- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- I-4051-244/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02595-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 6 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Alytaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. kovo 22 d. kamerose Nr. 17, Nr. 3 ir kitose, kuriose jam nebuvo užtikrinamas minimalaus vienam asmeniui turintis tekti gyvenamasis plotas, taip pat, didžiąją ploto dalį užima kamerose esantys baldai. Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo šalta ir drėgna, prasta ventiliacija bei neužtikrintas tinkamas apšvietimas. Skunde nurodyta, kad nebuvo klozeto, o tik skylė grindyse, taip pat teigiama, kad apie 6 mėnesius jis neturėjo spintelės daiktams susidėti.
Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. birželio 5 d. kamerose Nr. 295, Nr. 311, Nr. 319, Nr. 253 ir kitose, kuriose jam nebuvo užtikrinamas minimalaus vienam asmeniui turintis tekti gyvenamasis plotas. Skunde taip pat nurodoma, kad Lukiškių TI-K kamerose jautėsi drėgmė, trūko oro bei buvo prastas apšvietimas, o taip pat buvo pažeidžiamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 16, kuri yra 12,39 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4.13 kv. m. Nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. spalio 24 d., nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d., nuo 2016 m. lapkričio 15 iki 2016 m. lapkričio 18 d., nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d., nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. sausio 11 d., nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2017 m. kovo 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 17, kuri yra 11,25 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,75 kv. m. Atsakovės atstovas taip pat teigia, kad Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, jog kalinimo įstaigoje yra laikomasi higienos normos reikalavimų. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kamerose pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuleistieji bei suimtieji. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, klozetus, o taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų. Lukiškių TI-K teigimu, asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Postuose Nr. 7 (gyvenamosios kameros Nr. 252 - Nr. 257), Nr. 23 (gyvenamosios kameros Nr. 386 - Nr. 395), Nr. 25 (gyvenamosios kameros Nr. 406 - Nr. 417) ir Nr. 26 (gyvenamosios kameros Nr. 418 - Nr. 426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K bei Alytaus PN sąlygų ir dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. Z. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytų institucijų – Alytaus PN ir Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Dėl netinkamų sąlygų Alytaus PN
Pareiškėjo teigimu, jam būnant Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. kovo 22 d. jam nebuvo užtikrinamas minimalus plotas, turintis tekti vienam asmeniui.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą Peers prieš Graikiją). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą Karalevičius prieš Lietuvą, 2008 m. vasario 14 d. sprendimą Dorokhov prieš Rusiją, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Muršič prieš Kroatiją byloje EŽTT pabrėžė, kad tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis negu 3 m² bendroje kameroje, ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tais atvejais, kai kaliniams yra užtikrinamas nuo 3 m² iki 4 m² gyvenamasis plotas, ne tik mažas gyvenamasis plotas yra rodiklis vertinant įkalinimo sąlygų tinkamumą. Tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas gali būti nustatytas, atsižvelgus į kitus netinkamo įkalinimo sąlygų aspektus, ypač susijusius su galimybėmis mankštintis lauke, natūralaus apšvietimo ar oro nepakankamumu, ventiliacijos trūkumu, netinkama vidaus temperatūra, privataus tualeto nebuvimu bei esminių sanitarinių ir higienos reikalavimų pažeidimu. Tais atvejais, kai bendroje apgyvendinimo erdvėje vienam kaliniui tenka daugiau kaip 4 m², ploto trūkumo problema nekyla, tačiau EŽTT vertinimui dėl įkalinimo sąlygų atitikties Konvencijos 3 straipsniui yra svarbūs kiti fizinių kalinimo sąlygų aspektai. SVĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Alytaus PN pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 16 (b. l. 6), kurios plotas yra 12,39 kv. m ir joje yra įrengtos 3 miegamosios lovos (b. l. 13). Kitais laikotarpiais, kuomet pareiškėjas buvo Alytaus PN, jis buvo laikomas kameroje Nr. 17, kurios plotas yra 11,25 kv. m (b. l. 13), taigi pareiškėjui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimas nebuvo pažeistas.
Pareiškėjas skunde teigia, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo bei kitų daiktų užimamas plotas. Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad, vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-48-552/2018). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo teiginiai, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo plotas bei kiti daiktai, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN kamerose nuolat tvyrojo drėgmė, šaltis bei trūkdavo apšvietimo.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 buvo patvirtinta Higienos norma 134:2015 (toliau – ir Higienos norma 134:2015). Higienos norma 134:2015 įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (18 punktas).
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Alytaus PN Alytaus visuomenės sveikatos centras bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centras periodiškai atliko patikrinimus (b. l. 36–42). Tiek 2015 m. gruodžio 14 d., tiek 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktuose pažeidimų, susijusių su pareiškėjo skunde nurodomais nusiskundimais, nebuvo nustatyta. Higienos normos 134:2015 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Kitos gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Darytina išvada, kad kamerose yra langai, užtikrinantys natūralaus apšvietimo patekimą. Byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad Alytaus PN kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebūtų buvusi užtikrinta tinkama oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ar apšvietimas, priešingai, pateikti patikrinimo aktai patvirtina, kad Alytaus PN šiais aspektais nepažeidė Higienos normos reikalavimų. Be to, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas su skundais ar prašymais būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, sanitarinio mazgo patalpa Alytaus PN yra netinkamai įrengta, kadangi vietoj klozeto yra tik skylė grindyse.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse numatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis (Taisyklių 16.5 punktas). Šiose taisyklėse numatytas tik patalpų įrengimas įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, tačiau nedetalizuota, kaip tam tikri objektai turi atrodyti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, kamerų tipo patalpose įrengiamas sanitarinis mazgas, kuriame yra klozetas (gali būti tupiamas), praustuvė (10.4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas kamerų tipo patalpose, konstatuotina, kad teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos.
Skunde nurodyta, kad pareiškėjas Alytaus PN neturėjo spintelės daiktams susidėti. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos nenumato, kad drausmės izoliatorių bei kamerų tipo patalpose turėtų būti įrengiamos spintelės, spintelė numatyta tik bendrabučio gyvenamojoje patalpoje (1.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas byloje esančiais duomenimis Alytaus PN buvo laikomas kamerų tipo patalpose, nėra pagrindo daryti išvadai, kad jam spintele nebuvo suteikta nepagrįstai, dėl to šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl galimai neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl to kilusios neturtinės žalos, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl netinkamų sąlygų Lukiškių TI-K
Pareiškėjo teigimu, jam būnant Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. birželio 5 d. jam nebuvo užtikrinamas minimalus plotas, turintis tekti vienam asmeniui.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, pareiškėjas į kalinimo įstaigą atvyko 2017 m. gruodžio 8 d. (b. l. 47–49) ir pareiškėjo buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K jam turintis tekti minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimas nebuvo pažeistas.
Pareiškėjo teigimu, kamerose sanitariniai mazgai nebuvo tinkamai atitverti, nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis tualetu
EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1 – 1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 81 p.). Į šią EŽTT praktiką LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešime (b. l. 68–70) nurodyta, kuriose kamerose yra įrengtos sanitarinių mazgų patalpos kaip atskiros kabinos su durimis. Iš jų pareiškėjas yra buvęs laikomas tik kameroje Nr. 253, kurioje sanitarinio mazgo patalpa nuo 2013 m. yra įrengta kaip atskira patalpa. Įvertinus kitus pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpius darytina išvada, kad pareiškėjui 98 paras būnant Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta ir drėgna, prasta ventiliacija bei neužtikrintas tinkamas apšvietimas.
Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K periodiškai atliekami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimai (b. l. 71–142). Pažymėtina, jog 2018 m. sausio 10 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 313, kurioje buvo laikomas ir pareiškėjas ties gultu buvo rasta vizualiai matomų pelėsių (b. l. 137–138), tačiau 2018 m. sausio 26 d. raštu patvirtinta, kad šie pažeidimai yra pašalinti (b. l. 139). Kitų pažeidimų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ir tais laikotarpiais, nebuvo nustatyta. Byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebūtų buvusi užtikrinta tinkama oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ar apšvietimas, priešingai, pateikti patikrinimo aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K šiais aspektais nepažeidė Higienos normos reikalavimų. Be to, Lukiškių TI-K ūkio pranešime nurodyta, kad kamerose yra įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Dirbtinė šviesa yra ne mažesnė nei 200 Lx. Visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kurių minimalus plotas 0,824 kv. m. Pranešime paaiškinta, kad Lukiškių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose patalpose įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios patalpos vėdinamos natūraliai, per langus. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Lukiškių TI-K paaiškina, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, o 2017-2018 m. šildymo sezonas buvo pradėtas 2017 m. spalio 6 d., taigi kamerose palaikoma optimali temperatūra. Pareiškėjas dėl savo nurodomų pažeidimų į Lukiškių TI-K nesikreipė. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, susiję su temperatūra, drėgme, ventiliacija ir apšvietimu, atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nenustatyti Alytaus PN neteisėti veiksmai, taigi nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl šios institucijos veiksmų. Vis tik pažymėtina, kad pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgtina į nustatytus pažeidimus, o būtent, kad pareiškėjui 98 paras buvo pažeidinėjamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu tinkamai jo neatitveriant (o tik užuolaida) nuo gyvenamosios patalpos bei stebėjimo akutės, taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat į LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 200 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, taip pat nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų piktybiškai nesilaikius teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo prašoma priteisti neturtinės žalos suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. Z. (A. Z.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.