neatsiskaitė, todėl iš jo atsakovės naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (8638,51 €) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-03-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas B. A. R. teikiant teismui ieškinį sumokėjo 134 € dydžio žyminį mokestį. Atsakovė – valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Teismas ieškinį tenkino, todėl iš atsakovės – valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, ieškovui B. A. R. būtų pagrindas priteisti 134 € sumą.
Atsakovė – valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, pateikė priešieškinį dėl 8638,51 € skolos priteisimo. Atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Už pareikštą 8638,51 € dydžio priešieškinį, pateiktą elektroninio ryšio priemonėmis, mokėtinas 194 € žyminis mokestis (8638,51 € x 3 proc. - 25 proc.). Teismas atsakovės priešieškinį tenkino visiškai. B. A. R. interesus bylą nagrinėjant teisme atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-01-03 sprendimu paskirtas advokatas Egidijus Labuckas, B. A. R. paskirtos valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos dalis yra 30 proc. Teismui tenkinus priešieškinį iš B. A. R. į valstybės biudžetą būtų pagrindas priteisti 135,80 € (194 - 30 proc.) žyminio mokesčio sumą. Atlikus iš valstybės B. A. R. ir B.A. R. valstybei mokėtų sumų užskaitymą (135,80 € - 134 €), iš B. A. R. į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis – 1,80 € dydžio.
Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Kaip minėta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-01-03 sprendimu B. A. R. paskirtos Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-04-30 pažymą B. A. R. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 395,39 €.
Nagrinėjamu atveju B. A. R. teikiama valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos dalis yra 30 proc., B. A. R. procesinis elgesys buvo tinkamas, jo turtinė padėtis yra sunki, todėl nagrinėjamu atveju jam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Teismo turėtos, su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos – 7,93 €, neviršija minimalios nepriteistinos (8 €) sumos, todėl valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8, 6.37, 6.38, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti, priešieškinį patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B.A. R. priėmė palikimą, atsiradusį po N. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Pripažinti negaliojančiu 2023-08-08 palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. 3539) dalyje, kuria N. B. priklausęs butas su rūsiu R-12 (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/12 dalis ūkinio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise pereina valstybei.
Priteisti iš B. A. R. valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, naudai 8638,51 € (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 51 ct) skolos, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8638,51 €) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-03-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš B. A. R. 1,80 € (vieną eurą 80 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš B.A. R. nepriteisti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.