Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. S. (S. S.) ieškinį atsakovui P. S. (P. S.) dėl mirusio sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei pagal atsakovo P. S. priešieškinį ieškovei S. S., trečiajam asmeniui A. S. (A. S.) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-09-15 ieškovas A. S. atsisakė nuo ieškinio, todėl teismo 2011-09-15 nutartimi civilinė byla pagal ieškovų S. S. ir A. S. ieškinį atsakovui P. S. dėl mirusio sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje toje dalyje, kurioje ieškovas A. S. atsakovo P. S. atžvilgiu reiškė reikalavimus dėl mirusio sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nutraukta (b. l. 76 – 77).

Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas palaikė prieieškinyje išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti (b. l. 131 - 132). Papildomai atsakovo P. S. atstovas advokatas J. A. Smagurauskas paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, nes reikalavimas dėl mirusiosios turto dalies nustatymo yra niekinis bei turėjo būti pareikštas reikalavimas ne dėl turto dalies nustatymo, o dėl buto padalijimo. Priešieškinio reikalavimą prašo tenkinti įgyjamosios senaties pagrindu.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo A. S. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti (b. l. 131 – 132). Papildomai paaiškino, kad po motinos mirties jis ir jo sesuo visą laiką gyveno ginčo bute. Butas buvo suremontuotas iki motinos mirties už tėvo pinigus. Gyvendami bute už butui tiekiamas komunalines paslaugas mokėjo jis ir jo sesė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2000-06-06 mirė ieškovės S. S. ir trečiojo asmens A. S. motina bei atsakovo P. S. sutuoktinė I. S. (b. l. 6 – 9, 70, ). Po I. S. mirties liko santuokoje įgytas sutuoktinių bendras turtas: butas, unikalus Nr. 1099-5020-8029:0021, esantis V. Sirokomlės g. 19 – 23, Vilniuje (b. l. 10 – 11). Po I. S. mirties ieškovė S. S. ir tretysis asmuo A. S., nepraleisdami įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, kreipėsi į notarą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo (b. l. 12, 13, 51, 52). Atsakovas P. S., mirus sutuoktinei I. S., kreipėsi į notarą su pareiškimu išduoti jam, kaip pergyvenusiam sutuoktiniui, nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį turto, įgyto gyvenant santuokoje, tačiau tos pačios dienos pareiškimu pareiškė, jog jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies, mirus sutuoktinei I. S., nepriėmė bei raštiškai patvirtino, jog jokių pretenzijų į paveldimą turtą nereiškia (b. l. 14, 15, 53 - 55). 2001-03-24 ieškovei S. S. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 2/3 dalis, o trečiajam asmeniui A. S. į 1/3 dalis turto, paveldimo po motinos I. S. mirties. Paveldėtą turtą sudaro: butas, esantis Žirmūnų g. 94 – 94, Vilnius (b. l. 57), kurį mirusioji I. S. paveldėjo po tėvo J. Č. mirties (b. l. 59), sodo pastatas ir žemės sklypas, esantis Vilniaus r., Vilkiškių k., sodininkų bendrijoje „Rapsas“ (b. l. 60 – 65, 73 - 74).

Dėl ieškinio.

Mirus vienam iš sutuoktinių, jų bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi (CK 3.100 straipsnis); mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, yra paveldima CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka. Dėl tokių įstatymo nustatytų teisinių padarinių Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vienam sutuoktiniui mirus, pergyvenusiam sutuoktiniui gali būti išduotas nuosavybės teisės į dalį santuokos metu įgyto bendro sutuoktinių turto liudijimas. To pačio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog butas, esantis V. Sirokomlės g. 19 – 23, Vilniuje, įgytas po santuokos sudarymo, todėl nepriklausomai nuo to, kad įregistruotas viešajame registre vien atsakovo vardu, yra atsakovo P. S. ir jo mirusios sutuoktinės I. S. bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bet įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio – atsakovo - vardu, kuris nesutinka, kad būtų išduotas mirusiosios sutuoktinės dalį nustatantis liudijimas, ieškovė visiškai pagristai kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl mirusiosios sutuoktinės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

CK 3.87, 3.88, 3.117, 3.127 straipsniuose įtvirtintos normos, kuriose reglamentuojamas sutuoktinių turto teisinis režimas; jose įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir jo atstovas neginčijo aplinkybių, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bei kad mirusiajai sutuoktinei priklauso ½ turto dalis. Savo nesutikimą su ieškovės reikalavimu atsakovas ir jo atstovas motyvavo tuo, kad po sutuoktinės mirties atsakovas kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į butą, esantį V. Sirokomlės g. 19 – 23, Vilniuje, tačiau dėl notarės klaidos paveldėjimo liudijimas jam nebuvo išduotas. Pažymėtina, kad sutikti su tokiais priešingos šalies argumentais nėra jokio pagrindo, nes kaip matyti iš byloje esančios paveldėjimo bylos atsakovui buvo išaiškinta paveldimo turto priėmimo tvarka bei raštiškais pareiškimais pats atsakovas patvirtino, jog suprato, kad įstatymiškai neleidžiama priimti palikimą iš dalies bei atsisakė priimti jam tenkančią pagal įstatymą palikimo dalį po sutuoktinės I. S. mirties (b. l. 54, 55). Atsakovui P. S. ir mirusiosios motinai M. Č. atsisakius priimti jiems priklausančias pagal įstatymą palikimo dalis, palikimą priėmė mirusiosios dukra – ieškovė S. S. ir tretysis asmuo - A. S.. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo jo surašyto raštiško atsisakymo nuo jam priklausančios palikimo dalies bei ieškovei ir trečiajam asmeniui išduotų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų, todėl netikėti šiose nenuginčytuose ir galiojančiuose dokumentuose esančiais duomenimis nėra jokio pagrindo.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas prašė taikyti ieškovės reikalavimui ieškinio senatį. Pažymėtina, kad pagal 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalį ginčams, įskaitant kylančius iš paveldėjimo santykių, taikomas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 straipsnio 1 dalis). 2000 m. CK nustatytas sutrumpintas tik paveldėjimo santykiams taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpintas vienerių metų terminas taikomas asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, ginčijant palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 straipsnis). Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl šalių santykiai kvalifikuotini ne kaip paveldėjimo teisės santykiai, o kaip ginčas dėl turto tarp bendraturčių, kuriam taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimui ieškinio senaties termino pradžia laikytina diena, kai ieškovė kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, t. y. 2000-12-08. Ieškinys teismui pateiktas 2010-12-06, t. y. nepraleidus bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino, todėl atsakovo prašymas pritaikyti ieškovės reikalavimui ieškinio senatį ir ieškinį tuo pagrindu atmesti laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Dėl priešieškinio.

Priešieškiniu, vadovaudamasis CK 5.51 straipsnio nuostatomis, atsakovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės I. S. mirties, savo buto, esančio V. Sirokomlės g. 19 – 23, Vilniuje, ½ palikimo dalį priėmė, pradedamas jį valdyti ir rūpintis kaip savu turtu.

Pažymėtina, kad CK 5.51 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamu atveju palikimą sudaro butas, esantis V. Sirokomlės g. 19 – 23, Vilniuje. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamoji patalpa, faktiškas jos valdymas reiškia apsigyvenimą gyvenamojoje patalpoje po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą toje patalpoje, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat gyvenamosios patalpos priežiūrą, prievolių, susijusių su gyvenamąja patalpa, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001). Bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas patvirtino, jog po sutuoktinės I. S. mirties jis ginčo bute gyveno tik apie metus laiko, paskui pagal žodinį susitarimą bute leido gyventi dukrai S. S. ir sūnui A. S., kurie šiame bute gyvena iki šiol, rūpinasi būtu, jį prižiūri, moka mokesčius. Savo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsakovas iš esmės grindžia tuo, kad viešajame registre butas įregistruotas jo vardu, todėl jis yra vienintelis buto savininkas ir juo disponuoja. Pažymėtina, jog, kaip jau buvo minėta, ginčo butas įgytas santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepriklausomai nuo to, kad viešajame registre butas įregistruotas vien atsakovo vardu. Todėl vien aplinkybė, kad butas įregistruotas atsakovo vardu jokiu būdu neįrodo, kad atsakovas po sutuoktinės mirties faktiškai valdydamas butą ir juo rūpindamasis, priėmė palikimą. Tuo labiau atsižvelgiant į tai, jog po sutuoktinės mirties atsakovas paliktame bute gyveno palyginus trumpą laikotarpį (vienerius metus) bei likusį laiką ir iki šiol šiame bute gyvena atsakovo vaikai – ieškovė ir tretysis asmuo, kurie rūpinasi butu ir moka mokesčius. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvadą, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad būtent atsakovas po sutuoktinės mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl atsakovo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės I. S. mirties, savo buto, esančio V. Sirokomlės g. 19 – 23, Vilniuje, ½ palikimo dalį priėmė, pradedamas jį valdyti ir rūpintis kaip savu turtu, atmestinas.

Nesutikdama su priešieškinio reikalavimu ieškovė prašė atsakovo reikalavimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taikyti ieškinio senatį. Nagrinėjamu atveju apie tai, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė atsakovas žinojo iki sutuoktinės mirties, bei pats atsisakė nuo jam tenkančios palikimo dalies pagal įstatymą. Priešieškinis teismui pateiktas 2011-09-28, t. y. daugiau kaip po pusantrų metu nuo ieškinio pateikimo teismui bei suėjus bendrajam dešimties metų ieškinio senaties terminui, todėl ieškovei reikalaujant taikyti ieškinio senatį, atsakovo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, atmestinas taip pat ir dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino, nes ieškininio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. (1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalies, 83, 86 straipsniai, 85 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovas žodžiu pakeitė teisinį priešieškinio pagrindą prašydamas tenkinti priešieškinį įgyjamosios senaties pagrindu. Tikslu suteikti atsakovo atstovui galimybę patikslinti priešieškinio teisinį pagrindą, teismo posėdis nagrinėjamoje byloje buvo atidėtas, tačiau atsakovo atstovas jam suteikta galimybe nepasinaudojo, priešieškinio nepatikslino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad kiekvienas asmuo, prieš kurį yra pareikštas ieškinys/priešieškinis turi teisę gintis nuo jam pareikštų reikalavimų pareikšto ieškinio/priešieškinio ribose, bei į tai, kad civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nagrinėjamos specialia CPK 530 – 533 straipsniuose nustatyta tvarka, atsakovo atstovo reikalavimas pakeisti priešieškinio teisinį pagrindą sprendžiant jo pagrįstumo klausimą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: mokėjimo kvitą dėl 133 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo (b. l. 4), pinigų paėmimo kvitą 3 350 Lt sumai (b. l. 113), iš viso 3 483 Lt sumai. Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, bylos sudėtingumą, surengtų teismo posėdžių skaičių, teisinių žinių kompleksiškumą, teikiamų teisinių paslaugų pobūdį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laikytinos per didelėmis ir neprotingomis, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 483 bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies priteisiant ieškovei 2 000 Lt (CK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., 93, 98 straipsniai, 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“).

Iš ieškovo į valstybės pajamas priteistina 35,88 Lt teismo (pašto) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197, 259, 444 - 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės S. S. (S. S.) ieškinį atsakovui P. S. (P. S.) dėl mirusio sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tenkinti.

Nustatyti, kad mirusios I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su pergyvenusiu sutuoktiniu P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgytame bute (unikalus Nr. 1099-5020-8029:0021), esančiame V. Sirokomlės g. 19 – 23, Vilniuje, sudarė ½ dalį buto.

Atsakovo P. S. priešieškinį ieškovei S. S., trečiajam asmeniui A. S. (A. S.) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmesti.

Priteisti iš atsakovo P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 35,88 Lt (trisdešimt tris litus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas jis privalo sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.