Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-154-570/2020

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-18
Bylos Nr.: e2-154-570/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02411-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Neveckienė
Ieškovas: I. D., E. R.
Atsakovas: A. R.
Advokatai: Arvydas Aranauskas, Audrius Knyza

Kategorijos

2.1.2.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-154-570/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02411-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3.; 2.5.4.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 18 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė,sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, Eglei Valinčienei, Rimai Leonavičiūtei,dalyvaujant ieškovėms I. D. ir E. R. bei jų atstovui advokato padėjėjui Audriui Knyzai,atsakovei A. R. ir jos atstovui advokatui Arvydui Aranauskui,

tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų Kalvarijos savivaldybės notaro biuro notarei Laimai Valaitei, Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarei Loretai Rastauskienei, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui nedalyvaujant,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių I. D. ir E. R. ieškinį atsakovei A. R., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų Kalvarijos savivaldybės notaro biuro notarei Laimai Valaitei, Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarei Loretai Rastauskienei, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl testamento ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 1.Ieškovės I. D. ir E. R. prašo pripažinti, kad D. R. testamento sudarymo metu ir dovanojimo sutarties sudarymo metu negalėjo tinkamai vertinti savo veiksmų; D. R. (duomenys neskelbtini) testamentą ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančiais LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 str. 1 d. pagrindu, t.y. jeigu fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti; pripažinus sandorius negaliojančiais taikyti restituciją; priteisti iš atsakovės visas turėtas išlaidas. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovių ir atsakovės senelė D. R. a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama testatore, senele, močiute). D. R. turėjo du vaikus: S. R. ir V. R., kurie abu jau yra (duomenys neskelbtini). Ieškovės yra V. R., o atsakovė - S. R. dukros. Atsakovė gyveno kartu su D. R. iki jos mirties senelei priklausiusiame name adresu (duomenys neskelbtini), močiutė A. buvo išdavusi įgaliojimą tvarkyti visus reikalus, jos buvo artimos. Tačiau taip pat artimos buvo ir ieškovės, kurios močiute rūpinosi, daug bendravo. Oi senelės mirties nuvykę į notaro biurą tvarkytis paveldėjimo dokumentų sužinojo, kad ji sudariusi testamentą, pagal kurį visas jos turtas atitenka vaikaitei A. R.. Ieškovėms tai buvo staigmena, nes močiutė visada kalbėjo (o dar prieš tai ir senelis), kad savo turtą paliks visiems anūkams po lygiai. Todėl tai buvo netikėta, žinant kad močiutė be galo mylėjo visus savo anūkus, su jais bendravo, vieni kitiems padėdavo. Be to, paaiškėjo, kad močiutė būdama gyva, ieškovei (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo žemės sklypą, 0,2727 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą su priklausiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); bei žemės sklypą, 13,4600 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas sudaro visą D. R. turėtą nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą. Ieškovės yra įsitikinusios, kad močiutė D. R. turtą perleido bijodama A. ir turėdama psichikos sutrikimų. Močiutė buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligų skyriuje nuo 2016-05-25 iki 2016-06-02, taip pat nuo 2018-02-15 iki 2018-03-12, vartojo vaistus. D. R. psichikos sutrikimai prasidėjo 2015 m. vasarą ir psichikos sveikata nuolat blogėjo. Ši aplinkybė tapo žinoma, kadangi testatorė nuosavybės teise valdytą 13,4600 ha žemės sklypą nuomodavo V. Ž.. 2016-11-16 A. R. V. Ž. iš močiutės telefono parašė tokio turinio sms žinutę: „Labas kadangi neiseina cia susiskambimt, tai parasysiu. Mociute jau nera adekvati, svarbiu sprendimu viena priimti nebegali, jai yra nustatyti specialieji poreikiai ir paskirta nuolatine prieziura. Visu tuo rupinuosi as ir esu uz ja atsakinga. Jei nerupi ir visai tas pats, ar pinigu yra ar ju nera. Nesirūpina ar mokesčiai sumokėti, ar malku yra ar ne. Zodziu senatvine dimencija, del kurios žmogui praktiškai viskas vienodai. Noriu pasakyti, kad mums pinigu reikia, nes ir zemes mokesti moketi reikia. Ir durpes užsakytos kitos savaites pabaigoj turi atvest, neplanavom kitaip ir anksčiau pinigu nepasitaupem joms. Tai jau tu žinok nepyk, bet pasistenk atvest“. Taigi, jau 2016 m. atsakovei buvo žinoma močiutės diagnozė – demencija, dėl ko ji negalėjo sudarinėti jokių sandorių. D. R. nuosavybės teise valdytą 13,4600 ha žemės sklypą pastoviai nuomodavo V. Ž.. Tačiau 2017-04-24 D. R. sudarė Privačios žemės panaudos sutartį su A. L.. Ieškovėms ir ankstesniam žemės nuomininkui V. Ž. sužinojus ir pasiteiravus D. R., kodėl taip pasielgė, ji nurodė, kad priežasties nežino, nesupranta, nežino apie ką kalbama. 2017-04-24 Privačios žemės panaudos sutartis su A. L. buvo nutraukta ir 2017-06-07 sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis su V. Ž., t.y. tęsiami ankstesni nuomos santykiai. Mano, kad D. R. psichikos sutrikimai prasidėjo nuo 2015 m. vasaros. Močiutė tapo uždaresnė, kai ieškovė I. D., atvykdavo, ji daugiau tylėdavo, atrodė lyg kažko bijotų. Todėl ir kilo pagrindas manyti, kad sandoriai (tiek testamento sudarymas, tiek dovanojimo sutartis) sudaryti kai asmuo negalėjo tinkamai vertinti savo veiksmų. Ir nors testatorė nebuvo pripažinta neveiksnia, tačiau turėjo rimtų psichikos sutrikimų, vartojo vaistus. Ji buvo davusi ieškovei A. įgaliojimą tvarkyti visus reikalaus, ir nuo tada A. uždraudė joms kištis į močiutės reikalus, ja rūpintis. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. pas močiutę gyveno nuo mokyklos laikų, jos buvo artimos. Tačiau močiutė savo pinigus atnešdavo pasaugoti I., nes A. nepasitikėjo, sakydavo, kad ji išleidžia pinigus. Močiutei padėdavo ne tik A., bet ir kiti anūkai, ieškovė I. D. močiutę visur nuveždavo, kelis kartus per mėnesį užsukdavo, jos buvo labai artimos. Močiutė buvo gera, rami, todėl galėjo A. ir bijoti, buvo nuo jos priklausoma. Kai močiutė gulėjo ligoninėje, ją lankė. Žinojo, kad gydo psichiatras R.Ryselis, tačiau kokius vaistus močiutė naudojo, nežino. Kai močiutė mirė, laidotuves surengė atsakovė.

Atsiliepimas

2. Atsakovė A. R. su ieškiniu nesutinka visiškai. Savo atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad močiutė D. R. jai vienai po mirties paliko visą savo turtą, dėl to, kad ji gyveno pas močiutę nuo 2006 m. iki 2019 m. (mirties dienos), ja pilnai rūpinosi, slaugė ir palaidojo. Tokia buvo močiutės valia, tai nebuvo paslaptis ir ieškovėms, kad močiutė sakydavo, jog visą turtą paliks tam anūkui ar anūkei, kuris ją senatvėje prižiūrės. Taip susiklostė, kad ji su močiute kartu gyveno nuo mažens, buvo labai artimos, viena kita pasitikėjo. Tai normalu, kad močiutė visą savo turtą ginčo dovanojimo sutartimi ir testamentu paliko atsakovei. Tačiau pagal galimybes padėdavo ir kitiems anūkams, gavus pensiją, duodavo pinigų. Prieš sudarant ginčo dovanojimo sutartį, notarei L. Rastauskienei buvo pateikta (duomenys neskelbtini) VĮ Marijampolės ligoninės pažyma, pasirašyta gydytojo psichiatro Roko Ryselio ir Marijampolės ligoninės direktorės A. K. „Dėl informacijos pateikimo“, kurioje buvo nurodyta, kad D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2017-10-25 iki dabar gydoma VšĮ Marijampolės ligoninės psichikos ligų skyriuje buvo apžiūrėta gydytojo psichiatro (duomenys neskelbtini). Išvada: pacientė D. R. savo veiksmų reikšmę bei pasekmes supranta. Notarinius veiksmus savarankiškai atlikti gali.“ Tokiu būdu buvo įsitikinta, kad testatorė gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Testamentas buvo sudarytas dar anksčiau prieš dovanojimo sutartį, t.y. (duomenys neskelbtini), kai testatorės sveikata buvo dar geresnė. Ji sms žinutę žemės nuomininkui V. Ž. parašė ir nurodė, kad močiute serga demencija neapgalvotai, norėdama atgauti nuompinigius.

3. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų - Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarė L.Rastauskienė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje žodžiu patvirtino, kad jos biure (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ginčo dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. R. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: pastatą - gyvenamąjį namą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) padovanojo savo vaikaitei A. R.. Prašymą patvirtinti turto dovanojimo sutartį (duomenys neskelbtini) pateikė D. R. ir A. R.. Kadangi testatorė buvo senyvo amžiaus ir anūkė A. R. informavo, kad gydoma ligoninėje, ji pareikalavo pateikti gydytojo pažymą apie D. R. psichinės sveikatos būklę. VĮ Marijampolės ligoninė (duomenys neskelbtini) išdavė pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad pacientė D. R. apžiūrėta gydytojo psichiatro (duomenys neskelbtini). „Išvada: pacientė D. R. savo veiksmų reikšmę bei pasekmes supranta. Notarinius veiksmus savarankiškai atlikti gali. Aplinkybių, kurios būtų leidusios suabejoti, ar D. R. suvokia savo atliekamų veiksmų reikšmę - nebuvo. Dovanotojos D. R. prašymu ir šalims susitarus, sutartimi buvo nustatytas uzufruktas - teisė naudotis turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki jos gyvenimo pabaigos. Dovanojimo sutarties notariniam patvirtinimui nebuvo jokių faktinių ir/ar teisinių kliūčių. Testatorė buvo rami, pati pasirašė sutartį, padėjo parašus žurnale, pati savo ranka užpildė dokumentą dėl nedalyvavimo politikoje, ji buvo orientuota. Jokių abejonių nesukėlė, visus veiksmus atliko savarankiškai, tačiau kartu buvo su vaikaite. Sutarties tekstas šalims buvo perskaitytas balsu, šalys patvirtino, kad ši dovanojimo sutartis atitinka jų valią. Notarė prisimena D. R. ir A. R., su jomis pabendravo kartu ir atskirai, D. R. sudarant ir patvirtinant minėtą dovanojimo sutartį, buvo tvirtai apsisprendusi, aiškiai ir užtikrintai išdėstė savo valią, su vaikaite bendravo šiltai. Be to, ji patikrino visus registrus, įsitikino, kad D. R. yra veiksni. Jei D. R. sveikatos būklė būtų sukėlusi bet kokių įtarimų, ji sandorio nebūtų tvirtinusi.

4. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Kalvarijos savivaldybės notaro biuro notarė Laima Valaitė, būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl atvykusių asmenų prašymu byla nagrinėjama iš esmės be trečiojo asmens dalyvavimo (CPK 247 str.)

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, kuriame yra apdrausta notarių L.Rastauskienės ir L.Valaitės civilinė atsakomybė, pateikė savo atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad palaiko notarės L.Rastauskienės atsiliepime išdėstytą poziciją. Draudikas yra įsitikinęs, kad notarė L.Rastauskienė prieš patvirtindama ginčijamą Dovanojimo sutartį, surinko ir patikrino duomenis VĮ „Registrų centras“ Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, kuriame jokių įrašų apie tai, jog D. R. yra pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, nebuvo. Akivaizdu, jog tokių duomenų objektyviai būti ir negalėjo, kadangi, kaip jau minėta, D. R. nei tuo metu, nei po to (iki pat jos mirties) nebuvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia. Be to, notarė L. Rastauskienė prieš Dovanojimo sutarties notarinį patvirtinimą iš VšĮ „Marijampolės ligoninė“ gavo (duomenys neskelbtini) pažymą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pacientė D. R. apžiūrėta gydytojo psichiatro (duomenys neskelbtini). Minėtoje pažymoje pateikta išvada, kurioje nurodoma, kad „<...> pacientė D. R. savo veiksmų reikšmę bei pasekmes supranta. Notarinius veiksmus savarankiškai atlikti gali.“ Ne mažiau svarbu yra tai, kad šalių susitarimu D. R. buvo nustatyta uzufrukto teisė į Dovanojimo sutarties pagrindu perleidžiamą nekilnojamąjį turtą, kas užtikrino, kad sudaromu sandoriu niekaip nebus pažeistos D. R. teisės ir turtiniai interesai. Taigi draudiko vertinimu, notarė prieš patvirtindama Dovanojimo sutartį elgėsi tiek atidžiai ir rūpestingai, kiek nagrinėjamu atveju buvo būtina ir pagrįsta reikalauti iš notarės. Nei notariato įstatymas, nei joks kitas galiojantis teisės aktas nenustato notarui pareigos prieš atliekant notarinį veiksmą kreiptis į gydymo įstaigą dėl atitinkamos informacijos suteikimo. Kiekvienas notaras dėl tokios informacijos suteikimo sprendžia individualiai ir pagal faktinį poreikį. Jeigu notarė L. Valaitė dėl tokios pažymos išdavimo nesikreipė, vadinasi tam nebuvo jokių prielaidų. Be kita ko, esant nustatytai aplinkybei, kad (duomenys neskelbtini) apžiūros metu D. R. savo veiksmų reikšmę ir pasekmes suprato, labiau tikėtina, nei netikėtina, kad ji savo veiksmų reikšmę ir pasekmes suprato ir (duomenys neskelbtini) sudarydami ginčijamą testamentą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu yra tai, kad tiek ginčijamo testamento, tiek dovanojimo sutarties sudarymo metu D. R. gebėjimas suvokti savo veiksmus ir jų reikšmę notarėms L. Valaitei ir L. Rastauskienei nesukėlė jokių (net menkiausių) abejonių, t.y. įtarimų, jog D. R. gali nesuvokti savo veiksmų reikšmės ir/ar jų valdyti. Priešingu atveju, notarės būtų atsisakiusios patvirtinti ginčijamus sandorius, kaip tai numato Notariato įstatymo 40?str. 1 d. Be to, net ir pačios ieškovės niekur nėra nurodžiusios, kad D. R. tariamas de facto neveiksnumas būtų buvęs toks akivaizdus, kad net ir specialių medicininių žinių neturintis asmuo būtų galėjęs tai nustatyti. Dėl teismo psichiatrinės ekspertizės akto mano, kad asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu.

6. Liudytojas R.Ryselis, kuris yra gydytojas psichiatras ir gydė testatorę, nurodė, kad jos šeimą pažinojo labai seniai. Anksčiau gydė jos sūnų S.. D. R. pati jį susirasdavo. O vėliau anūkė A. rūpinosi Jis ir diagnozavo D. R. ligas, puikiai žinojo jos psichinės sveikatos būklę. Ekspertai jos taip nežinojo, kaip jis. D. R. buvo mišri demencija su haliucinacijomis. Iš pradžių buvo lengva ir vidutinė demencijos forma ir tik vėliau diagnozavo sunkesnę formą. Jis žino apie atliktą ekspertizę, tačiau ekspertai tikrai taip nežinojo pacientės kaip jis. Jis sekė jos būklę nuo pradžių. D. R. demencija prasidėjo švelni, pasireiškė tik nemiga, kartais haliucinacijomis. Po vieno kito stacionarinio gydymo, suformino dokumentus dėl specialių poreikių. 2017 metais kai D. R. gulėjo ligoninėje skyriuje, jis įvertino situaciją, su paciente turėjo pokalbį ir išdavė pažymą, kad ji sudaryti sandorius gali. Yra įsitikinęs, kad taip ir buvo. D. R. suvokė savo veiksmus ir pilnai galėjo išreikšti valią. Ir nors jai buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija, bet esant tokiai ligai dažnai asmuo adekvačiai vertina situaciją ir geba mąstyti, prisimena įvykius. Sandorių sudarymo metu jai buvo demencijos pirmas laipsnis, kai žmogus ne pilnai gali kontroliuoti vaistų vartojimą, sutrinka miegas, pasivaidena temstant ar pan. Kai tokie požymiai pasireikšdavo, ji buvo guldoma į skyrių ir po gydymosi, praeidavo. Ji ne kartą buvo išsakiusi savo nuomonę dėl testamento, jos nuomonė niekada nesikeitė, tuo metu kai rašė pažymą, ji pilnai suvokė situaciją. Jis dirba 23 metus, tačiau tai pavyzdinis atvejis kaip anūkė A. rūpinosi senele. Tiesiog ypatingai. Tai buvo nuoširdus ir globojantis rūpestis. Dėl ligos epikrizių bei ligos istorijos pildymo paaiškino, kad dokumentai buvo pildomi įvairioms institucijos, tai buvo šablonas, keičiasi tik paskutinio gulėjimo data. Galbūt kai kur buvo įrašyta sunkesnė padėtis, kad ligonę būtų galima pasiguldyti į skyrių stacionare ir suteikti pilnavertį gydymą Jis ieškovių nepažįsta, nėra matęs lankant. Tik anūkę A. žino.

7. Liudytojas V. Ž. nurodė, kad jis nuomojosi iš D. R. žemės ūkio paskirties žemę. Jam atsakovė ir parašė sms žinutę, kad nuomotoja serga demencija ir kad greičiau atvežtų nuompinigius. Prisimena, kad kai atvažiuodavo ir atveždavo pinigus D. R., ji labai norėdavo pasikalbėti ir papasakodavo apie praeitį. Buvo maloni moteris. Jis nepastebėjo, kad ji nusišnekėtų. Jau vėliau ji tapo lėtesnė, mažiau kalbėdavo. Yra pastebėjęs, kad jam atvykus su pinigais ar šiaip pasikalbėti, kai į kambarį ateidavo A., močiutė nutildavo, nuleisdavo galvą. Jam atrodydavo, kad negerai būdavo kažkas jų santykiuose. D. R. yra jam sakiusi, kad prie A. neduotų pinigų, o juos nuvežtų anūkei I. Mano, kad A. linkusi į pinigus. Kai močiutė mirė, A. pareikalavo grąžinti žemę. Ir tik tada, kai jis pakėlė nuomos kainą, A. sutiko jam palikti žemę. A. pakeitė sutartį, kad nuompinigiai turi būti duodami į priekį. Kiek jam teko bendrauti su velione, visada viskas atrodė gerai, jokių nesukėlė įtarimų.

8. Liudytoja J. M. nurodė, kad ji buvo artima D. R. kaimynė ir draugė. Viena pas kitą ateidavo, artimai bendravo. D. R. psichinė būklė buvo gera, ji visada buvo protinga, gera moteris, tik su kojomis buvo blogai. Dar prieš mirtį buvo nuėjusi aplankyti. Niekas negalvojo, kad ji mirs. Ji niekam neplanavo savo turto palikti. Apie turto dalybas ji nieko jai nesakė. Kam užrašė nežino, o žemės išdalinti niekam nenorėjo dalimis. Dabar iš A. žino, kad jai palikta. Kitai kaimynei yra sakiusi, kad aprašė turtą A. Ją labai prižiūrėjo A. Nuo 8 metų pas ją A. gyveno. Kitos anūkės lankėsi, močiutė padarydavo gimtadienius.

9. Liudytojas A. R. nurodė, kad mirusioji D. R. buvo jo senelė, o jis vaikaitis. 2017 -2018 metais gyveno pas senelę. Žino kokios ligos buvo, kokios vaistus vartojo. Ji buvo geros nuotaikos, su visais daug kalbėdavo, 2017 metais buvo po operacijos, mažiau vaikščiojo, žiūrėjo televizorių, bendraudavo su kaimynais, naudojosi telefonu. Visus žmones pažinojo. Ją visu laikotarpiu prižiūrėjo tik A. 2017 metais močiutei priežiūros dar beveik ir nereikėjo. Viskuo rūpinosi A. Pas gydytojus veždavo A. pusbrolio mašina. Pusseserės aplankydavo, atvažiuodavo, pažiūrėdavo kaip gyvena. Ieškovės su senele bendraudavo, per mėnesį kelis kartus atvažiuodavo. Visus anūkus mylėjo vienodai. Močiutė švęsdavo šventes, viską pilnai suprasdavo. Pensiją paimdavo pati, pasirašydavo pati, kai atnešdavo paštininkė. O 2017 m. pati eidavo į parduotuvę, dalyvaudavo rinkimuose, eidavo su kaimyne balsuoti. Močiutė viską pilnai suprato, svarstė ilgai kaip bus dėl turto, ilgai galvodavo kaip viskas bus. Jis žinojo tą aplinkybę kad ruošiasi močiutė perleisti turtą. Kiek jis žino, niekas tam neprieštaravo. Turtą užrašė vienai anūkei, jos buvo tokia valia, kadangi ją A. prižiūrėjo. Močiutė pilnai viską suprato. Tėvukas taip sakydavo, kad visiems po lygiai reikia užrašyti.

10. Liudytoja Z. P., kuri yra artima D. R. giminaitė, nurodė, kad jos su D. R. labai bendraudavo, švęsdavo šventes. 2016 metais buvo viename baliuje, ji atsistojus pasakė kalbą, buvo lėtesnio būdo, maloni moteris. Jie lankė vieni kitus, 2017 metais, ji būdavo labai dažnai pas tetą, nes slaugė savo mamą. Kai atvykdavo, rasdavo lauke su kauptuku braškes patvarkant, puikiausia pasikalbėdavo, pasivaišindavo. Nepastebėjo jokių pokyčių. Gal buvo lėtesnė dėl kojų. Ji labai mylėjo visus anūkus, apie kiekvieną švelniai atsiliepdavo. Kai užsukdavo, būdavo jauku, teta sakydavo, kad ji dabar gyvena geriausiai savo gyvenime. Labai mėgdavo mėlyną spalvą, tai anūkė kambarį buvo išremontavusi mėlynai. Viskas buvo aprūpinta, šilta, išplauta. Ir užsukus netikėtai, visada taip puikiai rasdavo. Visur atvažiuodavo su A. Dėl turtinių klausimų, kalbėdavo, kad kas ją prižiūrės, tam paliks turtą. Sakydavo, kad ji rami, nes A. prie ūkio, gražiai tvarkosi, todėl gali ramiai išeiti. Namuose buvo švara, tvarka, jaukumas tikrai. Patiekalų priruošta, visi pavaišinti. Be to, A. surasdavo gydytojus, jai reikėdavo pakeisdavo kitais, ieškojo privačių gydytojų, kad tik būtų geriau močiutė gydoma. Ypatinga buvo priežiūra ir slauga. Močiutė sakydavo, kad A. daug dirba, puikiai sutvarkyta aplinka. 2018 m. buvo D. R. (duomenys neskelbtini), tai vėl buvo užsakytos salės, balius. Kitą dieną nuvažiavus, močiutė buvo anūkų apsupty, visiems rodė dovanas, prašė kad A. atneštų parodyti. Visada visus pavaišindavo. D. psichikos sveikatos būklė buvo gera, ji viską puikiai atsimindavo, klausinėdavo apie jos mamą, kitus artimuosius, buvo adekvati ir protinga moteris. Žino, kad anūkes remdavo finansiškai, stengėsi nenuskriausti nei vieno. Jai atrodo logiškas žingsnis, kad visą turtą užrašė A., ji laikėsi tokio principo, kad kas ją žiūrės, tam tas turtas bus užrašytas. Tai ji sakydavo ir jos mamai, ir pačiai liudytojai. Jos buvo tokia išankstinė nuostata. Buvo dosni, supratinga, visus apdovanodavo.

11. Liudytoja D. S., kuri yra mirusiosios D. R. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jos santykiai su velione visada buvo puikūs. D. buvo labai maloni, linksma moteris. Prisimena, kai 2018 metais vasario mėn. šventė D. R. (duomenys neskelbtini), anūkė A. padarė didelę šventę su muzikantais. Tai D. R. dar šoko su savo pusbroliu. Pasakė gražią kalbą prie stalo, su visais fotografavosi ir net minties nebuvo, kad ji turėjo kokių psichinės sveikatos sutrikimų. Tik sunkokai vaikščiojo. Ji mylėjo visus anūkus ir labai gražiai bendravo, bet sakydavo kad savo turtą paliks tam, kas ją senatvėje prižiūrės. D. sveikatos būklė buvo gana gera, ji mirė operacijos metu, kai buvo kraujotakos sutrikimai, o buvo dar buvo gana stipri. Bet ją labai prižiūrėjo, labai mylima buvo, išvežiota visur anūkės vaikaitės A. A. gyveno su močiute jos namuose ir labai puikiai prižiūrėjo. Ji sakydavo, kad taip gerai kaip dabar dar niekad negyveno. Namuose būdavo pagaminta valgyti, viskas tvarkinga, močiutės kambarys išremontuotas. Jie užsukdavo keletą kartų per metus ir visada rasdavo laimingą ir prižiūrėtą.

12. Liudytoja N. V. Ž. nurodė, kad ji buvo su D. R. kaimynės ir visada labai gerai sutardavo. Tai D. sakydavo, kad savo turtą paliks tam, kas ją prižiūrės. Tą ne kartą sakydavo, jos atvirai kalbėdavosi. Ji dar pati patarė užrašyti A. Ji buvo prižiūrėta kaip karalienė. Padėtas stalelis su ratukais, ant jo pridėta saldainių, sausainių, visada švariai, gražiai aprengta. Kojas skaudėdavo, nes venos buvo išsiplėtę. Tai A. visur vežiodavo. Dar buvo pinigų pasiskolinus 500 Eur iš D. R., tai viską abi susirašė. Sakė, kad pinigus laiko pas anūkę I., tai paskolino. Šiaip viską tvarkydavo A., tai senoviška mergina, viską moka, labai darbšti, viską sodindavo, viską mokėdavo. Prisimena kaip su kaimyne D. R. sveikino jos (duomenys neskelbtini) proga. Tai A. buvo visko priruošta, tortų prikepta. R. iki mirties dienos buvo kaip žmogus – ir protinga, ir tvarkinga. Niekas net nepagalvojo, kad ji būtų neprotinga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovių ir atsakovės senelė D. R. a.k. (duomenys neskelbtini). Mirusioji buvo (duomenys neskelbtini), jos du vaikai - S. R. ir V. R. yra (duomenys neskelbtini) anksčiau nei jų motina. Ieškovės yra V. R., o atsakovė - S. R. dukros.

14. D. R. (duomenys neskelbtini) Kalvarijos savivaldybės notaro biure sudarė testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą savo turtą po mirties paliko vaikaitei A. R..

15. (Duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi, patvirtinta Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L.Rastauskienės, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo žemės sklypą, 0,2727 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą su priklausiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

16. Tiek ginčo testamento, tiek dovanojimo sutarties sudarymo metu, o taip pat ir po jų sudarymo iki pat D. R. mirties (duomenys neskelbtini), D. R., įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo pripažinta neveiksnia.

17. 2020 m. vasario 3 d. - vasario 24 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-82/2020 nustatyta, jog D. R. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorio pasirašymo metu sirgo įgyta silpnaprotyste – mišria kortikine ir subkortikine kraujagysline demencija ir (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorio pasirašymo metu, dėl turėto psichikos sutrikimo, savo veiksmų reikšmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo.

Žemesnės instancijos teismas

18. Iš byloje esančių fotonuotraukų (dok. Nr. 21262) matyti, jog testatorė iki savo mirties aktyviai dalyvavo giminės šventėse, buvo mėgiama. Iš pateiktų VĮ Lietuvos Paštas kvitų matyti, jog 2017 metais jis pati pasirašydavo kvituose dėl pensijos išmokėjimo, davė sutikimą dėl žemės ribų nustatymo, dalyvavo rinkimuose.

19. Ieškovės ginčija senelės D. R. sudarytus sandorius CK 1.89 str. 1 d. pagrindu, t.y. jeigu fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Dėl testamento ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis

20. Testamentas yra vienašalis sandoris, kurį testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (LR CK 1.63, 5.15, 5.18 straipsniai). Testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas neveiksnaus asmens, asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalis), taip pat kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis). Teisę pareikšti ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis turi kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.17 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, spręsdamas dėl testamento teisėtumo, yra pažymėjęs, kad kiekvienas veiksnus fizinis asmuo laisva valia ir savo nuožiūra gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį pasirinktam vienam ar keliems asmenims. Testamentas gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytiems teisiniams pagrindams.

21. Pagal CK 1.89 straipsnį nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris minėtu pagrindu gali būti pripažįstamas negaliojančiu, jei asmuo nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kt.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuluodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, yra pažymėjęs, kad mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, to reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (pvz., LAT 2010-06-30 nutartis Nr. 3K-3-303/2010, 2010-11-10 nutartis Nr. 3K-3-443/2010, 2012-10-31 nutartis Nr. 3K-3-453/2012).

22. Vertinant ar D. R., sudarydama ginčo testamentą ir dovanojimo sutartį, galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, teismas atsižvelgia į sekančias byloje nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus.

23. Iš atsakovės paaiškinimų bei notarės L.Valaitės paaiškinimų parengiamojo posėdžio metu, nustatyta, (duomenys neskelbtini) D. R. sudarant testamentą atsakovės naudai, notarei nekilo jokių abejonių dėl D. R. psichikos sveikatos būklės, gebėjimo suvokti sudaromo sandorio turinį, savo veiksmo reikšmę ir jį valdyti. Ji buvo atvykusi kartu su anūke A., bet pas notarę atėjo savarankiškai ir kalbėjosi pasilikę vienos. Pokalbis buvo prasmingas ir aiškus, psichinė sveikatos būklė nesukėlė jokių abejonių dėl testatorės valios ir gebėjimo tą išreikšti. Patikrinus LR Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą paaiškėjo, kad D. R. veiksni, todėl ir patvirtino jos testamentą.

24. Iš liudytojų R.Ryselio, Z. P., J. M., D. S.. A. R., N.V. Ž. parodymų nustatyta, kad testatorė buvo ne kartą sakiusi, kad turtą paliks tam, kas ją senatvėje prižiūrės.

25. Byloje nekilo ginčo, kad ją tinkamai prižiūrėjo ir slaugė anūkė A. R., kuri pas testatorę gyveno nuo 2006 metų, iš jos namų lankė mokyklą, vėliau po mokslų vėl sugrįžo pas senelę nuolatos gyventi. Visi apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovė močiutę tinkamai prižiūrėjo, rūpinosi jos gydymu, buitimi, jos draugiškai bendravo. Liudytojas R.Ryselis paaiškino, kad su juo dėl močiutės gydymo bendravo tik atsakovė, apibūdino, kad senele rūpinosi pavyzdingai. Jų kaip gydytojo ir pacientės pokalbio metu, D. R. tokią nuomonę yra išsakiusi, dėl turto perleidimo buvo tvirtai apsisprendusi.

26. Ieškovės nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kėlusių abejonių dėl D. R. psichikos sveikatos būklės ar kitokių būsenų, dėl kurių būtų stebimas apsunkintas D. R. gebėjimas suvokti savo veiksmų reikšmę ir juo valdyti. Vienintelė dominuojanti atsakovės nurodyta D. R. aplinkybė buvo pačios atsakovės rašyta sms žinutė, kad močiutei yra demencija bei ta aplinkybė, kad močiutė tapo lėtesnė, mažiau bendraudavo, atvykus ieškovei I. D. nenorėdavo kalbėti ar būdavo tylesnė.

27. Notarė L.Rastauskienė paaiškino, kad sudarant ginčo dovanojimo sutartį, testatorė buvo gydoma Marijampolės ligoninėje psichikos ligų skyriuje, todėl ji papildomai pareikalavo pateikti gydytojo psichiatro pažymą apie psichinės sveikatos būklę. LR Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registre nebuvo jokių duomenų apie D. R. neveiksnumą, t.y. ji buvo visiškai veiksni. Sutartu laiku atvyko abi su anūke, pristatė psichiatro pažymą, dalykiškai ir sąmoningai pasikalbėjo, paaiškino, kodėl nori sudaryti dovanojimo sutartį, kad jai mirus būtų mažiau problemų, apsitarė kad name gyvens iki gyvos galvos. Prieš pasirašant testamentą notarė išsiaiškino ar testatorė orientuojasi ir yra sąmoninga, dokumentas buvo perskaitytas ir aptartas, abejonių dėl testatorės sveikatos, suvokimo nekilo.

28. Bylos nagrinėjimo metu, siekiant nustatyti testatorės gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ir išreikšti savo tikrąją valią testamento sudarymo metu, buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2020 m. vasario 3 d. - vasario 24 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-82/2020 nustatyta, jog D. R. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorio pasirašymo metu sirgo įgyta silpnaprotyste – mišria kortikine ir subkortikine kraujagysline demencija ir sandorių sudarymo metu dėl turėto psichikos sutrikimo, savo veiksmų reikšmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo.

29. Tačiau kaip paaiškino testatorę gydęs ir šią ligą diagnozavęs gydytojas psichiatras R.Ryselis, D. R. 2017 metais sirgo lengva demencijos forma, pilnai suvokė savo veiksmus ir sudaromų sandorių turinį. Jis tokią diagnozę į ligos istoriją pagal šabloną, tam, kad D. R. būtų galima gydyti stacionariai. D. R. jautė baimes, ypač tamsoje, buvo sutrikęs miegas, tačiau pažinojo artimuosius, puikiai suvokė savo veiksmus. Netgi ir sergant nesunkios formos demencija žmogus gali sudaryti sandorius ir suvokti savo veiksmus. Tai labai individualu ir tik betarpiškai bendraujantis gydytojas gali atsakyti ar asmuo suvokia veiksmus ar ne.

30. Kaip matyti iš pateiktų pašto kvitų, 2017 metais senatvės pensiją pasiimdavo pati testatorė, pasirašydavo kvituose ir tikėtina, jog pašto darbuotojai taip pat nesukėlė įtarimų jos psichinė sveikatos būklė.

31. Ir nors į notaro biurą dėl testamento ir dovanojimo sutarčių sudarymo D. R. atvyko kartu su anūke A., tačiau kitaip ir būti negalėjo, nes ji gyveno (duomenys neskelbtini), sunkiai vaikščiojo dėl problemų su širdimi ir kojomis, buvo senyvo amžiaus. Tačiau notarų biuruose, bendraudama su gydytoju R. Ryseliu, D. R. sugebėjo palaikyti prasmingą pokalbį ir išreikšti aiškią valią dėl turto palikimo testamentiniam įpėdiniui. Be abejo, kaip paaiškino gyd. Ryselis, ji buvo menko išsilavinimo, tačiau tikrai suprato ir norėjo savo turtą palikti vaikaitei A. Kitų anūkų, kurie būtų lankę D. R. ar domėjęsi jos sveikata, daug metų D. R. gydęs gydytojas nebuvo pastebėjęs.

32. Byloje nenustatyta jokių kitų svarbių aplinkybių, lėmusių ar galėjusių iškreipti mirusios valią. Ginčijamų sandorių sudarymo metu D. R. buvo socialiai orientuota, apie tai, kad turtą paliks tam, kas ja senatvėje rūpinsis, buvo sakiusi ne vienam žmogui.

33. Teismas daro išvadą, kad testamento ir dovanojimo sutarties sudarymas buvo susijęs su D. R. noru būti prižiūrėtai, t. y. tokiu būdu – testamento sudarymu tam tikro asmens naudai ir po mirties paliekant savo turtą, siekiant užsitikrinti nuolatinę priežiūrą. O tai, kad D. R. iki 2017 m. ginčo sandorių sudarymo „rinkosi“ asmenį, kuriam paliks po mirties turtą, kaip tik rodo apsisprendimą testamentą sudaryti tokio asmens naudai, kuris užtikrins D. R. norą būti prižiūrėtai ir deramai palaidotai.

34. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių manyti, kad atsakovė įtakojo D. R. apsisprendimą sudaryti testamentą ir dovanojimo sutartį jos naudai panaudodama smurtą, apgaulę, grasinimą, kitokio pobūdžio spaudimą. Priešingai, susidėjusios faktinės gyvenimiškos aplinkybės, teismo vertinimu, logiškai nulėmė D. R. apsisprendimą sudaryti ginčijamus sandorius ir palikti turtą vienai iš vaikaičių, su kuria susiklostė pakankamai artimas ryšys.

Dėl teismo psichiatrinės ekspertizės vertinimo

35. Pasisakydamas dėl LR CK 1.89 str. 1 d. aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartį civ.?byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009-06-29 nutartį civ.?byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009-11-04 d. nutartį civ.?byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012-12-21 nutartį civ.?byloje Nr. 3K-3-609/2012).

36. Šiuo konkrečiu atveju yra pateiktas rašytinis įrodymas, t.y. VšĮ „Marijampolės ligoninė“ (duomenys neskelbtini) pažyma „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pacientė D. R. apžiūrėta gydytojo psichiatro (duomenys neskelbtini). Minėtoje pažymoje pateikta išvada, kurioje nurodoma, kad pacientė D. R. savo veiksmų reikšmę bei pasekmes supranta. Notarinius veiksmus savarankiškai atlikti gali. Papildomai liudytoju apklaustas pažymą pasirašęs gydytojas psichiatras R.Ryselis patvirtino, kad D. R. pokalbio su juo metu aiškiai išdėstė savo ketinimus ir valią turtą perleisti anūkei, kuri ja rūpinasi ir prižiūri. Pokalbio metu ji buvo visiškai sąmoninga, apsisprendusi ir netgi ją gydančiam psichiatrui nesukėlė jokių dvejonių. Juolab, kad D. R. diagnozuota demencija nebuvo sunkaus laipsnio, pagal šios ligos pobūdį asmuo gali turėti psichinės sveikatos sutrikimų (baimė, depresija, haliucinacijos ir pan.), tačiau tai nereiškia, kad ji nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negeba jų valdyti.

37. Nustatyta, kad pažyma buvo parengta tą pačią dieną, kai D. R. buvo apžiūrėta gydytojo psichiatro. Tuo tarpu ekspertizės akte pateiktos išvados yra padarytos atliekant retrospektyvų medicininių dokumentų vertinimą ir tyrimą atlikusiam ekspertui net neturėjus galimybės gyvai ir asmeniškai pabendrauti su pačia D. R..

38. Tuo tarpu galimybę asmeniškai bendrauti ir vertinti D. R. būklę turėjo tiek notarės, tiek (duomenys neskelbtini) D. R. apžiūrą atlikęs gydytojas psichiatras. Ginčo sandorių sudarymo metu D. R. psichinė sveikatos būklė niekam nesukėlė jokių įtarimų, t.y. įtarimų, jog ji gali nesuvokti savo veiksmų reikšmės ir/ar jų valdyti. Kad jos buvo tokia valia visą turtą palikti ją slaugiusiai ir daug metų prižiūrėjusiai anūkei A., patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai (liudytojų parodymai, aplinkybė kad močiutė pasitikėjo anūke ir jai buvo išdavusi įgaliojimą tvarkyti visus reikalus, fotonuotraukos apie itin šiltus santykius su A.)

39. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, minėtas ekspertizės aktas ir jame pateiktos išvados teismui yra tik rekomendacinio pobūdžio ir esant situacijai, kai kiti byloje esantys įrodymai verčia pagrįstai abejoti ekspertizės akte pateiktos išvados teisingumu ir patikimumu, teismas juo nesivadovauja

40. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 straipsnyje numatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

41. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

42. Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog byloje nėra nustatyta testatorės D. R. valios trūkumų ginčijamo testamento ir dovanojimo sutarties sudarymo metu, taip pat nenustatyta ginčo sandorių tvirtinimo tvarkos trūkumų, todėl spręstina, kad nėra pagrindo (duomenys neskelbtini) testamento ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pripažinti negaliojančiais, o ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

44. Atsakovės A. R. bylinėjimosi išlaidas sudaro 2120 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 801 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Ieškinį atmetus, iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – iš kiekvienos ieškovės po 1460,50 Eur, o valstybei – po 21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 79, 88, 92, 93, 98 straipsniai).

45. Atsakovei grąžintinas nepanaudotas 30 Eur avansas, 2020 m. rugsėjo 14 d. sumokėtas į Marijampolės apylinkės teismo specialiąją sąskaitą liudytojų išlaidoms padengti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. R. a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. D. a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. R. a.k. (duomenys neskelbtini) po 1460,50 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovių I. D. ir E. R. po 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, įmokos kodas 5660

Grąžinti atsakovei A. R. nepanaudotą 30 Eur (trisdešimt eurų) avansą, sumokėtą 2020 m. rugsėjo 14 d. į Marijampolės apylinkės teismo specialiąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Rūta Neveckienė