- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-15
- Bylos Nr.
- e2-40-1004/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07792-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- R. K.
dalyvaujant ieškovui A. V., ieškovo atstovui advokatui Z. B., atsakovui R. K. ir atsakovo atstovui advokatui D. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui R. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis R. K. ir Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaras V. Ž., dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir dėl to kilusių teisinių pasekmių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškiniu (b. l. 1 – 7) prašė: 1. Pripažinti negaliojančiais ieškovo A. V. 2017 m. vasario 10 d. Šiaulių mieste išduotą atsakovui R. K. paprastą neprotestuotiną vekselį (toliau - ginčo vekselis) dėl 2700,00 Eur įsipareigojimo bei 2017 m. liepos 12 d. Šiaulių mieste išduotą atsakovui R. K. paprastą neprotestuotiną vekselį (toliau - ginčo vekselis) dėl 1200,00 Eur įsipareigojimo ab initio (nuo jų sudarymo momento) dėl esminio ieškovo A. V. suklydimo, nesupratus savo veiksmų esmės ir negalėjimo jų valdyti. 2. Pripažinti negaliojančiais Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaro V. Ž. 2017 m. rugpjūčio 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-8481 ir 2017 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-13604. 3. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo R. K. ieškovui A. V. 688,22 Eur bei įpareigoti atsakovą R. K. padengti antstoliui R. K. neišieškotą 454,67 Eur vykdomųjų išlaidų dalį. 4. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog 2017 m. vasario 10 d. Šiaulių mieste išdavė atsakovui R. K. paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį 2017 m. liepos 17 d. įsipareigojo sumokėti 2700,00 Eur. 2017 m. liepos 12 d. Šiaulių mieste išdavė atsakovui R. K. paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį 2017 m. spalio 17 d. įsipareigojo sumokėti 1200,00 Eur.
3. 2017 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaras V. Ž. išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš skolininko paprasto (neprotestuotino) vekselio turėtojo R. K. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio 2700,00 Eur sumą. 2017 m. gruodžio 19 d. notaras V. Ž. išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš skolininko paprasto (neprotestuotino) vekselio turėtojo R. K. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio 1200,00 Eur sumą.
4. Vykdomųjų įrašu pagrindu antstolio R. K. kontoroje buvo užvestos vykdomosios bylos dėl 2700,00 Eur skolos ir 17,61 Eur notaro išlaidų bei 1200,00 Eur skolos ir 17,61 Eur notaro išlaidų išieškojimo iš skolininko išieškotojo R. K. naudai.
5. Pažymėjo, kad išduodamas ginčo vekselius R. K. pastarojo buvo iš esmės suklaidintas dėl sandorio esmės, jo dalyko ir kitų esminių sąlygų. Nurodė, jog būtent vekselių išdavimo dienomis R. K. jam paskolino ne ginčo vekseliuose nurodytas 2700,00 Eur ir 1200,00 Eur piniginių įsipareigojimų sumas, tačiau (abu kartus) tik po 120,00 Eur. Paaiškino, jog atsakovas jį įtikino, kad vekseliuose nurodytos piniginių įsipareigojimų sumos nesukels teisinių pasekmių, nes atidavus skolas, t. y. po 120,00 Eur, išduotus vekselius R. K. sunaikins.
6. Sutartu laiku grąžino atsakovui paskolintus pinigus, tačiau R. K. pakvitavimų apie skolos grąžinimą neišdavė, o taip pat negrąžino išduotų ginčo vekselių. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovui išduotų ginčo vekselių pagrindu notaro biure buvo išduoti vykdomieji įrašai, kurie atsakovo perduoti antstoliui R. K. priverstiniam skolų išieškojimui.
Šalies argumentai
7. Ieškovas nurodė, jog atsakovui buvo žinoma jo sunki turtinė padėtis, kad neturi kiek vertingesnio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, santaupų, nedirba bei pragyvena tik iš socialinių pašalpų. Taip pat R. K. buvo žinoma ir psichinė sveikatos būklė, kad nustatytas netektas darbingumas, kad jam mokama tik netekto darbingumo išmokos.
8. Prašo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento atsakovui išduotus du ginčo vekselius bei jų pagrindu notaro išduotus vykdomuosius įrašus. 2019 m. lapkričio 27 d. antstolio pažymoje pažymėta, jog vykdomojoje byloje 1217,61 Eur skola neišieškota, o vykdomojoje byloje iš 2717,61 Eur skolos išieškota 477,39 Eur. Per abi vykdomąsias bylas paskaičiuotų vykdymo išlaidų suma 665,40 Eur, išieškota 210,83 Eur, vykdymo išlaidų likutis 454,57 Eur. Todėl taikant restituciją bei šalis grąžinant į pradinę padėti, prašo iš atsakovo priteisti 688,22 Eur (477,39 + 210,83 Eur) sumą, kuri buvo išieškota be teisinio pagrindo. Ieškovas prašo atsakovą įpareigoti padengti antstoliui 454,67 Eur vykdymo išlaidų likutį.
9. Dubliku (b. l. 57 – 60) ieškovas prašė tenkinti ieškinio reikalavimus ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas nepaaiškino vekselių išdavimo iniciatyvos. Vekselių formose surašytas diktuotas tekstas yra padrikas su rašybos klaidomis, nederinant linksnių, praleidžiant atskirus žodžius (pvz. 2017 m. vasario 10 d. vekselyje nurodant mokėjimo vietą). Nurodė, jog rašant diktuojamą tekstą, išduodamų vekselių sumos galėjo neatitikti realiai gautų pinigų. Atsakovas nepateikė duomenų apie ieškovo darbą bei gautas pajamas. Ieškovo delsimas kreiptis dėl išduotų vekselių ginčijimo tik įrodo, kad jis nesuprato išduotų vekselių turinio bei jų teisinių pasekmių.
10. Nurodė, jog nėra pripažintas neveiksniu ar jam nėra apribotas veiksnumas asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su paskolų gavimu ir išdavimu, tačiau dėl psichinės būklės kai kuriais atvejais nesupranta savo veiksmų esmės bei negali jų tinkamai valdyti.
11. Teismo posėdžio metu ieškovas ir ieškovo atstovas prašė tenkinti ieškinio reikalavimus iš esmės ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais. Ieškovas paaiškino, kad diktuojant R. K. supildė jo pateiktas vekselių formas. Yra pažįstamas su atsakovu, jam yra sakęs apie sveikatos būklę. Pripažino, kad yra kalbėję su R. K. ir telefonu dėl susitikimo bei skolos grąžinimo. Pažymėjo, jog negalėjo skolintis tokių pinigų sumų, kaip nurodė atsakovas, o pasiskolintus pinigus grąžino. Yra iš dalies darbingas, gauna išmokas iš valstybės, bet dirba ir pavienius darbus. Ieškovo atstovas papildė, kad kai ruošė ieškinį teismui, ieškovas tinkamai nepaaiškino paties reikalavimo. Pateiktas atsakovo garso įrašas nėra informatyvus, apie skolos sumą šalys nekalba. Pats sandoris naudingas tik atsakovui, kuris nori iš ieškovo išsiieškoti sumas, kurių ieškovas nesiskolino. Paaiškino, kad tik bylos eigoje paaiškėjo, kad ieškinį teismo ieškovas prašo tenkinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu).
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepimu (b. l. 42 – 47) prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog visiškai nesutinka su ieškovo nurodytomis ginčo vekselių išdavimo aplinkybėmis, taip pat aplinkybėmis dėl nurodomų A. V. pragyvenimo šaltinių ir kt. Paaiškino, kad 2017 m. vasario 10 d. paskolino ieškovui 2700,00 Eur, nes A. V. minėjo, jog žada pirkti būstą bendrabutyje. Tą pačią dieną A. V. perdavė 2700,00 Eur grynais, o jis išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį minėtai sumai. Susitarė, jog pinigus A. V. grąžins iki 2017 m. liepos 17 d. 2017 m. liepos 12 d. paskolino ieškovui dar 1200,00 Eur, nes A. V. papildomai nurodė, jog susirgo jo sugyventinė, todėl labai reikia pinigų. Tą pačią dieną A. V. perdavė 1200,00 Eur grynais, o jis išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį minėtai sumai. Susitarė, jog pinigus A. V. grąžins iki 2017 m. spalio 17 d.
13. Atsakovas teigia, jog kol neįrodyta priešingai, turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į ieškovą, o ieškovo piniginę prievolę atsakovo naudai patvirtina minėti ginčo vekseliai bei jų pagrindų notaro išduoti vykdomieji įrašai. Pažymi, jog ieškovo teiginius apie kiekvieną kartą pasiskolintus esą tik po 120,00 Eur paneigia ginčo vekseliuose A. V. ranka įrašytos vekselių sumos (2700,00 Eur ir 1200,00 Eur). Ieškovas taip pat ranka padarė prierašus vekseliuose, jog neturėjo lėšų atsakovui sutartu laiku grąžinti paskolintų pinigų, todėl mano, kad jei A. V. būtų skolinęsis tik po 120,00 Eur, jis nebūtų padaręs minimų prierašų.
14. Atsakovui žinoma, kad A. V. pragyvena ne tik iš socialinių išmokų, bet ir uždarbiauja. Todėl neturėjo pagrindo manyti, kad ieškovas paskolintų pinigų negrąžins. Nurodė, jog iki kol buvo padaryti notaro vykdomieji įrašai, A. V. turėjo pakankamai laiko kreiptis tiek į jį, tiek ir į teismą dėl tariamo suklaidinimo. Bet ieškovas tai padarė tik tada, kai antstolis pakankamai ilgą laiką iš ieškovo išieškojo skolą. Pažymėjo, kad nėra abejonių dėl A. V. galimybės suvokti ginčo vekselio esmę. Ieškovo delsimas ginčyti vekselius taip pat neduoda pagrindo teigti, kad ginčo vekseliai buvo pasirašyti suklydimo įtakoje.
15. Mano, jog ieškovas nepagrįstai siekia išvengti skolų grąžinimo, o jo suklydimo argumentai nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais, taip pat neatitinka ir vidutinio apdairaus, atidaus žmogaus elgesio standarto. Pateikti medicinos dokumentų išrašai nepatvirtina, kad ieškovui buvo apribotos galimybės skolintis pinigus bei įsipareigoti skolą grąžinti ir išrašydamas ginčo vekselius jis nesuprato savo veiksmų esmės bei jų negalėjo valdyti.
16. Tripliku (b. l. 62 – 65) atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas skolinosi ginčo vekseliuose nurodytas pinigų (2700,00 Eur ir 1200,00 Eur) sumas, kas reiškia, kad jis suvokė pinigų vertę ir išduotų ginčo vekselių teisinę reikšmę. Aiškino, jog A. V. pajamos ir atliekami darbai nebuvo oficialūs, ką įrodo A. V. laiškas (b. l. 67, 68 – 69). Nesutinka su ieškovo dubliko argumentais, jog dėl diktuotų sumų įrašymo į vekselių formas ir rašybos klaidų A. V. rašydamas tekstą nesuvokė iš esmės sudaromo dokumento turinio ir jo esmės. Rašant vekselių formas nieko A. V. nediktavo, o jo atlikti įrašai yra aiškūs.
Atsiliepimas
17. Teismo posėdžio metu atsakovas ir atsakovo atstovas prašė atmesti ieškovo ieškinio reikalavimus iš esmės atsiliepime ir triplike nurodytais argumentais. Atsakovas paaiškino, kad su A. V. yra pažįstamas daugiau kaip 10 metų, todėl žino apie vienas kitą, ieškovu pasitikėjo. Pripažino, kad žino ir apie ieškovo neįgalumą. Nekilo abejonių, kad A. V. dirba (duomenys neskelbtini) ir gali užsidirbti skolų grąžinimui. Pažymėjo, jog A. V. pats pasirinko pinigų skolinimosi formą. Atstovas papildė, kad sandorio naudingumą ieškovui rodo tai, jog atsakovas neprašė išieškoti palūkanų. Atlikto A. V. psichinės sveikatos būklės vertinimo nereikia suabsoliutinti, nes reikia vertinti ir ginčo sandorių turinį. Nesutinka, jog atsakovas turi grąžinti antstoliui neišieškotą vykdymo išlaidų dalį.
18. Tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis R. K. ir notaras V. Ž. nepateikė atsiliepimų į ieškovo ieškinį. Tretieji asmenys teismo posėdžiuose nedalyvavo, šalims tinkamai pranešta apie teismo posėdžių datą, vietą ir laiką, todėl esant antstolio rašytiniams prašymams (b. l. 76, 83, 84 – 85, 128), bylą išnagrinėta šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl ginčo esmės.
Žemesnės instancijos teismas
19. Iš teismo posėdžio metu nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2017 m. vasario 10 d. Šiaulių mieste A. V. išdavė R. K. paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį 2017 m. liepos 17 d. įsipareigojo sumokėti 2700,00 Eur (b. l. 10). 2017 m. liepos 12 d. Šiaulių mieste A. V. išdavė R. K. paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį 2017 m. spalio 17 d. įsipareigojo sumokėti 1200,00 Eur (b. l. 11). 2017 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaras V. Ž. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1-8481 išieškoti iš A. V. paprasto (neprotestuotino) vekselio turėtojo R. K. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio 2700,00 Eur sumą (b. l. 13). 2017 m. gruodžio 19 d. Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaras V. Ž. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1-13604 išieškoti iš A. V. paprasto (neprotestuotino) vekselio turėtojo R. K. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio 1200,00 Eur sumą (b. l. 12).
20. 2019 m. vasario 1 d. antstolio R. K. pažymoje Nr. S-19-98-5856 pažymėta, kad pagal išieškotojo R. K. pateiktus du notaro išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 1-8481 ir Nr. 1-13604 yra užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). 2019 m. lapkričio 27 d. antstolio R. K. pažymoje Nr. S-19-98-52704 pažymėta, jog vykdomojoje byloje 1217,61 Eur skola neišieškota, o vykdomojoje byloje iš 2717,61 Eur skolos išieškota 477,39 Eur. Per abi vykdomąsias bylas paskaičiuotų vykdymo išlaidų suma 665,40 Eur, išieškota 210,83 Eur, vykdymo išlaidų likutis 454,57 Eur (b. l. 15). Pateikti paprastų neprotestuotinų vekselių ir notaro įrašų originalai voke (b. l. 77). Ieškovas pateikė USB laikmeną su šalių garso įrašu (voke b. l. 90).
21. Neįgaliojo pažymėjimo Serija (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, jog nuo (duomenys neskelbtini) A. V. (b. l. 8) nustatytas 40 procentų darbingumas (b. l. 9). 2019 m. lapkričio 21 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymoje apie A. V. išmokėtas išmokas pažymėta, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019-11-21 buvo mokamos invalidumo/netekto darbingumo pensijos išmokos (b. l. 22 – 25).
22. Byloje yra išrašų kopijos ir originalai iš A. V. medicininių dokumentų (b. l. 16 – 21, 101 – 102, 103). Iš VšĮ Šiaulių centro poliklinikos ir VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro išreikalautos A. V. asmens sveikatos istorijos (voke b. l. 115). 2020 m. spalio 15 – lapkričio 13 d. atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė Nr. 86TPK-246/2020 (b. l. 117 – 122), kurioje pateikta išvada, jog A. V. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis sandorių sudarymo metu 2017 m. vasario 10 d. ir 2017 m. liepos 12 d. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu A. V. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. A. V. civilinės bylos nagrinėjimo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti.
23. Neįgaliojo pažymėjimų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kopijos patvirtina, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022-06-01 R. K. (b. l. 8) nustatytas 40 procentų darbingumas (b. l. 48 – 49, 50, 51, 86 – 89).
24. Pateikdamas ieškinį teismui ieškovas prašė ginčijamus sandorius panaikinti dviem pagrindais, t. y. dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnio 1 dalis) ir dėl jį sudariusio fizinio asmens būsenos, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pažymėjo, kad tik bylos eigoje paaiškėjo, kad ieškinį teismo ieškovas prašo tenkinti iš esmės vien CK 1.89 straipsnio pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
25. Įstatymas reglamentuoja, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir privalomųjų vekselių įstatymą (toliau – ĮPVĮ) vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių. Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, jog nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba, kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-256-687/2018 ir kt.).
27. Pažymėtina, jog CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).
28. Siekiant nustatyti, ar A. V. sandorių sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu, ar jis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ar civilinės bylos nagrinėjimo metu jis gali visiškai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, 2020 m. liepos 17 d. teismo nutartimi (b. l. 105 – 107) buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. 2020 m. spalio 15 – lapkričio 13 d. atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė Nr. 86TPK-246/2020 (b. l. 117 – 122), kurioje pateikta išvada, jog A. V. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis sandorių sudarymo metu 2017 m. vasario 10 d. ir 2017 m. liepos 12 d. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu A. V. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. A. V. civilinės bylos nagrinėjimo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti.
29. Ieškovo paaiškinimais, jam nuo 1999 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini), daug kartų gydytas psichiatrijos stacionaruose ir šiuos argumentus pagrindžia pateikti medicininiai dokumentai. Todėl priešingai, nei nurodo atsakovas, yra pagrįstų abejonių dėl A. V. galimybės suvokti vekselio, kaip vertybinio popieriaus, esmę jo sudarymo metu.
30. Ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (CPK 218 straipsnis). Tai reiškia, kad turi būti įvertinti įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas nesivadovaus jomis kaip įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).
31. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismas konstatuoja, jog ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, ginčo šalių ir liudytojos D. T. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad A. V. „turi” ligą, byloje esantys rašytiniai įrodymai apie ieškovo A. V. psichikos sveikatos būklę, jam nustatytą diagnozę, ekspertizės išvada apie gebėjimą civilinės bylos metu suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, teismo psichiatrijos ekspertizės aktas patvirtina, kad dėl A. V. konstatuoto lėtinio psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), jis ginčo sandorių sudarymo metu 2017 m. vasario 10 d. ir 2017 m. liepos 12 d. negalėjo savarankiškai ir visiškai suprasti pasirašomų dokumentų turinio ir esmės, numatyti jų galimas teisines pasekmes ir teisingai valdyti savo veiksmus. Dėl ekspertizės išvadų šalių atstovai prieštaravimų nepareiškė, išvada yra pateikta vertinant pateiktų į bylą ir išsireikalautų medicininių duomenų ir išrašų visumą.
33. Teismui kelia pagrįstų abejonių ieškovo pateikta vekseliuose nurodytų piniginių įsipareigojimų paaiškinimas, t. y. jo valia išduodant ginčo vekselius. Ieškovas nurodė, jog skolinosi iš atsakovo du kartus po 120,00 Eur surašydamas vekselius 2700,00 Eur ir 1200,00 Eur piniginių įsipareigojimų sumoms, tačiau, jei jis atiduos skolas, t. y. po 120,00 Eur, išduotus vekselius R. K. sunaikins. Šias teismo abejones patvirtina aukščiau minėta teismo ekspertizės išvada. Teismo vertinimu, pasirašydamas ginčo vekselius A. V. nesuprato, kad dėl sutartinės prievolės jam teks sumokėti R. K. ne du kartus po 120,00 Eur, o vekseliuose nurodytas lėšas. Pagal ekspertizės akto duomenis psichologinė ieškovo sveikatos būklė nebuvo pakitusi tiek sandorių sudarymo metu, tiek teismo posėdžių metu, tiek ir atliekamos teismo psichiatrinės ekspertizės metu. Pagal teismo ekspertų išvadas, A. V. kontaktui sunkiai prieinamas, klausimus suvokė, bet pastoviai nukrypo nuo užduoto klausimo esmės, gausiai pasakojo nereikšmingas detalės ir aplinkybes, dažnai ištisiniu monologu, nesugebėdamas apibendrinti jokios pagrindinės minties, pasakodamas greitai jaudinosi, piktai komentavo ir pan. (b. l. 121). Toks A. V. elgesys užfiksuotas ir 2020 m. liepos 1 d. teismo posėdžio metu garso įraše.
34. Sutiktina su ieškovo argumentu dėl ginčo vekselių surašymo aplinkybių, kad atsakovas buvo jų išdavimo iniciatorius. Nors ieškovas pripažino, kad ranka užpildė paprastųjų neprotestuotinų vekselių formas, padarė juose prierašus, tačiau pačias formas ieškovui pateikė atsakovas. Todėl daugiau tikėtina, jog atsižvelgiant į ginčo sandorių sudarymo metu A. V. psichinės sveikatos būklę, vekselių tikslus tekstas (ir prierašai juose) A. V. buvo padiktuoti, tačiau jis nesugebėjo diktuojamo teksto tiksliai surašyti ir praleido atskirus žodžius, pvz. 2017 m. vasario 10 d. vekselyje nurodant grąžinimo vietą).
35. Sutiktina su ieškovo argumentais, jog jis yra iš dalies darbingas, gauna išmokas iš valstybės, bet dirba ir pavienius darbus. Šiuos argumentus iš dalies patvirtino ir atsakovas. Tačiau nėra duomenų, kad šie pavieniai darbai yra gerai apmokami, kad nes A. V. daugiau dirbo pas ūkininkus ūkio darbus. Šiais aplinkybes paliudijo liudytoja D. T. Be to, medicininiai duomenys apie A. V. sveikatą neleidžia teigti, jog ieškovas yra pajėgus dirbti visą darbo dieną sunkų ir gerai apmokamą fizinį darbą, pvz. rengti būsto apdailą. Todėl teismas sprendžia, kad buvo sudarytas A. V. nenaudingas, nereikalingas ir neprotingas sandoris, nes jo gaunamos pajamos, turtinė padėtis ir poreikiai yra ženkliai mažesni nei galimybė skolintis ir grąžinti pakankamai ženklias sumas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog A. V. nesuprato sudaromų ginčo sandorių esmės dėl psichinės sveikatos būklės. Nepateikta įrodymų, jog ieškovas ketino įsigyti būstą bendrabutyje ar, kad dėl sugyventinės ligos jam reikėjo ženklios pinigų sumos. Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovo atstovo argumentas, jog dėl ginčo sandorių nereikalavo palūkanų iš ieškovo ir tuo A. V. toks paskolos sandoris naudingas.
36. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovui buvo žinoma jo psichinė sveikatos būklė. Atsakovas tai iš esmės pripažino teismo posėdžio metu. Atsakovo veiksmą, jog žinant apie tai, jog kita sandorio šalis turi psichikos sutrikimų, tačiau vis vien su šia šalimi sudarant sandorį, teismas vertina kaip siekį neteisėtai pasinaudoti sandorį sudariusio asmens būsena, nesvarbu, kas ją sukėlė. Todėl ne ieškovas, o atsakovas, teismo vertinimu, neatitinka vidutinio apdairaus ir atidaus žmogaus elgesio standarto. Pateikti atsakovo įrodymai apie sveikatos būklę neturi įrodomojo ryšio su šalių ginčo dalyku.
Žemesnės instancijos teismas
37. Antstolio pažymoje yra duomenys, jog dar 2019 m. sausio 31 d. buvo gautas skolininko A. V. prašymas išduoti pažymą, kas iš jo ieško skolą, kokia skolos suma ir kas užtvirtinęs skolos raštą (b. l. 14). Tai patvirtina ieškovo argumentus, jog ši aplinkybė jam tapo žinoma vėliau, t y. jau antstoliui vykdant priverstinį skolos išieškojimą ir paneigia atsakovo argumentus, jog ieškovas turėjo pakankamai laiko anksčiau kreiptis tiek į jį, tiek ir į teismą dėl tariamo suklaidinimo. Teismo vertinimu atsakovo psichinė sveikatos būklė buvo kliūtis teisingai ir protingai įvertinti ne tik ginčo sandorius, bet ir susidariusią situaciją ir kilusias teisines pasekmes po ginčo vekselių pasirašymo. Net ieškovo atstovas iš ieškovo žodžių negalėjo nuspręsti kokiu pagrindu reikšti ieškinį, – dėl suklydimo sudarant ginčo sandorius ar dėl ieškovo psichinės sveikatos pasekmių, dėl kurių jis nesuprato savo veiksmų esmės bei negalėjo jų valdyti išduodamas ginčo vekselius. Tik baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas prašydamas patenkinti ieškinio reikalavimus iš esmės rėmėsi vien ieškovo nesuvokimu savo veiksmų esmės ir negalėjimo jų valdyti sudarant ginčo sandorius.
38. Ieškovo pateiktas garso įrašas atitinka leistinumo reikalavimus, teismo posėdžio metu buvo perklausytas. Tačiau įrašytas pokalbis telefonu tarp ieškovo ir atsakovo įrodomosios reikšmės neturi, nes yra nerišlus ir apie kokią nors skolos sumą šalys telefonu nekalba, nes siekia tik suderinti būsimą susitikimą.
39. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra leistini sprendžiant ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, konstatuoja, kad 2017 m. vasario 10 d. ieškovo A. V. išduotas atsakovui R. K. paprastas neprotestuotinas vekselis dėl 2700,00 Eur įsipareigojimo bei 2017 m. liepos 12 d. ieškovo A. V. išduotas atsakovui R. K. paprastas neprotestuotinas vekselis dėl 1200,00 Eur įsipareigojimo, pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento remiantis CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ši išvada padaryta, nes ginčo sandoriai buvo sudaryti asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Tokie sandoriai yra su valios trūkumais ir teisinių pasekmių sukurti negali. Todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).
40. Ieškovas ginčo sandorius ginčijo dviem pagrindais, t. y. dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnio 1 dalis) ir dėl jį sudariusio fizinio asmens būsenos, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti sudarant ginčo sandorius (CK 1.89 straipsnis). Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis.
41. Pažymėtina, jog šie sandorio negaliojimo pagrindai negali egzistuoti vienu metu, nes pripažinus, kad sandoris sudarytas savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens (t. y. asmuo negalėjo reikšti savo valios), sandoris negali negalioti dėl tam tikrų valios trūkumų, nes jau aukščiau pripažinta, jog asmuo negali reikšti savo valios (t. y. asmuo negali suklysti ar būti apgautas, kai jis nesupranta savo veiksmų reikšmės ar jų nevaldo). Todėl ieškovo ieškinį visiškai tenkinus CK 1.89 straipsnio pagrindu, dėl aukščiau išdėstyto, teismas nepasisako dėl CK 1.90 straipsnio pagrindų vertinimo, nors ieškovas ir šiuo pagrindu reiškė ieškinį ir šalys teikė argumentus ir atsikirtimus.
42. Teismui pripažinus paprastus neprotestuotinus vekselius negaliojančiais, naikintini ir jų pagrindu išduoti notaro vykdomieji įrašai dėl skolos išieškojimo iš A. V. išieškotojo R. K. naudai, kadangi tai yra išvestiniai reikalavimai iš pagrindinio.
Dėl restitucijos taikymo.
43. Taikant CK 1.89 straipsnį ir pripažinus sandorius negaliojančiais, įstatymas numato, jog turėtų būti taikoma restitucija ir šalys grąžinamos į pradinę padėtį, buvusią iki sandorio (CK 1.89 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnis). Bylos rašytiniai duomenys įrodo, jog vykdant ginčijamus sandorius antstoliui priverstine tvarka iš ieškovo A. V. išieškota 477,39 Eur skolos ir 210,83 Eur vykdymo išlaidų, vykdymo išlaidų likutis sudaro 454,57 Eur.
44. Konstatuotina, jog iš A. V. nepagrįstai buvo išieškota 688,22 Eur, todėl šią pinigų sumą, taikant restituciją turi grąžinti R. K.. Todėl dalyje ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.145, 6.146 straipsniai).
45. Sutiktina su atsakovo atstovu, jog nėra pagrindo pripažinti, kad 454,67 Eur vykdymo išlaidų likutį šioje civilinėje byloje turi padengti atsakovas. Panaikinus priverstinio skolos išieškojimo vykdymo pagrindu notaro išduotus vykdomuosius įrašus, išnyks teisinis pagrindas antstoliui toliau vykdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose. Todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.
46. 2019 m. rugsėjo 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais A. V. buvo suteikta bei 2020 m. gruodžio 14 d. pratęsta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 26 – 27, 28 – 29, 134 – 135), todėl jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo.
47. Valstybės antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos pagal 2020 m. gruodžio 29 d. pažymą dėl valstybės garantuojamą antrinės teisinės pagalbos sudarė 521,54 Eur (b. l. 137). 237,49 Eur A. V. atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės išlaidos pagal pateiktą 2020-12-19 PVM sąskaitą faktūrą apmokėtos Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos lėšomis (b. l. 130, 131). Atsakovas patyrė 786,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b. l. 78, 79).
48. Byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, ekspertizės atlikimo išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 punktai). Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Šioje byloje žyminis mokestis už turtinius reikalavimus yra apskaičiuojamas pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą būdą, t. y. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – pagal atsakovo grąžintinas sumas, jeigu pripažinus sandorį yra taikoma restitucija. Iš ieškovo prašomos taikyti 1142,89 Eur restitucijos sumos (688,22 + 454,67 Eur) tenkintas tik 688,22 Eur sumos reikalavimas, todėl ieškovo ieškinys tenkintas 60,22 proc.
49. Ieškinį patenkinus 60,22 proc., iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už 688,22 Eur sumą (tai sudaro 15,00 Eur); 60,22 proc. nuo 521,54 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (tai sudaro 314,07 Eur); 60,22 proc. nuo 237,49 Eur teismo psichiatrinės ekspertizės išlaidų (tai sudaro 143,02 Eur) ir 60,22 proc. nuo 8,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (tai sudaro 5,16 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Iš viso iš atsakovo priteistina 457,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma ir 20,16 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei suma, susijusi su žyminiu mokesčiu ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidomis.
50. Tačiau ieškovo ieškinį atmetus 39,78 proc. (100 – 60,22 proc.) ieškovas nėra atleistas nuo atlyginimo atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai. Bylos rašytiniais duomenimis pagrįstos, atsakovo patirtos 39,78 proc. nuo 786,50 Eur (tai sudaro 312,87 Eur) bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.
51. 2019 m. gruodžio 9 d. teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-15903-1004/2019) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti išieškojimo veiksmai antstolio R. K. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje (b. l. 30 – 31). Teismui tenkinus ieškinį iš dalies taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl antstolio veiksmų sustabdymo paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu ieškovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 10 d. Šiaulių mieste išduotą atsakovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), paprastą neprotestuotiną vekselį dėl 2700,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų, 00 centų) įsipareigojimo nuo jo sudarymo momento ir panaikinti Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaro V. Ž. 2017 m. rugpjūčio 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-8481.
Pripažinti negaliojančiu ieškovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 12 d. Šiaulių mieste išduotą atsakovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), paprastą neprotestuotiną vekselį dėl 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, 00 centų) įsipareigojimo nuo jo sudarymo momento ir panaikinti Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaro V. Ž. 2017 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-13604.
Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), išieškotą 688,22 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų, dvidešimt dviejų centų) sumą ieškovui A. V., a.k. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 20,16 Eur (dvidešimt eurų, šešiolika centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).
Priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 457,09 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt septynių eurų, devynių centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630 – įmoka už antrinės teisinės pagalbos išlaidas).
Priteisti iš ieškovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 312,87 Eur (tris šimtus dvylika eurų, aštuoniasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini).
Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti 2019 m. gruodžio 9 d. teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-15903-1004/2019) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – dėl sustabdymo išieškojimo veiksmų antstolio R. K. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus VšĮ Šiaulių centro poliklinikai ir VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrui grąžinti išreikalautas ieškovo A. V. asmens sveikatos istorijas.
Atsakovo R. K. pateikto garso įrašo USB laikmenoje negrąžinti ir laikyti bylos medžiaga.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.