Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, turintis neįgalumą (darbingumo lygis 35 %), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2025 m. vasario 16 d. apie 19 val. 48 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu pažymėtu Nr. 5, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 promilės (toliau – ir ‰) etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Paaiškino, kad galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi dėl sveikatos. Jau 7 metai kaip už vairo nesėda, kad pirmą kartą be teisių atsisėdo už vairo, nes žmonai reikėjo švirkštų ir žmonai pasidarė bloga, žmonai vėžys, 4 stadija. Atsisėdo už vairo, nes bijojo, jog gali uždaryti vaistinę, o pėsčiam sunku nueiti dėl sveikatos būklės. Mašina registruota jo vardu, o vairuoja pastoviai žmona. Pats 28 metus buvo vairuotoju-profesionalu, tolimųjų reisų vairuotoju, dėl šio darbo susirgo (duomenys neskelbtini) ir prarado darbingumą. Įvykio dieną vonioje klojo plyteles ir netyčia išgėrė sandėliuke skiediklio, galvodamas, kad tai vanduo. Po to diena, buvo vasario 16 d., išgėrė gal 300 g degtinės ir viskas. Į vaistinę važiavo po 4 valandų. Norėjo užsukti į (duomenys neskelbtini) esančią „M.“ kačių kraiko, nes buvo su nuolaida. Sėdo vairuoti, žinodamas, kad išgėręs. Ženklo, draudžiančio sukti į dešinę nepamatė. Sustabdžius policijai buvo nustatytas 2.16 ‰ girtumas. Sutuoktinę pažįsta jau 40 metų. Susipažino (duomenys neskelbtini) institute, nes baigė (duomenys neskelbtini) politechnikos institutą (KPI) ir ten susipažino, jis buvo 3 kurse, o ji buvo 1-ame kurse. (duomenys neskelbtini) išmoko lietuvių kalbos. Šeimoje su žmona santykiai normalūs. Gauna 537 Eur invalidumo pašalpos. Geria tabletes ir negali vartoti alkoholio, nes vaistai su alkoholiu kartu gali sukelti priepuolį. Automobilis pirktas kartu su žmona santuokoje, buvo senas (automobilis), jį pardavė ir nusipirko naujesnį, savininkas yra jis, pirkdami norėjo forminti „ant jos“, bet ji pasakė, kad reikia rašyti „ant jo“. Jau pirkimo metu negalėjo vairuoti, visą laiką vairavo žmona. Nežino dėl ko į namus buvo iškviesta policija, kuri išrašė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Namuose buvo problemos su elektra, teko išjungti elektrą ir sutvarkyti, kai sutvarkė, atėjo policija. Žmonos nelietė, jos nematė. Tai, kad išrašant orderį buvo nustatytas 3.1 ‰ neblaivumas, įvyko dėl to, kad grįžus namo išgėrė alaus. Administracinėn atsakomybėn už alkoholinių gėrimų vagystę, patrauktas per klaidą, norėjo apmokėti, bet sumaišė per kur išeiti, sakė, kad sutinka sumokėti. Žmona nematė, kai tą dieną prieš sėsdamas už vairo vartojo alkoholį. Blogai vertina šitą savo poelgį ir gailisi, gailisi, kad taip padarė, jaučiasi kaltas. (b. l. 83-92)

Apklausta teisiamajame posėdyje galima laiduotoja V. P. nurodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, su juo pragyveno 38 metus, jį labai gerai žino, net iš žvilgsnio jį supranta. Situacija sunki, jai nustatė 4 stadijos vėžį, tai paveikė ją ir V. P.. Apie ligą paaiškėjo prieš mėnesį. Jis labai geras žmogus, kiek gyveno jis labai rūpinasi šeima, „(duomenys neskelbtini)“ buvo labai geras inžinierius, o situacija pasikeitė tada, kai jam padarė operaciją ir atsirado tokie požymiai, kaip (duomenys neskelbtini). Mano, kad jis pasimetė, kadangi jo į darbą nepriima ir mano, kad jis nereikalingas. Visais būdais palaiko vyrą, jie su vaikais galvoja kaip jam padėti, kad tiesiog jam būtų užimtumas, jie tikrai jį palaikys ir jis pats pripažįsta. Nežino kaip čia viskas įvyko, kad dabar stovi prieš teismą. Tai nebūdinga jų šeimai. Kadangi ne per seniausiai jai nustatė rimtą diagnozę, vaikai dabar važinėja pas ją kiekvieną dieną, teiraujasi kaip sveikata, vaikai, dukra pergyvena dėl jos ramybės, kad ji dabar turiu be jokio streso gyventi. Dukra iškvietė policiją, jos paskatinta pasirašė tą protokolą (orderį). Dukra iškvietė policiją, dėl to, kad V. P. buvo girtas, agresyvus, kažkoks keistas. Jam tai būdinga prieš (duomenys neskelbtini) – tada jis būna agresyvus, nesupranta kas vyksta, kažkoks tai ne toks. Policiją iškvietė dėl to, kad jį pirmą kartą matė jį tokioje būklėje, jis nepripažino, kad yra girtas tuo metu ir kažkoks tai įdomus buvo, pradėjo tuos popierius mėtyti, ir kai atvažiavo policija, pasirodė jiems, kad agresyvus, todėl jie užpildė, o ji pasirašė tą orderį. Ar jis pats buvo išsigandęs, bet buvo ne toks kaip visą laiką. Orderis buvo pasirašytas vasario 16 d. Tokių situacijų nebuvo anksčiau, o vėliau negali pasakyti, nes jam (V. P.) dabar liepta nesiartinti prie namų 150 m., ta prasme nuo jos. Jį paveiks, mano, kad jie tiesiog turi surasti kažkokį darbelį, sugalvojo ką jie darys kartu, jai dabar formina invalidumą, bus ilgiau namuose su juo, kažkaip tai bendrai, ji tiesiog išeidavo į darbą, dvi dienas dirbdavo praktiškai nuo ryto iki vakaro, tai jis vienas namuose būdavo, o dabar jie bus kartu. Tikrai jį paveiks, nes čia viską lemia ta liga - (duomenys neskelbtini). Galės būti kartu, nes orderis greitai baigsis. Su V. P. pakalbėjo, jis ir atsiprašinėjo ir jautėsi kaltu. Įvykio dieną jis buvo užsiciklinęs, kad jam reikia važiuoti į tą universalinę parduotuvę, bet atvažiavus iš darbo jam pasakė – „Slava, aš nupirkau tą smėlį katinams. Būk ramus, tikrai nereikia važiuoti“. Sėdėjo, žiūrėjo filmą, o jo nebuvo. Jis kartais nueina į sandėliuką, nes remontą daro ir ten kartais plyteles kloja. Paskui priėjo prie lango – žiūri nebėra mašinos. Tai reiškia jis iš kišenės ištraukė raktą ir pats nuvažiavo. Buvo sakyta, kad tikrai tas smėlis nupirktas ir kad niekur nereikia važiuoti. O kas jam tuo metu šovė į galvą, nežino. Buvo darbe, kai V. P. vartojo alkoholį nematė. Atvažiavus dukrai, nuėjo link (duomenys neskelbtini), dukra pamatė, kad išveža jos mašiną, apie įvykį papasakojo tie vairuotojai, kurie išvežė mašiną. Kai grįžo namo, vyras jau buvo namuose. Jis nepripažino, kad girtas, jam atrodė, kad viskas tvarkoje. Namuose alkoholinių gėrimų nelaiko. Matėsi, kad jis pavartojęs alkoholio. Jis vartoja labai stiprius vaistus nuo (duomenys neskelbtini), matomai buvo poveikis ir reakcija kartu pavartoto alkoholio su vaistais, jis tą dieną buvo iš vis nenormalus. Vakare jam buvo iškviesta greitoji. Dirba pardavėja-konsultante, jų pajamos, per abudu, nuo 1500 iki 1600 Eur per mėnesį. Dabar pinigų labai reikia vaistams, nors ir kompensuoja daug, bet papildomai reikia ir ekologiškam specialiam maistui – jis kainuoja nemažai, sutuoktiniui kompensuoja dalį už vaistus. Teismo prašo, kad paliktų automobilį. Pradėjo vartoti gydomuosius vaistus 1 mėn., kurie blogą poveikį duoda ir skausmai, tai į darbą autobusu važiuoti sunku. Būtų greičiau ir į darbą ir iš darbo, tam reikalingas automobilis. Dirba „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“. Patvirtina, kad vyras pirmą kartą sėdo už vairo, tai buvo pavienis atvejis, nes raktai visada pas ją kišenėje, niekada nededa ant palangės. Tokio nėra noro pas jį ir pirmą kartą tada buvo toks nenormalus noras (važiuoti). Jei automobilis bus paliktas, sugebės jį apsaugoti. Buvo nuvykusi pas gydytoją, dar psichologas suteiks pagalbą jiems, kartu ieškos būdų. (b. l. 83-92)

Neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų duomenimis, V. P. 2025 m. vasario 16 d., 19.48 val. nustatytas 2,58 ‰ neblaivumas, 20.07 val. – 2,16 ‰ neblaivumas (b. l. 19-22).

VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (VIN: (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. P.. (b. l. 25)

2025 m. vasario 18 d. pateiktoje VŠĮ ,,EMPREKIS“ pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) Access 1.6 HDi, 2013 metų gamybos, Hečbekas, M1-AB kategorijos, 5 durų, dyzelinio variklio, 1 560 cm³, 68 KW (92 AG), 2011-2013 gamybos periodo, vidutinė rinkos kaina su PVM yra 3 810 Eur (toliau – ir VŠĮ ,,Emprekis“ pažyma). (b. l. 26)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių 14 punkte, be kita ko, numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją reikšmę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Iš aptarto reguliavimo matyti, kad duomenys negali būti pripažinti įrodymais tik jeigu: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba 2) duomenys nėra reikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-81-719/2024).

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo V. P. paaiškinimais teisme (b. l. 83-92), kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 60-63), taip pat alkotesterio kvitų, neblaivumo nustatymo akto duomenimis (b. l. 19-22), liudytojo E. R. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 40-43), kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis V. P. 2025 m. vasario 16 d. apie 19 val. 48 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu pažymėtu Nr. 5, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 ‰ etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas plačiau jų neanalizuoja.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. P. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Baudžiamojo proceso metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį žmonos V. P. atsakomybėn. (b. l. 95-97)

Įstatymas nustato, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas tada, kai asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. P. yra neteistas, jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki vienerių metų), numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis tiek ikiteisminio, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Tai taip pat pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais turtinės žalos nepadaryta. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytos pirmos dvi BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo elgesį įvykio vietoje ir baudžiamojo proceso metu, parodymus duotus teisiamajame posėdyje ir kitus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas prieina išvados, kad V. P. iš esmės laikosi įstatymų, nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Tai rodo, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti, nes teismas turi pagrindą manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be jau minėto, teismas taip pat privalo įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).???

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo žmona V. P. nurodė, kad juos sieja artimi santykiai. Kartu praleidžia laiką, veda bendrą ūkį, kartu sprendžia šeimoje atsiradusias problemas. Kaltinamasis nurodė, kad žmona jam yra autoritetas. V. P. rūpinasi V. P., padeda jam spręsti gyvenimo iššūkius, todėl tiki, kad ir dabartinėje nepaprastoje padėtyje jai pavyks pagelbėti kaltinamajam, o pastarasis padės jai. Kadangi kaltinamojo likimas jai ypatingai svarbus, pažadėjo skirti daugiau laiko bendravimui ir kaltinamojo įsitraukimui į bendras veiklas, ieškos galimą užsiėmimą-darbą kaltinamajam. V. P. dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai (b. l. 98), anksčiau neteista (b. l. 101), yra informaciją apie vieną nešiurkštų administracinį nusižengimą per 5 metų terminą, paskirta bauda sumokėta per administracinio nurodymo terminą (b. l. 100).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje yra informacija, kad 2025 m. vasario 16 d. 22.29 val. buvo išrašytas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (toliau – ir Orderis), kuris galiojo iki 2025 m. kovo 2 d. 23.59 val. (b. l. 107). Kaip matoma iš administracinių nusižengimų registro išrašo V. P. 2025 m. vasario 16 d. 23.00 val. po Orderio surašymo, būdamas neblaivus (nustatytas 3,10 ‰ girtumas) po supildyto smurto artimoje aplinkoje orderio Nr.: (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų palikti butą, vyras aktyviais veiksmais vengė būti sulaikomas, elgėsi agresyviai, priešinosi, stangrino rankų raumenis, savo rankas buvo pakišęs po savimi, į teisėtą policijos pareigūnų reikalavimą nestangrinti raumenų, sudėti rankas už nugaros ir nesipriešinti nereagavo (b. l. 49).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą, daro išvadą, kad V. P. atitinka įstatyme numatytas sąlygas, yra verta teismo pasitikėjimo, tačiau dėl surašyto Orderio teismas mano, kad galimybė kaltinamajam daryti teigiamą įtaką paneigta. Kaip jau buvo minėta, teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Nesant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumos, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. P. laidavimą ir nėra pagrindo baudžiamąją bylą V. P. nutraukti.

Bausmės skyrimas

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. P. įvykdė vieną, tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, kuomet jis sekmadienį, vakare, Vilniaus miesto centrinėje dalyje, (duomenys neskelbtini) gatve, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas – 2,16 ‰ neblaivumas, kaltinamasis prisipažino, jog alkoholį vartojo prieš įvykį. Šiais savo veiksmais kaltinamasis neabejotinai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog kaltinamasis yra brandaus amžiaus, nedirbantis, turintis neįgalumą (darbingumo lygis 35 %), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų registruotas Priklausomybės ligų centre, tačiau nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Minėta, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgiant į tai, taip pat į aukščiau nurodytus argumentus bei įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tarp jų tai, jog paskirus kaltinamajam baudą būtų ypač apsunkinta kaltinamojo šeimos finansinė padėtis (nedidelės sutuoktinių pajamos, ženkliai padidėjusios išlaidos vaistams ir kitiems gydymosi poreikiams dėl kaltinamojo susirgimo – (duomenys neskelbtini), sutuoktinei nustatyto 4 stadijos vėžio), teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai šiuo atveju nebūtų pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią sankciją – baudą, juolab kad šioje byloje sprendžiamas ir turto konfiskavimo klausimas.

Kita galima BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, teismo vertinimu, būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, jos dydį nustatant mažesnį nei jos vidurkis – 30 parų arešto. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam V. P. paskirtina galutinė 20 parų arešto bausmė. Teismas pažymi, kad paskyrus kaltinamajam arešto bausmę ir atidėjus bausmės vykdymą, nustatant tam tikrus įpareigojimus, turės didesnį teigiamą poveikį kaltinamajam, nei baudos bausmė.

Teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, ir yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam V. P. paskirtino arešto vykdymą 3 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1 dalimi), netaikant intensyvios priežiūros. Kaltinamasis V. P. įpareigotinas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų visą bausmės atidėjimo laikotarpį (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Kaltinamasis V. P., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,16 ‰ neblaivumas. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas tokio neblaivumo, sekmadienį, vakare, Vilniaus miesto centrinėje dalyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje yra intensyvus eismas, yra daug pėsčiųjų. Tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei, turtui. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis anksčiau būtų baustas ir (arba) teistas už KET pažeidimus ar transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant artimą jos vidurkiui laikotarpį, t. y. 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 18 d. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam (b. l. 25). Taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2, 3 d.). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. paaiškino, kad automobilį naudoja jo sutuoktinė, kad automobilis buvo pirktas kai jis jau neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės ir V. P. teisiamojo posėdžio metu išreikštas poreikis turėti automobilį dėl sunkios sveikatos būsenos, pasižadėjimas užtikrinti, kad automobiliu daugiau nepasinaudotų kaltinamasis (b. l. 83-92), negali paneigti būtinumo konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64-67), specialios teisės sustabdymas (b. l. 68-71), paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomas kompaktinis diskas, paliktinas saugoti byloje.

Bylos duomenimis, kaltinamasis V. P. laikinai sulaikytas nebuvo, šiuo atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas (b. l. 27-30), civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 6 dalies 10 punktu, arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, nenustatant intensyvios priežiūros. V. P. įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, visą bausmės atidėjimo laikotarpį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 18 d., apie priimtą sprendimą pranešant AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), registruoto V. P. vardu, konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. vasario 18 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotam V. P. vardu, palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomą kompaktinį diską su vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.