- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- eI2-10079-426/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06681-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- O. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. (O. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 23S71764 (toliau – Sprendimas) arba dalį dėl įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2026 m. gegužės 18 d. arba sumažinti draudimo terminą.
Paaiškina, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2028 m. gegužės 18 d., įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2026 m. gegužės 18 d. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo priimtu Sprendimu, mano, kad jis nepagrįstas, nes grindžiamas išskirtinai 2023 m. gegužės 10 d. gauta Policijos departamento išvada Nr.5-S-10654, Sprendimas formalus ir neindividualizuotas, neatsižvelgta į socialinius, šeimyninius santykius, be to neleidžia tinkamai įvykdyti įsipareigojimo, kurį pareiškėjas privalo vykdyti pagal priimtą jo atžvilgiu nuosprendį. Nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens išvada dėl jo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei gyvenant Lietuvos Respublikoje realumo. Mano, kad nebuvo įvertintos susijusios su teistumu aplinkybės, kurios leistų teisingai spręsti dėl realaus pavojingumo egzistavimo.
Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas netinkamai vertino jo ryšius su Lietuvos Respublika. Ginčijamame Sprendime nurodyta, kad nenustatyta jo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Mano, kad šios atsakovo išvados neparemtos faktais, prieštarauja realiai situacijai ir oficialiems duomenims. Pareiškėjas paaiškina, kad būdamas Lietuvos Respublikoje pastoviai dėjo pastangas oficialiai dirbti, mokėjo nustatyto dydžio mokesčius. Lietuvos Respublikoje gyvena kartu su žmona ir vaikais, viena dukra gimusi Lietuvoje. Pažymi, kad aktyviai savanoriauja teikiant įvairiapuse pagalbą kitiems pabėgėliams. Vaikai lanko švietimo įstaigas, sutuoktinė taip pat dirba.
Pabrėžia, kad sunki padėtis Ukrainoje byloja apie tai, kad grįžimas kelia grėsmę gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjas akcentuoja, jog šeimos nariai teisėtu pagrindu gyvena Lietuvoje, jo grįžimas į kilmės šalį nulems ir visos šeimos grįžimą į Ukrainą, kadangi be jo negalėtų likti ir toliau gyventi Lietuvoje. Skunde teigia, kad šeimai likus Lietuvos Respublikoje, o jam iš jos išvykus dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, ilgam laikui prarastų galimybę susitikti su šeima, auklėti vaikus, prarastų socialinius ryšius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės augti sveikoje aplinkoje su abiem tėvais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas neįsigilino į susidariusią situaciją, vertinimas buvo itin formalus, pažeisti proporcingumo, objektyvumo ir išsamumo principai.
Migracijos departamentas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad 2023 m. gegužės 3 d. priėmė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „STAT07“ pagrindu. Siekiant nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, atsakovas 2023 m. gegužės 4 d. išsiuntė Policijos departamentui paklausimą, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.
Atsakovas paaiškina, jog 2023 m. gegužės 10 d. gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-10654, kurioje konstatuojama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Trečiojo suinteresuoto asmens išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį už tai, kad ūkiniame pastate išaugino didelį kiekį kanapinių augalų, kurių bendra masė – ne mažesnė kaip 5 453,412 g., 2 metų laisvės apribojimo bausme.
Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjas neginčija šių faktinių aplinkybių, tik teigia, kad Sprendime nenurodyti jokie pagrįsti motyvai dėl realios grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Atsakovas pažymi, kad ginčijamas Sprendimas priimtas ne dėl grėsmės valstybės saugumui, o kitu savarankišku pagrindu – dėl grėsmės viešajai tvarkai. Mano, kad pareiškėjas skunde siekia sumenkinti nusikalstamos veikos pavojingumą. Atsakovas akcentuoja, jog jam pritaikyta ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Jo įvykdyta nusikalstama veika susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir kvalifikuojama kaip apysunkis ir sunkus nusikaltimas.
Atsakovas aiškina, jog įvertinęs pareiškėjo įvykdytus nusikaltimus, kurie priskirtini nusikalstamoms veikoms, susijusioms su narkotinėmis medžiagomis, kurių keliamas pavojus ir žala visuomenei bei sveikatai pripažįstama tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu, mano, kad tokių nusikalstamų veikų įvykdymas – pakankamas pagrindas pripažinti, jog jo gyvenimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai.
Atsiliepimas
Atsakovas, nesutikdamas su skundo teiginiais, kad netinkamai vertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, pažymi, kad prašyme dėl leidimo gyventi jis nurodė, jog neturi (neturėjo) ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje). Kadangi pats pareiškėjas nepateikė informacijos apie asmenis, su kuriais palaiko ryšius Lietuvoje, šių aplinkybių atsakovas ir neaptarė Sprendime.
Atsiliepime pažymi, kad ginčijamu Sprendimu nesvarstė pareiškėjo grąžinimo klausimo, kai jį spręs, visapusiškai įvertins ir situaciją kilmės valstybėje, o priėmus sprendimą grąžinti užsienietį į kilmės valstybę, jį galės skųsti teismui.
Migracijos departamentas akcentuoja, kad išvada dėl grėsmės viešajai tvarkai pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis. Lietuvos Respublika neturi teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi šalyje, jeigu neatitinka valstybės viešosios tvarkos interesų. Mano, kad surinko pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei viešosios tvarkos užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos viešąją tvarką bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Surinkti duomenys, pasak atsakovo, charakterizuoja jį kaip Lietuvos Respublikos įstatymų asmenį, piktnaudžiauja teise gyventi šalyje. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, atsakovo manymu, būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti ateityje užsieniečio, apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Paaiškina, kad 2023 m. gegužės 4 d. gavo Migracijos departamento paklausimą, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas vertinimą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei atlieka vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), kurio paskirtis – reglamentuoti procedūras, kurias, įgyvendinant Įstatymo nuostatas dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo, turi atlikti įgalioti Policijos departamento tarnautojai, bei nustatyti grėsmės vertinimo kriterijus.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad įvertinęs minėtą informaciją ir atsižvelgęs į Aprašo 12 punkto 12.1 papunktyje ir 13 punkto 13.1 papunktyje nustatytus grėsmės vertinimo kriterijus, 2023 m. gegužės 10 d. atsakovui pateikė Išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad laikosi šios pozicijos ir mano, jog Išvada yra teisinga ir pagrįsta. Paaiškina, kad atlikdamas vertinimą, vadovavosi Apraše nustatytais grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijais ir nurodė bei vertino konkrečias, objektyviai tikrovėje egzistuojančias, o ne numanomas aplinkybes ar bendro pobūdžio spėjimus.
Akcentuoja, kad pareiškėjas buvo nubaustas už dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena – labai sunkus nusikaltimas, taip pat turi neišnykusį teistumą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, yra itin pavojingos visuomenei dėl milžiniško žalingo poveikio žmonių sveikatai, saugumui ir socialinei gerovei. Valstybė griežtai kontroliuoja tokių medžiagų apyvartą, siekdama išvengti žalingų jų vartojimo pasekmių. Šiuo metu narkomanija – viena aktualiausių Lietuvos ir viso pasaulio problemų. Mano, kad žalą ir grėsmę visuomenei kelia ne tik narkotikų platintojai, bet ir asmuo, vartojantis narkotines ar psichotropines medžiagas.
Policijos departamento vertinimu, ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas – proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2023 m. gegužės 19 d. Sprendimo Nr. 23S71764 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas, Ukrainos Respublikos pilietis, turėjęs nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. balandžio 6 d., nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. ir nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2020 m. vasario 7 d. galiojusias nacionalines vizas bei nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2022 m. kovo 12 d. – galiojantį leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas su pertraukomis nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2022 m. kovo 1 d. buvo įdarbintas Lietuvos Respublikos įmonėse. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad UAB „STAT07“ ketina dirbti tinkuotoju.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir LLG) 70 punktu, 2023 m. gegužės 4 d. Policijos departamentui išsiuntė paklausimą Nr. 4244204 su prašymu įvertinti, ar užsieniečio (pareiškėjo) gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.
Atsakovas 2023 m. gegužės 10 d. gavo trečiojo suinteresuoto asmens išvadą Nr. 5-S-10654, kurioje konstatuota, kad 2022 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjas nuteistas pagal LR BK 260 straipsnio 3 dalį („neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų“) ir LR BK 265 straipsnio 1 dalį („pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų“), t. y. už tai, kad ūkiniame pastate išaugino didelį kiekį kanapinių augalų, kurių bendra masė ne mažesnė kaip 5 453,412 g., 2 metų laisvės apribojimo bausme.
Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta LR BK 265 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas, o nusikalstama veika, už kurią atsakomybė numatyta LR BK 260 straipsnio 3 dalyje, pagal LR BK 11 straipsnio 6 dalį kvalifikuojama kaip labai sunkus nusikaltimas.
Policijos departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena kvalifikuojama kaip labai sunkus nusikaltimas ir tai, kad nusikaltimas įvykdytas jam išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, t. y. pasinaudojant jam suteikta teise gyventi Lietuvos Respublikoje bei kad jis laikomas turinčiu teistumą, pateikė išvadą, kad pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Atsakovas, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, 2023 m. gegužės 19 d., priėmė sprendimą Nr. 23S71764, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių.
Pareiškėjas, nesutinka su Sprendimu, kreipiasi į teismą, prašo panaikinti jį visą arba dalį dėl įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2026 m. gegužės 18 d. arba sumažinti draudimo terminą.
Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonų sveikatai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta sąvoka „gali grėsti“. Tad jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2020 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-4162-1062/2020; kt.).
LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintos galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; ir kt.). EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse. nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, taip pat sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka.
Aprašo 12 punkte nustatyta, kad „Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų:“ 12.1 papunktyje – „Jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas”, 13 punkte – „Užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad:” 13.1 papunktyje „Jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą;”
Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Kriterijų vertinimo tvarkos 38.2 punktu numatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – NAS taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. Nutarimu Nr. 436, 15 punktas numato, kad į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo reglamento (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalį, perspėjimas įvedamas, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. SIS reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.
Vadovaujantis NAS taisyklių 28 punktu, užsienietis turi teisę pateikti motyvuotą rašytinį prašymą išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir šiame prašyme nurodyti visas, jo vertinimu, reikšmingas aplinkybes.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos teismas pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė jį už dvi nusikalstamas veikas: pagal LR BK 260 straipsnio 3 dalį („neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų“) ir LR BK 265 straipsnio 1 dalį („pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų“). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė tyčines nusikalstamas veikas: vieną apysunkį nusikaltimą, vieną labai sunkų nusikaltimą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, jog jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens grėsmės kėlimas yra siejamas ne su bausmės paskyrimo dydžiu, o su teistumo faktu. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis konstatuotina, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės 19 d. laikomas teistu.
Teisėjų kolegijos vertinumu, Migracijos departamento informacija bei Policijos departamento parengta ir pateikta išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, atsakovui – pakankamas pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Teismas taip pat pažymi, jog sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, jog dvi nusikalstamas veikas padaręs pareiškėjas pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi, nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumą. Jo elgesys – socialiai žalingas ir rodo, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl pagrįstai galima manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjo teistumas iki šiol galiojantis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuota, kad nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, yra itin pavojingos visuomenei dėl didelio žalingo poveikio žmonių sveikatai, saugumui ir socialinei gerovei. Nusikaltimai, susiję su psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plėstis narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp nepilnamečių, dažnai padaromi savanaudiškais tikslais ar kartu su kitais nusikaltimais (2019-08-29 LVAT nutartis admin. byloje Nr. A-4994-502/2019).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2014 m. spalio 20 dienos Ukrainos įstatymas „Dėl perkeltų asmenų teisių ir laisvių“ Nr. 1706-VI Ukrainos piliečiams, kurių pastovi gyvenamoji vieta patenka į karo veiksmų zoną ar į padidintos rizikos dėl karo veiksmų zoną, nustato teisę būti perkeltiems šalies viduje į saugesnius Ukrainos regionus, todėl skundo argumentai dėl nesaugios karinės situacijos kilmės šalyje atmestini.
Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, taip pat nebeturi ir teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas ir viešosios tvarkos laikymasis, todėl ir atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą. Taigi, nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad atsakovo skirtos priemonės yra neproporcingai varžančios jo teises labiau nei būtina.
Teismas nurodo, jog Migracijos departamentas vadovavosi ne vien tik pateiktomis Policijos departamento išvadomis, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš ginčijamų sprendimo turinio, jame nurodyta visa atsakovui žinoma informacija apie pareiškėjo padarytus nusikaltimus, paskirtą bausmę bei šios bausmės atlikimą, taip pat buvo nurodyta, kad Policijos departamentas pateikė atsakovui išvadas dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, t. y. buvo įvertinta informacija, gauta iš institucijų, kurių kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Taigi, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo abejoti pateiktų duomenų tikrumu, o ir pats pareiškėjas skunde neginčija fakto, kad Sprendime nurodytus nusikaltimus iš tikrųjų įvykdė. Pažymėtina, kad ginčijamas Sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis, nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, kurie patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo elgesys neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo, kad jis nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vienų kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Be to, pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikio pobūdžio, nenustatyta, kad jis turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Teismas akcentuoja, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas – esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl šiam užsieniečiui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į atsakovo kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, nurodyti aiškūs ir suprantami uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą pagrindai. Teismas nenustatė aplinkybių, galinčių patvirtinti skundo argumentus, kuriais grindžiamas Sprendimo neteisėtumas. Migracijos departamento atliktas pareiškėjo prašymo vertinimas išsamus, atsakovas pagrįstai, t. y. surinkęs pakankamai duomenų, nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesiams. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo skundžiamo Sprendimo naikinti, todėl šis skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvadą, kad Sprendimas tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka nuosekliai formuojamą LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo naikinti, ir pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. S. (O. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.