Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. R. ir jos atstovei advokatei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš B. Č. 4300,00 Eur baudą, numatytą 2018 m. gegužės 6 d. preliminarioje sutartyje dėl turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, pažeidus šią sutartį; bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2018 m. pradžioje nutarė įsigyti Šiaulių mieste gyvenamąjį būstą. UAB „Landsale“ internetiniame puslapyje rado skelbimą apie parduodamą namo dalį adresu (duomenys neskelbtini). Būsto kaina ieškovę tenkino, todėl ji paskambino nurodytu telefonu ir susitiko su pardavėjos B. Č. atstove R. R., kuri jai parodė parduodamą namo dalį, kurią sudarė 1 k. butas su statinių dalimis bei žeme. 2018 m. gegužės 6 d. pardavėjos atstovė pagal įgaliojimą R. R. ir ieškovė UAB „Landsale“ ofise sudarė ir pasirašė preliminarią sutartį dėl turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Sutartyje buvo numatyta, kad už 7500 Eur Ž. Š. perka B. Č. priklausančią namo dalį. Pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį šalys numatė pasirašyti pas notarą iki 2019 m. balandžio 1 d. imtinai. Preliminarios sutarties pasirašymo momentu pirkėja Ž. Š. B. Č. atstovei R. R. sumokėjo 4300 Eur avansą už perkamą nekilnojamąjį turtą. Sutartimi šalys numatė galimo sutarties pažeidimo padarinius. Sutartyje numatė, kad: jei nepasirašoma Turto pirkimo - pardavimo sutartis dėl Pardavėjo kaltės iki sutarto laiko, tokiu atveju Pardavėjas, B. Č., Turto savininkė, grąžina Pirkėjui 4300 eurų ir sumoka 4300 Eur baudą. Ieškovė Ž. Š. buvo išvykusi į užsienį, tačiau 2018 m. liepos mėnesį grįžo į Lietuvą. Ketino baigti būsto pirkimo procedūrą. Rugsėjo mėnesį susisiekė su atsakovės atstove, pranešdama apie namo dalies pirkimą, tačiau R. R. atsakė, kad pardavėjos B. Č. Lietuvoje nėra, kad pastaroji grįš po kurio laiko iš užsienio. Pažadėjo nedelsiant informuoti apie pardavėjos grįžimą. Apie pardavėjos grįžimą atstovė R. R. pirkėjai ieškovei Ž. Š. nepranešė. Besibaigiant preliminarios 2018 m. gegužės 6 d. sutarties terminui ieškovė 2019 m. kovo mėn. pabaigoje grįžo iš užsienio į Lietuvą ketindama sumokėti likusią 3200 Eur už perkamą būstą ir sandorį sudaryti pas notarą, taip įgyjant teisę į namo dalį. Nuogąstavo, kad pažeidus minėtos sutarties terminą gali netekti sumokėto 4300 Eur avanso. Su atsakovės atstove R. R. negalėjo susitikti, UAB „Landsale“ ofise jos nerado, bandė susisiekti telefonu, tačiau nepavyko. Trumpąja žinute informavo atsakovės B. Č. atstovę dėl siūlymo vykti pas notarą, dėl pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo, tačiau atstovė atsakė, kad pardavėjos Lietuvoje nėra ir turto pirkimo pardavimo sutartis nebus pasirašyta. Atsakovė pažeidė preliminarią 2018 m. gegužės 6 d. sutartį dėl turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, kadangi iki numatyto termino (2019 m. balandžio 1 d.) dalies namo nepardavė. Kaip ir numatyta preliminarioje sutartyje R. R. 2019-05-11 grąžino ieškovei Ž. Š. 4300 Eur avansą. Pagal sutartį buvo numatyta avanso dydžio 4300 Eur bauda, dėl sutarties pažeidimo, kurios atsakovė nesumokėjo.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad trečiąjį asmenį matė, atsakovės nematė. Apsižiūrėjo būstą, sudarė su trečiuoju asmeniu sutartį. Ilgai laukė, skambindavo, R. R. dažnai nekeldavo telefono. Buvo grįžusi kovą, norėjo pirkti butą, bet R. R. sakė, kad nėra atsakovės, siūlė pratęsti sutartį. Sutartį pasirašė 2018-05-06, atvažiavo ir pasirašė paruoštą sutartį, už 7500 Eur kainą. Bauda buvo sutartyje. Su atsakove nebendravo, tik su R. R.. Link rudens pradėjo skambinti R. R.. Žinojo, kad atsakovė negyvena Lietuvoje, ketino susiderinti telefonu laiką. Rašė ir SMS, ir daugiau nei du kartus skambino. 2019-04-01 grįžo į Lietuvą, ėjo į Landsale, ten nieko nerado. R. R. ragelio nekėlė. Norėjo pratęsti sutartį, bet nieko nerado, todėl būtų praradusi pinigus. Iš jos pusės perkamame bute niekas negyveno. Galvojo, kad sutartį pasirašė su įmone. R. R. davė raktą nuo būsto, jį buvo palikusi mamai. Paprašė mamos, kad pasibaigus sutarčiai grąžintų raktą. Vasario mėnesį sužinojo, kad atsakovės nėra Lietuvoje. Pratęsti sutartį siūlė telefonu, apie kovo mėnesį, kai sužinojo, kad 04-01 d. sutartis nebus sudaryta. 04-01 d. R. R. rašė dėl to, kad būtų įrodymas, jog ne dėl jos kaltės nesudaryta sutartis. Galimybę pirkti butą ji turėjo spalio-lapkričio mėnesį, tada jau turėjo pinigų. Kad atsakovė 04-01 d. negrįš, jai pranešė R. R.. Nuostoliai – 2 kartus grįžo į Lietuvą, advokato išlaidos, buvo atitraukta nuo koledžo.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovę mato pirmą kartą. Iš R. R. sužinojo, kad yra pirkėja, nori pirkti butą motinai, kuri gyvena kaime, girtauja, nori, kad apsigyventų mieste. Ieškovė iškart neturėjo visų pinigų. 2019 m. gegužę R. R. jai pasakė, kad ieškovė atsisakė pirkti, nes rado name girtaujančią mamą, kuri ten rado su kuo gerti, su kaimynu. Žino iš kaimynų, kad ten būdavo ir ieškovės motina, ir kiti asmenys, paliko bute šiukšlyną. Ji turėjo sutartį iki 2019-06-01. Jai R. R. telefonu atsiliepdavo. Sutarties pratęsimą pasirašė. Pratęsimą darė, nes turėjo išvykti. Sutartį pildė ne ji. 2018 metais buvo Lietuvoje iki rugsėjo pradžios. Mano, kad sutartį sudarė su R. R.. Su ieškove neteko bendrauti. Raktą paliko R. R., kad galėtų aprodyti butą pirkėjams. Kai gavo avansą, žinojo, kad yra pirkėjas, sutiko, kad duotų pasižiūrėti butą, bet ne gyventi. R. R. jai buvo davusi 3800 Eur avansą. R. R. kovo pabaigoje jai pasakė, kad ieškovė nebepirks, nes rado bute motiną girtaujančią. Į Lietuvą grįžo 2019-05-09, rado bute alkoholio taros, kad buvo gerta, padėti puodukai, kad kurtas židinys, išnaudota elektros. Kaimynai džiaugėsi, kad nenupirko. Kaimynai matydavo ieškovės motiną užeinančią su įvairiais tipais, kaimynai bijojo, kad medinio namo nepadegtų su židiniu. Bute buvo du dideli foteliai, stalas, sekcija, virtuvės spintelės. Foteliai buvo sustumdyti. Kaimynai sakė, kad bute matė 4-6 kartus. Ji norėjo už butą 7000 Eur. Apie R. R. sutartį su ieškove nežinojo. Avanso gavo 3800 Eur. Sutartyje viską pildė R. R.. R. R. nesiūlė jai grįžti dėl sandorio, tik 2019 m. kovo pabaigoje R. R. pasakė, kad ieškovė atsisako pirkti, nes ieškovės motina vartoja alkoholį, ras kitą pirkėją. Ji R. R. skambindavo, klausdavo, ar pirks. R. R. sakė, kad kol kas neaišku. Buvo S. D., bet ji norėjo pati sudaryti sandorį. Bute sugadintas židinys, jį šveitė, buvo naudota elektra. Ketino pirkėjai daryti dovanojimo sandorį, kad nereiktų derinti su bendraturčiais.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad butas buvo pardavinėjamas nuo 2015 metų, ji perėmė nuo 2018 m. Sekmadienio rytą ieškovė pasakė, kad nori pirkti, paskambino atsakovei, kuri pasakė, kad ji paimtų avansą. Buhalterė sakė jai imti pinigus kaip fiziniam asmeniui ir iškart perduoti atsakovei. Koks buvo avansas, tokią nurodė ir baudą. Ieškovė sakė, kad turbūt turės pinigų po naujų metų. Su abiem šalimis bendravo nuolat. Bendravo ir su ieškovės mama. Informavo ieškovę, kad 2019-04-01 sutarties sudaryti nepavyks. Namo bendrasavininkių buvo gal šeši, notarė pasakė, kad atsakovė gali 1/10 turto padovanoti ieškovei, tada nereikės visų bendrasavininkių ieškoti, ieškovė galės pirkti pirmumo teise. Po naujų metų pamatė, kad ieškovė pradėjo kitaip bendrauti, suprato, kad ieškovė jau numačiusi nebepirkti. Ieškovė tik rašė kažkokius teiginius, ką ieškovei parašydavo, ieškovė į tai neatsakydavo. Po to skambino ieškovės mama, kuri prašė perkalbėti dukrą. 2017 m. sutartis skirta veikti atsakovės vardu. Sumų skirtumas sutartyse yra dėl jos tarpininkavimo, turto reklamos mokestis. Iki naujų metų su ieškove bendravo dažnai, visada sakė, kad atsakovė iki 2019-04-01 negrįš, griežto reikalavimo dėl to iš ieškovės nebuvo. Dviejų bendrasavininkių net nežinojo gyvenamosios vietos. Ieškovė tiksliai nepasakė, kad 2019-04-01 nepratęs sutarties. Pagal 2017 m. sutartį galėjo sudaryti preliminarią sutartį. Ieškovės mama prašė pakalbėti su ieškove po 04-01 d. Po raktų grąžinimo buvo bute ir tvarkė, matė tą patį, ką sakė atsakovė. Sudarant sutartį su atsakove susiskambino, nurodė, kokias baudas įrašys. Ieškovės mama sakė, kad po naujų metų ieškovė jau žinojo, kad nebepirks. Ieškovė neatėjo prasitęsti sutarties, galima vieną kartą jos nerasti ofise. Sumos sutartyse skirtingos dėl to, kad 500 Eur agentūrai. Dėl 4500 Eur gal klaida, turėjo būti 4300 Eur. Šalys kontaktų iš jos neprašė. Mano, kad pirkėja nebenorėjo pirkti, ir jai tai buvo labai patogu.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. parodė, kad yra ieškovės mama, ėjo kartu buto pasižiūrėti, iš karto nepirko, nes ieškovei trūko pinigų. Tarėsi, kad prieš baigiantis sutarčiai įneš kitus pinigus. Ji bute buvo vieną kartą. Jai dukra buvo palikusi raktus prižiūrėti butą. Dukra leido jai išnuomoti butą. Raktai buvo pas ją visą laiką. Dukra butą pirko sau, ji turi savo pusę namo. Dukra ir savo namą turi nusipirkusi. Dukra norėjo dar vieną būstą pirkti, išnuomoti. Du kartus buvo bute. Dukra buvo grįžusi du kartus per tą laiką. Antrą kartą, kai nepavyko nupirkti buto. Su R. R. nekalbėjo, jos numerio neturėjo. Bendravo su Vladimiru, kaip namo komendantu, apie teismą. Dukrai sudarant sutartį tuo tarpu trūko pinigų. Prieš baigiantis sutarčiai žadėjo turėti pinigų, grįžo į Lietuvą su pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė į bylą jos pasirašytą 2018-05-06 preliminarią sutartį (b. l. 5), atsakovės pasirašytą 2018-05-06 preliminarią sutartį (b. l. 6), avanso grąžinimo pavedimo kopiją (b. l. 7), prašymą dėl baudos (b. l. 9), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir susirašinėjimą (b. l. 34-36). Atsakovė pateikė 2018-05-06 preliminarią sutartį (b. l. 25), patvirtinimą apie avanso grąžinimą (b. l. 26), įgaliojimą (b. l. 27-28). Trečiasis asmuo pateikė susirašinėjimą su ieškove (b. l. 47-52), avanso ieškovei grąžinimo kvitą (b. l. 53), sutartį dėl atstovavimo (b. l. 73-74).

Byloje kyla ginčas dėl to, kas atsakingas dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo ir ar atsakovė privalo mokėti dėl to baudą.

Nagrinėjamu atveju buvo pardavinėjamas butas kelių butų name adresu Dainavos g. 13, Šiauliai. Atsakovė norėjo parduoti nurodytą turtą, o trečiasis asmuo verčiasi nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo veikla. Atsakovė ir UAB „Landsale“, atstovaujama direktorės - trečiojo asmens, 2017-06-22 sudarė sutartį dėl atstovavimo parduodant turtą Nr. TP-1/2017/1 (b. l. 73-74). Iš sutarties matyti, kad šia sutartimi UAB „Landsale“ įsipareigojo ieškoti atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pirkėjų. Atsakovė sutartimi įsipareigojo UAB „Landsale“ už šią paslaugą sumokėti atlygį (Sutarties 5 p.). Atsakovė sutartimi taip pat pavedė UAB „Landsale“, šiai suradus potencialų pirkėją, sudaryti atsakovės vardu sandorio užtikrinimo sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo, pagal kurią pirkėjas turėjo sumokėti UAB „Landsale“ avansą. Sutarties galiojimas buvo nustatytas iki 2018-06-22, tačiau pasibaigus terminui, šalims nepareiškus valios ją nutraukti, sutartis automatiškai turėjo būti pratęsiama šešiems mėnesiams.

2018-05-06 buvo sudaryta preliminari sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (b. l. 5). Sutartyje ginčo turto pirkėja nurodyta ieškovė, o pardavėja – atsakovė, kurią atstovauja trečiasis asmuo, pagal 2017-06-22 sutartį dėl atstovavimo parduodant turtą Nr. TP-1/2017/1. Sutartį pasirašė ieškovė ir trečiasis asmuo, tačiau trečiojo asmens parašas taip pat patvirtintas UAB „Landsale“ antspaudu.

2018-05-06 buvo sudaryta ir dar viena preliminari sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (b. l. 6). Sutartyje ginčo turto pirkėja nurodytas trečiasis asmuo, o pardavėja – atsakovė. Sutartį pasirašė trečiasis asmuo, atsakovė sutarties nėra pasirašiusi, jos parašas yra tik prieraše dėl sutarties termino pratęsimo.

Nagrinėjamu atveju susidarė ydinga situacija, kai tuo pačiu klausimu lyg ir buvo sudarytos dvi sutartys. Trečiasis asmuo posėdžio metu paaiškino, jog taip buvo padaryta dėl to, kad su atsakove buvo sutarta, jog už turto pardavimą tarpininkui atiteks 500 Eur, dėl šios priežasties ir turto pardavimo kainos sutartyse nurodytos skirtingos, o taip pat ir iš ieškovės gauta bei atsakovei perduota avanso suma. Trečiasis asmuo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad apie tai, jog nori pirkti ginčo turtą, ieškovė jai pasakė sekmadienio rytą, t. y. nedarbo dieną. Trečiasis asmuo tada paskambino atsakovei, kuri pasakė, kad ji paimtų avansą, tuo tarpu UAB „Landsale“ buhalterė sakė trečiajam asmeniui imti pinigus kaip fiziniam asmeniui ir iškart perduoti atsakovei. Iš šių paaiškinimų ir antrosios sutarties turinio darytina išvada, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartis buvo ne sutartis dėl turto pirkimo, o savo esme – dokumentas (pakvitavimas) apie atsakovės iš trečiojo asmens gautus pinigus, kuriuos kaip avansą sumokėjo ieškovė dėl ginčo turto būsimo įsigijimo. Be to, atsakovės ir trečiojo asmens sutartis atsakovės nėra pasirašyta, bent jau teismui toks egzempliorius nėra pateiktas. Prierašas sutartyje padarytas 2018-09-03, jame nurodyta, kad atsakovė patvirtina surašytų aplinkybių teisingumą, todėl 2018-05-06 sutartis iš esmės dar negaliojo bei apskritai iš jos turinio ir byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad šalių faktiniai tikslai neatitiko sutarties turinio, kadangi trečiasis asmuo niekada nesiekė įsigyti ginčo buto, o tik tarpininkavo jį parduodant. Apskritai tokia antra sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens ir nebuvo būtina, kadangi tą pačią dieną jau buvo sudaryta tikrąją visų bylos dalyvių valią atitinkanti preliminari sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tarp ieškovės ir atsakovę atstovaujančio trečiojo asmens.

Kaip minėta, 2017-06-22 sutartimi dėl atstovavimo parduodant turtą Nr. TP-1/2017/1 atsakovė sutartimi taip pat pavedė UAB „Landsale“, šiai suradus potencialų pirkėją, sudaryti atsakovės vardu sandorio užtikrinimo sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo, pagal kurią pirkėjas turėjo sumokėti UAB „Landsale“ avansą. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė (CK 6.165 str. 2 d.). Taigi, įstatymas nereikalauja, kad preliminarioji sutartis būtų sudaryta notarine forma. CK 2.138 straipsnyje taip pat nenumatyta, kad tokioje situacijoje kaip ginčo atveju, atsakovės įgaliojimas UAB „Landsale“ sudaryti sandorio užtikrinimo sutartį turi būti notarinės formos: turi būti notaro patvirtinami šie įgaliojimai: 1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma; 3) įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti (CK 2.138 str. 1 d. 1p., 3 p.). Nagrinėjamo ginčo atveju preliminariąja sutartimi ginčo turtas dar nebuvo įgytas, UAB „Landsale“ nebuvo įgaliota ginčo turtą parduoti, juo naudotis ar jį valdyti. UAB „Landsale“ buvo įgaliota tik surasti ginčo turtui pirkėją ir esant reikalui turtą aprodyti. Taigi, UAB „Landsale“ turėjo teisę atstovaudama atsakovę sudaryti preliminarią sutartį su ieškove. Kaip jau minėta, 2018-05-06 buvo sudaryta preliminari sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kurioje ginčo turto pirkėja nurodyta ieškovė, o pardavėja – atsakovė, kurią iš esmės atstovauja UAB „Landsale“, o ne trečiasis asmuo, kadangi atstovavimo pagrindu nurodyta 2017-06-22 sutartis dėl atstovavimo parduodant turtą Nr. TP-1/2017/1, o sutartį pasirašė ieškovė ir trečiasis asmuo, tačiau trečiojo asmens parašas patvirtintas UAB „Landsale“ antspaudu. Ir ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad galvojo, jog sutartį pasirašė su įmone. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad paminėta sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, atsakovę tinkamai atstovaujant UAB „Landsale“.

Pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį ieškovė sumokėjo atsakovei 4300 Eur avansą, atsakovė įsipareigojo iki 2019-04-01 neparduoti ginčo turto, iki šios datos turėjo būti pasirašyta ir pirkimo-pardavimo sutartis. Pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašius dėl ieškovės kaltės avansas būtų buvęs negrąžintas, sutarties nepasirašius dėl atsakovės kaltės atsakovė būtų turėjusi grąžinti avansą bei sumokėti 4300 Eur baudą.

Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.).

Įstatyme pateikta preliminariosios sutarties samprata (CK 6.165 straipsnyje) leidžia daryti išvadą, kad šia sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atliktų mokėjimo – atsiskaitymo funkciją, nes šia sutartimi nė viena šalių neįgyja turtinės naudos. Vis dėlto, nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tokiu atveju, susitarus dėl pinigų perdavimo kitai šaliai, būtų išeita už preliminariosios sutarties ribų ir toks susitarimas neatliks mokėjimo – atsiskaitymo funkcijos, bet gali turėti kitą preliminariajai sutarčiai aktualią reikšmę. Įstatyme nustatyta, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju šalims gali atsirasti civilinė atsakomybė, nes, šią sutartį sudariusiai šaliai nepagrįstai vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Dėl to pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-111/2013).

Preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai. Šia sutartimi šalys įsipareigoja preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį.<...> Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Taigi, kad būtų nustatytas civilinės atsakomybės faktinis pagrindas pagal preliminariąją sutartį, būtina konstatuoti juridiškai reikšmingus faktus: sutarties šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį faktą ir dėl to kitos šalies patirtų nuostolių faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-529/2012).

Taigi, nuostolių arba baudos priteisimas galimas tik nustačius sąlygas, nurodytas paminėtoje kasacinio teismo nutartyje. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų dėl patirtų nuostolių nesudarius ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties ir iš esmės tokių nuostolių bylos nagrinėjimo metu net neįrodinėjo, įrodinėjimo dalykas buvo sutartinė bauda. Teismo posėdžio metu ieškovė kaip nuostolius nurodė aplinkybes, kad ji du kartus grįžo į Lietuvą, patyrė advokato išlaidas, buvo atitraukta nuo koledžo. Iš šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė visų pirma grįždavo į Lietuvą dėl jos mokslų. Buto pirkimo sandoriui sudaryti nebuvo reikalo grįžti nurodomus du kartus, būtų užtekę tik vieno. Taip pat iš ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimo matyti, kad ieškovė dar vasario mėnesį žinojo, jog sandorį sudaryti iki 2019-04-01 nepavyks, todėl jei tai dienai į Lietuvą vyko specialiai, tą atliko savo rizika, nesant būtinumo. Advokato išlaidas ieškovė patyrė jau dėl ginčo nagrinėjamoje byloje. Atsakovė ieškovei grąžino sumokėtą avansą, iš susirašinėjimo matyti, kad trečiasis asmuo ir atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl atsisakymo pirkti ginčo butą suėjus terminui (b. l. 49, 51), todėl iš principo ieškovei teisininko paslaugos iki bylos inicijavimo nebuvo būtinos. Dėl jos atitraukimo nuo koledžo (mokslų) jokių duomenų į bylą nepateikta, be to, vargu ar galėjo įvykti reikšmingas sutrukdymas mokslams dėl skambinimosi ar susirašinėjimo su trečiuoju asmeniu, taip pat nuvykimo iki UAB „Landsale“ ofiso. Taigi, iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė nuostolių dėl neįvykusio pagrindinio sandorio nepatyrė. Nesant sutartinės atsakomybės elemento – žalos (nuostolių), negali būti ir sutartinės atsakomybės (CK 6.246-6.249 str.).

Sprendžiant dėl galimybių taikyti netesybas ir priteisti sutartyje numatytą baudą turi būti nustatyta, kad atsakovė nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš atsakovės pusės nebuvo jokių kliūčių sudaryti ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį dar 2018-05-06, išskyrus tai, kad tai buvo sekmadienis. Tuo tarpu ieškovė tuo metu visos reikalingos sumos už butą sumokėti negalėjo, kadangi visos sumos neturėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. parodė, kad ieškovė buto iš karto nepirko, nes ieškovei trūko pinigų. Tarėsi, kad prieš baigiantis sutarčiai įneš kitus pinigus. Dukrai sudarant sutartį tuo tarpu trūko pinigų. Prieš baigiantis sutarčiai dukra žadėjo turėti pinigų, grįžo į Lietuvą su pinigais. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad galimybę pirkti butą ji turėjo spalio-lapkričio mėnesį, tada jau turėjo pinigų.

Taigi, būtent ieškovė po 2018-05-06 ilgą laiką neturėjo galimybės sudaryti pagrindinę sutartį, kadangi jai trūko pinigų. Tačiau atsakovė geranoriškai sutiko palaukti, dėl ko ir buvo sudaryta preliminari sutartis. Atsakovė iki pat rugsėjo mėnesio pradžios buvo Lietuvoje, tačiau per tuos beveik keturis mėnesius ieškovė pagrindinės sutarties sudarymo nesiėmė. Kaip matyti iš atsakovės ir trečiojo asmens sutarties dėl avanso perdavimo (b. l. 6) atsakovė 2018-09-03 informavo trečiąjį asmenį, o per jį iš esmės - UAB „Landsale“, kad ji išvyksta į užsienį ir pageidavo, kad preliminarios sutarties terminas būtų pratęstas iki 2019-06-01. Kadangi tokia nuostata nebuvo derinta su ieškove, ieškovei ji iš esmės negalioja, tačiau tokiu būdu atsakovė UAB „Landsale“, kaip tarpininkei, išviešino informaciją apie tai, kad pagrindinį sandorį sudaryti iki 2019-04-01 gali būti neįmanoma. Ar UAB „Landsale“ atstovė, trečiasis asmuo R. R., iš karto apie tai informavo ieškovę ir siekė pratęsti preliminarios sutarties terminą, duomenų byloje nėra pateikta, nebent užuomina el. laiške (b. l. 51). Tačiau iš ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimo matyti, kad ieškovei tokios aplinkybės paaiškėjo gerokai iki termino pabaigos. Trečiasis asmuo dar 2019-02-06 informavo ieškovę, kad atsakovė grįš balandžio pabaigoje – gegužės pirmą savaitę (b. l. 47). Analogišką informaciją trečiasis asmuo ieškovei pateikė ir 2019-02-12 (b. l. 48). Tuo tarpu ieškovė, nors nuolat deklaravo, kad ginčo butą norėjo pirkti, tokią poziciją išreiškė ir 2019-02-11 el. laiške (b. l. 48), tačiau nėra pateikta jokių duomenų, kad būtų derinusi su UAB „Landsale“ ar atsakove poziciją dėl sutarties pasirašymo terminų pratęsimo. 2019-02-11 el. laiškas apskritai labiau panašus į formalią teisinę pretenziją, o ne sąžiningą norą įsigyti ginčo turtą, kadangi trečiasis asmuo jau 2019-02-06 informavo ieškovę apie tai, kad iki 2019-04-01 galimybių sutartį sudaryti nebus. Iš susirašinėjimo taip pat matyti, kad apie sandorio sudarymo galimybes buvo bendrauta ir 2019-02-15, trečiasis asmuo net pasiūlė ieškovei duoti atsakovės telefono numerį (b. l. 49), tačiau iš šalių paaiškinimų posėdžio metu yra žinoma, kad ieškovė ir atsakovė tarpusavyje nebendravo, taigi, ieškovė nesiekė pasinaudoti galimybe tiesiogiai suderinti su atsakove sandorio sudarymo galimybes ir laiką, išsiaiškinti kliūtis jam sudaryti. Taip pat ir 2019-04-01 ieškovė formaliai paklausė trečiojo asmens dėl sandorio sudarymo (b. l. 49), nors jau seniai buvo informuota apie tai, kad iki 2019-04-01 sandorio sudaryti nėra galimybių. Trečiasis asmuo 2019-04-01 dar kartą informavo ieškovę, kada galės būti sudarytas sandoris, kad reikalinga palaukti tik apie mėnesį laiko, kad atsakovė neatsisako parduoti ginčo turtą ir prašo nukelti sandorio datą, tačiau ieškovė nebeišreiškė jokios valios įvykdyti preliminarią sutartį iki galo, nesvarstė ir nesiūlė trečiajam asmeniui galimybės preliminarios sutarties terminą pratęsti, nenurodė priežasčių, dėl kurių nenori ar negali pratęsti termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Iš nustatytų aplinkybių susidaro įspūdis, kad ieškovė likus 1-2 mėnesiams iki preliminarios sutarties termino pabaigos ginčo turto pirkti nebenorėjo.

Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kodėl nebuvo galima sudaryti pagrindinės sutarties be atsakovės, pagal jos paliktą įgaliojimą giminaitei (b. l. 27-28). Šiuo įgaliojimu S. D. buvo įgaliota ginčo turtą tik parduoti. Tuo tarpu ginčo turtas buvo dalis namo, buvo net keletas bendraturčių, kurie turėjo pirmumo teisę įsigyti ginčo turtą, kai kurių bendraturčių buvimo vieta nebuvo žinoma, todėl buvo ketinama atlikti dalies ginčo turto dovanojimo sandorį, kuriam atsakovė įgaliojimo nebuvo davusi. Tai yra svarbi, objektyvi priežastis, kodėl sandoris negalėjo įvykti be atsakovės.

Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-599/2012). Tai reiškia, kad sutartis turi būti nutraukiama tik tuo atveju, jei jos išsaugoti nebeįmanoma arba jos tolimesnis vykdymas esmingai pažeistų vienos ar abiejų šalių teises ir interesus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė visiškai jokių argumentų ir įrodymų, kodėl buvo nebeįmanoma išsaugoti sutartį, kaip jos tolesnio įvykdymo termino pratęsimas dar kelioms savaitėms esmingai ar bent reikšmingai būtų pažeidęs ieškovės teises. Ieškovė kaip tik, bent formaliai, susirašinėjime deklaravo savo norą ginčo turtą įsigyti, tačiau ėmėsi priešingų šiai pozicijai veiksmų (neveikimo). Ieškovė nurodė bijojusi po termino suėjimo prarasti pinigus, tačiau ieškovė dar vasario mėnesį raštu trečiajam asmeniui deklaravo norą ginčo turtą įsigyti, tą patį padarė 2019-04-01, termino suėjimo dieną, todėl tokių jos veiksmų visiškai pakako, jei kada nors būtų buvę reikalinga įrodyti, kad ieškovė sutarties sudaryti nevengė. Tačiau vietoj bendradarbiavimo ieškovė pasirinko preliminarios sutarties įgyvendinimo termino nebepratęsti, nors akivaizdu, kad šią sutartį buvo galima išsaugoti ir įvykdyti, nebent ieškovė to nebenorėjo pati.

Kaip minėta, vadovaujantis CK 6.165 str. 4 d. ir kasacinio teismo praktika, baudos kaip netesybų priteisimas galimas tik tuo atveju, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė ne tik kad nepagrįstai, bet apskritai vengė sudaryti ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį ar atsisakė ją sudaryti. Kaip matyti iš jau minėto susirašinėjimo atsakovė norėjo ginčo turtą ieškovei parduoti, tačiau buvo objektyvių aplinkybių, dėl kurių ginčo turto pardavimo sandoris galėjo įvykti tik mėnesiu vėliau, nei baigėsi pradinis preliminaria sutartimi nustatytas terminas. Tokioje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningo, nepagrįsto elgesio. Tuo tarpu ieškovės elgesį galima vertinti kaip nesąžiningą – atsakovė sutiko keletą mėnesių laukti, kol ieškovė turės pinigų ginčo turtui įsigyti, tuo tarpu ieškovė nesutiko pratęsti preliminarios sutarties įvykdymo terminą tik šiek tiek ilgesniam nei vieno mėnesio terminui, nors to poreikį lėmė susidariusios objektyvios aplinkybės. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau yra pagrindas teigti, kad ieškovė, suėjus preliminarios sutarties terminui, nusprendė pagrindinės sutarties nebesudaryti, todėl prievolė sudaryti šią sutartį šalims pasibaigė, dėl ko ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės preliminaria sutartimi sutartos baudos sumokėjimo.

Dėl sutartos baudos dydžio, nesant pagrindo tenkinti ieškinį, išsamiai pasisakyti nėra tikslinga, tačiau apskritai darytina išvada, kad daugiau nei pusės turto vertės bauda yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka teismų praktikos bei nagrinėjamoje situacijoje, teismo vertinimu, neturėtų viršyti 1000 Eur, nebent būtų įrodyti kokie nors patirti realūs nuostoliai, kurių apimtis būtų didesnė.

Byloje taip pat yra duomenų, kad ginčo butu galimai kažkiek naudojosi ieškovės motina, kadangi ji turėjo buto raktus. Atsakovė ir trečiasis asmuo posėdžio metu nurodė aplinkybes, kad po raktų grąžinimo bute buvo rasta požymių, kad juo buvo naudojamasi: vartotas alkoholis, kurtas židinys, stumdyti baldai. Galima pagrįstai manyti, kad atsakovė buvo paruošusi butą pardavimui, todėl pati jo netvarkingo nebūtų palikusi.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog iš R. R. sužinojo, kad yra pirkėja, nori pirkti butą motinai, kuri gyvena kaime, girtauja; 2019 m. gegužę R. R. jai pasakė, kad ieškovė atsisakė pirkti, nes rado name girtaujančią mamą, kuri ten rado su kuo gerti, su kaimynu; žino iš kaimynų, kad ten būdavo ir ieškovės motina, ir kiti asmenys, paliko bute šiukšlyną; R. R. kovo pabaigoje jai pasakė, kad ieškovė nebepirks, nes rado bute motiną girtaujančią; į Lietuvą grįžo 2019-05-09, rado bute alkoholio taros, kad buvo gerta, padėti puodukai, kad kurtas židinys, išnaudota elektros; kaimynai džiaugėsi, kad nenupirko; kaimynai matydavo ieškovės motiną užeinančią su įvairiais tipais, kaimynai bijojo, kad medinio namo nepadegtų su židiniu.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad po naujų metų ieškovė pradėjo kitaip bendrauti, suprato, kad ieškovė jau numačiusi nebepirkti; po to skambino ieškovės mama, kuri prašė perkalbėti dukrą; ieškovės mama prašė pakalbėti su ieškove po 2019-04-01; po raktų grąžinimo buvo bute ir tvarkė, matė tą patį, ką sakė atsakovė.

Tokie teiginiai byloje nepagrįsti kitais tiesioginiais objektyviais įrodymais. Tačiau iš 2019-04-09 trečiojo asmens laiško ieškovei matyti, kad dar gerokai iki bylos iškėlimo buvo kalbama apie ieškovės motiną ir ieškovės nenorą pirkti ginčo turtą. Taip pat bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir trečiasis asmuo prašė apklausti ginčo turto adresu taip pat gyvenantį asmenį, tačiau paskutinio posėdžio metu prašymo nebepalaikė, kadangi nurodytas asmuo atsisakė jų prašymu liudyti teisme, be to, galimai yra suderinęs poziciją su ieškovės motina. Ieškovės motina, apklausta posėdžio metu taip pat nurodė, kad bendravo su Vladimiru, kaip namo komendantu, apie teismą. Atsakovės ir trečiojo asmens duomenimis, būtent nurodytas asmuo galimai susitikdavo su ieškovės motina ginčo bute ir galimai ten vartodavo alkoholį. Nurodytos aplinkybės galėtų paaiškinti, kodėl ieškovė galų gale nebenorėjo pirkti ginčo buto, nors nagrinėjamu atveju tai nebeturi svaresnės reikšmės ieškinio pagrįstumo klausimui vertinti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo iš atsakovės netenkintinas.

Kiti klausimai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė patyrė išlaidas: advokato pagalbai – 280 Eur, kelionės iš Ispanijos į Lietuvą ir atgal išlaidas – 400 Eur. Trečiasis asmuo patyrė 363 Eur išlaidas advokato pagalbai.

Atmetus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 10 p.).

Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 13,67 Eur pašto išlaidų (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinio netenkinti.

Priteisti atsakovei B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 680,00 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13,67 Eur (trylika Eur 67 ct) pašto išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.