- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-18
- Bylos Nr.
- 1S-595-491/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Kategorijos
Teisėja Edita Jusevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. liepos 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2013-06-13 Biržų rajono apylinkės teismas gavo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje P. C. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. Skundžiama 2013-06-25 nutartimi teismas perdavė bylą prokurorui ir įpareigojo jį per 20 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pašalinti pažeidimus šioje baudžiamojoje byloje.
Šalies argumentai
Skundu prokuroras prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti apylinkės teismui nagrinėti iš esmės, nes mano, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Jis cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219, 220 str. ir teigia, kad kaltinamojo akto įteikimą kaltinamajam patvirtinančių duomenų siuntimas kartu su byla ar kaltinamuoju aktu įstatyme nenumatytas, o prokuroras tai patvirtinantį dokumentą teismui gali pateikti bet kuriuo metu, todėl šiuo atveju BPK 220 str. 4 d. pažeidimas nebuvo padarytas. Tiek parengiamajame posėdyje, tiek ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu apylinkės teismas turi galimybę šiuos duomenis patikslinti ar juos pagrįsti, tačiau šiuo atveju apylinkės teismas to nepadarė. Be to, apylinkės teismas neteisingai mano, kad prokuroras privalėjo kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga teismui perduoti iki suėmimo pabaigos likus ne mažiau kaip 10 dienų, nes šioje byloje kaltinamajam nebuvo taikytos jokios kardomosios priemonės, juolab dėl kaltinamajame akte nurodytos veikos pobūdžio suėmimas negalėtų būti taikomas. Kartu prokuroras teigia, kad pagal suformuotą teismų praktiką byla prokurorui gali būti perduota, jeigu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai trukdo nagrinėti bylą ir to negalima ištaisyti teisme. Teismas visiškai neteisingai nurodė, kad nenurodžius kaltinamojo buvimo ar gyvenamosios vietos kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir dėl to negalima nagrinėti bylos teisme, nes kaltinamajame akte buvo nurodyta tiek galima kaltinamojo buvimo vieta Lietuvos Respublikoje, tiek jo gyvenamoji vieta užsienyje, todėl teismas turi galimybę kaltinamąjį iškviesti į teismo posėdį. Taip pat prokuroras pažymi, kad perdavus bylą prokurorui būtų pažeistos BPK 1 str. nuostatos ir vilkinamas bylos nagrinėjimas.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Pirmos instancijos teismas skundžiamoje byloje išskyrė tris motyvus, kuriais ši baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui. Tai : 1) prokuroras, pažeisdamas BPK 220 str. 4 d. reikalavimą perdavė baudžiamąją bylą teismui pasirašytinai neįteikęs kaltinamajam kaltinamojo akto; 2) prokuroras pažeidė BPK 220 str. 4 d., nes neįteikė kaltinamajam, kuris buvo suimtas, kaltinamojo akto likus ne mažiau kaip 10 dienų iki suėmimo termino pabaigos; 3) prokuroras nepateikė duomenų, kur šiuo metu gali būti kaltinamasis bei adreso Lietuvos Respublikoje, kuriuo jam galima būtų įteikti teismo šaukimą. Iš skundžiamos nutarties galima suprasti, kad visus šiuos pažeidimus teismas pripažino esminiais, trukdančiais nagrinėti šią baudžiamąją bylą.
Su tuo šiuo atveju sutikti galima tik iš dalies. O būtent, dabar galiojančio BPK 220 str. 4 d. iš tiesų imperatyviai numato, kad prokuroras iki bylos perdavimo teismui privalo kaltinamojo akto nuorašą įteikti pasirašytinai kaltinamajam. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamajam gali būti išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis arba įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną tik kaltinamojo prašymu. BPK 232 str. 3 p. įtvirtinta teismo teisė bylos parengimo nagrinėti teisme metu perduoti bylą prokurorui, o BPK 234 str. 2 d. numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.
Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties priėmimo momentu, t.y. 2013-06-25, prokuroras teismui nebuvo pateikęs duomenų, kad jis pasirašytinai įteikė P. C. kaltinamąjį aktą šioje baudžiamojoje byloje. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu tiek Lietuvos Respublikos teismų, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo į tai, kad šis pažeidimas galėtų būti pripažintas esminiu, iš tiesų trukdančiu nagrinėti baudžiamąją bylą teisme. Visų pirma, ne veltui šis imperatyvas atsirado baudžiamojo proceso kodekse, t.y. šis įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2011 m. rugsėjo 1 d. Antra vertus, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. „a“ p. įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę į tai, kad jam būtų skubiai ir nuodugniai pranešta <...> apie pareiškiamo jam kaltinimo pagrindą ir motyvus. BPK 22 str. 3 d. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2001 m. liepos 17 d. sprendime (byloje Sadak ir kiti prieš Turkiją, bylos Nr. 29900/96–29903/96) pažymėjo, kad kaltinamasis aktas baudžiamajame procese yra itin svarbus dokumentas, nes nuo jo įteikimo momento kaltinamajam yra oficialiai raštu pranešta apie jam pateikiamų kaltinimų faktinį ir teisinį pagrindą, jame formuluojami galutiniai kaltinimai, nuo kurių kaltinamasis turės gintis teisme. Todėl reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą (48 punktas). Teisė būti informuotam apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą turi būti svarstoma atsižvelgiant į kaltinamojo teisę pasirengti savo gynybai. Teismo nuomone, baudžiamosiose bylose išsamios informacijos apie kaltinamajam pateikiamus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos tuo konkrečiu atveju teisiškai vertinti, pateikimas yra būtina sąlyga proceso teisingumui užtikrinti (49 punktas). Lietuvos teismai taip pat skiria itin didelį dėmesį tam, ar kaltinamajam buvo įteiktas kaltinamojo akto nuorašas ir ar jis supranta kaltinimų esmę. Prokurorui neįteikus kaltinamajam kaltinamojo akto nuorašo teismai paprastai pripažįsta, kad tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas ir bylą grąžina prokurorui (Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis b/byloje Nr. 1-477-246/2011) arba naikina teismų sprendimus, priimtus išnagrinėjus bylą prokurorui neįteikus kaltinamajam kaltinamojo akto nuorašo (Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 14 d. b/byla Nr. 1A-59-462/2008). Apie BPK 220 str. 4 d. įtvirtintos prokuroro pareigos įteikti kaltinamajam kaltinamojo akto nuorašą įvykdymo svarbą iš dalies pasisakė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 14 d. nutartyje b/byloje Nr. 1N-10/2007. Todėl apibendrinus aukščiau išdėstytą be jokių abejonių galima teigti, jog prokurorui neįvykdžius BPK 220 str. 4 d. įtvirtintos pareigos bylos nagrinėjimas teisme iš esmės nėra galimas. Tačiau, skundą nagrinėjančiam teismui prokurorė įteikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareiškimo kopiją, kad kaltinamajam P. C. 2013-06-05 buvo pasirašytinai įteikta kaltinamojo akto kopija šioje baudžiamojoje byloje. Kodėl šis pareiškimas nebuvo laiku ir tinkamai pateiktas Biržų rajono apylinkės teismui tiesiog nesuprantama. Tačiau bet kuriuo atveju akivaizdu, kad prokuroras nepažeidė aptariamo BPK 220 str. 4 d. reikalavimo.
Prokuroras yra teisus skunde nurodydamas ir tai, kad pirmos instancijos teismas neteisingai skundžiama nutartimi perdavė bylą prokurorui dėl to, kad jis šioje byloje privalėjo kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga teismui perduoti iki kaltinamojo suėmimo pabaigos likus ne mažiau kaip 10 dienų, kadangi šioje byloje kaltinamasis iš tiesų nebuvo suimtas.
Prokuroras teisus ir teigdamas, kad surašytas kaltinamasis aktas iš esmės atitinka BPK 219 str. 2 p. reikalavimus, nes akte yra nurodyta kaltinamojo P. C. gyvenamoji vieta. Be to, byloje esančiame Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašte nurodytas ir kitas kaltinamojo gyvenamosios vietos adresas (70, 71 b.l.). Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog kaltinamasis P. C. 2013-05-24 buvo nubaustas 70 parų arešto bausme, kurią jis išbuvo iki tol suėmime, ir buvo paleistas teismo salėje kaip atlikęs bausmę. O kaltinamojo akto kopija šioje byloje jam buvo įteikta 2013-06-25 Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Iš to galima spėti, kad kaltinamasis gal būt dar yra Lietuvoje, ir ši baudžiamoji byla gali būti išnagrinėta be didesnių kliūčių. Priešingu gi atveju bylą nagrinėsiantis teismas turės pasinaudoti teisinės pagalbos procedūra.
Esant tokioms aplinkybėms skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama. Byla perduodama Biržų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas
NUTARĖ:
Panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį ir baudžiamąją bylą, kurioje P. C. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. perduoti šiam teismui nagrinėti iš esmės.
Ši nutartis neskundžiama.