- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2-792-516/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01025-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.1Skolininkų ir kreditorių daugetas
- 3.1.1.2.5Proceso koncentruotumo principas
- 3.1.1.2.7Ekonomiškumo principas
- 3.1.3.4.1Privalomas procesinis bendrininkavimas
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
- 3.1.14.8.2Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas teismui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2798-580/2024 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. P. ir bankrutavusiai mažajai bendrijai „GS investicijos“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. P. ir bankrutavusios mažosios bendrijos (toliau – BMB) „GS investicijos“ 260,47 Eur žalos atlyginimo, priteisti iš V. P. 5 proc. metinių procesinių palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.
3. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 1 punktu, konstatavo, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad paminėtas pakeitimas padarytas 2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1349, įsigaliojusiu nuo 2023 m. sausio 1 d.
4. Teismas nustatė, kad ieškinio suma yra 260,47 Eur, t. y. reiškiamas reikalavimas yra mažesnis nei 100 000 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad ieškinys neteismingas apygardos teismui, todėl jį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Vadovaudamasis CPK 31 straipsniu, teismas išaiškino, kad ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui.
6. Nurodo, kad, remiantis CPK 27 straipsnio 4 punktu, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo, išskyrus bylas dėl fizinių asmenų bankroto. Pagal CPK 33 straipsnio 4 dalį, jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Ieškinys pareikštas dviem solidariems skolininkams, kurių vienam yra iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, byla teisminga Vilniaus apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Byloje sprendžiamas ieškinio teismingumo klausimas, kai ieškinys pareikštas dėl sumos, kuri yra mažesnė negu 100 000 Eur (ieškinio suma 260,47 Eur), tačiau reiškiamas dviem solidariesiems atsakovams, iš kurių vienas (BMB „GS investicijos“) turi bankrutuojančios bendrijos statusą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik ieškinio sumos dydžiu, skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti, nurodydamas, kad ieškinys teismingas ne apygardos, o apylinkės teismui. Dėl aplinkybės, kad vienas iš atsakovų yra bankrutuojanti bendrija, ir šios aplinkybės įtakos ginčo teismingumui, pirmosios instancijos teismas nutartyje nepasisakė.
10. Apelianto nuomone, BMB „GS investicijos“ teisinis statusas (bankrutuojanti bendrija) yra teisiškai reikšmingas ir lemia, kad byla teisminga Vilniaus apygardos teismui remiantis CPK 27 straipsnio 4 punktu bei 33 straipsnio 4 dalimi.
11. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kaip turi būti pareiškimas kreditoriaus finansinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei, tačiau joje tiesiogiai nėra numatyta, kokia tvarka ir kokiame teisme turėtų būti pareiškiamas ieškinys, kai atsakovu yra ne vien bankrutuojanti įmonė, bet ir kitas (solidarusis) skolininkas. Tiesioginio atsakymo nepateikia ir kitos JANĮ normos, todėl sprendžiant tokio ieškinio teismingumo klausimą, aktuali sisteminė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), CPK ir JANĮ normų, taip pat teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų analizė.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai teisme nagrinėjama turtinio pobūdžio civilinė byla keliems atsakovams ir jos nagrinėjimo metu paaiškėja, jog vienam iš atsakovų tame pačiame ar kitame apygardos teisme yra iškelta bankroto byla, tai, priklausomai nuo atsakovų procesinio bendrininkavimo formos, turi būti atliekami tokie procesiniai veiksmai: a) kai atsakovų procesinis bendrininkavimas yra fakultatyvus (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nagrinėjantis bylą teismas turi išskirti ieškovo reikalavimą atsakovui, kuriam iškelta bankroto byla į atskirą bylą, šią bylą sustabdyti ir ją perduoti bankroto bylą iškėlusiam teismui (CPK 136 straipsnio 3 punktas, 163 straipsnio 5 punktas); b) kai atsakovų procesinis bendrininkavimas yra privalomas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. solidariosios arba subsidiariosios prievolės atveju, byla turi būti sustabdoma ir perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui (CPK 163 straipsnio 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2007).
13. Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai pateikti byloje, kurioje buvo taikomas ne JANĮ, o tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), jie aktualūs ir JANĮ normų taikymo kontekste, kadangi pagal ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalį ir tuo metu galiojusią CPK 163 straipsnio 5 punkto redakciją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turėjo būti perduodamos visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, o pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalį, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos nagrinėti tos civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei reiškiami turtiniai reikalavimai ir kuriose dar nėra priimta nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.
14. Šios JANĮ normos esmė yra ta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje bankrutuojančiai įmonei yra pareikšti turtiniai reikalavimai, turi ją užbaigti nagrinėti arba perduoti nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui, priklausomai nuo bylos nagrinėjimo stadijos: jeigu bylos nagrinėjimas yra pasistūmėjęs tiek, kad jau baigta pasirengimo ją nagrinėti stadija ir paskirtas teismo posėdis, teismas turi baigti jos nagrinėjimą, o kai pasirengimo nagrinėti bylą stadija dar nėra baigta – bylos nagrinėjimas turi būti stabdomas ir byla perduodama nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam teismui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalimi nėra reglamentuojamas naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumas, minėta straipsnio dalis skirta jau teismuose nagrinėjamų (iškeltų) bylų perdavimo taisyklėms nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020; 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1013-798/2020; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-672-933/2022).
15. Vis tik, kai ginčas yra tokioje proceso stadijoje, kuomet byla dar nėra pradėta nagrinėti (yra sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas), aktualu nustatyti, koks teismas turės išnagrinėti bylą iš esmės, kai ieškinys teisme bus priimtas.
16. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pasirinko pirmąjį būdą, pareikšdamas ieškinį abiem skolininkams, iš kurių vienam yra iškelta bankroto byla. Pagal ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą byloje egzistuoja privalomas bendrininkavimas. Tokiu atveju galioja bylų akumuliavimo principas (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, jog visų kreditorių reikalavimai yra tvirtinami bankroto bylą nagrinėjančio teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-669-450/2023).
17. Dėl to pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, kuriame esant privalomajam procesiniam bendrininkavimui, yra reiškiami turtiniai reikalavimai bankrutuojančiai bendrijai, turėtų sustabdyti bylos nagrinėjimą ir perduoti ją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 163 straipsnio 5 punktas). Vadinasi, jeigu ieškovas kreiptųsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kaip skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, šis turėtų priimti ieškinį, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui, kuriame nagrinėjama solidariosios atsakovės BMB „GS investicijos“ bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas gautą bylą turėtų išnagrinėti atskiroje byloje ginčo teisenos tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis).
18. Vadinasi, bylą iš esmės turėtų išnagrinėti Vilniaus apygardos teismas, o tai lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas ieškinio pareiškimo būdas neatitinka teismų praktikoje suformuoto bylų akumuliavimo principo, prieštarauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Remdamasis aptartais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, todėl nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.