- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-27
- Bylos Nr.
- 2YT-7340-901/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04301-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Pareiškėjas
- T. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės B. T. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), bei tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, ir iš kitų asmenų atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).
Antstolė 2018 m. gegužės 11 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė pareiškėjo skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Nurodo, kad 2018 m. sausio 29 d. patvarkymai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teisės normų aiškinimo praktiką, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad VMI nenustatė, kad antstolė Brigita Tamkevičienė būtų viršijusi įstatymo suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundą laiko nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0005/03/06138 pagal Klaipėdos miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 2469R dėl 115,85 Eur baudos išieškojimo iš skolininko T. S. išieškotojos VMI naudai ir Nr. 0005/09/02786 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. vykdomąjį raštą Nr. A2.6.-4540-796/2009 dėl 289,62 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. S., išieškotojos VMI naudai.
Vykdydama minėtas vykdomąsias bylas, antstolė 2018 m. sausio 29 d. priėmė patvarkymus Nr. S-18-5-2771 ir Nr. S-18-5-2774 „Dėl išskaitymo iš skolininko pajamų atlikimo tvarkos“, kuriais Vilniaus pataisos namus įpareigojo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Šie patvarkymai buvo išsiųsti į Vilniaus pataisos namus, taip pat patvarkymų kopijos išsiųstos pareiškėjui.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.
CPK 688 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.
CPK 733 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai.
Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis, kuris numato, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitoma 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu išskaitoma dalis iš 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, gali būti mažinama po 20 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. CPK 739 straipsnis numato pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima.
Kasacinis teismas, aiškindamas išieškojimo iš kalinimo įstaigoje bausmę atliekančiam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų pajamų išaiškino, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos A. T. 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos A. T. 2017-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos duomenis, darytina išvada, jog antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė patvarkymus dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog antstolė būtų priėmus patvarkymus ar įpareigojimus Vilniaus pataisos namams areštuoti visas pareiškėjui priklausančias lėšas.
Pareiškėjas taip pat prašo, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad antstolė nebuvo priėmusi daugiau kitų patvarkymų, kuriais būtų daugiau ribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), jokie veiksmai, susiję su neteisėtu skolininko lėšų pervedimu į antstolės depozitinę sąskaitą taip pat nebuvo atliekami. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti antstolę sugrąžinti skolininkui priklausančias lėšas, o taip pat panaikinti areštą pareiškėjo minėtoms lėšoms, nes veiksmai, susiję su neteisėtu skolininkui priklausančių lėšų pervedimu į antstolės depozitinę sąskaitą, nebuvo atliekami.
Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjo teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti antstolės patvarkymus nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjo T. S. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstolei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.