- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-112-560/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-02287-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- P. S.
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainiaus Rinkevičiaus
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-10-07 nutarties, kuria atsakovui P. S. nustatytas terminas iki 2011-10-25 pašalinti priešieškinio trūkumus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. S. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad 2000-06-06 mirusios jos motinos I. S. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su pergyvenusiu sutuoktiniu P. S. įgytame bute adresu (duomenys neskelbtini), sudarė ½ (vieną antrąją) dalį buto. Nurodė, kad ieškinį reiškia siekdama paveldėti motinai priklausiusią buto dalį.
Atsakovas P. S. pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės I. S. mirties (mirė 2000-06-08) faktiniu valdymu priėmė ½ dalį buto adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011-10-07 nutartimi atsakovui P. S. nustatė terminą iki 2011-10-25 pašalinti priešieškinio trūkumus. Teismas nustatė, kad pareikštas priešieškinys neatitinka įstatymų tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Įvertinus tai, kad atsakovas priešieškinyje nurodė, jog po sutuoktinės mirties likęs gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, juo rūpinęsis, naudojęs ir valdęs kaip savo, teismui nebuvo aišku, kodėl P. S. teigia faktiniu valdymu priėmęs tik ½ dalį nurodyto buto. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, formuluodamas savo ieškinio pagrindą, daro nuorodas į tai, kad Nekilnojamojo turto registre jis yra nurodytas kaip aukščiau paminėto buto savininkas, į savo 2000-12-08 raštišką kreipimąsi į notarę T. N.. Teismas pažymėjo, kad siekdamas nusistatyti palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, atsakovas privalo įrodyti, kad per šešių mėnesių laikotarpį nuo I. S. mirties ėmėsi aktyvių veiksmų pradėdamas valdyti palikėjos turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudotis juo ir disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas P. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-10-07 nutartį ir perduoti priešieškinio nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pateiktas priešieškinis atitinka formai ir turiniui keliamus reikalavimus, sumokėtas žyminis mokestis, pateikti visi įrodymai. Teismo nurodyti netikslumas nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, nes teismo nurodomos aplinkybės bus įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo sutuoktinė mirties valdo, naudoja ir nuosavybės teise disponuoja juo, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centro duomenų išrašas apie šį butą. Duktė šiame bute gyvena laikinai, esant jo sutikimui. Pasak apelianto, tai rodo, kad jis po sutuoktinės mirties priėmė palikimą – pusę minėto buto. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi nustatė procesinio dokumento trūkumus.
Ieškovė S. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2011-10-07 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti priimti atsakovo P. S. priešieškinį. Nurodo, kad atsakovas priešieškiniu siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Toks reikalavimas teisme sprendžiamas ypatingąja teisena. Nagrinėjama byla yra dėl ginčo ir ji nagrinėjama ginčo teisena. Be to, pareikštas priešieškinis neatitinka LR CPK 143 str. normų reikalavimų. Dėl šių aplinkybių teismas turėjo atsisakyti priimti priešieškinį LR CPK 143 str. 2 d. pagrindu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Iš bylos duomenų seka, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui P. S. dėl mirusio sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. 2011-09-28 atsakovas P. S. pateikė teismui priešieškinį dėl buto dalies palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011-10-07 nutartimi atsakovui P. S. nustatė terminą iki 2011-10-25 pašalinti priešieškinio trūkumus, nes teismas laikė, kad pareikštas priešieškinis neatitinka įstatymų tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, t.y. iš pareikšto priešieškinio nėra aišku, kodėl atsakovas, kaip teigiama priešieškinyje, faktiniu valdymu yra priėmęs tik ½ dalį nurodyto turto, taip pat neįrodyta, kad per 6 mėnesių laikotarpį nuo I. S. mirties atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų pradėdamas valdyti palikėjos turtą, juo rūpinti kaip savo turtu.
LR CPK 143 str. 3 d. įtvirtinta, jog priešieškinis yra pareiškiamas pagal CPK nustatytas taisykles ieškiniui pareikšti. LR CPK 138 str. įtvirtinta, kad ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. LR CPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.
LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (LR CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys (priešieškinys), teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio (priešieškinio) dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.
Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ieškinio (priešieškinio) priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Taigi, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio (priešieškinio) priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.).
Susipažinus su bylos duomenimis, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti LR CPK 115 str. 2 d. nuostatas ir nustatyti terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, kadangi atsakovo pareikštas ieškinys iš esmės atitinka LR CPK 111 str. ir 135 str. numatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, neturėjo teisinių prielaidų konstatuoti duomenų, susijusių su atsakovo reikalavimo teise, nepakankamumą bei nustatyti jam įpareigojimus, kurie galimai turėtų reikšmę ateityje sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai tenkintini, ar jie pagrįsti ir įrodyti konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis. Šioje proceso stadijoje teismo manymas, kad atsakovo reikalavimas nėra pakankamai pagrįstas įrodymais, negali turėti įtakos priešieškinio priėmimui ir jo nagrinėjimui bei riboti asmens teisės į jo interesų ir teisių gynimą teisme. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teismui, priėmus procesinį dokumentą nagrinėjimui, numato galimybę prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (LR CPK 225 str. 1 p. ir 5 p.) bei atlikti kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą. Dėl šių aplinkybių skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl priešieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.).
Ieškovės S. S. atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktas prašymas panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir atsisakyti priimti P. S. priešieškinį, nagrinėjant atsakovo atskirąjį skundą, negali būti patenkintas. Pažymėtina, kad, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Be to, ta aplinkybė, jog byla pagal pareikštą ieškinį yra nagrinėjama ginčo teisena, o priešieškiniu reiškiamas reikalavimas turi būti nagrinėjamas ypatingąja teisena, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti atsakovo priešieškinį, nes tuo atveju, kai vienoje byloje pareiškiama keletas reikalavimų, kurių dalis nagrinėtina ypatingosios, o dalis – ginčo teisenos tvarka, absorbcijos principas nulemia tokios bylos nagrinėjimą būtent pagal ginčo teisenos taisykles. Tačiau sutiktina su ieškovės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar pareikštas priešieškinys atitinka LR CPK 143 str. ir 445 str. numatytas sąlygas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui