Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1850-1100/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-08
Bylos Nr.
1-1850-1100/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1850-1100/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15137-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai,kaltinamajai J. B.,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, traukta baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams (2021 m. rugpjūčio 9 d. išregistruota iš probuojamųjų);

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. B. 2022 m. gegužės 1 d. apie 18 val. parduotuvėje „Rimi“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės paėmė vyrišką dviratį „NTB26 Milano“ 1,6 18 pavarų, kurio vertė 379,00 Eur, ir, nesumokėjusi už jį, praėjo pro parduotuvės prekybinius vartus – kasas, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo.

J. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji J. B. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad nenorėjo vogti dviračio, norėjo tik kelis ratus pavažiuoti juo. Net apsaugos darbuotojas pasakė, kad reikėjo pavažinėti dviračiu parduotuvėje. Tiesiog būna „šauna“ į galvą, užsinorėjo pavažinėti. Nežino kaip paaiškinti. Vaikšto pas psichologus nuo vaikystės, prieš kelias savaites išėjo iš ligoninės dėl (duomenys neskelbtini). Nenorėjo pavogti dviračio, net etikečių nuo dviračio nenulupo, jo neslėpė. Pinigų dviračiui neturėjo, bet motina turėjo. Dviratis buvo reikalingas dėl pramogos, namuose yra du dviračiai. Pavažinėti dviračiu nieko neprašė, tiesiog pasiėmė jį ir viskas. Įvykio metu buvo viena. Žino, kad tai – parduotuvės daiktas. Kaltinamosios teigimu, prieš pirkdama prekę parduotuvėje, ją apžiūri ir išmėgina, bet apsaugos darbuotojas pasakė, kad reikėjo važinėtis per parduotuvę. Žino, kad tai kvaila. Sakė apsaugos darbuotojui, kad jai būna tokie dalykai, tą gydosi daug metų nuo vaikystės. Įvykio metu ji buvo apsvaigusi, išgėrusi alaus ir pavartojusi. Prieš tai apžiūrint dviračius buvo apsauginiai, po to jie kažkur nuėjo. Pasak kaltinamosios, ji yra priklausoma nuo narkotikų du metus, vartoja karfertanilį, jį gauna iš gatvės prekeivių, o lėšų gauna iš tėvų, kurie žino, kad ji vartoja. Šiuo metu nedirba, nes yra priklausoma, ją išlaiko motina. Motina patvirtintų, kad galėjo nupirkti dviratį.

Liudytojas M. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra vyr. apsaugos darbuotojas, apsaugos postas yra už praėjimo iš parduotuvės. Gegužės 1 d. apie 18 val. pastebėjo, kad mergina išvažiuoja pro vartelius su parduotuvei „Rimi“ priklausančiu žalios spalvos vyrišku dviračiu. Prisiminė, kad tai parduotuvės dviratis, pamatė ant jo dokumentus ir sustabdė ją prie išėjimo durų. Salėje yra mergina, kuri važiavo dviračiu. Bendravo su ja, mergina sakė, kad neva norėjo pasivažinėti. Paklausus jos, ar jie lauke turi gaudyti ją, ji pradėjo kažkam skambinti. Niekas neprašė pasivažinėti, neleidžiama iš parduotuvės išvesti dviratį pasivažinėti. Žiūrėjo vaizdo įrašus, tai mergina porą kartų buvo sugrįžusi, nuėjo į tualetą, paskui vėl grįžo, pasiėmė dviratį ir išvažiavo pro vartelius. Pasak liudytojo, mergina ėjo į parduotuvę pavogti dviratį, ji nieko nepirko. Ji gal ir buvo apsvaigusi, paskui ir pati pasakė, kad yra narkomanė. Mergina sakė tokį dviratį lengviau parduoti. Trys dviračiai stovėjo parduotuvėje, vienas – vyriškas, kiti du – moteriški, rožinės spalvos.

Liudytoja T. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dukra paskambinusi pasakė, kad yra sulaikyta. Paklausus už ką, sakė, kad žiūrėjo dviratį, norėjo išbandyti, nes buvo jai žadėjusi jį nupirkti. Pasak liudytojos, būtų nupirkusi dviratį dukrai, kad tik nevartotų narkotinių medžiagų. Dukra nesakė, kad eis žiūrėti dviračio. Apie dviratį buvo kalba, kad ji nori naujo dviračio, bet prašė dukros pažadėti, kad gydytųsi. Dukra turi seniai pirktą dviratį. J. B. pastoviai sako, kad jai kažką duotų, nupirktų. Šį kartą nebuvo kalbos apie konkretų dviratį. Dviratis buvo sąlyga dėl gydymosi. Liudytojos teigimu, šių metų vasario mėn. pabaigoje sužinojo, kad dukra narkomanė, iki tol žinojo, kad ji yra alkoholikė. Su ja dukra susitikdavo tada, kai atrodydavo normali, bet visada su savimi turėjo alaus. Visada prašydavo dukros, kad ji gydytųsi. Balandžio 10 d. buvo pas psichoterapeutą, kuris išrašė siuntimą, po to pateko į Lazdynų ligoninę. Iki tol detoksikacijai dukra nebuvo paguldyta.

UAB „Rimi Lietuva“ 2022 m. gegužės 1 d. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 1 d. apie 18 val. parduotuvėje „Rimi“, (duomenys neskelbtini), „Rimi“ parduotuvės apsaugos darbuotojas sulaikė moterį, kuri bandė pavogti iš parduotuvės patalpų dviratį „Vyriškas dviratis NTB26 Milano“ 1,6 18 pavarų, kurio vieneto kaina 379,00 Eur, nesusimokėdama už jį, praėjo pro prekybinius vartus, tačiau nusikalstamos veikos jai įvykdyti nepavyko ne nuo jos priklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo (1 t., b. l. 1).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2022 m. gegužės 1 d. apie 18.18 val. Bendrajame pagalbos centre gautas „Rimi“ apsaugos darbuotojo vardu M. pranešimas, kad parduotuvėje (duomenys neskelbtini), sulaikė apsivogusį asmenį (1 t., b. l. 5–8).

2022 m. gegužės 1 d. vyriausiojo patrulio O. G. (O. G.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 1 d. apie 20 val., patruliuojant kartu su kolega, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Rimi“ apsauga sulaikė vagį. Atvykus minėtu adresu, pagal apsaugos darbuotojo pareiškimą pareigūnai sulaikė J. B., kuri iš parduotuvės pavogė dviratį, kurio kaina 379 Eur, ir praėjo pro kasas nesusimokėjusi (1 t., b. l. 9).

2022 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas –prekybos centras „Rimi“, esantis (duomenys neskelbtini). Prie yra įrengta aptverta automobilių stovėjimo aikštelė su keliais įvažiavimais į ją, su automatiniais pakeliamaisiais užtvarais. Iš šios aikštelės į apžiūrimą objektą yra įrengti du įėjimai į parduotuvę, į kurią patenkama per automatines stiklines duris, ties kairiu įėjimu ant kairio pastato kampo yra įmontuota vaizdo stebėjimo kamera. Įėjus į vidų iš kairės pusės matoma saugojimo dėžutės, virš jų įmontuota vaizdo stebėjimo kamera, iš dešinės eskalatorių, kuriuo patenkama į antrą aukštą. Įėjus toliau į vidų prieš save matomas bendras vaizdas, iš dešinės pusės įrengtos parduotuvės „Rimi“ kasos. Kairiau įėjimas į parduotuvės „Rimi“ patalpas, virš apsaugos vartelių ant lubų matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Iš kairės randasi koridorius, kuriame yra apsaugos postas. Įeinant pro apsaugos vartelius, matomi įvairūs skyriai su prekėmis, tiesiai priešais matoma konstrukcija, susidedanti iš dviejų palečių, ant kurių sustatyti dviračiai, prie kiekvieno iš dviračio pastatyti kainoraščiai ant kurių nurodyta prekės informacija bei kaina. Ant lubų konstrukcijų pritvirtintos vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 12–17).

2022 m. gegužės 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „2022-05-01 17_51_40 (UTC+03_00)“, 0.10 min trukmės, matomas įėjimas į parduotuvės prekybos salę. Į prekybos salę įeina šviesių plaukų moteris, vilkinti tamsios spalvos drabužius, avinti juodos spalvos su baltomis detalėmis sportinius batelius, rankoje laikanti rusvos spalvos rankinę. Vaizdo įrašo pabaiga.

Vaizdo įraše „2022-05-01 17_54_03 (UTC+03_00)“, 1.22 min trukmės, matomas prekybos salės vaizdas. Prekybos salėje lentynos su įvairiomis prekėmis, tarp kurių stovi dviračiai. Šviesių plaukų moteris, vilkinti tamsios spalvos drabužius, avinti juodos spalvos su baltomis detalėmis sportinius batelius, rankoje laikanti rusvos spalvos rankinę, prieina prie dviračių, juos apžiūri, vieną jų paima. Moters vaizdą užstoja reklaminė iškaba. Moteris stumiasi dviratį, sustoja, apžiūrinėja jį, nueina. Vaizdo įrašo pabaiga.

Vaizdo įraše „2022-05-01 17_55_21 (UTC+03_00)“, 0.17 min trukmės, matomas įėjimas į parduotuvės prekybos salę. Šviesių plaukų moteris, vilkinti tamsios spalvos drabužius, avinti juodos spalvos su baltomis detalėmis sportinius batelius, rankoje laikanti rusvos spalvos rankinę, stumianti dviratį iš prekybos salės, pro įėjimo vartelius link automatinių durų pro kurias praeina. Matomas vyriškis, vilkintis tamsios spalvos drabužiais, bėgantis link automatinių durų. Vaizdo įrašo pabaiga.

Vaizdo įraše „2022-05-01 17_55_24 (UTC+03_00)“, 0.07 min trukmės, matomas įėjimas į parduotuvės prekybos salę. Šviesių plaukų moteris, vilkinti tamsios spalvos drabužius, avinti juodos spalvos su baltomis detalėmis sportinius batelius, rankoje laikanti rusvos spalvos rankinę, stumiasi dviratį iš prekybos salės, pro įėjimo vartelius. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 20–21). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Šio straipsnio dalyje apibrėžta pagrindinė vagystės sudėtis, joje įtvirtinti tik esminiai nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ji nenumato nei privilegijuojančių, nei kvalifikuojančių požymių.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Be to, pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji yra pasunkinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos.

Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Be to, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant skirtingo pobūdžio bylas išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018 ir kt.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad J. B. bylai reikšmingu laiku parduotuvėje „Rimi“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės paėmė vyrišką dviratį „NTB26 Milano“ ir, nesumokėjusi už jį, praėjo pro parduotuvės prekybinius vartus – kasas, tačiau buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo.

Kita vertus, kaltinamoji J. B. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ji neketino pagrobti (pavogti) dviračio, o tik norėjo jį išbandyti lauke. Teismas visų pirma pažymi, kad visuotinai žinoma aplinkybė, kad parduotuvėje esančių prekių paprastai negalima išsinešti laikinai už parduotuvės teritorijos, nesvarbu kokiu tikslu, pavyzdžiui, laikinai prekes išbandyti. Kiekvienas vidutiniškai išprusęs, sąžiningas asmuo supranta, kad norint parduotuvei priklausančią prekę išsinešti iš parduotuvės teritorijos, būtina tokią prekę įsigyti (atsiskaityti už ją). Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. B. su UAB „Rimi Lietuva“ priklausančiu dviračiu bandė išeiti iš parduotuvės teritorijos. Nagrinėjamu atveju nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, svarbūs objektyvūs bylos įrodymai – vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „2022-05-01 17_54_03 (UTC+03_00)“ matyti, kad J. B. parduotuvėje prieina prie trijų stovinčių dviračių, ji susidomi vyrišku dviračiu, bando jį iš vietos (vaizdo įrašo 0.13–0.48 min.) ir netrukus pradeda vesti dviratį kryptingai parduotuvės išėjimo link (vaizdo įrašo 0.49–1.22 min, 2022-05-01 17_55_24 (UTC+03_00) vaizdo įrašas, 2022-05-01 17_55_21 (UTC+03_00) vaizdo įrašas). Kiekvienas asmuo, norėdamas išbandyti tokį daiktą kaip dviratį, pirmiausia atsiklaustų parduotuvės darbuotojų, ar tai galima padaryti, ar ne. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad J. B. darė tai. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamoji negalėjo kreiptis į kokį nors parduotuvės darbuotoją ir paklausti, ar ji galėtų išbandyti dviratį. Tokios išvados nepaneigia tai, kad tuo metu, kai J. B. apžiūrinėjo minėtą daiktą, šalia nebuvo parduotuvės darbuotojo. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad parduotuvė „Rimi“, esanti (duomenys neskelbtini), yra pakankamai didelė, tarpai tarp praėjimų tarp prekių yra gana nemaži. Taigi J. B., norėdama įsitikinti dviračio tinkamumu, galėjo bent truputį pavažiuoti ir parduotuvės teritorijoje, tačiau ji taip pat nedarė to. J. B. elgesys, kai ji, pasiėmusi dviratį, kryptingai be sustojimo ir gana greitai vedėsi šį daiktą parduotuvės išėjimo link, rodo, kad kaltinamoji neketino pirkti daikto. Tokią išvadą patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Byloje nenustatyta, kad niekur nedirbusi kaltinamoji turėjo su savimi pakankamai pinigų, kad galėtų įsigyti dviratį, kurio vertė gana nemaža – 379 Eur. Bylą nagrinėjant teisme, liudytoja buvo apklausta J. B. motina T. B., kuri parodė, kad kalbėjo su dukra, kad nupirks dviratį, jeigu kaltinamoji pradės gydytis. Kita vertus, ta pati liudytoja patvirtino, kad iki nagrinėjamo įvykio tą dieną J. B. neskambino jai, kad kaltinamoji susidomėjo konkrečiu dviračiu, tarp jų nebuvo susitarimas, kad T. B. nupirks būtent tą dviratį, kuris buvo parduotuvėje „Rimi“, esančioje (duomenys neskelbtini). Ši liudytoja parodė, kad ji sužinojo apie dukros susidomėjimą konkrečiu dviračiu tik po to, kai J. B. buvo sulaikyta. Taip pat nustatyta, kad J. B. motina nagrinėjamo įvykio metu dirbo, ji nebuvo su kaltinamąja parduotuvės teritorijoje ar netoli jos, kad galėtų nupirkti dviratį. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad pati J. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad ji turi kelis dviračius. Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamajai staiga prireikė dar vieno dviračio, juo labiau vyriško, nors parduotuvės salėje šalia šio dviračio buvo pastatyti du moteriški dviračiai. Liudytojas (parduotuvės apsaugos darbuotojas) M. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. B. sakė, kad tokį dviratį lengviau parduoti. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad liudytojas yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamąją.

Teismas, įvertinęs visus anksčiau aptartus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, atmeta J. B. versiją, kad ji norėjo tik išbandyti dviratį lauke, nes tai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Priešingai, pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra abejonių, kad kaltinamoji ketino pagrobti svetimą turtą (parduotuvei priklausantį dviratį), t. y. veikė tiesiogine tyčia, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo.

Pasikėsinto pagrobti turto vertė (379 Eur) viršija 5 MGL dydį (250 Eur), todėl kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Vien J. B. nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad ji nepasikėsino padaryti nusikalstamą veiką. Kaltinamosios nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės tai, kad, pasak jos, sumanymas neva pasinaudoti dviračiu susiformavo staiga. Sumanymas daryti vagystę gali susiformuoti tiek iš anksto, tiek staiga (spontaniškai).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – J. B., veikdama tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į pasikėsinto pagrobti turto vertę.

J. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji anksčiau traukta baudžiamojon atsakomybėn, bausmę atlikusi (1 t., b. l. 69–70), bausta administracine tvarka, taip pat ir už smulkią vagystę, padarytą prieš nagrinėjamą įvykį tą pačią dieną, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 71–76), nedirba (1 t., b. l. 77). Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. J. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad ji yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. B. paskyrus už BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto). Nagrinėjamu atveju J. B. skirti baudą nėra tikslinga, nes ji niekur nedirba, nenustatyta, kad ji turi nuolatinių pajamų. J. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau tokios rūšies bausmė nepadarė kaltinamajai teigiamos įtakos ir ji vėl nusikalto padarydama šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką. Todėl J. B. nėra tikslinga paskirti ir laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad švelnesnėmis, nei areštas, bausmėmis kaltinamajai nebūtų pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti J. B. skirtinos arešto bausmės vykdymą. Nors ji anksčiau traukta baudžiamojon atsakomybėn, tačiau ne arešto bausme, bausmę atlikusi. Kaltinamoji laikoma neteista (pagal baudžiamąjį įstatymą už baudžiamojo nusižengimo padarymą teistumas neatsiranda). Ji pasikėsino padaryti turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, realios žalos neatsirado. Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo dėl jos pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Taip pat nenustatyta, kad kaltinamoji anksčiau yra padariusi šiurkščius administracinius nusižengimus. Teismo vertinimu, J. B. nėra tokio pavojingumo, kad ją reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Byloje nenustatyta, kad J. B. itin piktybiškai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kaltinamosios elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad ji ateityje daugiau nenusikalstų. Svarbu ir tai, kad, jei J. B. nesilaikys arešto bausmės atidėjimo pareigų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo kaltinamajai.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti J. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 mėnesiams, paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant J. B. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė su nustatytomis pareigomis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. Kiti klausimai

J. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 51–58). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

J. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2022 m. gegužės 1 d. 20.05 val. iki 2022 m. gegužės 2 d. 14.58 val. (viena diena) (1 t., b. l. 30–32, 33–35). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 35 (trisdešimt penkių) parų areštą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti J. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 (penkiems) mėnesiams paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant J. B. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Jei J. B. bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į atliktiną arešto bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 1 d. 20.05 val. iki 2022 m. gegužės 2 d. 14.58 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

J. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis