- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- 2-978-241/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
- 3.1.18.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių ribotos atsakomybės bendrovės „Link Del“ ir bendrovės „MALENIO TRADING LIMITED“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovės V. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bankrutavusios L. firmos „ROLETA“ bankroto byloje Nr. B2-522-553/2016.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė V. L. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti jos atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3424-553/2010 taikytas bei 2013 m. kovo 14 d. ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimis L. firmos „ROLETA“ bankroto byloje Nr. B2-1670-553/2013 pakeistas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 8 d. nutartimi areštavo R. L. ir V. L. priklausantį 324 339,84 Lt vertės kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą. 2013 m. kovo 14 d. ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimis L. firmos „ROLETA“ bankroto byloje teismas pakeitė laikinąsias apsaugos priemones. Latvijos Respublikoje V. L. buvo iškelta fizinio asmens nemokumo byla, kurioje Vidžemės rajono teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimu buvo patvirtintas V. L. įsipareigojimų padengimo procedūros užbaigimas, todėl ji atleista nuo prievolių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino.
4. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Latvijos Respublikoje V. L. buvo iškelta fizinio asmens nemokumo byla, kurioje Vidžemės rajono teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimu buvo patvirtintas V. L. įsipareigojimų padengimo procedūros užbaigimas ir ji atleista nuo likusių įsipareigojimų padengimo, kurie nebuvo įvykdyti įsipareigojimų padengimo procedūros metu. Atleidus atsakovę nuo likusių įsipareigojimų bendrovei „Link Del“, nebėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovės ribotos atsakomybės bendrovė „Link Del“ ir bendrovė „MALENIO TRADING LIMITED“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovė ribotos atsakomybės bendrovė „Link Del“ 2009 m. gruodžio 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovų R. L. ir V. L.. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3424-553/2010 ieškovės reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – pinigines lėšas. Civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovams buvo prijungta prie L. firmos „ROLETA“ bankroto bylos Nr. B2-2065-553/2010. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 2013 m. kovo 14 d. ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimis buvo pakeistos. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-755-553/2012.
5.2. V. L. pareiga atsiskaityti su ieškove ribotos atsakomybės bendrove „Link Del“ iki šiol nėra įvykdyta, todėl V. L. atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių aktualumas nėra pasibaigęs.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. Reglamento (ES) 2015/848 „Dėl nemokumo bylų“ nuostatas, vertintina, kad skundžiama nutartimi išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turėjo būti sprendžiamas pagal Latvijos Respublikos teisės nuostatas, reglamentuojančias fizinių asmenų bankroto bylų nagrinėjimą, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu ji buvo priimta. Tokiu atveju ieškovės interesams prieštaraujanti 2019 m. balandžio 24 d. nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones priimta aiškiai nenurodant (nesant) tokio sprendimo teisinio pagrindo, yra neteisėta ir nepagrįsta.
5.4. Klausimas dėl V. L. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo Vilniau apygardos teisme jau buvos spręstas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi tokį prašymą paliko nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad jurisdikcija spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bankrutuojančių atsakovų turtui priklauso jų bankroto bylas iškėlusiam Latvijos Respublikos Limbažių rajono teismui, o ne Vilniaus apygardos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi nurodytą nutartį paliko nepakeistą.
5.5. Skundžiama nutartis naikintina ir dėl to, kad ji buvo priimta neturint duomenų, jog ieškovei buvo tinkamai pranešta apie bankroto bylos V. L. iškėlimą Latvijos Respublikoje, šios bankroto procedūros vykdymą ir pabaigą. Vienoje valstybėje narėje esančio kreditoriaus tinkamas informavimas apie skolininko bankrotą kitoje valstybėje narėje yra būtina sąlyga, kad šiam kreditoriui galėtų būti taikomi bankroto bylos teisiniai padariniai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į paties bankroto esmę bei tikslus – sudaryti sąlygas skolininkui atsiskaityti su kreditoriais ir atkurti savo mokumą.
5.6. Reglamento 45 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė pateikti reikalavimą pagrindinėje bankroto byloje ir bet kurioje šalutinėje nemokumo byloje. Tam, kad kreditorius šią teisę galėtų įgyvendinti, reikia jį informuoti. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis priimta nenustačius, ar ieškovė ribotos atsakomybės bendrovė „Link Del“ gavo pranešimą ir jai realiai buvo žinoma apie V. L. Latvijos teisme iškeltą bankroto bylą. Be to, iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, ar ją priimant buvo nustatyta, kad V. L. Latvijos Respublikoje iškeltoje bankroto byloje buvo nagrinėjamas bendrovės „Link Del“ turtinis reikalavimas V. L..
5.7. Atsakovai bankroto ir kitų bylų nagrinėjimo metu nebuvo informavę apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad Latvijos Respublikoje pradėtas bankroto procesas būtų buvęs pradėtas teisėtai ir sąžiningai visų kreditorių atžvilgiu. Manytina, kad į Latvijos Respubliką atsakovai išvyko tikslu išvengti turtinių prievolių vykdymo savo kreditoriams. Turėdami didelių įsipareigojimų, atsakovai vengia, kad kreditoriai sužinotų jų tikrąją turtinę padėtį – dirba už minimalų atlyginimą, piniginių lėšų nelaiko bankų sąskaitose, savo vardu neregistruoja kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir pan. Atsižvelgianti į tai, yra pagrindas taikyti Reglamento 33 straipsnį, pagal kurį bet kuri valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iškeltą nemokumo bylą arba vykdyti tokioje byloje priimtą teismo sprendimą, jei tokio pripažinimo ar vykdymo pasekmės akivaizdžiai prieštarautų tos valstybės viešajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms.
Atsiliepimas
6. Atsakovė V. L. prašo atmesti ieškovių atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atskirajame skunde nurodyta Reglamento taikymo sritis patvirtina, kad jis taikomas tik fizinių ir juridinių asmenų nemokumo ar bankroto bylose. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3424-553/2010, kurioje bendrovė „Link Del“ pareiškė ieškinį V. L. ir R. L. dėl skolos priteisimo. Kiek vėliau ši byla buvo prijungta prie L. firmos „ROLETA“ bankroto bylos. Tiek byla pagal bendrovės „Link Del“ ieškinį, tiek L. firmos „ROLETA“ bankroto byla buvo nagrinėjamos Lietuvos teismuose, todėl joms buvo taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Latvijos Respublikos teismuose buvo nagrinėjama V. L. nemokumo byla, todėl Reglamentas bei Latvijos Respublikos teisė buvo taikoma būtent šiai nemokumo bylai.
6.2. Pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalį, Latvijos Respublikos teisė turėjo būti ir buvo taikoma V. L. nemokumo bylai, išnagrinėtai Latvijos Respublikos teismuose. Latvijos Respublikos teisė taipogi yra taikoma nemokumo pasekmėms, kurios yra tiesiogiai bei aiškiai nurodytos prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pridėtame Vidžemės rajono teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendime – atsakovė V. L. buvo atleista nuo likusių padengimo plane nurodytų įsipareigojimų, kurie nebuvo įvykdyti įsipareigojimų padengimo procedūros metu.
6.3. Latvijos Respublikos teisė nustato, jog užbaigus fizinio asmens nemokumo procedūras, šis asmuo atleidžiamas nuo likusių nepatenkintų įsipareigojimų vykdymo. Šią aplinkybę konstatavo ir tiesiogiai nurodė Latvijos teismai, užbaigdami atsakovės nemokumo bylą. Ieškovė buvo įtraukta į Latvijos Respublikoje nagrinėtą nemokumo bylą, jos reikalavimas buvo įtrauktas į mokumo atkūrimo planą. Reglamento 19 straipsnis nurodo, kad bet kuris sprendimas iškelti nemokumo bylą, kurį priima jurisdikciją turintis valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja valstybėje, kurioje iškelta byla. Reglamento 20 straipsnyje nurodoma, kad teismo sprendimas iškelti nemokumo bylą be tolesnių formalumų bet kurioje kitoje valstybėje narėje turės tokias pat pasekmes kaip ir bylą iškėlusioje valstybėje.
6.4. Latvijos teismų sprendimai, priimti nemokumo byloje, vadovaujantis Reglamentu, yra automatiškai pripažįstami Lietuvoje, todėl teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, neturėjo pagrindo kvestionuoti jų pagrįstumo.
6.5. Lietuvos teismuose išnagrinėtoje L. firmos „ROLETA“ bankroto byloje buvo taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Tai atitiko Reglamento 7 straipsnį, kuris nurodo, kad bankroto ar nemokumo byloje taikoma valstybės narės, kurioje yra nagrinėjama atitinkama byla, teisė. Prie bankroto bylos prijungtai bylai pagal bendrovė „Link Del“ ieškinį atsakovei ir R. L. Reglamentas apskritai nebuvo taikomas.
6.6. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas visuomet teismingas tam pačiam teismui, kuris tokias laikinąsias apsaugos priemones pritaikė. Nesama jokio nacionalinio ar tarptautinio teisės akto, kuris numatytų teisę ar galimybę Latvijos teismams spręsti laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Lietuvos teismų, panaikinimo klausimus.
6.7. Apeliančių nurodomu laikotarpiu, t. y. 2017 m. liepos ir spalio mėn., V. L. nemokumo byla nebuvo užbaigta, ji dar nebuvo atleista nuo įsipareigojimų kreditoriams. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumas ir būtinybė nebuvo išnykusi. Šia skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos dėl to, kad ieškovės reikalavimo teisė į V. L. yra pasibaigusi. Laikinosios apsaugos priemonės nebėra tikslingos bei jų galiojimas prieštarautų fizinio asmens bankroto esmei ir reikšmei, būtų neproporcingos, nes galiotų nepaisant to, jog jomis nebūtų užtikrinamas joks kreditorinis reikalavimas.
6.8. Prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvo pridėta Limbažių rajono teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis, kurioje nurodyta, kad V. L. bankroto procedūros metu kreditorinius reikalavimus be kitų kreditorių jai pareiškė ribotos atsakomybės bendrovė „Link Del“. Taigi apeliantė ne tik buvo informuota apie bankroto bylą, tačiau pati joje pareiškė kreditorinius reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ribotos atsakomybės bendrovė „Link Del“ 2009 m. gruodžio 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovų R. L. ir V. L.. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3424-553/2010 ieškovės reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – pinigines lėšas. Civilinė byla pagal ieškovės ieškinį buvo prijungta prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos L. firmos „ROLETA“ bankroto bylos Nr. B2-2065-553/2010. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 2013 m. kovo 14 d. ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimis buvo pakeistos. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi L. firmos „ROLETA“ bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą dėl L. firmos „ROLETA“ pabaigos, 2016 m. spalio 31 d. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
9. Latvijos Respublikos Limbažių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. C21030916, buvo paskelbtas atsakovės V. L. bankrotas, teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi bankroto procedūra baigta, patvirtinus trejų metų mokumo atkūrimo planą. To paties teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimu paskelbtas ir atsakovės sutuoktinio R. L. bankrotas civilinėje byloje Nr. C21030816, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi bankroto procedūra baigta, patvirtinus dviejų metų mokumo atkūrimo planą.
Žemesnės instancijos teismas
10. 2019 m. balandžio 15 d. atsakovė V. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti jos atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3424-553/2010 taikytas bei 2013 m. kovo 14 d. ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimis L. firmos „ROLETA“ bankroto byloje pakeistas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad Latvijos Respublikos Vidžemės rajono teismo sprendimu buvo patvirtintas V. L. įsipareigojimų padengimo procedūros užbaigimas, atsakovė atleista nuo likusių plane nurodytų ir neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams padengimo.
11. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi atsakovės V. L. prašymą tenkino ir panaikino atsakovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad atleidus atsakovę nuo likusių įsipareigojimų ribotos atsakomybės bendrovei „Link Del“, nebėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
12. Apeliantės ribotos atsakomybės bendrovė „Link Del“ ir bendrovė „MALENIO TRADING LIMITED“, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad pareiga atsiskaityti su ieškove ribotos atsakomybės bendrovė „Link Del“ iki šiol nėra įvykdyta, todėl V. L. atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių aktualumas nėra pasibaigęs. Be to, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turėjo būti sprendžiamas pagal Latvijos Respublikos teisės nuostatas, reglamentuojančias fizinių asmenų bankroto bylų nagrinėjimą. Apeliantės pažymėjo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, ar atsakovei Latvijos Respublikoje iškeltoje bankroto byloje buvo nagrinėjamas bendrovės „Link Del“ reikalavimas V. L., ar ieškovei apskirtai buvo pranešta apie fizinio asmens bankroto bylą.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovės V. L. prašymą panaikinti jai taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad savo procesiniuose dokumentuose šalys remiasi netinkamu Europos Sąjungos teisės aktu (jo redakcija). Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. Reglamente (ES) 2015/848 „Dėl nemokumo bylų“ 84 straipsnyje nurodyta, kad šio reglamento nuostatos taikomos tik po 2017 m. birželio 26 d. iškeltoms nemokumo byloms. Iki tos dienos įvykdytus skolininko veiksmus reglamentuoja įstatymai, kurie jiems buvo taikomi jų atlikimo metu (1 dalis). Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 toliau taikomas nemokumo byloms, kurios patenka į to reglamento taikymo sritį, ir kurios buvo iškeltos prieš 2017 m. birželio 26 d. (2 dalis). Atsakovės V. L. nemokumo byla Latvijos Respublikoje pradėta 2016 m. kovo 31 d., todėl šiam ginčui nagrinėti taikytinas Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, o ne Reglamentas (ES) 2015/848.
15. Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 9 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad jis turėtų būti taikomas bankroto byloms, kai skolininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, prekybininkas ar individualus asmuo. Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 3 straipsnis numato dviejų rūšių bankroto bylas. Pagal šio straipsnio 1 dalį valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismo pradėta bankroto byla yra „pagrindinė byla“, turinti universalų poveikį, nes taikoma visam skolininko turtui, esančiam visose valstybėse narėse, kuriose taikomas reglamentas. Jei vėliau pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės narės, kurios teritorijoje skolininkui priklauso įmonė, kompetentingas teismas gali iškelti bankroto bylą, ši byla laikoma „šalutine“, o jos poveikis gali apimti tik tą skolininko turtą, kuris yra pastarosios valstybės teritorijoje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. gegužės 2 d. sprendimas byloje C 341/04, I 3813, 28 punktas). Pagal Reglamento 36 straipsnį galimas iš vėlesnis „pagrindinės“ bankroto bylos iškėlimas.
16. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 4 straipsnio 1 dalį, jurisdikciją turinčio teismo iškelti tokią bylą nustatymas (tiek dėl pagrindinės, tiek dėl šalutinės bankroto bylos) lemia ir taikytinos teisės nustatymą, nes valstybės, kurioje iškelta bankroto byla, teisė taikoma bankroto bylai ir jos padariniams. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 4 straipsnio 2 dalį valstybės, kurioje iškelta byla, teisė nustato tokios bylos iškėlimo sąlygas, jos eigą ir užbaigimą.
17. Nėra pagrindo abejoti, kad Latvijos Respublikoje atsakovei iškelta bankroto byla Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 prasme laikoma pagrindine byla, turinčia universalų poveikį, t. y. taikoma visam skolininkės turtui, esančiam visose valstybėse narėse, kuriose taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000. Nurodyta išvada padaryta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1657-381/2017, kurioje taip pat buvo sprendžiamas atsakovės ir jos sutuoktinio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nurodytoje byloje pažymėjo, kad atsakovės (ir jos sutuoktinio) prašomos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ne bankrutuojančios individualios įmonės, o kreditorių bendrovės „MALENIO TRADING LIMITED“ ir ribotos atsakomybės bendrovės „Link Del“, kaip privačių juridinių asmenų, interesų užtikrinimui pagal asmenines atsakovų prievoles. Nurodytose bylose atsakovams pareikšti reikalavimai buvo grindžiami su atsakovais, kaip fiziniais asmenimis, sudarytais sandoriais. Be to, Vilniaus apygardos teismui 2016 m. rugsėjo 8 d. priėmus sprendimą dėl L. firmos „ROLETA“ pabaigos ir kreditoriams bendrovei „MALENIO TRADING LIMITED“ ir ribotos atsakomybės bendrovei „Link Del“ negavus reikalavimų, kilusių iš sandorių, sudarytų ne su įmone, o su įmonės savininku ir jo sutuoktine, kaip fiziniais asmenimis, patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko ir jo sutuoktinės prievolės šiems kreditoriams savaime nesibaigė ir toliau gali būti vykdomos šių fizinių asmenų bankroto bylose. Todėl Lietuvos Respublikoje nesant iškeltos šalutinės fizinių asmenų V. L. ir jos sutuoktinio bankroto bylų, Latvijos Respublikoje atsakovams iškeltos bankroto bylos laikytinos pagrindinėmis, turinčiomis universalų poveikį.
18. Taigi nagrinėjamu atveju bylos faktinėms aplinkybėms iš esmės nepasikeitus, nėra pagrindo nesutikti su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartyje padarytomis išvadomis.
19. Kaip minėta, pagal Reglamento Nr. (EB) 1346/2000 4 straipsnio 1 dalį, jurisdikciją turinčio teismo iškelti tokią bylą nustatymas lemia ir taikytinos teisės nustatymą, nes valstybės, kurioje iškelta bankroto byla, teisė taikoma bankroto bylai ir jos padariniams. Iš Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 16 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies matyti, kad sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo vienoje valstybėje narėje pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje ir jis be tolesnių formalumų bet kurioje kitoje valstybėje narėje turi tokių pačių padarinių kaip ir bylą iškėlusioje valstybėje. Pagal 25 straipsnį visi kiti nei tiesiogiai su bankroto bylos iškėlimu susiję sprendimai taip pat pripažįstami automatiškai. Automatinio sprendimų bankroto bylose pripažinimo principas neapima šių sprendimų priverstinio vykdymo. Tačiau paskelbimo vykdytinu procedūra taikoma tik vykdytiniems sprendimams, t. y. tiems sprendimams, kurie gali būti vykdomi priverstinai. Pavyzdžiui, sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas sprendimu dėl pripažinimo, kuris kitoje valstybėje sukelia tokias pat pasekmes kaip ir bylą iškėlusioje.
20. Taigi nagrinėjamu atveju V. L. Latvijos Respublikoje pradėtame bankroto procese taikyta Latvijos Respublikos teisė. Atitinkamai Latvijos Respublikoje iškeltai bankroto bylai be tolesnių formalumų buvo taikomi Latvijos Respublikos teisės aktuose numatyti bankroto bylų iškėlimo teisiniai padariniai, sprendimų automatinio pripažinimo taisyklė ir pan.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad bankroto procedūrų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių bankrutuojančiojo asmens turtui panaikinimu, iškėlus tokiam asmeniui bankroto bylą, reguliavimas Latvijos Respublikoje iš esmės atitinka ir teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikoje. Pagal Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnio 3 dalį su fizinio asmens ar įmonės turto areštu susijusius klausimus sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Taigi Latvijos Respublikos teismas, iškėlęs fiziniam asmeniui pagrindinę bankroto bylą, turi spręsti visus su bankroto bylomis susijusius klausimus (kreditorių reikalavimų tvirtinimo, priverstinio vykdymo užtikrinimo priemonių (areštų) turtui bankroto bylas nagrinėjančio teismo vietos valstybėje ir kitose valstybėse narėse panaikinimo klausimus ir kt.). Tokiu atveju Lietuvos Respublikos teismai dėl tam tikrų bankroto bylai aktualių procesinių klausimų neturi kompetencijos įsiterpti į kitos valstybės teismo nagrinėjamas fizinių asmenų bankroto bylas, todėl neturi jurisdikcijos spręsti su kitoje valstybėje narėje nagrinėjamomis pagrindinėmis fizinių asmenų bankroto bylomis susijusius klausimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1657-381/2017).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyto teisės aiškinimo nepaneigia bei Lietuvos Respublikos teismams jurisdikcijos spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesuteikia ir apeliantės nurodyta aplinkybė, kad Vidžemės rajono teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimu buvo patvirtintas V. L. įsipareigojimų padengimo procedūros užbaigimas ir ji atleista nuo likusių įsipareigojimų savo kreditoriams padengimo. Nutartyje cituotas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika leidžia spręsti, kad net ir užbaigus V. L. nemokumo procesą, fizinio asmens nemokumo (pagrindinę) bylą nagrinėjęs teismas nepraranda jurisdikcijos nagrinėti galimai likusius neišspręstus klausimus, kurie aktualūs bankroto bylai. Kita vertus, Vidžemės rajono teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta atleisti V. L. nuo likusių įsipareigojimų, kurie nebuvo įvykdyti įsipareigojimų padengimo procedūros metu, ir nutraukti sustabdytą vykdymą išieškant panaikintus įsipareigojimus. Įvertinus tai, kad valstybės narės teismo sprendimams nemokumo bylose galioja automatinio pripažinimo taisyklė, Latvijos Respublikos teismui panaikinus atsakovei taikytus teisių suvaržymus, jie laikomi panaikintais ir Lietuvoje.
23. Atskirai pažymėtina, kad pagal į bylą pateiktą 2018 m. vasario 13 d. Turto arešto aktų registro išrašą ir pagal šiuo metu aktualius duomenis, esančius Turto arešto aktų registre (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismo nutartimis visi atsakovės ir jos sutuoktinio turto areštai yra panaikinti ir turto arešto aktų registre tam tikro atsakovės turto arešto faktas nėra įregistruotas. Be to, esant baigtai atsakovės sutuoktinio individualios įmonės bankroto bylai, kurios metu nebuvo patenkinti visų kreditorių reikalavimai ir atsakovės, kaip fizinio asmens nemokumo bylai, kurioje dalis kreditorių reikalavimų taip pat nebuvo patenkinti, Lietuvos Respublikoje negali būti likęs realus turtas, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, todėl faktiškai negali būti ir laikinųjų apsaugos priemonių (arešto) taikymo ar panaikinimo objekto.
24. Nagrinėjamu atveju nebent galėtų likti įmonės ar jos savininko sąskaitoms banke Pinginių lėšų arešto informacinėje sistemoje (PLAIS) taikyti lėšų nurašymo apribojimai, atsiradę tuo metu, kol dar galiojo turto arešto aktų registre įregistruoti areštų aktai, nes PLAIS sistema automatiškai susieta su turto arešto aktų registru. Atsižvelgiant į tai, kad teismai nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo, pakeitimo tiesiogiai teikia Turto arešto aktų registrui, o antstolis duomenis apie priverstinį išieškomų piniginių lėšų nurašymą ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimą – tiesiogiai į PLAIS, darytina išvada, jog inicijuoti antstolio nurodymu taikytus priverstinio išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo pakeitimus arba panaikinimus gali tik antstolis. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1530-798/2017, 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1659-381/2017).
25. Taigi Latvijos Respublikos teismui panaikinus atsakovei taikytus suvaržymus ir tokį sprendimą pripažįstant Lietuvoje, atsakovė turi galimybę kreiptis į antstolį dėl nurodymo dėl priverstinio išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo panaikinimo.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą išnagrinėjo prieš tai neišsprendęs klausimo dėl jurisdikcijos, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės V. L. 2019 m. balandžio 15 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338, 782 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 782 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės V. L. 2019 m. balandžio 15 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo palikti nenagrinėtą.